REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas, Uzbekistano Respublikos pilietis, N. Z. (N. Z.)

Pareiškėjas aiškina, kad 2023 m. liepos 25 d., ketindamas dirbti Bendrovėje, per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio                    1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsakovas patenkino prašymą, 2023 m. spalio 30 d. išdavė LLG Nr. (duomenys nuteiktini), galiojantį iki 2025 m. spalio 30 d. Dokumentas įteiktas 2023 m. lapkričio 15 d. per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane.

Atsakovas po duomenų patikrinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje sprendime konstatavo, kad „asmuo nuo 2023 m. gruodžio 6 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą nustatyta, kad asmeniui nuo 2023 m. gruodžio 21 d. <...> Asmuo 2024 m. kovo 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti Bendrovėje, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir atvykęs į Lietuvos Respubliką Bendrovėje neįsidarbino, o vykdo individualią veiklą, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.“

Pareiškėjas akcentuoja, kad nenuslėpė nuo Departamento jokių duomenų ir neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Hoptrans1” (toliau – ir Bendrovė) aiškino, kad jį įdarbins, sutvarkė visus migracijos formalumus ir atsiuntė dokumentus, tačiau, kai atvyko į Lietuvą, Bendrovė vilkino laiką. Pareiškėjas aiškina, jog būdamas apdairus ir atsakingas, ėmėsi papildomos (pavėžėjo) veiklos, kurią pradėjo vykdyti pagal visus galiojančius teisės aktų reikalavimus. Be to, kol Departamentas nepriėmė sprendimo panaikinti jo galiojančio LLG, susirado kitą darbdavį, kuris pasiūlė jo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl naujo LLG išdavimo.

Skunde nurodo, kad atsakovas priėmė dokumentus dėl naujo LLG išdavimo ir, pareiškėjo manymu, neturėjo teisės ir pagrindo panaikinti galiojančio, kol nebus išnagrinėtas prašymas ir išduotas naujas leidimas.

Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą panaikinti pareiškėjo LLG Nr. (duomenys nuteiktini), galiojantį iki 2026 m. sausio 8 d., nes neva duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Departamento Sprendimo motyvai, pareiškėjo nuomone, nepagrįsti ir neargumentuoti, neįvertintos aplinkybės, nesuteikta galimybė jam pasisakyti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nenurodo faktinių aplinkybių ir neteisėtų veiksmų, nes tokių ir nebuvo. Skundžiamas Sprendimas, pareiškėjo tvirtinimu, sukelia sunkias pasekmes ir yra visiškai neadekvati bei neproporcinga bausmė. Mano, jog pažeistos jo teisės turi būti apsaugotos bei tinkamai atkurtos.

Pareiškėjas aiškina, kad Departamentas neklausė papildomos informacijos apie jo atvykimo laiką, aplinkybes, dėl kurių darbdavys neįdarbino, todėl mano, jog ir dėl šios priežasties ginčijamo Sprendimo argumentai bei motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė patenkinti skundą. Akcentavo, jog atsakovas pareiškėjo nepaklausė, ar jis turi pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pasak atstovo, atsakovas formaliai teigia, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje. Užsienietis nežinojo pareigos apie tai pranešti Migracijos departamentui. Advokato manymu, ne jo atstovaujamasis kaltas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesudarė darbo sutarties. Suradęs naują darbdavį, jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo LLG išdavimo.

Atstovo nuomone, atsakovas pirmiau turėjo išnagrinėti naują pareiškėjo prašymą, tik po to naikinti seną LLG.

Migracijos departamentas nesutinka su skundu.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Hoptrans1“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. liepos 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti LLG.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. išdavė LLG Nr. (duomenys nuteiktini), galiojantį nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2025 m. spalio 30 d., kurį pareiškėjui įteikė 2023 m. lapkričio 15 d. Atsiliepime aiškina, jog ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, jam nė vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis.

Atsiliepime atsakovas akcentuoja, jog patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas, atsiėmęs LLG, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, kreipdamasis su prašymu išduoti minimą leidimą, nurodė, kad jog pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1 386 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės. Atsakovas nurodo, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio, kitų reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje neturi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teikdamas prašymą dėl LLG išdavimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis. Tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią LLG panaikinimo nuostatą, numatytą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taip pat neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo            2023 m. gruodžio 6 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinęs Licencijų informacinę sistemą, Departamentas nustatė, kad jam nuo 2023 m. gruodžio 21 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad Bendrovė su juo sutarties nesudarė, todėl dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, tik 2024 m. kovo 7 d. kreipėsi dėl naujo LLG išdavimo. Departamentas atkreipia dėmesį, jog užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ keliamus reikalavimus ne tik LLG išdavimo metu, bet ir visą jų galiojimo laikotarpį.

Dėl skundo argumento, jog Migracijos departamento sprendimas priimtas neišanalizavus informacijos išsamiai, t. y., negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš pareiškėjo, atsakovas pažymi, kad Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar jo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl LLG Lietuvos Respublikos teritorijoje panaikinimo.

Atsakovas akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė trečiųjų šalių piliečiams, ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas LLG negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos aptariamam leidimui gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam LLG. Migracijos departamentas akcentuoja, kad privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti išduotus LLG.

Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, neapsiribojo vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos reikalavimus. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčas šiuo atveju kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 24S101660 teisėtumo ir pagrįstumo.

Išklausius pareiškėjo atstovo paaiškinimą, ištyrus bylos rašytinę medžiagą nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies                    2 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą LLG Nr. (duomenys nuteiktini), galiojantį iki 2025 m. spalio 30 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane pateikė prašymą išduoti LLG UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas 2023 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą išduoti ir 2023 m. spalio 30 d. išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys nuteiktini), galiojantį iki 2025 m. spalio 30 d. Jį įteikė 2023 m. lapkričio 15 d. per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane.

Atsakovas duomenis apie pareiškėją patikrino VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad jis Bendrovėje nebuvo įdarbintas, o nuo 2023 m. gruodžio 6 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinęs Licencijų informacinę sistemą, Departamentas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio 21 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 14 d. pareiškėjas per Išorės paslaugų tiekėją pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-10048, nurodė: „Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams“, nurodė gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresą, darbdavio UAB „Hoptrans1“ duomenis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ketina dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, nes jo profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Numatomas darbo užmokestis – 1 386 Eur per mėnesį, kuris bus pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje.

UAB „Hoptrans1“ per Migris sistemą pateikė Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. (duomenys nuteiktini) 2 metams kviečiamam asmeniui N. Z., nes ,,užsienietis (-ė) ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai)nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas“. Numatoma įdarbinimo data – 2023 m. spalio 14 d., įsipareigojo mokėti 1 386 Eur darbo užmokestį.

Nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d. Bendrovė Departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis 2402-PRNŠ-2718, nurodė, kad jis neįdarbintas.

Pats pareiškėjas atsakovui 2024 m. kovo 7 d. pateikė prašymą išduoti LLG.

Byloje pridėtas Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gruodžio 21 d. Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą Nr. (duomenys nuteiktini), išduotas pareiškėjui. Šis leidimas jam leido užsiimti keleivių vežimo pagal užsakymą veikla.

Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką Bendrovėje neįsidarbino, o vykdė individualią veiklą, todėl konstatavo, jog asmuo, kreipdamasis dėl LLG išdavimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis.

Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika atsakovas nustatė, kad anksčiau nebuvo išduotas LLG, Lietuvos Respublikoje nedirbo. Pripažino, jog jis neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. 

Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Šio ginčo išsprendimui aktualus reglamentavimas, numatytas UTPĮ 50 straipsnyje, nustatančiame leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio                  1 dalyje nustatyti pagrindai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas LLG. Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso LLG galiojimo metu. Išimtys, kad tam tikrą laiką galima neatitikti sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas LLG, aptariamame Įstatyme nenumatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ           44 straipsnio nuostatas. Užsienietis taip pat turi atitikti UTPĮ reikalavimus ir jo atžvilgiu nenustatyta 35 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Ginčui aktualaus UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. LLG Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis numato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo LLG galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Atsakovo teismui pateikti VSDFV informacinės sistemos 2024 m. gegužės 29 d. duomenys patvirtina, kad N. Z. nuo 2023 m. gruodžio 6 d. vykdo individualią veiklą ir „nėra duomenų apie šio draudėjo išmokas šiam asmeniui“.

Pareiškėjas prašyme dėl LLG išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – iš Bendrovės gaunamas darbo užmokestis. Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 840 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas negavo Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio, duomenų apie kitas jo gautas pajamas nėra. Be to, nei prašyme dėl leidimo pakeitimo, nei tarpininkavimo rašte nenurodyta, kad jis dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas.

Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus nei Departamentui, nei teismui su skundu, atsakovas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi jis nedirba pagal profesiją.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų – savarankiškas ir pakankamas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui jis pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais, o būtent – duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su juo nesudaryta.

Nors ir pritartina pareiškėjo skunde nurodytai aplinkybei, kad jis negali lemti darbdavio,                t. y. UAB „Hoptrans1“ tinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau LLG buvo išduotas ir jis turėjo atitikti UTPĮ reikalavimus visą aptariamo leidimo galiojimo laikotarpį. Remiantis aplinkybe, kad šio ginčo atveju galimai darbdavys buvo nesąžiningas, nesudaro teisinio pagrindo nepanaikinti skundžiamo Sprendimo.

Įvertinus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nes duomenų apie tai atsakovo naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, jog pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Departamento disponuojamais duomenimis ir aktualiais teisės aktais, motyvuotas, jame neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktus, nustatytos ir aptartos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT           2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ reikalavimus, tiek aktualią teismų praktiką. Atsakovas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl negalima aiškinti, jog jis formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi Lietuvoje gauti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S101660, kuriuo panaikintas pareiškėjo LLG Lietuvos Respublikoje, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                   84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 – 134 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo N. Z. (N. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                             Violeta Balčytienė

                                                                                                                  Rūta Miliuvienė

                                                                                                                  Henrikas Sadauskas