Administracinė byla Nr. I-3698-02/2006
Procesinio sprendimo kategorija 6.2.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2006 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko,
sekretoriaujant Irenai Karmonaitei - Gankevičienei,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus atstovei Danutei Cijūnėlienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. V. skundu (b.l. 5-6) prašė panaikinti:
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus (toliau – VSDFV Ignalinos skyrius) direktoriaus 2006-04-26 sprendimą Nr. 70 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir 2006-04-26 nurodymą vykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) 2006-06-05 sprendimą Nr. (9.8)-I-3417 “Dėl fondo valdybos Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka”.
Paaiškino, kad minėtais sprendimais atsakovai nusprendė išieškoti iš jo priverstinai į VSDF (toliau – Fondas) biudžetą 3560 Lt už 2003-2004 metus. Iki šiol nėra pasibaigęs ginčas teisme dėl atsakovo reikalavimo sumokėtų į Fondo biudžetą 1062 Lt už 2002 metus, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė bylą kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs, ar atitinkamos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 (2002-07-04 įstatymo Nr. IX-1029 redakcija) nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mano, kad atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja sumokėti į Fondo biudžetą įmokas už 2003-2004 metus.
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko. Pateikė atsiliepimus (b.l.32-34,39-40), kuriuose paaiškino, kad pareiškėjas verčiasi advokato profesine veikla ir jo 2003-2004 metų apmokestinamosios pajamos viršijo 12 minimalių mėnesinių algų (toliau- MMA). Todėl, remiantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2004-12-31, 34 straipsnio 4 dalies nuostatomis (analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2005-01-01 galiojančios šio įstatymo redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje), pareiškėjas privalėjo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai. Kadangi Konstitucinis Teismas dar neišnagrinėjo teismo prašymų ir nepateikė savo išvados dėl atitinkamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šis įstatymas galioja ir jo nuostatos turi būti vykdomos.
Byla stabdytina ( LR ABTĮ 4 str.2 d., 98 str.1 d. 4 p.).
Spręsdamas ginčą ir vertindamas, ar yra pagrįsi ir teisėti atsakovų VSDF valdybos Ignalinos skyriaus ir VSDF valdybos 2006-04-26 ir 2006-06-05 sprendimai (b.l.7-8,11-13) dėl išieškojimo iš pareiškėjo, kuriam 1992-08-03 yra paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija ir kuris dirba advokatu, įmokų į Fondo biudžetą priverstine tvarka už 2003-2004 metus, teismas turi vadovautis 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo IX-1336 (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija su 2003-10-07 įstatymu Nr.IX-1748 padarytais pakeitimais) 4 ir 34 straipsnių nuostatomis bei nuo 2005-01-01 galiojančios naujos šio įstatymo redakcijos (2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 redakcija) 4 str.3 d. ir 8 str.2 d. nuostatomis.
LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalies 6 punkte, bei šio straipsnio 3 dalyje (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija) nustatyta, kad advokatai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta:
„3. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios (personalinės) įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, patentus įsigiję asmenys už save ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkio narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys:
1) individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o notarų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų”.
Minėtos įstatymo redakcijos 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta:
„4. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o notarų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai;
2) I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
3) sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi;
5) laisvės atėmimo vietose;
6) įregistravę likviduojamos individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
7) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
2002-07-04 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.IX-1029 2 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2002 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme yra priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-08-11, 2004-09-21 prašymai ištirti, ar 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 34 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 dalies ir jos 1 punkto (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Nagrinėjamam ginčui spręsti yra taikytinos ir vėlesnių LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijų nuostatos ( 2003-10-07 įstatymas Nr.IX-1748 ir 2004-11-04 įstatymas Nr.IX-2535).
2003-10-07 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1748 (įsigaliojo nuo 2004-01-01), 1 straipsnio 1 punktu buvo pakeistas 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nustatančios valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis, 6 punktas ir jis išdėstytas taip: „6) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; “, o 1 straipsnio 5 dalimi buvo pakeista 4 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip; „Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai 34 straipsnyje nustatyta tvarka, 8 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai). Asmenys, nurodyti 10–14 punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2003-10-07 įstatymo Nr.IX-1748 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis taip pat buvo pakeistos LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalys ir jos išdėstytos taip:
„3. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios (personalinės) įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą,valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys:
1) individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų;
2) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai.“
„4. Asmenų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys:
1) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai;
2) yra I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
3) yra sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi;
5) yra laisvės atėmimo vietose;
6) yra įregistravę likviduojamos individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
7) yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio įstatymo prasme individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, tarp jos - profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Todėl advokatai pagal 2004-01-01 įsigaliojusią LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją (2003-10-07 įstatymo Nr.IX-1748 redakcija) yra priskirtini asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.IX-2535 buvo priimta nauja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2005-01-01. Šios redakcijos įstatyme yra vartojama sąvoka - savarankiškai dirbantys asmenys, paaiškinat, kad tai yra (2 str. 8 d.) individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).
Nuo 2005-01-01 galiojančios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr.IX-2535 dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai iš esmės nustatė tą patį teisinį reglamentavimą ( 4 str.3 d., 8 str.2 d.), kaip ir iki 2005-01-01 galiojęs 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas IX-1336 (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija su 2003-10-07 įstatymu Nr.IX-1748 padarytais pakeitimais) 4 str.1 d. 6 p.ir 3 d., 34 str.3 d.1 p. ir 4 d.
2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2535 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme“.
Minėtos redakcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir šie asmenys:
1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo invalidumo pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar invalidumo pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
6) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
7) turi būtinąjį socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis nustato: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Minėtame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta piliečių konstitucinė teisė į senatvės pensiją įgyvendinama per LR valstybinio socialinio draudimo, LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, t.y. įtvirtintas visų asmenų lygybės, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
Žmogaus teisė gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją realizuojama įstatymais nustatyta tvarka privalomai draudžiant asmenis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, mokant jiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kurio sudarymo ir vykdymo tvarką nustato LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 str. nustato, kad asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal šiuo įstatymu nustatytą teisinį reglamentavimą valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Pagrindinė šios pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagrindinės valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. Įstatymo leidėjas nustatė, kad minimalus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio, o pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (VSDPĮ 6,13,23 str.). Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, išvardytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, taip pat asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu jie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį.
Pagal minėtomis 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 34 straipsnio 3 dalies ir jos 1 punkto, 4 dalies ir šios dalies 1 punkto (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija) ir 2003-10-07 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1748 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies ir jos 1 punkto, o taip pat nuo 2005-01-01 galiojančios naujos šio įstatymo redakcijos (2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 redakcija) 4 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies ir jos 1 punkto nuostatomis įtvirtintą teisinį reglamentavimą pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims privalomai draudžiami ne tik tie individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, užsiimantys asmenys (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys), kurie valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją gaus ateityje (kai jiems sukaks įstatymu nustatytas amžius ir jie turės senatvės pensijai gauti nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą), bet ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie jau šiuo metu atitinka įstatymo nustatytas sąlygas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti (jiems jau yra sukakęs įstatymu nustatytas amžius ir jie turi senatvės pensijai gauti nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą), ir kuriems ši pensija jau yra paskirta ir mokama (pagrindinei pensijos daliai privalomai draudžiami be jokių išlygų , papildomai daliai,- jei jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė). Juridinis faktas, kad asmeniui įstatymu nustatyta tvarka iš Fondo biudžeto yra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, reiškia, kad asmuo atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas šiai pensijai gauti ir valstybė turi vykdyti įstatymuose įtvirtintą turtinio pobūdžio įsipareigojimą mokėti šią pensiją. Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į pensinį aprūpinimą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. LR Konstitucinis Teismas 2002-11-25, 2003-12-03 nutarimuose yra konstatavęs, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginio dydžio išmoką, t.y. teisę į nuosavybę. Teismui kelia abejones, ar minėtas teisinis reglamentavimas, pagal kurį valstybės garantuotą senatvės pensinį aprūpinimą gaunantys asmenys, kurie gaudami senatvės pensiją dirba ir LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo prasme yra priskirtini savarankiškai dirbančių asmenų grupei, turi ir toliau turi mokėti įmokas pagrindinei pensijos daliai ir, priklausomai nuo gaunamų metinių pajamų, - papildomai pensijos daliai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Kolegijai taip pat kelia abejones, ar dėl minėto teisinio reglamentavimo neatsiduria nelygioje teisinėje padėtyje socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantys asmenys, kurie nedirba, ir asmenys, kurie, gaudami senatvės pensijas, dirba ir gauna papildomas pajamas (savarankiškai dirbančių asmenys), ar tuo nėra varžoma socialinio draudimo senatvės pensijas gaunančių asmenų teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis.
Kolegijai kelia abejones ir tai, ar dėl minėtomis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis nustatyto teisinio reguliavimo neatsiduria nelygioje teisinėje padėtyje savarankiškai dirbantys asmenys, kurie gauna socialinio draudimo senatvės pensijas ir jų metinės pajamos atitinkamai yra lygios 12 MMA, mažesnės už 12 MMA, arba didesnės už 12 MMA, kadangi socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tik tie socialinio draudimo senatvės pensininkai, kurių metinės pajamos, apskaičiuotos įstatyme nurodytu būdu, yra mažesnės už 12 MMA sumą. Riba tarp minėtų dydžių gali būti labai artima. Todėl teismui kyla abejonės, ar iš esmės yra socialiai teisinga ir, ar neprieštarauja Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principui bei 52 straipsniui LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria reikalaujama, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra socialinio draudimo senatvės pensininkai, mokėtų socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, o prievolę dėl įmokų papildomai pensijos daliai mokėjimo sieti su 12 MMA metinėmis pajamomis.
LR ABTĮ 4 str.2 d. numatyta, kad jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į LR Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Kadangi teismas abejoja, ar sprendžiant pareiškėjo skundą taikytinos 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo IX-1336 34 straipsnio 3 dalies ir jos 1 punkto, 34 straipsnio 4 dalies ir jos 1 punkto (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija), 2003-10-07 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1748 2 straipsnio 1 dalies ir jos 1 punkto bei 2 dalies ir jos 1 punkto, o taip pat 2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 4 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies bei jos 1 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie gauna socialinio draudimo senatvės pensijas, turi mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai, ir nuostatos ta apimtimi, kuria prievolė savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai yra siejama su 12 minimalių mėnesinių algų, apskaičiuotų įstatyme nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, byla stabdytina.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-08-11 ir 2004-09-21 prašymai ištirti, ar 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo IX-1336 34 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 dalies ir jos 1 punkto (2002-07-04 įstatymo Nr.IX-1029 redakcija) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, ir dėl šių įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bus išspręsta minėtose bylose, nagrinėjamu atveju tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tik dėl 2003-10-07 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1748 2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str.2 d., 71 str., 98 str.1 d.4 p., 149 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2003-10-07 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1748 2 straipsnio 1 dalies ir jos 1 punkto bei 2 dalies ir jos 1 punkto, o taip pat 2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 4 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies bei jos 1 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie gauna socialinio draudimo senatvės pensijas, turi mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai, ir ta apimtimi, kuria prievolė savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai yra siejama su 12 minimalių mėnesinių algų, apskaičiuotų įstatyme nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas šis prašymas.
Taikyti pareiškėjo reikalavimų užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus direktoriaus 2006-04-26 sprendimą Nr.70, 2006-04-26 nurodymą Nr.70/31-1101 vykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-06-05 sprendimą Nr. (9.8)-I-3417 iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas, kuriuo bus iš esmės išspręstas pareiškėjo skundas.
Nutartis dalyje dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo gali būti per septynias dienas apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Bronius Januška
Arūnas Kaminskas