Civilinė byla Nr. 2-2387/2011

              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00415-2011-0

              Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“ (bylos Nr. B2-2196-413/2011).

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą statybos subrangos sutartį ieškovas atliko statybos darbus, kuriuos atsakovas, pasirašydamas 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą, priėmė. Šio akto pagrindu ieškovas pateikė atsakovui 2010 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą bendrai 482 054,32 Lt sumai, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytą terminą jos neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 457 854,32 Lt. Ieškovas 2011 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą dėl 482 054,32 Lt skolos iš atsakovo priteisimo. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškėjo, kad atsakovas neturi lėšų ir turto 457 854,32 Lt sumai, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas yra nemokus, dėl ko jam keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis apie tai, jog jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Nesant išnagrinėtam šalių ginčui dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nepajėgus atsiskaityti su ieškovu ir yra nemokus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pagal atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, ieškovo kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas į atsakovo finansinę atskaitomybę, sudarytą tiek 2010 m. gruodžio 31 d., tiek 2011 m. kovo 31 d., t. y. atsakovo neginčijamas. Tačiau teismui pateiktame 2011 m. kovo 31 d. atsakovo kreditorių sąraše ieškovo kreditorinio reikalavimo nėra. Atsakovas į šį sąrašą galėjo neįtraukti ir kitų asmenų turimų kreditorinių reikalavimų. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną (2011 m. kovo 28 d.) ieškovas turėjo galiojantį ir atsakovo neginčijamą kreditorinį reikalavimą. Be to, pagal atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus  atsakovo veikla nuo 2009 m. yra nuostolinga. Atsakovo veiksmai, teikiant teismui reikalavimą dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, t. y. ginčijant ieškovo kreditorinį reikalavimą, kurį atsakovas iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui buvo įtraukęs į savo finansinę atskaitomybę, laikytini atsakovo siekiu formaliai ir dirbtinai išvengti bankroto bylos iškėlimo. Skundžiama nutartis galėtų būti laikoma teisėta ir teisinga tik tuo atveju, jei atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ginčyti ieškovo kreditorinį reikalavimą dar prieš ieškovui pateikiant teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ar bent atsakovas nebūtų įtraukęs šio kreditorinio reikalavimo į savo finansinę atskaitomybę iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dienos.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutraukti apeliacinį procesą; nenutraukus apeliacinio proceso – atmesti atskirąjį skundą; skirti ieškovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Ieškovo atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti. Ieškovas neprašo šio termino atnaujinti, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Pagal CPK 335 straipsnį atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje numatytas dešimties dienų apskundimo terminas yra nustatytas tik tam atvejui, jeigu nutartis iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta žodinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas galėjo būti paduotas CPK 335 straipsnyje numatyta tvarka. Aplinkybė, kad pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos, nėra pagrindas laikyti, kad atskirasis skundas pateiktas laiku. Pažymėtina, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl tai negali būti pagrindu prašant atnaujinti praleistą terminą, kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

              2. Atsakovas yra moki, sėkmingai veikianti ir finansinių sunkumų neturinti įmonė. Byloje yra pateiktas visų atsakovo kreditorių sąrašas 2011 m. kovo 31 d. Atsiliepimo pateikimo dieną pradelstų vykdyti įsipareigojimų suma yra 64 785,90 Lt. Į šį sąrašą nebuvo įtrauktas ieškovo kreditorinis reikalavimas, nes atsakovo šio reikalavimo nepripažįsta ir jį ginčija nuo pat to momento, kuomet paaiškėjo ieškovo veiksmai priduodant darbų rezultatą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl 457 854,32 Lt skolos priteisimo, tačiau atsakovas nesutinka su šia skola. Galutinai paaiškėjus neteisėtų ieškovų veiksmų aplinkybėms, atsakovas pareiškė teismui reikalavimą dėl 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo kreditorių sąrašas buvo pateiktas įvertinus susiformavusią teismų praktiką, kurią teisingai taikė ir pirmosios instancijos teismas, kad vertinant įmonės nemokumą, į pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaitomi tie įmonės įsipareigojimai, kuriuos atsakovas ginčija teisme, jei šių įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo. Apeliantas nepagrįstas remiasi atsakovo balanse nurodyta įsipareigojimų suma, nes į šią sumą yra įskaičiuoti ne tik pradelsti, tačiau ir tie įsipareigojimai, kurie yra ginčijami teisme arba yra nepradelsti. Ieškovui pateiktus PVM sąskaitą faktūrą, atsakovas privalėjo įtraukti ją į apskaitą pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančias taisykles. Atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, buhalteriniai įrašai gali būti koreguojami. Be to, gautos ir nepanaikintos PVM sąskaitos faktūros buhalterinis apskaitymas jokiu būdu nereiškia skolos pripažinimo. Atsakovas yra atsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės biudžetu, dalyvauja valstybiniuose konkursuose, įmonėje dirba 22 darbuotojai.

              3. Ieškinys ir atskirasis skundas yra pareikšti piktnaudžiaujant teise. Ieškovas puikiai žino, kad atsakovas yra mokus ir sėkmingai veikiantis ūkio subjektas. Tikrasis ieškovo tikslas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gauti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Tokiu būdu ieškovas tikėjosi įgyti ekonominio spaudimo priemonę atsakovui. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas buvo didžiausias subrangovas objekte, kuris finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pilna apimtimi, atsakovas nebegalėtų tęsti ūkinės komercinės veiklos. Esant tokiai situacijai, siekiant išvengti darbų minėtame objekte nutraukimo, atsakovas būtų priverstas sudaryti taikos sutartį su ieškovu nepalankiomis sąlygomis. Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį – taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje. Akivaizdu, kad ieškovas viršija įstatymų nustatytas savo teisės įgyvendinimo ribas. Ieškovui buvo žinomas atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, iš kurio matyti, kad atsakovas yra moki įmonė. Be to, ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus advokato, kuriam yra gerai žinoma nusistovėjusi teismų praktika bankroto bylose, kuriose reikalavimas iškelti bankroto bylą yra grindžiamas ginčijamu teisme kreditoriniu reikalavimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

              Atsakovas prašo nutraukti apeliacinį procesą, nes apeliantas (ieškovas) praleido atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Skundžiama nutartimi, kuri buvo priimta žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas nutartyje nurodė, kad ji per dešimt dienų nutarties priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalį nutartis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą skundžiama per dešimt dienų tik tuo atveju, jeigu ji buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduotas CPK 335 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Apeliantas atskirąjį skundą padavė 2011 m. birželio 27 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą. atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo paduotas per skundžiamoje nutartyje nurodytą apskundimo terminą, o tai yra labai svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad teismas gali atnaujinti praleistą procesinį terminą ir nesant dalyvaujančio byloje asmens prašymui dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu, ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkreta kelią šio principo įgyvendinimui. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties buvo pateiktas per paties teismo nurodytą terminą, nors jis ir nebuvo teisingas CPK 335 straipsnio prasme, laikytina, kad apeliantas buvo suklaidintas paties teismo, tačiau savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgiant į teismų praktiką, buvo pagrindas spręsti termino atnaujinimo klausimą ir šį terminą atnaujinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2047/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klausimo dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo nesprendė, tačiau skundą priėmė, t. y. faktiškai praleistą procesinį terminą atnaujino. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad šioje byloje buvo pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, atsakovo prašymas nutraukti apeliacinį procesą atmestinas.

              Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą

              Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą dėl skolos atsakovui kildina iš 2010 m. rugpjūčio 20 d. statybos subrangos sutarties, pagal kurią ieškovas atliko statybos darbus, o atsakovas, pasirašydamas 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą, šiuos darbus priėmė, tačiau neapmokėjo jam pateiktos 2010 m. spalio 29 d. PVM sąskaitos faktūros ir liko skolingas ieškovui 457 854,32 Lt (b. l. 18-22). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad Vilniaus apygardos teisme yra pareiškęs ieškinį ieškovui dėl 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu (b. l. 178-181). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas visais atvejais, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovo 457 854,32 Lt reikalavimas atsakovui sudaro didžiausią atsakovo įsipareigojimų dalį. Pagal atsakovo balansą atsakovo turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 056 618 Lt (b. l. 71). Iš atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai, kurių atsakovas neginčija, 2011 m. kovo 31 d. buvo 77 636,83 Lt (b. l. 69-70). Minėta, kad atsakovas teisme ginčija ieškovo 457 854,32 Lt reikalavimą, todėl ieškovo reikalavimas negali būti įskaičiuojamas į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę.

              Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pradelstus finansinius įsipareigojimus ir turimą turtą bei aplinkybę, kad dėl ieškovo 457 854,32 Lt reikalavimo teisme vyksta ginčas, sprendžia, jog ginčijamas ieškovo reikalavimas turi lemiamą reikšmę atsakovo nemokumo būsenai, todėl, neišsprendus ginčo teisme dėl ieškovo 457 854,32 Lt reikalavimo pagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki.

              Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

              Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

              Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nuomone, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – tokiai vienareikšmei išvadai padaryti trūksta duomenų. Atsakovo argumentai apie tikrąjį ieškovo tikslą teikiant ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas dar iki to momento, kai atsakovas teismine tvarka pradėjo ginčyti ieškovo 457 854,32 Lt reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo atmestinas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atsakovo UAB „Ritorema“ prašymus dėl apeliacinio proceso nutraukimo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui UAB „Litmontažas“ skyrimo atmesti.

              Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.