Administracinė byla Nr. I-1134-414/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00859-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 9 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,
sekretoriaujant Neringai Musinienei,
dalyvaujant pareiškėjui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams dėl nuobaudos panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 82104-587 Dėl nuteistojo nubaudimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-3024 ir priteisti 30000 Eur neturtinę žalą.
Jis paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Minėta nuobauda paskirta už tai, jog 2017 m. kovo 17 d. apie 09,45 val. Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nustatyta, kad pareiškėjas vartojo heroiną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas su ginčijamais aktais nesutinka. Teigia, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2008 m. gruodžio 11 d. Nuo narkotinių medžiagų yra priklausomas jau daug metų, iki laisvės atėmimo bausmės buvo gydomas metadonu, tačiau kalinimo įstaigoje nuo šios ligos gydomas nebuvo, prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti pakaitinio gydymo metadonu ar kitais medikamentais, kuriuos gauna narkotikų vartotojai, esantys laisvėje, nepriklausomybės ligų centruose ir kitose gydymo įstaigose. Pažymėjo, jog Marijampolės PN yra piktybiškai diskriminuojamas, negauna alternatyvaus pakaitinio gydymo nuo priklausomybės morfinui, kas yra nesuderinama su Konvencijos 3 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN sveikatos priežiūra organizuota blogai, įstaiga neturi licencijos priklausomybės ligoms gydyti, medicinos punkte trūksta gydančių specialistų, nėra specialistų narkologų, psichiatrų. Pažymėjo, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos. Esant minėtoms aplinkybėms Marijampolės PN kalinimo metu pareiškėjas patyrė didžiausią neturtinę žalą, kuri juntama ir išliks visam gyvenimui, nes pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, pasidarė dirglus, jautė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės jaučia baimę.
Marijampolės pataisos namai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas Marijampolės PN dėl narkotinių medžiagų vartojimo šlapimo politestais buvo testuotas daug kartų. Pats nuteistasis bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu kategoriškai neigė, teigdamas, kad seniai atsisakė šio žalingo įpročio, tačiau 2017 m. kovo 17 d. jo šlapime politestai parodė heroino pėdsakus. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Į Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) viršininką G. K. dėl tariamos abstinencijos opiatams pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 27 d. Jokie opioidinės abstinencijos požymiai nestebėti. Paprašius parodyti intraveninių dūrių žymes, jų parodyti negalėjo. Parodė platų šašą kairės blauzdos srityje, niekaip nesusijusį su intraveniniais dūriais ir narkotinių medžiagų leidimu. Opioidinei abstinencijai gydyti medikamentai neskirti. Skirtas medikamentas „Tiapridal“ miego korekcijai 7 paroms. Pokalbio su SPT viršininku metu pasakė, kad kalbėjosi su E. S. (Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriumi), kuris dėl metadono nebuvimo įkalinimo įstaigose rekomendavo kreiptis į teismą. Pakartotinai į SPT viršininką G. K. dėl tariamos abstinencijos pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. Pokalbio metu juokėsi, tyčiojosi iš medicinos personalo. Jokie abstinencijos požymiai nestebėti. Gydymas neskirtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems medikamentai skiriami nemokamai. Lėšų medikamentams niekada netrūko. Kiek kartų pareiškėjas kreipėsi į SPT, visada gavo gydytojų konsultantų rekomenduotus medikamentus. Užsiregistravę pas bendrosios praktikos gydytoją visi nuteistieji priimami tą pačią dieną netaikant jokių apribojimų. Ūmių susirgimų atveju pagalba teikiama nedelsiant. Pažymėjo, jog pareiškėjui 2013 metais iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo protezuoti dantys. Pareiškėjui už įstaigos lėšas 5 kartus buvo pirktos angiochirurgų rekomenduotos kompresinės elastinės kojinės, kurių pareiškėjas nemūvėjo. Pripažino, kad Marijampolės PN SPT nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų, tačiau yra įvairių alternatyvių būdų, programų padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60. Jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą, tačiau pareiškėjas atsisakė savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti parašu. Dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose, bet programose nedalyvavo, į konsultacijas neatvyko. Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2017 m. kovo 17 d. apie 09,45 val. pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojęs heroiną (b.l. 6).
Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. skundu minėtą nutarimą Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2S-3024 pripažinta, jog Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 paskirta nuobaudą pagrįsta (b. l. 7-9).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl paskirtos nuobaudos patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teisėjų kolegija, aiškindama nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008-02-01) (toliau - Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašo 19 punktas numato, kad jei suimtasis (nuteistasis) sutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, jis tai turi patvirtinti pasirašydamas akte. Tokiu atveju pagal alkoholio kiekio matuoklio duomenis arba greitos tyrimo priemonės rezultatus pareigūnas akto skiltyje „Išvada“ nurodo: Suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo alkoholio/Suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo psichiką veikiančių medžiagų.
Kaip matyti iš Marijampolės PN 2017 m. kovo 17 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-278 duomenų, jog greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatas yra teigiamas opiatams, inspektoriaus G. R. 2017 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog Sveikatos priežiūros tarnyboje profilaktinio patikrinimo metu G. K. šlapimo testas buvo teigiamas opiatams (b.l. 97, 105-106), pripažintina, jog pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų draudimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pagrįstai paskyrė nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 30 d. skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neneigdamas narkotinių medžiagų vartojimo fakto teigė, jog nuobauda yra paskirta dėl priklausomybės ligos (narkotikų vartojimo). Iš esmės jis yra nubaustas kaip neįgalus ligonis, kuris serga daugelį metų ir kalinimo metu nuo jos iš viso nebuvo gydomas. Todėl būnant valstybės institucijoje prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose. Būdamas kalinys tiesiog piktybiškai Marijampolės pataisos namuose yra diskriminuojamas (Marijampolės pataisos namuose nėra jokio pakaitinio morfinui gydymo, nėra specialistų: narkologų, psichiatrų ir kt., dėl ko buvo įpareigotas prievarta vartoti morfiną) ir tai nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu.
Iš Marijampolės PN atsiliepimo į skundą matyti, kad Sveikatos priežiūros tarnyba nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų ir nėra patvirtinta metadono pakaitinė terapija įkalinimo įstaigoje. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Marijampolės PN yra įvairių alternatyvių būdų, programų padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina-įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai.
Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą (b. l. 84-94). Dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose: 2016 m. birželio 13 d. nukreiptas į „Elgesys - pokalbis –pasikeitimas“ programą, dalyvauti atsisakė; 2016 m. birželio 17 d. nukreiptas į Anoniminių narkomanų susirinkimą, dalyvauti kategoriškai atsisakė; 2016 m. liepos 21 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 10 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 12 d. nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomiems asmenims, dalyvauti užsiėmimuose atsisakė; 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įtrauktas į „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, programoje dalyvauti atsisakė; 2017 m. kovo 8 d. nuteistajam buvo siūlyta ir pasirašytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs vieną kartą, toliau, nors ir kviečiamas, užsiėmimų nelankė (b. l. 83, 89, 91, 95-96). Pažymėtina ir tai, jog iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų matyti, jog jis skundėsi abstinencija dėl opiatų vartojimo, tačiau abstinencijos požymių nebuvo nustatyta (b. l. 79-82).
Taigi šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog Marijampolės PN veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose.
Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, pabrėžtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie būtų sudarę prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, dėl to pareiškėjo argumentus dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.
Jau buvo minėta, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad būnant Marijampolės PN dėl ligos prievarta buvo įpareigotas vartoti nelegalius narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojas pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog pakaitinis gydymas pareiškėjui nėra būtinas. Tai reiškia, jog pareiškėjas kelia klausimą dėl netinkamo (nekokybiško) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tačiau nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų (priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų neteikimo) būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi paliktinas nenagrinėtu.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30000 Eur neturtinę žalą. Tokią žalą pareiškėjas kildino dėl, jo manymu, neteisėtai paskirtos nuobaudos, kuri pareiškėjui skirta dėl priklausomybės ligos (narkotinėms medžiagoms) ir kurios negydė PN sveikatos priežiūros skyriaus gydytojai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kadangi nagrinėjamu atveju Marijampolės PN nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo neturtinės žalos atlyginimui šiuo atveju nėra.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad Marijampolės PN 2017 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2S-3024 yra pagrįsti ir teisėti. Valdžios institucijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, o skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014). Tai, kad pareiškėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvieną detaliai. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Taigi likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H.v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Algis Markevičius