Civilinė byla Nr. 2K-6-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00317-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. D. atstovo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d., tarp 11 ir 16 val., per langą įsibrovęs į UAB „Pabradė“ priklausantį sandėlį, esantį Švenčionių r., Pabradės mstl., Šlaito g. 5, pagrobė UAB „Pabradė“ priklausantį turtą: dvejas medienos frezavimo apdirbimo stakles „Weining“, kurių vienos vertė 750 Lt, bendros 1500 Lt vertės, 650 Lt vertės medienos apdirbimo stakles-presą „Weining“, padavimo stalą, pagamintą 2007 m., kartu su frezomis (3R 773 1-10 – 8 vnt., 3R 795 1-5 – 20 vnt., 2-66221-01 – 10 vnt., 2-6621-01 – 8 vnt., 2-6622-01 – 8 vnt., 3-0340-01 – 4 vnt., 1-4766 – 2 vnt., 1-5003 – 4 vnt., 1-5000 – 4 vnt.) ir tvirtinimo galvute (40 mm x 180 mm x 250 mm), kurių bendra vertė 27 500 Lt. UAB „Pabradė“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškovas UAB „Pabradė“ prašė priteisti iš J. D. 29 650 Lt žalą. Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „Pabradė“ priklausančios teritorijos buvo pavogtos keturios medienos apdirbimo staklės – dvejos medienos frezavimo apdirbimo staklės, kurių vienos vertė 750 Lt, o bendra vertė 1500 Lt, 650 Lt vertės medienos apdirbimo staklės-presas, 27 500 Lt vertės padavimo stalas, frezų komplektas ir galvutė; taigi dėl pavogto UAB „Pabradė“ turto bendrovei padaryta 29 650 Lt dydžio žala.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu civilinio ieškovo UAB „Pabradė” ieškinį tenkino iš dalies. Švenčionių rajono apylinkės teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2010 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 18 straipsniu ir apskaičiavęs turto nusidėvėjimą pagal turto įsigijimo metu galiojusiame Pelno mokesčio įstatyme nustatytus ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalius normatyvus (metais), nustatytus minėto įstatymo 1 priedėlyje, iš J. D. priteisė UAB „Pabradė” 18 640 Lt dydžio žalos atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat iš atsakovo priteisė 15 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinio atsakovo J. D. apeliacinis skundas atmestas ir  Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Kasaciniu skundu civilinio atsakovo J. D. atstovas advokatas I. Manzurovas prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti sumažinant priteistos turtinės žalos dydį iki 5 049, 85 Lt, atitinkamai peržiūrėti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles, o tai yra esminis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pažeidimas. Priimdamas nuosprendį susijusioje baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Pabradė” yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau civilinio ieškinio dydžio klausimas yra perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka. Dėl to, kaip tai išplaukia iš CPK IV skyriaus taisyklių, civilinis ieškovas į teismą turėjo kreiptis pagal civilinio atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau civilinis ieškovas kreipėsi į kitą teismą. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiuo atveju teismas, kuriam buvo paduotas civilinis ieškinys, turėjo jį perduoti nagrinėti civilinio atsakovo gyvenamosios vietos teismui, tačiau to nepadarė ir pats išnagrinėjo bylą.

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą CPK 12, 178, 185 straipsniuose. Civilinis procesas vyksta laikantis rungimosi principo, pagal kurį ieškinį pateikusi šalis privalo įrodyti teismui savo ieškinio pagrįstumą leistinomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis, o priešinga šalis turi teikti savo įrodymus, paneigiančius ieškinio pagrįstumą, tuo tarpu teismas kaip arbitras turi įvertinti šalių įrodymus ir argumentus pagal savo vidinį įsitikinimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Byloje šis principas buvo iš esmės pažeistas, nes teismas patenkino civilinį ieškinį, nors civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio, kai pateikti tokius įrodymus pagal CPK 178 straipsnį yra civilinio ieškovo pareiga.

Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, taip iš esmės pažeisdami CPK 21 straipnį. Civilinis ieškovas UAB „Pabradė” siekdamas pagrįsti patirtos žalos dydį pateikė tik bendrovės balanso 2010 m. lapkričio 10 d. išrašą, tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas kaip tinkamas nustatant pavogto turto vertę, nes jis nebuvo pateiktas nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, civilinis ieškovas nepateikė duomenų apie UAB „Pabradė” patvirtintus ilgalaikio turto nusidevėjimo normatyvus. Dėl to tokioje situacijoje teismas privalėjo vertinti šį įrodymą ir pagal jį daryti išvadas apie faktines bylos aplinkybes arba atmesti civilinį ieškinį, palikti jį nenagrinėtą ar pan., tačiau teismas, atskleisdamas savo šališkumą, savo iniciatyva pradėjo rinkti įrodymus ir įrodinėti civilinį ieškinį. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, civiliniam ieškovui nepateikus jokių įrodymų patirtai turtinei žalai pagrįsti, be pagrindo nesivadovavo civilinio atsakovo pateiktu įrodymu apie tai, kad pavogto turto vertė yra tik 5049,85 Lt. Kasatorius pažymi, kad turto vertės nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas, o teismo skaičiavimai negali būti prilyginti turto vertintojų specialistų išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad jei nuostolių dydžio tiksliai nustatyti negalima, tai gali padaryti teismas, yra nepagrįsti, nes nuostolius byloje nustatyti galima ir tai gali būti padaryta pagal civilinio atsakovo pateiktą metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 005970, kurioje nurodyta, kad turto vertė lygi 5049,85 Lt. Pažymėtina, kad panašiai buvo išspręsta Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-158-211/2012).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinio atsakovo J. D. atstovo advokato I. Manzurovo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių BPK pažeidimų. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl neteisingai priteistos turtinės žalos dydžio UAB „Pabradė“ vadovaudamasis civilinio proceso nuostatomis. Prokurorės nuomone, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tinkamai vadovavosi civilinės teisės, baudžiamojo proceso teisės normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje. Be to, kasacinės instancijos teismas civilinio ieškinio dydį gali sumažinti ar padidinti tik tada, kai ieškinio dydžio apskaičiavimas yra susijęs su netinkamu įstatymo taikymu. Atsižvelgus į tai, kad kasatorius nenurodo argumentų, kuo pasireiškė netinkamas įstatymo taikymas nustatant civilinio ieškinio dydį ir kokie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai yra pažeisti, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kasacinis skundas atmestinas. Esant šioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas nesvarstytas.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Tokioje situacijoje jau turimas nekvestionuojamas (jei apkaltinamasis nuosprendis BPK nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pakeistas) sprendimas, kad civiliniam ieškovui turi būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginta, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Taigi civilinio proceso tvarka yra sprendžiama ne atskira, ne nauja civilinė byla, o tik baigiami spręsti klausimai, kurie paprastai turi būti išsprendžiami priimant teismo baigiamuosius aktus baudžiamojoje byloje. Sprendžiant ieškinio dydžio klausimą, kai teisė į ieškinio patenkinimą jau pripažinta apkaltinamuoju nuosprendžiu, nėra taikomos CPK numatytos teismingumo taisyklės – spręsti dėl priteistinos sumos dydžio turi tas pats teismas, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Nagrinėjamoje byloje tiek apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, tiek dėl atlygintinos žalos dydžio sprendė Švenčionių rajono apylinkės teismas. Taigi nepagrįstais laikytini kasacinio skundo teiginiai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

Nepagrįsti yra ir kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo, rungimosi principo, įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, padarytų teismui savo iniciatyva pradėjus rinkti įrodymus. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir J. D. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl šių argumentų, tinkamai aiškinant įstatymų nuostatas, yra motyvuotai pasisakyta. Teismai, spręsdami dėl priteistinos žalos dydžio, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti Pelno mokesčio įstatyme nustatytus ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalius normatyvus nustatant pagrobtų staklių vertę buvo naudingas atsakovui, nes teismas, pritaikydamas šiuos normatyvus, reikalaujamos atlyginti žalos dydį sumažino. Pagal kasacinio skundo logiką galima daryti prielaidą, jog kasatorius nesiskųstų dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo šališkumo, rungimosi principo pažeidimų, jei sprendimą dėl padarytos žalos dydžio teismai būtų priėmę vadovaudamiesi civilinio ieškovo baudžiamojo proceso metu pateiktais pagrobtų staklių įsigijimo dokumentais ar išrašu iš UAB „Pabradė“ balanso ir būtų priteisę civilinio ieškovo prašomą sumą.

Kasacinio skundo argumentas, kad nustatant žalos dydį reikėjo remtis metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartimi, yra visiškai nepagrįstas. Nustatant nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, suma, kurią gauna pagrobtus daiktus pardavęs asmuo, esminės reikšmės neturi. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, o ne pajamos, kurias gavo nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

J. D. atstovo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Masiokas

                                                                                                                              Alvydas Pikelis

                                                                                                                              Gintaras Goda