(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU
2021 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
vertėjaujant Olgai Macijauskienei,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
per Zoom programą nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovui V. S. ir jo atstovei G. L.,
atsakovės 434-osios Garažų eksploatavimo bendrijos atstovėms pirmininkei B. D. ir advokatei Sandrai Ponelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir J. S. patikslintą ieškinį atsakovėms 434-ajai Garažų eksploatavimo bendrijai ir Uždarajai akcinei bendrovei „Klipsis“, su trečiuoju asmeniu byloje Akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovai V. S. ir J. S. kreipėsi į teismą, prašydami solidariai iš atsakovų 443-osios garažų eksploatavimo bendrijos ir UAB „Klipsis“ priteisti 5 527,31 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Klipsis“ 30 Eur abonentinį mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., priteisti iš atsakovės UAB „Klipsis“ 219 Eur už prekę - signalizaciją, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai 2020 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad kaip atidūs, rūpestingi bei protingi turto savininkai ir valdytojai atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant apsaugoti savo turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo neteisėtų veiksmų t. y. automobilį laikė saugomoje aikštelėje, įsigijo signalizaciją, apdraudė automobilį savanorišku kasko draudimu. Paaiškino, jog ginčo automobilis buvo laikomas atsakovei 434-ajai GEB priklausančioje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, atitinkamai už minėtų paslaugų teikimą atsakovei kas mėnesį buvo mokamas mokestis už automobilio vietą bei jo saugumą. Nurodė, jog automobilio saugojimo klausimas buvo itin aktualus, kadangi laikant automobilį daugiabučio namo kieme, 2019 m. spalio 12 d. buvo pavogtas automobilio veidrodėlio stikliukas, todėl nedelsiant t. y. 2019 m. spalio 12 d. kreipėsi į atsakovę dėl vietos automobiliui. Paaiškino, jog atsakovės darbuotojas (aikštelės sargas/budėtojas) ieškovei J. S. paaiškino, kad automobiliai šioje aikštelėje yra saugomi, nurodė vietą, į kurią reikia pastatyti automobilį ir išdavė finansinės atskaitomybės dokumentą - kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad sumokėta 30 Eur už suteikiamas paslaugas. Pažymėjo, kad saugumo jausmui sustiprinti papildomai darbuotojas nurodė, jog visur yra įmontuotos vaizdo kameros, aikštelė yra prižiūrima bei papildomai stebima visą parą ten dirbančio atsakingo asmens. Be to, aikštelės darbuotojas taip pat informavo, jog viena iš vaizdo kamerų nukreipta į jų automobilį. Nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. įvyko jiems priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalių vagystė (įvairios aparatūros), be to buvo išdaužtas automobilio galinis šoninis stiklas. Paaiškino, jog ieškovas V. S. nuvykęs į aikštelę ir pamatęs įsilaužimą į automobilį, nedelsdamas apie tai pranešė policijai, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad pagal draudimo įmonei teikiančio paslaugas autoserviso paskaičiuotą sąmatą, patirta žala yra 8 488,91 Eur, tačiau draudimo bendrovė, vykdydama kasko draudimo sutartį, atlygino tik dalį žalos, t. y. 3 331,80 Eur, liko nepadengta išskaita iš draudimo bendrovės išmokėjimo, kuri sudaro 10 procentų, t. y. 370,20 Eur bei likusi sąmatos suma, iš viso 5 527,31 Eur. Pažymėjo, jog savo pareigas atliko tinkamai - už stovėjimo aikštelę kiekvieną mėnesį mokėjo mokestį, raginimų ar vėlavimų atsiskaityti nebuvo, mokėdavo į priekį ir net tuomet, kai po vagystės, siekiant nustatyti žalą, automobilis beveik mėnesį buvo nuvarytas į autoservisą. Nurodė, jog atsakovės 434-osios Garažų eksploatavimo bendrijos vykdoma veikla viešoje erdvėje buvo pristatoma kaip automobilių saugojimo aikštelė, automobilis buvo laikomas nuolat sargo saugomojoje aikštelėje. Paaiškino, kad atsakovės 434-osios Garažų eksploatavimo bendrijos kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškia jos darbuotojo netinkamų pareigų vykdymu. Pažymėjo, kad vagystės metu buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, stiklo dūžis sukelia garsą, tai galėjo atkreipti darbuotojo dėmesį ir sukelti įtarimus dėl aikštelėje vykusių neteisėtų veiksmų; t. y. budėtojas turėjo pareigą reaguoti į stiklo dūžio garsą. Be to, atlygintinos pasaugos atveju, įstatymu įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės, t. y. ji taikoma esant vien turto neišsaugojimo faktui, o saugotojo atsakomybę gali pašalinti tik aplinkybės, kurios pripažįstamos nenugalima jėga (force majeure). Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. įsigijo palydovinę signalizaciją SSFMB1800. Pažymėjo, jog nors rašytinė pirkimo- pardavimo bei paslaugų teikimo sutartis su atsakove UAB „Klipsis“ nebuvo sudaryta, tačiau pirkimo-pardavimo bei paslaugų teikimo santykius patvirtina prekės įsigijimas bei ilgalaikis sisteminis mokėjimas už signalizacijos veikimą (abonentinis mokestis) pagal pateiktas sąskaitas. Nurodė, kad abonentinio mokesčio mokėjimo laikotarpiu atsakovė UAB „Klipsis“ turėjo pareigą reaguoti į pranešimus dėl sistemos sutrikimų ir juos šalinti, tačiau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio prasidėjo įsigytos apsaugos sistemos (signalizacijos) sutrikimai, o nuo 2020 m. balandžio 28 d. signalizacija apskritai neberodė jokių aktyvumo ženklų. Dėl to kreipėsi tiek telefonu, tiek raštu, dėl minėtų sutrikimų pašalinimo, tačiau telefonu jokios pagalbos nesulaukdavo, o į daugkartinius elektroninius laiškus atsakymų negavo. Pažymėjo, jog nepaisant to, už signalizaciją toliau mokėjo pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Paaiškino, kad automobilio dalių vagystės metu dėl esamų signalizacijos sutrikimų jie nebuvo savalaikiai informuoti, todėl vagystės pasekmes pamatė tik nuvykę į aikštelę, kuomet su automobiliu ketino vykti atostogauti. Pažymėjo, kad signalizacija neveikia iki šiol, o jokių atsakymų dėl signalizacijos remonto ar kitų veiksmų nėra gauta. Nurodė, jog atsakovės UAB „Klipsis“ kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškė elektroninių ir telefoninių pranešimų dėl neveikiančios signalizacijos ignoravimu ir neveikimu dėl sutrikimų šalinimo, atitinkamai tai sąlygojo prašomų priteisti nuostolių atsiradimą.
Atsakovė 434-oji garažų eksploatavimo bendrija pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, esantis adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pastate įrengti tiek garažų bendrijos narių garažų boksai, tiek ir automobilių stovėjimo aikštelė. Nurodė, jog šioje aikštelėje ji nuomoja automobilių stovėjimo (parkavimo) vietas asmenims, nesantiems garažų bendrijos nariais. Paaiškino, kad prie įvažiavimo į aikštelę yra įrengtas budinčiojo postas, kuriame budi jos darbuotojai, o netoliese budinčiojo posto yra įrengtas ir bendrijos pirmininkės kabinetas, ant kurio aiškiai ir įskaitomai matosi užrašas „Administracija“. Nurodė, kad prie įvažiavimo į aikštelę, šalia budinčiojo posto kabo skelbimų lenta, kurioje skelbiama visa pagrindinė informacija automobilio statymo vietą išsinuomojantiems asmenims: vidaus tvarkos taisyklės, budinčio asmens pareiginiai nuostatai ir kiti pagrindiniai dokumentai. Pažymėjo, jog Garažų bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad ji verčiasi ne bendrijos narių automobilių saugojimu. Paaiškino, kad ieškovai pirmą kartą išsinuomojo aikštelėje vietą savo automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio mėnesį ir statė aikštelėje automobilį iki 2020 m. liepos mėnesio, kuomet jų automobilis buvo apvogtas. Pažymėjo, kad priešingai negu nurodo ieškovai, jų nesiejo automobilio pasaugos santykiai, nes šalys buvo susitarusios tik dėl automobilio parkavimo vietos nuomos, t. y. ji teikė ieškovams tik automobilio stovėjimo paslaugą, bet nebuvo prisiėmusi pareigos automobilio saugoti, todėl šiuo atveju nėra jokių jos neteisėtų veiksmų dėl ieškovų automobilio detalių / įrangos vagystės. Paaiškino, jog siekiant nustatyti, kokia sutartis - transporto priemonės pasaugos ar transporto stovėjimo vietos nuomos - buvo sudaryta, analizuotini tikrieji šalių ketinimai ir jų faktiniai veiksmai. Nurodė, jog aplinkybę, kad šalis siejo transporto stovėjimo vietos nuomos santykiai patvirtina: a) paslaugos kaina; b) paslaugos naudotojui matomoje vietoje iškabinti dokumentai ir jų turinys; c) paslaugos gavėjui išduotame kasos orderyje nurodytas paslaugos pobūdis; d) viešai internete apie jos teikiamas paslaugas skelbiama informacija e) faktas, kad už paslaugą ieškovai jai sumokėjo tik praėjus mėnesiui po vagystės. Pažymėjo, kad neegzistuoja ir kitos jos civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovų patirta žala jiems buvo atlyginta draudimo bendrovės, o ieškovų pateikta automobilio remonto sąmata nepatvirtina patirtų nuostolių, kadangi nėra jos kaltės ir priežastinio ryšio.
Atsakovei UAB „Klipsis“ ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant juridinio asmens buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Apie iškeltą bylą atsakovė papildomai informuota vykdomos veiklos elektroniniu paštu (ieškovams siunčiamų elektroninių sąskaitų adresu, b. t. II, l. 52 ir 65) bei telefonu apie bylą pranešus bendrovės vadovui M. P.. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad draudikas yra tinkamai ir pilnai įvykdęs savo iš draudimo sutarties kilusias pareigas, šios bylos baigtis jos teisėms ir pareigoms įtakos neturės, atitinkamai dėl bylos esmės nepasisakė, bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. liepos 4 d. įvyko automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalių vagystė, kurios metu galiojo tarp V. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta savanoriškoji transporto priemonių draudimo sutartis (Kasko). Nurodė, jog 2020 m. liepos 7 d. gavus informaciją apie įvykį, buvo pradėtas žalos administravimo procesas, kuris buvo baigtas išmokėjus ieškovui 3 331,80 Eur draudimo išmoką. Paaiškino, jog būtent toks draudimo išmokos dydis apskaičiuotas ir išmokėtas ieškovui remiantis Taisyklių nuostatomis, konkrečiai: Taisyklių 1.22 punktu, numatančiu, kad Transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas. Transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios remonto išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną ir liekanų vertės skirtumą. Paaiškino, kad vėliau UAB „Martonas“ su ja derino remonto sąmatą, tačiau ji nebuvo suderinta, nes ji nustatė, jog automobilis laikytinas sunaikintu Draudimo sutarties prasme, nes jo remontas ekonominiu požiūriu netikslingas t. y. nagrinėjamu atveju UAB „Martonas“ pateiktoje sąmatoje remonto vertė įvertinta 8 488,91 Eur, tuo tarpu nustatyta automobilio rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną – 13 400 Eur, aukciono būdu nustatyta automobilio liekanų vertė – 9 698 Eur, atitinkamai automobilio rinkos vertės ir liekanų vertės skirtumas 3 702 Eur.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai ieškinį palaikė.
Ieškovė J. S. paaiškino, jog į atsakovės aikštelę automobilį nuvarė po veidrodėlio vagystės namo kieme. Nuvykus į vietą aikštelės darbuotoja pasakė, jog aikštelė saugi, nes yra kameros. Buvo laisva vieta, tad automobilį paliko, sumokėjo pinigėlius ir iki 2020 m. liepos 4 d. vagystės nebuvo jokių problemų.
Ieškovas V. S. paaiškino, jog aikštelę surado žmona, apie automobilio vagystę sužinojo patys, pakeliui į parduotuvę nutarę užvažiuoti ir patikrinti ar viskas gerai. Vietoje pamatė, jog langas išdaužtas, sargas išsigandęs vaikščiojo ir nežinojo ką pasakyti. Nurodė, jog iškvietė policiją ir susitarė, kad automobilis būtų perstatytas prie sargo būdelės. 2020 m. liepos 10 d. išvežė automobilį į servisą apžiūrai. Atsakydamas į klausimus ieškovas paaiškino, jog UAB „Martonas“ atstovas jam paaiškino, jog parengtoje sąmatoje detalės yra paskaičiuotos su 40 procentų nusidėvėjimu.
Ieškovų atstovė papildomai paaiškino, jog sutartiniai santykiai dėl automobilio saugojimo susiklostė 2019 m. spalio 12 d., tą dieną automobilis buvo pastatytas į aikštelę, užtikrinant, kad aikštelė saugi, bet jokios kitos informacijos nesuteikiant. Pažymėjo, jog tą pačią dieną į aikštelę apžiūrėti mašiną buvo užsukusi ieškovės dukra su draugu ir prie jos iš karto prisistatė aikštelės darbuotojas ir pasiteiravo ką pastaroji veikianti prie automobilio. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai nagrinėjamu atveju yra vartotojai, o verslininkas apie teikiamų paslaugų prigimtį jų neinformavo. Taip pat pažymėjo, jog už paslaugas ieškovai mokėjo nuo kiekvieno mėnesio 12 d. iki kito mėnesio 12 d. ir vagystės dieną buvo pilnai atsiskaitę. Paaiškino, jog po vagystės ieškovai tikėjosi, kad automobilį suremontuos draudimo bendrovė, tačiau pastaroji išmoką paskaičiavo pagal draudimo taisykles ir automobilis liko nesuremontuotas. Pažymėjo, jog ieškovai nebuvo suinteresuoti pardavinėti automobilio liekanų, jie nori ir toliau naudotis automobiliu, t. y. nori jį suremontuoti, o tam būtinas lėšas prašo priteisti iš abiejų atsakovų, nes jie abu prisidėjo prie žalos. Taip pat paaiškino, jog iš UAB „Klipsis“ ieškovai gavo naują sąskaitą apmokėjimui, tačiau pranešė, jog jos neapmokės, nes paslaugomis nesinaudos. Kartu paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas dėl automobilio detalių vagystės buvo nutrauktas, nenustačius kaltininko. Atkreipė dėmesį, jog analogišku atveju teismas susiklosčiusius santykius vertino kaip pasaugos, todėl ir nagrinėjamu atveju teismas turėtų remtis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1444-912/2018 pateiktu išaiškinimu ir padarytomis išvadomis. Atsakydama į teismo klausimus atstovė paaiškino, jog ieškovai sutinka grąžinti UAB „Klipsis“ signalizaciją ir pageidauja sumokėtos kainos grąžinimo, nes signalizacija pastoviai veikė su trikdžiais, o nuo balandžio mėnesio iš vis nereagavo.
Atsakovės 434-osios Garažų eksploatavimo bendrijos atstovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Bendrijos pirmininkė paaiškino, jog bendrijos budintys asmenys nėra materialiai atsakingi asmenys, jokių finansinių dokumentų neišrašinėja, jie prižiūri tvarką. Kameros buvo įdiegtos bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagrindu tvarkos palaikymo tikslais. Paaiškino, jog yra trys aikštelės, virš 100 automobilių vietų, teritorija labai didelė, todėl ją prižiūrėti sudėtinga. Automobilio vagystės dieną buvo išvažiavusi į IKEA, apie vagystę ją informavo telefonu budėtojas, pasakė, jog atvyko policija, tačiau jau išvažiuoja, todėl atvykti nebūtina. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė atvyko susimokėti už automobilio stovėjimą, kad neprarastų vietos ateičiai, nes automobilis dar buvo servise. Paaiškino, jog tuo metu jai pasakė, kad yra bendrijos narių, kurie nuomoja savo garažus ir ieškovei paprašius pažadėjo pasiteirauti ar nėra laisvų. Tuo metu vienas iš narių kaip tik turėjo laisvą garažą, ieškovai buvo atvykę ir jį apžiūrėjo, bet taip ir nepranešė sprendimo dėl nuomos ir į aikštelę automobilis po 2020 m. liepos 7 d. taip ir nesugrįžo. Pažymėjo, jog atsakovė niekada neprisiėmė pareigos automobilius saugoti.
Atsakovės advokatė Sandra Ponelienė papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju aikštelė nėra aptverta, yra laisvas patekimas ir išvykimas, jeigu būtų prisiimama atsakomybė už automobilio išsaugojimą, būtų vertinama jo būklė pastatymo dieną; šiuo atveju tai nebuvo daroma, o išrašomuose kvituose, kurie yra vieninteliai tiesioginiais susiklosčiusių santykių įrodymai, yra aiškiai nurodyta, jog yra mokama už nuomą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai remiasi elektroniniais skelbimais, kurių turiniui atsakovė neturi jokios įtakos, nes jų neužsakinėjo; visą informaciją apie teikiamas paslaugas skelbia aikštelės lentoje. Atstovė taip pat mano, jog ieškovai neįrodė realiai patirtos žalos, nes sąmatoje nėra pritaikytas nusidėvėjimas, tam tikros detalės jau yra suremontuotos, tačiau remonto išlaidų ieškovai neatskleidė; taip pat mano, jog ieškovai patys prisidėjo prie žalos kilimo, nes jų signalizacija neveikė nuo 2020 m. balandžio mėnesio, tačiau jie nieko nedarė. Taip pat atstovė pažymėjo, jog šiuo atveju neaišku, kodėl ieškovai reikalauja solidarios atsakovių atsakomybės, kai kiekviena iš atsakovių turėjo atskirą sutartį su ieškovais.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas apklausė šalių liudytojus.
Liudytoja E. D. paaiškino, jog jai apie bylą yra žinoma, nes byla yra apie jos mamos vyro automobilio vagystę. Žino, jog automobilis į aikštelę buvo nugabentas po pirmos – veidrodėlių vagystės. Tą dieną mama paprašė dar patikrinti automobilį, tad į aikštelę nuvyko su draugu. Kai tik prisiartino prie automobilio, priėjo moteriškė ir pradėjo teirautis ką jie veikia. Jai susidarė įspūdis, kad moteriškė gali iškviesti policiją.
Liudytojas N. S. paaiškino, jog kaip buvo pavogti veidrodėliai, buvo paprašytas kartu nuvykti apžiūrėti automobilio, nes suveikė signalizacija. Vagystės dieną automobilis buvo pastatytas į aikštelę, į aikštelę nuvyko su drauge ir apžiūrinėjo išorę, kai po kelių minučių prisistatė darbuotoja.
Liudytoja A. J. paaiškino, jog dirba bendrijoje ir su ja tarėsi ieškovė dėl automobilio stovėjimo. Nurodė, jog tą dieną ieškovei pasakė, kad yra laisva vieta, paėmė pinigėlius, parodė kameras, tačiau dėl visos informacijos nukreipė pas pirmininkę. Kad kas dar tą dieną teirautųsi ar būtų tikrinęs šį automobilį, neprisimena. Taip pat neprisimena ar automobilis buvo pastatytas per išeigines dienas ar darbo dieną.
Liudytojas F. S. paaiškino, jog dirba budinčiu ir budėjo automobilio vagystės dieną. Tą dieną 4 aukšte atvažiavo mašina ir paliko maišą, nuėjo patikrinti ar ne padangos, paaiškėjo, kad šiukšlės, jas išmėtė ir pradėjo tvarkytis. Paaiškino, jog į pamainos galą reikia viską patikrinti, sutvarkyti tualetus, darbo yra daug, nes yra du korpusai po keturis aukštus, jų visų iš karto neapeisi. Nurodė, jog yra žurnalas, kur žymimos naujai atvažiavusios mašinos ir laisvos vietos. Kaip ir kada įvyko vagystė nežino, pats vagystės pamainos metu nepastebėjo, sužinojo tik iš kitos pamainos darbuotojo – paskambino budintysis Daškevič. Paaiškino, jog kaip ir kada atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai nekontroliuoja, judėjimas vyksta bet kuriuo paros metu, mašinos išvažiuoja į turgų ir grįžta kada joms reikia. Pripažino, jog yra kameros, per jas stebi situaciją, tačiau ne viską pamato, nes išeina ir tvarkyti ir į tualetą. Jei suveikia signalizacija, žurnale susiranda savininko telefoną ir paskambina, kad nebūtų triukšmo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. atsakovei 434 – ajai garažų eksploatavimo bendrijai priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apvogtas ieškovams V. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); iš automobilio buvo pavogta vairo oro pagalvė, multimedija ir kitos detalės. Vagystės metu automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju Transporto priemonių draudimu (Kasko). Draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 3 331,80 Eur draudimo išmoką, nes automobilio remontą pripažino netikslingu. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota nustačius, jog vidutinė automobilio vertė iki įvykio – 13 400 Eur, likutinė vertė po įvykio, nustatyta aukciono būdu, – 9 698 Eur, patirti nuostoliai – 3 702 Eur (13 400 – 9 698); iš nuostolių atėmus 10 procentų išskaitą – 370,20 Eur, draudimo išmoką sudaro 3 331,80 Eur. Draudiko paskaičiuotos draudimo išmokos bei sprendimo dėl remonto netikslingumo ieškovai neginčijo. Ieškovai nesutiko automobilio parduoti už didžiausią pasiūlytą aukcione kainą (9 698 Eur), nes kaip nurodo, pageidauja automobilį suremontuoti ir juo toliau naudotis. Kadangi automobilio vagystė įvyko automobiliui stovint atsakovės 434 – osios garažų eksploatavimo bendrijos aikštelėje, o į automobilį įdiegta atsakovės UAB „Klipsis“ apsaugos signalizacija vagystės metu nesuveikė, ieškovai pareiškė atsakovėms ieškinį dėl automobilio remontui trūkstamų 5 527,31 Eur išlaidų priteisimo.
Be automobilio remonto išlaidų ieškovai taip pat pareiškė savarankiškus reikalavimus atsakovei UAB „Klipsis“ dėl netinkamos kokybės signalizacijos įrangos kainos grąžinimo bei 30 Eur abonentinio mokesčio sumokėto už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos, priteisimo.
Atsakovė UAB „Klipsis“ jai pareikštų reikalavimų neginčijo, tarp ieškovų ir atsakovės 434-osios garažų eksploatavimo bendrijos kilo ginčas dėl šalių siejančių sutartinių santykių kvalifikavimo, atsakovėms prašomos taikyti solidariosios atsakomybės bei patirtos žalos dydžio.
Dėl tarp ieškovų ir atsakovės 434-osios garažų eksploatavimo bendrijos susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovės pareigos atlyginti dėl automobilio detalių vagystės atsiradusią žalą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties kvalifikavimo. Ieškovė J. S. 2019 m. spalio 12 d. paliko ginčo automobilį atsakovės 434-osios garažų eksploatavimo bendrijos automobilių aikštelėje, esančioje virš bendrijos nariams priklausančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kas mėnesį mokėjo atsakovei 30 Eur mokestį, o automobilį apvogus, pareiškė reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Tokį savo reikalavimą ieškovai grindžia atsakovės kaip automobilio saugotojos civiline atsakomybe. Atsakovė su tokia ieškovų pozicija nesutiko, teigdama, jog daikto saugojimo įsipareigojimų neprisiėmė.
Pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Įsipareigojimas daiktą saugoti yra esminė pasaugos sutarties sąlyga.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovams automobilio palikimo aikštelėje metu buvo paaiškinta, jog aikštelė yra saugi, nes yra įrengtos kameros ir būtent ši aplinkybė ieškovams sudarė lūkestį, jog automobilis bus saugus ir saugojamas. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog nors aikštelėje yra budinčiojo postas, tačiau pastarasis yra aikštelės gale, aikštelė nėra aptverta, įvažiavimas į aikštelę nėra kontroliuojamas, t. y. įvažiavimas į aikštelę nėra ribojamas, išvažiuojant iš aikštelės nėra būtina gauti budinčio leidimo. Kaip paaiškino byloje liudytojais apklausti liudytojai A. J. ir F. S., budėjimo metu į vedamą žurnalą įrašo naujai pastatytus automobilius tikslu žinoti ar ir kiek yra laisvų vietų, tačiau automobilius pastatę asmenys juos gali bet kada pasiimti ir vėl pastatyti ir to niekas nekontroliuoja. Be to byloje nustatyta, jog aikštelės informacijos lentoje yra iškabintos 443-osios garažų eksploatavimo bendrijos automobilių stovėjimo aikštelių naudojimosi taisyklės, kuriose inter alia nurodyta, jog automobilių stovėjimo aikštelių vietų nuomininkai privalo nuomos mokestį už automobilio stovėjimo vietą sumokėti iki einamojo mėnesio 20 d., o apie atsisakymą naudotis automobilio stovėjimo vieta perspėti bendrijos pirmininką prieš 2 savaites iki išvykimo. Iš ieškovų į bylą pateiktų kasos pajamų orderių matyti, jog pastarieji buvo išrašomi už aikštelė nuomą, t. y. juose expressis verbis nurodyta, jog mokama būtent už nuomą.
Įvertinus visumą nustatytų su sutartinių santykių susiklostymu susijusių faktinių aplinkybių,
darytina išvada, jog atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo saugoti ieškovų automobilio, nes tarp šalių susiklostė ne pasaugos, o automobilio stovėjimo vietos nuomos santykiai. Šiuo atveju aplinkybė, kad ieškovai yra vartotojai ir todėl visos abejonės dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.188 straipsnio 6 dalis) ne turi jokios teisinės reikšmės tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kvalifikavimui, nes įvertinus aikštelės savybes: aptvėrimo nebuvimas, automobilių įvažiavimo ir išvažiavimo nekontroliavimas bei kas mėnesį išrašomuose kasos pajamų orderiuose tiesioginis implikavimas, jog mokestis yra imamas už aikštelės nuomą, vartotojai neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, jog palieka automobilį saugojimui.
Kartu pažymėtina, jog susipažinęs su ieškovų atstovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodyta Vilniaus apygardos teismo praktika civilinėje byloje Nr. e2A-1444-912/2018, teismas vertina, jog minėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės: minėtoje byloje teismas nustatė, jog parkavimo mokestis priklausė nuo automobilio rūšies, dydžio ir amžiaus, kvitas buvo išrašomas už saugojimą, aikštelė aptverta, o transporto priemonės pastatymas ir atsiėmimas galimas tik darbuotojo leidimu ir tik pačiam asmeniui arba pagal įgaliojimą; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Vienintelė sutampanti faktinė aplinkybė abiejose byloje – kamerų buvimas, nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nesudaro pagrindo vertinti, jog tarp šalių nagrinėjamu atveju susiklostė pasaugos teisiniai santykiai.
Konstatavus, jog atsakovė 434-oji garažų eksploatavimo bendrija neprisiėmė įsipareigojimo saugoti ieškovų automobilį, ieškovų atsakovei pareikšti reikalavimai dėl nuostolių, susijusių su automobilio detalių vagyste, atmestini kaip nepagrįsti, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl tarp ieškovų ir atsakovės UAB „Klipsis“ susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovei pareikštų reikalavimų tenkinimo
Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas V. S. sulygo su UAB „Klipsis“, atstovaujama vadovo M. P., dėl palydovinės signalizacijos automobilyje įdiegimo. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas atliko 219 Eur apmokėjimą už signalizacijos įrangą bei gavo elektroniniu paštu prisijungimo instrukciją bei slaptažodžius. Iš signalizacijos aprašymo nustatytas toks signalizacijos veikimo principas: automobilį užgesinus po 5 minučių sistema automatiškai aktyvuojasi ir pradeda reaguoti į pakilimą, smūgį, judinimus/ vibraciją ir kt.; pajutus pašalinius dirgiklius sistema 30 sekundžių laukia kol bus užvestas automobilis, po 30 sekundžių neužvedus automobilio, sistema siunčia SMS žinutę automobilio savininkui, o pastarasis SMS žinute gali blokuoti automobilio degimą. Iš į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų bei ieškovų paaiškinimų nustatyta, jog įdiegus signalizaciją, šalys sulygo dėl abonentinio mokesčio už sistemos priežiūrą bei sutrikimų šalinimą. 2020 m. balandžio mėnesį ieškovas sumokėjo 30 Eur abonentinį mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau signalizacija vagystės dieną nesuveikė, todėl ieškovai pareiškė reikalavimą nusprendė daugiau nesinaudoti atsakovės paslaugomis ir pareiškė reikalavimus dėl automobilio detalių vagystės nuostolių atlyginimo bei dėl įdiegtos įrangos kainos ir sumokėto abonentinio mokesčio priteisimo.
CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Nagrinėjamu atveju šalys sudarė du sandorius: pirmą – signalizacijos įrangos pirkimo – pardavimo sutartį; antrą – atlygintinų paslaugų teikimo sutartį dėl įrangos priežiūros. Iš ieškovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po signalizacijos įdiegimo automobilis buvo du kartus apvogtas, signalizacija nuolat gedo, o nuo 2020 m. balandžio mėnesio iš vis nustojo veikti. Ieškovas elektroniniais laiškais ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl signalizacijos veikimo trikdžių, atsakovė žadėjo juos pašalinti, tačiau įrodymų, jog tokių veiksmų ėmėsi, byloje nėra ir atsakovė nepasinaudojo savo teise tokius įrodymus į bylą pateikti. Kadangi pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą, t. y. jeigu paslauga nebuvo suteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti, ieškovai pagrįstai prašo priteisti jų atsakovui avansu sumokėtą abonentinį mokestį už laikotarpį, kuomet signalizacija neveikė, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų jai pataisyti. Atitinkamai ieškinys dalyje dėl 30 Eur abonentinio mokesčio priteisimo tenkintinas pilnai.
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Pagal tokiose bylose teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog signalizacija pradėjo gęsti iš karto po jos įdiegimo: iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad jau 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas informavo paslaugų teikėją apie tai, kad iškilo problema, nepavyksta prisijungti prie aplikacijos telefone; 2019 m. spalio 15 d. atsakovė buvo informuota apie naujus veikimo sutrikimus: būna signalizacija nesuveikia visą dieną, o kitą dieną suveikia kas 10 minučių, nors automobilis nejudinamas stovi; apie pakartotinius sutrikimus pranešta 2019 m. lapkričio 14 d. ir 25 d.; 2019 m. gruodžio 2 d., 2020 m. balandžio 30 d. Įvertinus itin trumpą laiką nuo sandorio sudarymo iki pirmų pretenzijų dėl daikto kokybės pareiškimo, yra labiau tikėtina, jog daiktas jau sandorio metu neatitiko jam keliamų reikalavimų, todėl atsakomybė už tokių trūkumų buvimą tenka pardavėjui.
Pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą reglamentuotos CK 6.334 straipsnyje. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, nustatytais teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas, kaip vieną iš turimų teisių tokiu atveju, gali savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendroji CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostata numato aplinkybes, į kurias atsižvelgtina nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, viena jų numatyta šios teisės normos 1 punkte – tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Taigi sutarties nutraukimo teisė pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovų pasirinktas būdas yra vienintelis galimas jų pažeistoms teisės apginti, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pati atsakovė nesiėmė savo įrangos trūkumų taisymo, todėl nesant byloje priešingų įrodymų, darytina išvada, jos nėra galimybių pašalinti daikto trūkumų, t. y, įrangą tinkamai suremontuoti; atsakovė nepateikė nuomonės dėl galimybės pakeisti įrangą kita, kainos sumažinimas už neremontuotiną daiktą taip pat neatitiks protingumo ir teisingumo kriterijų. Atitinkamai ieškovų reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir už įrangą sumokėtos kainos priteisimo tenkintinas pilnai.
Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Ieškovai prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti dėl automobilio detalių vagystės patirtus nuostolius, nes atsakovė nereagavo į pranešimus dėl signalizacijos gedimo, todėl pastaroji nesuveikė vagystės momentu.
Pažymėtina, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovai pripažino, kad signalizacija pastoviai strigo nuo pat sandorio sudarymo, o nuo 2020 m. balandžio mėnesio neveikė visai, todėl teismo vertinimu automobilio detalių vagystė negali būti vertinama kaip atsakovės neveikimo pasekmė, atsiradę nuostoliai šiuo atveju yra per daug nutolę nuo atsakovės nereagavimo 2020 m. balandžio mėnesį į ieškovo pretenzijas dėl signalizacijos gėdimo, o žinodami, jog signalizacija neveikia ir nesiimdami jokių veiksmų jai pakeisti ar suremontuoti, ieškovai patys prisidėjo prie susidariusios situacijos, kuomet vagystės metu jų automobilis nebuvo papildomai apsaugotas. Atitinkamai ieškovų reikalavimai UAB „Klipsis“ dėl vagystės nuostolių priteisimo, kaip priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovės neveikimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovų dėl automobilio detalių vagystės patirtų ir neatlygintų nuostolių dydžio bei solidariosios atsakovių atsakomybės
Nors teismas nenustatė teisinio pagrindo atsakovių civilinei atsakomybei dėl automobilio detalių vagystės kilti, teismas atskirai pasisako dėl ieškovų prašomų priteisti nuostolių dydžio ir solidariosios atsakovių atsakomybės, nes tarp šalių kilo ginčas šiais klausimais, šalys šiais aspektais pasisakė ir įrodinėjo savo pozicijas byloje.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žala gali būti įrodinėjama būsimo remonto sąmata, t. y. nebūtina atlikti remonto darbus, kad reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Abiem atvejais (tiek būsimo remonto, tiek jau atlikto remonto) lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu.
Byloje nustatyta, jog draudimo bendrovė vadovaudamasi draudimo sutarties nuostatomis nusprendė, jog ieškovų automobilio remontas yra netikslingas ir išmokėjo ieškovams 3 331,80 Eur draudimo išmoką, paskaičiuotą kaip skirtumas tarp automobilio rinkos vertės iki vagystės bei jo vertės po detalių vagystės bei iš gautos sumos atėmus besąlyginę išskaitą. Ieškovai mano, jog draudiko išmokėta draudimo išmoka atitiko draudimo sutarties sąlygas t. y. buvo tinkamai paskaičiuota pagal draudimo sutarties nuostatas, tačiau ją išmokėjus patirti nuostoliai nebuvo atlyginti visiškai, todėl pareiškė reikalavimą dėl neatlygintų nuostolių priteisimo.
Savo pozicijai pagrįsti ieškovai pateikė UAB „Marton“ automobilio remonto sąmatą, pagal kurią, automobiliui dėl vagystės padarytą žalą sudaro 8 488,91 Eur. Iš šios sumos atėmus draudimo išmoką – 3 331,80 Eur, neatlyginti nuostoliai – 5 527,31 Eur. Su tokia ieškovo pozicija sutiktina tik iš dalies.
Visų pirma pažymėtina, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi nei pareigos nei teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl atsakovėms nepateikus savo įrodymų dėl automobiliui padarytos žalos įvertinimo, teismas remiasi tais įrodymais, kurie buvo ieškovų pateikti į bylą. Teismas nesutinka su atsakovės 434-osios garažų eksploatavimo bendrijos atstovės argumentais, jog UAB „Marton“ sąmata nėra tinkamas įrodymas patirtai žalai pagrįsti, nes joje pavogtų detalių vertė paskaičiuota be nusidėvėjimo. Šiuo atveju ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį nuvežė į draudiko nurodytą servisą, o servise sąmata buvo paskaičiuota pritaikius 40 procentų nusidėvėjimo koeficientą. Nors aplinkybė apie šio konkretaus koeficiento pritaikymą nėra nurodyta sąmatoje, tačiau sąmatoje nurodyta, jog kaina yra įvedama rankiniu būdu, todėl nesant byloje jokių kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių UAB „Marton“ paskaičiavimus, atsižvelgiant į tai, jog paskaičiavimus atliko draudiko partneris, teismas vertina, jog sąmatoje paskaičiuota suma pagrindžia automobiliui padarytą žalą. Tačiau teismas nesutinka su ieškovų paskaičiavimais dėl jiems neatlygintų nuostolių vertės.
Kaip jau minėta, patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis), tačiau nuostolių atlyginimas negali pagerinti asmens padėties. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio vertė iki vagystės – 13 400 Eur, atsakovai nesutiko automobilio parduoti aukcione už likutinę automobilio vertę po vagystės – 9 698 Eur, nes nusprendė automobilį remontuoti, tačiau toks ieškovų apsisprendimas negali įtakoti kitų asmenų pareigų. Nustačius, jog automobilio vertė po įvykio 9 698 Eur ir patenkinus ieškovų reikalavimą dėl 8 488,91 Eur nuostolių atlyginimo (3 331,80 Eur iš draudimo ir 5 527,31 Eur iš atsakovių), ieškovai nepagrįstai praturtėtų, nes jų gauta nauda ženkliai viršytų automobilio vertę iki vagystės. Dėl minėto, teismo vertinimu, net ir nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovai iš atsakovių turėtų teisę reikalauti atlyginti tik draudimo neišmokėtos besąlyginės išmokos sumą - 370,20 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nuostoliai gali būti padalinti skolininkams, t. y. kad prievolės atlyginti nuostolius dalykas yra dalus, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę atsakovių prievolė ieškovams, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygomis turėtų būti dalinė. Sutiktina su ieškovų pozicija, jog CK 6.279 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš dalinės skolininkų daugeto prievolių išimčių, kuomet solidari skolininkų prievolė preziumuojama tuo atveju, jeigu prievolė susijusiu su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau pažymėtina, jog minėtas straipsnis yra skirtas deliktinės atsakomybės atvejams reglamentuoti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma ir tuomet, kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu, pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Tačiau net ir esant skirtingiems pagrindams atlyginti žalą, būtina nustatyti skolininkų bendrininkavimą siaurąja prasme, kuomet keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro tikslo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Tokio bendrininkavimo atveju kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019). Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog ieškovai su atsakove 434-ąja garažų eksploatavimo bendrija būtų buvę sudarę pasaugos sutartį, solidariajai atsakovių atsakomybei kilti nebūtų jokio teisinio pagrindo, nes tokiu atveju atsakovių neveikimo (nesaugojimo ir nereagavimo į signalizacijos sutrikimus) ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis būtų skirtingas t. y. vieno atsakovo neveikimas - nesaugojimas būtų tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito atsakovo neveikimas – signalizacijos nepataisymas tik netiesiogiai įtakotų žalos atsiradimą, t. y. turėtų būti taikoma dalinė, ne solidarioji atsakomybė.
Dėl bylos baigties ir procesinių palūkanų priteisimo
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų visetą, ieškinys dalyje dėl automobilio detalių vagystės nuostolių priteisimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, kitoje dalyje – dėl signalizacijos įrangos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir už įrangą sumokėtos kainos priteisimo, taip pat sumokėto abonentinio mokesčio priteisimo, tenkintinas pilnai.
Be pagrindinių reikalavimų, ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.
Remiantis procesinių palūkanų teisiniu reglamentavimu pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai.
Nagrinėjamu atveju prievolė grąžinti už signalizacijos įrangą sumokėtą sumą bei sumokėtą abonentinį mokestį atsiranda teismo sprendimo pagrindu, iki bylos iškėlimo teisme tokie reikalavimai atsakovei UAB „Klipsis“ nebuvo reiškiami, todėl procesinių palūkanų priteisimui nėra teisinio pagrindo, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovai byloje patyrė 174 Eur žyminio mokesčio, atsakovė 434-oji garažų eksploatavimo bendrija – 1 155,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei atstovavimą teismo posėdžių metu, 145,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei 10,55 Eur už VĮ „Regitra“ išrašą), UAB „Klipsis“ bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog ieškovai pareiškė vieną bendrą reikalavimą atsakovėms dėl vagystės nuostolių priteisimo bei du reikalavimus atsakovei UAB „Klipsis. Kadangi atsakovėms pareikštas bendras reikalavimas atmestas, o atsakovei UAB „Klipsis“ pareikšti reikalavimai patinkinti pilnai, iš atsakovės UAB „Klipsis“ ieškovams priteistina 2/3 ieškovų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 116 Eur. Kadangi ieškovų reikalavimas 434-ajai garažų eksploatavimo bendrijai atmestas pilna apimtimi, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistinos byloje patirtos 1 155,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 33,49 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, jei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Remiantis nustatyta trupmenine priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 11,16 Eur (1/3 dalis), iš atsakovės UAB „Klipsis“ – 22,33 Eur (2/3 dalys) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Klipsis“, juridinio asmens kodas 304915233, sudarytą palydovinės signalizacijos įrangos pirkimo – pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovams V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Klipsis“, juridinio asmens kodas 304915233, 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) nuostolių už įsigytą įrangą, 30 Eur (trisdešimt eurų) abonentinio mokesčio ir 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti ieškovus V. S. ir J. S. grąžinti UAB „Klipsis“ 2019 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektą – signalizacijos įrangą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei 434-ajai garažų eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 124756078, iš ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 155,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Klipsis“, juridinio asmens kodas 304915233, 22,33 Eur (dvidešimt du eurus ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 11,16 Eur (vienuolika eurų ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok