Civilinė byla Nr. e2A-1152-936/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.6.16.8.1; 2.1.3.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
apeliantės (ieškovės) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BelArenda“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydama: 1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas I); 2) NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – Įsakymas II); 3) įpareigoti atsakovės NŽT Skyrių sudaryti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji, vykdydama žemės ūkio veiklą, skirtingais teisiniais pagrindais naudoja žemę, įskaitant ir valstybinę. Remiantis NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo leista laikinai naudotis skirtingo dydžio valstybiniais žemės plotais, tarp kurių ir 6,00 ha valstybinės žemės plotas, kurio numeris – 35b (toliau – ir Ginčo sklypas). Ieškovė pateikė NŽT 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 25 metų laikotarpiui, įskaitant ir Ginčo sklypą. NŽT Skyriui priėmus ieškovės prašymą, buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 14 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad Ginčo sklypas projektavimo metu buvo sumažintas iki 5,00 ha ploto bei jam buvo suteiktas kitas projektinis numeris – (duomenys neskelbtini). NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, ieškovei buvo suprojektuotas žemės sklypas ilgalaikei nuomai.
1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, ieškovės atveju kadastro duomenų bylas NŽT buvo būtina pateikti iki 2020 m. birželio 30 d. (t. y. per 6 mėnesius nuo Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta derinti 2020 m. birželio 15 d. 2020 m. liepos 16 d. buvo gauta Skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Skyrius informavo, kad patikrinus Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, jog būtina tikslinti Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas). Vėliau vyko Projekto ir Ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos tikslinimas, kol galiausiai Skyrius pateikė teigiamą išvadą dėl Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos bei nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Skyrius pranešė ieškovei, kad UAB „BelArenda“ turi raštu kreiptis į NŽT Skyrių dėl laikino naudojimo nutraukimo konkretiems sklypams, todėl ieškovė pateikė Skyriui atitinkamą prašymą, kuriuo prašė nutraukti valstybinės žemės plotų laikiną naudojimą, nustatytą NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu prašymu ieškovė prašė nutraukti laikiną naudojimą visų valstybinės žemės sklypų, dėl kurių buvo sudarytos nuomos sutartys, išskyrus Ginčo sklypą.
1.3. 2022 m. sausio 21 d. ieškovė gavo Skyriaus specialistės R. M. el. laišką: „Laba diena. Jums suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui reikia sudaryti nuomos sutartį. Maloniai prašome kreiptis į Skyriaus teisininkę nuomos klausimais V. V.“. 2022 m. kovo 18 d. Skyriaus specialistė V. V. nurodė ieškovei pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo. Tą pačią dieną ieškovė pateikė Skyriui minėtą prašymą. 2022 m. gegužės 9 d. Skyriaus specialistė R. M. informavo ieškovę, kad „Nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui“ bei nurodė, kad „patvirtintą dokumentą reikia įrašyti į sutarties projektą, kurį planuoju šią savaitę Jums pateikti“. Ginčo sklypo nuomos sutartis nebuvo pateikta ieškovei pasirašyti. Tačiau 2022 m. gegužės 30 d. R. M. informavo, jog „<...> dėl pavėluotai pateiktos kadastrinių matavimų bylos nuomos sutartis nebus rengiama“. Ieškovei paaiškėjo, kad pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas naudojimas nutrauktas visiems žemės sklypams. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas šiuo metu rengiamame Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuosavybės teisių atkūrimui. Ieškovė buvo informuota apie Įsakymo I ir Įsakymo II priėmimą ir apie tai, kad minėti įsakymai buvo priimti „atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą iki 2020 m. birželio 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla Skyriui nepateikta laiku (pavėluotai)“.
1.4. Ieškovė su Įsakymu I ir Įsakymu II nesutinka, kadangi Ginčo sklypo kadastro duomenų byla Skyriui buvo pateikta derinti 2020 m. birželio 15 d., t. y. nepasibaigus 6 mėnesių terminui, o NŽT Skyrius, nurodė, kad turi būti tikslinamas būtent NŽT rengtas ir tvirtintas Projektas, tačiau ne Ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla. Ieškovei laiku pateikus Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, buvo atliekami tolimesni veiksmai, t. y. buvo tikslinamas Projektas, derinami kadastrinių matavimų tikslinimai, Skyriaus nurodymu ieškovė teikė visus reikiamus prašymus ir dokumentus. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus tam, kad būtų sudaryta Ginčo sklypo nuomos sutartis, todėl prašo ginčijamus įsakymus panaikinti ir įpareigoti NŽT Skyrių sudaryti nuomos sutartį.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad matininkas K. B. 2020 m. birželio 15 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateikė situacijos brėžinį bei aiškinamąjį raštą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir ribų patikslinimo, tačiau parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, matininkas K. B. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 631 punkte nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė tik 2021 m. vasario 1 d. Taigi Projektas patvirtintas 2019 m. gruodžio 30 d., o žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla pateikta 2021 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė reikalavimo pateikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą per Aprašo 23 punkte nustatyta 6 mėnesių terminą, kuris sueitų 2020 m. birželio 30 d., todėl NŽT Skyrius priėmė Įsakymą I ir Įsakymą II.
3. Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės pozicija byloje yra grindžiama formaliais argumentais, kurie neatitinka faktinės situacijos. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė visus teisės aktų nustatytus veiksmus atliko laiku ir tinkamai, Skyrius niekada to nekvestionavo, o Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos derinimo procesas užsitęsė dėl paties Skyriaus parengto Projekto netikslumų, dėl ko pastarasis vėliau Skyriaus buvo tikslinamas. Tai patvirtina Skyriaus atisakymo sudaryti Ginčo sklypo valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartį nepagrįstumą, dėl ko ieškovė prašo tenkinti jos ieškinį visa apimtimi.
4. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Ginčo sklypas buvo paženklintas 2020 m. balandžio 16 d., o situacijos brėžinis bei aiškinamasis raštas dėl Ginčo sklypo ploto ir ribų patikslinimo Skyriui buvo pateiktas tik 2020 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo Ginčo sklypo paženklinimo. Taigi, matininkas K. B. jau nuo 2020 m. balandžio 16 d. žinojo apie Ginčo sklypo ribų ir ploto neatitikimą, tačiau nepagrįstai 2 mėnesius nesikreipė į Skyrių dėl Ginčo sklypo ribų, ploto patikslinimo žemės valdos projekte. Skyriaus išvada dėl Ginčo sklypo ribų, ploto patikslinimo buvo parengta 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai buvo tęsiami vadovaujantis šia išvada. Todėl ieškovės teiginiai, kad Ginčo sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta laiku, yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atmetė.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT Skyrius ieškovę 2022 m. birželio mėnesį informavo apie priimtus Įsakymą I ir Įsakymą II, papildomai nurodydama, kad minėti įsakymai buvo priimti, atsižvelgiant į tai, kad „per nustatytą terminą iki 2020 m. birželio 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla Skyriui nepateikta laiku (pavėluotai)“. Byloje ieškovė neginčija fakto, kad remiantis Aprašo 23 punktu, ieškovė kadastro duomenų bylą NŽT privalėjo pateikti iki 2020 m. birželio 30 d. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad kadastro duomenų byla atsakovei buvo pateikta derinti 2020 m. birželio 15 d., taigi, pateikta nepraleidus Aprašo 23 punkte numatyto termino. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šioje byloje aktualius teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, sprendė, jog su tokiais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti.
5.2. Nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. UAB „Geomatininkai“ matininkas K. B. pateikė atsakovei aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. buvo atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai bei ženklintos sklypo ribos vietovėje. Be kita ko, nurodyta, kad preliminarus sklypo plotas buvo 5,0000 ha. Po kadastrinių matavimų – 4,7792 ha. Sklypo plotas sumažėja neleistinumo ribose. Riba tikslintina atsižvelgus į gretimai einančią miško naudmeną, palei 8 m pl. bendro naudojimo kelią, atsižvelgus į gretimų sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Matininkas, vadovaudamasis 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 21 punktu, prašė NŽT Skyriaus pateikti išvadas dėl tolesnės kadastrinių matavimų darbų vykdymo galimybės.
5.3. NŽT Skyrius, 2020 m. birželio 15 d. gavęs aiškinamąjį raštą dėl ginčo sklypo ploto ir ribų neatitikimo plotui ir riboms, nustatytoms žemėtvarkos projekte, 2020 m. liepos mėnesį pateikė išvadą, kurioje nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1 priedą: maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (5,00 ha) ir minėto žemės sklypo ploto (4,7792 ha), atlikus kadastrinius matavimus, gali būti: ±0.1789 ha, tačiau žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas atlikus kadastrinius matavimus viršija leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Skyrius, išnagrinėjęs Projektą ir matininko K. B. pateiktą medžiagą, nustatė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos kinta ir neatitinka Projekte suprojektuoto šio žemės sklypo ploto ir ribų dėl gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Rytinė riba tikslinama atsižvelgus į gretimai esančias miško naudmenas, o vakarinė riba tikslinama pagal 8 m pločio bendro naudojimo kelią. Skyrius taip pat informavo, kad bus parengtas Projekto patikslinimas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir ribų. Skyrius tam tikslui paprašė matininko pateikti grafinę medžiagą.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, kai yra nustatomi ginčo žemės sklypo ploto ir ribų neatitikimai projekte nurodytiems sklypo plotams ir riboms, sprendė, kad matininkas, 2020 m. birželio 15 d. teikdamas aiškinamąjį raštą, negalėjo atsakovei pateikti kadastro duomenų bylos, nes byla tokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą turėjo būti rengiama, remiantis pateiktomis atsakovės išvadomis, t. y. paaiškėjus atsakovės pozicijai šiuo klausimu, t. y. ar Projekte nustatyti ginčo sklypo plotai ir ribos bus tikslinami. Tokią teismo išvadą patvirtina ir matininko 2020 m. birželio 15 d. aiškinamajame rašte išdėstytas prašymas „pateikti išvadas dėl tolesnės kadastrinių matavimų darbų vykdymo galimybės“. Be to, tai patvirtino ir matininkas K. B., duodamas teismo posėdžio metu parodymus (parodė, kad 2022 m. birželio 15 d. jis negalėjo pateikti kadastrinių matavimo bylos, nes ji galėjo būti teikiama tik po projekto patikslinimų, atsakovės išvados).
5.5. Teismas sprendė, kad Aprašo 23 punkte įtvirtintos teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad joje įtvirtinta taisyklė yra ne dispozityvi, bet imperatyvi. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad tiek Apraše, tiek 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (nutarimo redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu) (net ir susiklosčius situacijai, kai reikia tikslinti žemės sklypo projektą, atsižvelgiant į nustatytus žemės sklypo ploto ir ribų neatitikimus) nėra numatyta teisinė galimybė pratęsti 6 mėnesių terminą kadastro duomenų bylai pateikti. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 23 punkte aiškiai įtvirtinta, kokios atsiranda teisinės pasekmės pažeidus 6 mėnesių terminą kadastro duomenų bylai pateikti – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.
5.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi tuo pačiu Aprašo punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti Įsakymą I ir Įsakymą II. Teismas, atsižvelgdamas į žemės reformos ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, darė išvadą, kad kadastro duomenų bylos pateikimo vėlavimo priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl atskiro jų įvertinimo šiame sprendime nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „BelArenda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodoma, kad teismas atmetė ieškinį dėl visiškai formalaus argumento, neatsižvelgdamas į tai, kad faktiškai susiklosčiusios aplinkybės padarė Aprašo 23 punkto nuostatą neįgyvendinama dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Ieškovė pažymi, kad remiantis Aprašo 23 punkto nuostata, kadastro duomenų bylas, įskaitant ir Ginčo sklypo, ieškovė NŽT turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 30 d. Byloje nėra ginčo, kad matininkas su situacijos brėžiniu ir aiškinamuoju raštu į Skyrių kreipėsi 2020 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidęs 6 mėn. termino. Teismas nustatė, kad per Aprašo 23 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą Ginčo sklypo kadastro duomenų byla niekaip negalėjo būti pateikta Skyriui, nes matininkas turėjo vadovautis kitu imperatyviu reikalavimu teikti Skyriui situacijos brėžinį ir aiškinamąjį raštą. Kitaip tariant, teismas sprendime patvirtino, kad Ginčo sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti pateikta Skyriui per nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl Aprašo 23 punkte nuostata pasidarė faktiškai neįmanoma įgyvendinti. Aprašo 23 punkto nuostata buvo neįgyvendinama dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, kadangi Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pateikta išvada, kurioje Skyrius pripažino būtinybę tikslinti jo parengtą Projektą.
6.2. Skyriui situacijos brėžinys ir aiškinamasis raštas buvo pateikti 2020 m. birželio 15 d., kadangi: 1) Ginčo sklypas turėjo nustatytą apribojimą – nustatytą valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zoną, dėl ko kadastrinių matavimų atlikimui reikėjo gauti leidimus, kas užtruko iki mėnesio 2) matuojamų sklypų plotai yra dideli, dėl ko vien jiems apeiti reikia nemažai laiko; 3) buvo taikomi ir kadastro nuostatų reglamentuojami terminai kaimyninių sklypų savininkams informuoti apie atliekamus matavimus bei ženklinimą, taip pat – terminai pastaboms dėl atlikto ženklinimo pareikšti. Nuostatų 21 punktas nenustato termino, per kurį matininkas privalo kreiptis į Skyrių, nustatęs Projekto ir faktinės situacijos neatitikimus. Todėl matininkas susiklosčiusioje situacijoje niekaip negali būti laikomas pažeidusiu kokį nors teisės aktų nustatytą terminą. Teismas sprendimu konstatavo, kad Ginčo sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti pateikta Skyriui per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, tačiau laikė šias aplinkybes nesvarbiomis nagrinėjamam ginčui, nes Aprašo 23 punktas nenumato galimybės pratęsti jame nustatyto termino. Tokios teismo išvados visiškai neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
6.3. Pažymėjo, kad Skyriui po matininko prašymo pateikimo prireikė daugiau negu dviejų mėnesių Projektui patikslinti. Todėl akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu matininkas turėtų galimybę kreiptis į Skyrių anksčiau, Skyrius niekaip nebūtų spėjęs patikslinti Projekto iki Aprašo 23 punkte nustatyto termino pabaigos. Tai patvirtina, kad Aprašo 23 punkto nuostata konkrečiu atveju buvo niekaip neįgyvendinama dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių.
6.4. Apeliantė teigia, kad nėra suprantama, kodėl teismas nevertina aplinkybės, kad ginčijami Įsakymas I ir Įsakymas II, kuriais ieškovei buvo atsisakyta išnuomoti Ginčo sklypą ir ieškovė buvo išbraukta iš pretendentų sąrašų, buvo priimti tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po Aprašo 23 punkte nustatyto 6 mėnesių termino Ginčo sklypo kadastro duomenų bylai pateikti pabaigos bei po nuoseklaus Skyriaus bendradarbiavimo ieškovei tęsiant Ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Dėl tokių aplinkybių teismas nepasisakė.
6.5. Akivaizdu, kad Skyrius savo veiksmais sukūrė ieškovei teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl Ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo, t. y. teisėtas lūkestis atsirado dėl 2022 m. sausio 21 d. Skyriaus specialistės R. M. el. laiško, 2022 m. kovo 18 d. Skyriaus specialistės V. M. nurodymo ieškovei pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo; 2022 m. gegužės 9 d. Skyriaus specialistė R. M. informacijos, kad nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui“. Ir tik 2022 m. gegužės 30 d. R. M. informavo, jog „<...> dėl pavėluotai pateiktos kadastrinių matavimų bylos nuomos sutartis nebus rengiama.“. Taigi, ieškovei iki pat 2022 m. gegužės 30 d. Įsakymų I ir II pateikimo buvo teigiama, kad Ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis bus sudaroma. Ši aplinkybė ir prieš tai vykęs Skyriaus ir ieškovės (matininko) bendradarbiavimas visiškai pagrįstai sukūrė ieškovei teisėtus lūkesčius, kurie Skyriaus buvo pažeisti nesant tam jokio pagrindo. Akivaizdu, kad Skyrius siekė sudaryti su ieškove Ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį. Priešingu atveju Įsakymas I ir Įsakymas II būtų buvę priimti dar 2020 metais, suėjus Aprašo 23 punkte nustatytam 6 mėnesių terminui. Teismas šių aplinkybių nevertino.
6.6. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, faktiškai susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovės sąskaita buvo suprojektuotas Ginčo sklypas, atlikti ir visiškai užbaigti jo kadastriniai matavimai, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota Ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla, tuo tarpu ieškovė iš to negavo jokios naudos. Bylos duomenys ir dokumentai patvirtina, kad ieškovė laikėsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, visus veiksmus atliko nustatytais terminais. Teismas sprendime pasirinko formaliai vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, tačiau detaliau nepaaiškino, kodėl esant imperatyviai Aprašo 23 punkto nuostatai neturėtų būti taikoma imperatyvi Nuostatų 21 punkto nuostata arba kaip šios abi nuostatos turėtų būti taikomos taip, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir atsakovės sukurti ieškovės teisėti lūkesčiai. Ginčijamo sprendimo negalima laikyti išsamiu, priimtu įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Negalima laikyti, kad byloje buvo įvykdytas teisingumas. Sprendimą visiškai nebuvo vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įteisinant ieškovės teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą.
7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės UAB „BelArenda“ apeliacinį skundą, nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Atsiliepimu atsakovė pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir motyvams.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista UAB „BelArenda“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, tarp kurių ir Ginčo sklypu - 6,00 ha valstybinės žemės sklypu, kuriam nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Valstybės sienos apsaugos objektų, įrenginių veiklos ir apsaugos zonos, plane pažymėtą numerius 35b. UAB „BelArenda“ 2018 m. lapkričio 23 d. NŽT Skyriui pateikė prašymą išnuomoti 25 metų laikotarpiui valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tarp kurių ir Ginčo skylą – 6,00 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą numerius 35b.
12. NŽT Skyrius ir ieškovė UAB „BelArenda“ (mokėtoja) 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 48AL-110-(14.48.81), kuria NŽT įsipareigojo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, skirti suprojektuoti žemė sklypų, tarp kurių ir Ginčo sklypas, kuriam suteiktas kitas projektinis numeris – (duomenys neskelbtini), ir buvo sumažintas plotas iki 5,00 ha, parduoti ar nuomoti, taip pat perduoti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise mokėtojai, būtų atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka.
13. NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Šiuo įsakymu buvo suprojektuotos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis žemės ūkio, kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ribos Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
14. Ginčo žemės sklypo ribos paženklintos 2020 m. balandžio 16 d. UAB „Geomatininkai“, matininkas K. B. 2020 m. birželio 15 d. pateikė NŽT Skyriui aiškinamąjį raštą dėl Ginčo sklypo ploto ir ribų patikslinimo. NŽT Skyrius 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Geomatininkai“ informavo, kad išnagrinėjus Projektą ir matininko K. B. pateiktą medžiagą, nustatė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos kinta ir neatitinka Projekto suprojektuoto šio žemės sklypo ploto ir ribų dėl gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Rytinė riba tikslinama atsižvelgus į gretimai esančias miško naudmenas, o vakarinė riba tikslinama pagal 8 m pločio bendro naudojimo kelią. Taip pat informuota apie tai, kad Skyrius parengs Projekto patikslinimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir ribų, taip pat paprašyta pateikti Skyriui tam reikalingą grafinę medžiagą. UAB „Geomatininkai“ matininkas K. B. pateikė NŽT Skyriui 2020 m. liepos 16 d. prašymą, kuriame prašė patikslinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2019 m. gruodžio 30 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, plotą ir nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą: panaikinti 152 spec. sąlygą – dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis).
15. NŽT Skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, ribas ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, patikslinimo sąraše nurodoma, kad Ginčo sklypo plotas – 5,00 ha, nuoma – 4,7792 ha, specialiosios sąlygos – 154.
16. UAB „Geomatininkai“ matininkas K. B. pateikė NŽT Skyriui 2020 m. spalio 15 d. prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2019 m. gruodžio 30 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslintame 2020 m. rugsėjo 22 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą: panaikinti 154 spec. sąlygą – Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos (X skyrius, trečiasis skirsnis). NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-134-(14.48.2 E.) buvo pakeistos Ginčo sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, t. y. išbraukta 154 spec. sąlyga Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zona (X skyrius, trečiasis skirsnis).
17. Matininkas K. B. 2021 m. vasario 1 d. pateikė prašymą patikrinti Ginčo sklypo (Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. NŽT Skyrius 2021 m. vasario 11 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad žemės sklypo planas surašytas neteisingai, kadangi pažeisti Nuostatų 36.3.6 ir 36.3.9 punktai, Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 punktas, t. y. ties ribos posūkio taškais 33-34 nekartografuotas miškas; žemės sklypui turi būti taikomas apribojimas Kelių apsaugos zonos; ties 1 ir 19-20-...-23 ribos posūkio taškais neišlaikytas 8 m pločio kelias; Žemės reformos projekte nustatytos specialios sąlygos neatitinka sąlygų, nustatytų kadastrinių matavimų byloje. Taip pat sklypo kadastrinių duomenų forma užpildyta neteisingai, pažeidžiant Nuostatų 56 punktą, todėl reikia tikslinti naudmenas ir apribojimus. Pastabose nurodoma, kad matininkas, nustatęs, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri išnagrinės situaciją ir pateiks išvadas dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo.
18. NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Projekto pakeitimo buvo pakeistos specialios Ginčo sklypo naudojimo sąlygos papildant 102 – Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antras skirsnis). NŽT Skyrius 2021 m. balandžio 9 d. surašė Ginčo sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatė, kad kadastro duomenų byla sudaryta teisingai. Nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Ginčo sklypo kadastro duomenų byla, kuri parengta 2021 m. balandžio 7 d. matininko K. B., įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
19. Ieškovė elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 21 d. gavo informaciją, kad turi kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl laikino naudojimo nutraukimo konkretiems sklypams, jei dar ne visiems sklypams nuomos sutartys patvirtintos. Vėliau ieškovė tikslinosi, kokį prašymą turi pateikti. NŽT Skyriaus specialistė 2021 m. rugsėjo 21 d. nurodė, kad nuomininkas žemės sklypų, sudaręs visas nuomos sutartis, raštu prašo Skyriaus nutraukti laikiną naudojimą. Bei nurodoma, kad turi būti pridėtos nuomos sutarčių kopijos ir pažymėta, kuriems žemės sklypams reikia nutraukti laikiną naudojimą.
20. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių informuodama, kad 9 žemės sklypams (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, todėl prašyta nutraukti laikiną naudojimą, nustatytą 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme ieškovė nenurodė Ginčo sklypo.
21. Ieškovė 2022 m. sausio 21 d. gavo NŽT Skyriaus specialistės laišką, kuriame nurodyta, kad suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui reikia sudaryti nuomos sutartį, todėl ieškovei paaiškino, kad ji turi kreiptis į Skyriaus konkrečią teisininkę. NŽT Skyriaus specialistė 2022 m. kovo 18 d. ieškovei nurodė, kad nuomos sutartis gali būti sudaryta el. parašu ir kad ieškovė turi Skyriui pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 18 d. ieškovė pateikė NŽT Skyriui prašymą paruošti valstybinės žemės nuomos sutartį sklypui: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4.7792 ha, esančiam Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), kuris UAB „BelArenda“ buvo suteiktas laikinai naudotis pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei el. paštu 2022 m. gegužės 9 d. Skyriaus specialistė nurodė, kad „nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui. Patvirtintą dokumentą reikia įrašyti į sutarties projektą, kurį planuoju šią savaitę Jums pateikti.“ Tačiau 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė elektroniniu paštu buvo informuota apie tai, kad „dėl pavėluotai pateiktos kadastrinių matavimų bylos nuomos sutartis nebus rengiama“. Tą pačią dieną elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota apie tai, kad pagal 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas naudojimas nutrauktas visiems žemės sklypams. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas šiuo metu rengiamame Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimui.
22. NŽT Skyriaus vedėjas 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė pretendentų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, išbraukė eilutę Nr. 18, kuriame nurodyta, kad UAB „BelArenda“ suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5,00 ha). Taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondo žemei.
23. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ atsisakyta UAB „BelArenda“ išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
24. Iš valstybinės įmonės Valstybės žemės fondo Vilniaus apskrities Vilnius rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės (LŽF) plotų 2022 m. kovo 31 d. žiniaraščio nustatyta, kad į sąrašą įtrauktas Ginčo sklypas pagal 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2022 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilnius rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę gauti konkrečios rūšies nekilnojamąjį turtą. 2022 m. lapkričio 15 d. Ginčo sklypą pasirinko J. J..
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi tuo pačiu Aprašo punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti Įsakymą I ir Įsakymą II, tačiau apeliantė nesutinka su tokia išvada, nurodydama, kad Aprašo 23 punkto nuostata nebuvo įgyvendinta dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, tačiau teismas nevertino tokių aplinkybių ir tik formaliai taikė teisės aktus, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat teismas neįvertino atsakovės darbuotojų veiksmų, kurie sukūrė teisėtą lūkestį dėl Ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo.
Dėl įsakymų (ne)panaikinimo
26. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
27. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 straipsnio 2 dalis). Valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
28. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalis). Aprašo 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Aprašo 23 punktas taikytinas ir valstybinės žemės nuomos atveju. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 13 punkte nustatyta, kad sprendimas išnuomoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos.
29. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Aprašo 23 punkte nustatyta taisyklė yra imperatyvi. Pirmiausia, kaip minėta, valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas ir šiam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Antra, Aprašo 23 punkte nustatyta, kad kadastro byla turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Taigi ši norma yra aiškiai imperatyvi, nustatanti kategorišką paliepimą, taip pat nustatytos aiškios neįvykdymo pasekmės, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-432/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-803-459/2018.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Projektas parengtas 2019 m. gruodžio 30 d., taigi nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „Geomatininkai“ matininkas K. B. 2020 m. birželio 15 d. pateikė NŽT Skyriui aiškinamąjį raštą dėl Ginčo sklypo ploto ir ribų patikslinimo. NŽT Skyrius 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Skyrius parengs Projekto patikslinimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto ir ribų, taip pat paprašyta pateikti Skyriui tam reikalingą grafinę medžiagą. Tą pačią dieną matininkas pateikė prašymą ir prašytą medžiagą, o NŽT Skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Projekte nustatyto Ginčo sklypo plotą. Vėliau pagal matininko K. B. prašymus buvo tikslinamos Ginčo sklypui nustatytos specialiosios sąlygos. Ginčo sklypo kadastro duomenų byla pirmą kartą pateikta tik 2021 m. vasario 1 d., tačiau NŽT Skyriaus buvo nustatyta, kad reikia tikslinti naudmenas ir apribojimus. Matininkas K. B. 2021 m. balandžio 7 d. parengė Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, kuri nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Ginčo sklypo kadastro duomenų byla nebuvo parengta iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. per 6 mėnesius nuo Projekto patvirtinimo dienos.
32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad matininkas K. B. 2020 m. birželio 15 d. NŽT Skyriaus prašė pateikti išvadas, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, dėl tolesnės kadastrinių matavimų darbų vykdymo galimybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte (redakcija galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.) nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad byloje susiklostė situacija pagal teisinį reguliavimą, nurodytą nutarties 32 punkte, kad buvo reikalinga tikslinti Projekte suprojektuoto Ginčo sklypo ribas (plotą), tai nekeičia Aprašo 23 punkte nustatyto imperatyvaus termino, per kurį turi būti pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tokiu atveju automatiškai terminas pratęsiamas, todėl imperatyvaus pobūdžio norma negali būti plečiama vien susiklosčius byloje esančioms aplinkybėms. Be to, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Nors Aprašas tiesiogiai nenumato 23 punkte nustatyto termino pratęsimo galimybės, tačiau apeliantė būdama suinteresuota Ginčo sklypo nuoma ir matydama, kad nespės atlikti kadastrinių matavimų, galėjo kreiptis į NŽT Skyrių, nurodydama objektyvias priežastis, dėl kurių negali jų atlikti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl negalima daryti išvados, kad nustatytas terminas buvo praleistas dėl ne nuo apeliantės priklausančių aplinkybių, t. y. apeliantė nebuvo aktyvi įgyvendindama savo turėtas teises ir bendradarbiaudama su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad Aprašo 23 punkte nustatytas terminas buvo pratęstas, o NŽT Skyriaus specialistų el. laiškai ir bendravimas dėl Ginčo sklypo nuomos savaime nereiškia, kad terminas tokiu būdu buvo pratęstas, nepriėmus atitinkamo individualaus teisės akto.
34. Apeliantė taip pat teigia, kad NŽT Skyrius savo veiksmais sukūrė ieškovei teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl Ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo, t. y. teisėtas lūkestis atsirado dėl 2022 m. sausio 21 d. Skyriaus specialistės R. M. el. laiško, 2022 m. kovo 18 d. Skyriaus specialistės V. M. nurodymo ieškovei pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo; 2022 m. gegužės 9 d. Skyriaus specialistė R. M. informacijos, kad nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui.
35. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia, 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimai). Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga; pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų ir kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (inter alia, 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys ir pan.
36. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį sudaryti Ginčo sklypo nuomos sutartį. Nepaisant to, kad NŽT skyriaus darbuotojai teigė, kad reikia pateikti prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo, kad nuomos įsakymas parengtas ir pateiktas tvirtinimui, visgi nesant įstatyminio pagrindo, t. y. praleidus imperatyvų terminą, nustatytą Aprašo 23 punkte, kuris nebuvo pratęstas, nuomos sutartis be teisinio pagrindo negalėjo būti sudaryta. Kaip minėtina, sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Valstybės institucijos vykdydamos joms pavestas funkcijas privalo griežtai laikytis įstatymų, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimti skundžiami Įsakymas I ir Įsakymas II. Taigi apeliantė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, o tik lūkestį ir viltį, kad praleidus 6 mėnesių terminą, galimai bus sudaryta Ginčo sklypo nuomos sutartis, tačiau toks lūkestis nėra ginamas. Dėl apeliantės nurodomų nuostolių, kad šiuo metu yra įregistruota ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kuri parengta apeliantės lėšomis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes apeliantės nuostolių atlyginimo klausimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė per Aprašo 23 punkte nustatytą terminą nepateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, todėl atsakovė, remdamasi Aprašo 23 punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti Įsakymą I ir Įsakymą II.
38. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).
Dėl bylos baigties
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjai Asta Pikelienė
Urmila Valiukienė
Linas Zinkevičius