Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-3741-891/2014

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01011-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

P.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Miesto valymas“ kiemsargiu-valytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

P. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2014-07-13, apie 15.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 ‰ girtumo laipsnis), petimi vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją dukrą R. G., dėl ko ji kojomis atsitrenkė į stalą, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

P. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine L. G., dukra R. G., anūke G. G., gim. 1999 m., anūke D. Š., gim. 2013 m., dviejų kambarių bute. Butas nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai L. G.. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos – kiemsargis-valytojas. Yra teistas. Jis alkoholio dažnai nevartoja,  išgeria tik retsykiais. Dažniausiai konfliktuoja su dukra R. G.. 2014-07-13, apie 15.00 val. jis grįžo į namus išgėręs degtinės. Jis virtuvėje pradėjo priekaištauti dukrai, kad ją reikia išlaikyti, ji laikė jo anūkę D. ant rankų. Tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, duktė jam pasakė, kad iškvies policiją. Jis, būdamas išgėręs, supyko ir su pečiu pastūmė ją į virtuvės stalą, nuo ko ji atsitrenkė į stalą. Žmona L. matė konfliktą tarp jo ir dukros R.. Jis prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje faktų tarp jo ir dukros buvo, dukra R. taip pat ant jo šaukia. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis dukros R. atsiprašys dėl jai sukelto fizinio skausmo. Nori pasakyti, kad jis daugiau neturi kur gyventi, tik adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes butas bendra jungtine nuosavybe priklauso jam ir žmonai L. ( b. l. 33). Apklaustas įtariamuoju P. G. paaiškino, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. Laikosi visų savo parodymų dėl to, kad petimi pastūmė dukrą R. G. ir ji kojomis atsitrenkė į stalą, nuo ko pajuto fizinį skausmą, labai gailisi. Pažada šeimoje daugiau nesmurtauti (b. l. 45).

Nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo mažamete dukra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat bute gyvena ir jos tėvai. Butas yra jų visų bendra nuosavybė. Kitur išeiti ji neturi kur, o namuose pastoviai vyksta konfliktai, dėl ko ji kvietė ir toliau kvies policiją. Kai tėvas P. G., gim. 1955 m., būna neblaivus, jis nuolat kelia triukšmą, pradeda rėkti, keiktis bei smurtauti, dėl ko jau buvo ne kartą kreiptasi į policiją, bet niekas jokių priemonių nesiima ir situacija nesikeičia, o visa tai girdi mažametė dukra. 2014-07-13, apie 15.00 val. namo grįžo girtas tėvas P. G. ir pradėjo rėkti, kad jam viskas blogai, jis ją išlaiko, keikėsi. Ji įspėjo tėvą, kad iškvies policiją, bet jam to nepakako, jis toliau rėkė. Ji buvo virtuvėje ir šildė vaikui maistelį, dukrą laikė ant rankų. Tėvas įėjo į virtuvę ir petimi ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į stalą, o dukra išsigando. Jos mažametė duktė jau taip buvo susijaudinusi, nes atėjęs girtas tėvas pradėjo rėkti ir dukra prabudo, po ko buvo irzli, o po triukšmo pradėjo verkti. Nenorėdama, kad nebūtų dar didesnių problemų, ji nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Tėvas ir toliau vaikščiojo po butą ir bambėjo. Dėl patirto smūgio ji pajuto tik fizinį skausmą, į medikus ir TMI nesikreips. Visa tai matė jos motina L. G.. Dėl šios situacijos kenčia vaikas (b. l. 15, 16).

Papildomai nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso jai, jos sesei L. G. ir jos tėvams. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi, o minėtu adresu bute pastoviai vyksta konfliktai su jos tėvu P. G.. Tarp jos ir jos tėvo P. G. kiekvieną dieną vyksta žodiniai konfliktai. Jos tėvas beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, o išgėręs alkoholinių gėrimų, sukelia namuose konfliktus, jis pradeda triukšmauti, rėkauti, vartoti necenzūrinius žodžius ant jos, jos vaikų akivaizdoje. Taip pat jos tėvas P. G. prieš ją smurtauja. Ji jau ne vieną kartą yra iškvietusi policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, nes jos tėvas prieš ją smurtauja, sukelia jai fizinį skausmą. 2014-07-13, apie 15.00 val. į butą grįžo jos tėvas P. G., jis buvo neblaivus. Jos tėvas pradėjo šūkauti, rėkauti, kad ko ji čia sėdi, kad jis vienas šeimoje dirba, kad jis ją ir jos vaikus maitina, kad jai ir sesei Linai jis nupirko automobilius, kad jis remontuoja jos ir sesės automobilius. Ji jam pasakė, kad iškvies jam policiją, nes jos dukra D. jo riksmų išsigąsta. Bet tėvas jos neklausė ir toliau šūkavo ant jos. Ji buvo virtuvėje, ant viryklės šildė mažametei dukrai D. maistą, dukrą D. laikė ant rankų. Tėvas išeidamas iš virtuvės į koridorių, su pečiu, kuriuo pečiu nematė, pastūmė ją į nugarą, nuo ko ji atsitrenkė į virtuvės stalą su abiem kojomis. Ji pajuto fizinį skausmą, sužalojimo žymių ant kojų nesimatė, todėl į medikus ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą  nesikreips. Jos dukra D. išsigando. Ji su mažamete dukra D. nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Jos ir tėvo P. G. konfliktą matė jos motina L. G., kitos jos dukros G. G. bute nebuvo, ji nematė įvykusio konflikto. Su tėvu P. G. ji nesusitaikė, jis jos neatsiprašė (b.l. 18).

Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad vasaros metu, galimai 2014 m. liepos 13 d., apie pietus, kažkur 15.00 val. grįžo jos vyras P. G. iš darbo, jis buvo šiek tiek išgėręs, bet ne visiškai girtas. Buvo gavęs algą, pripirko maisto produktų namo. Ruošėsi vakarieniauti, vyras pradėjo priekaištauti, kad R. neprisideda prie šeimos biudžeto, jie sukonfliktavo. Jis pradėjo pakeltu tonu kalbėti, nors ir paprastai jis yra garsiakalbis, ji jį vis ramina. Ramunė pagrasino, kad jam iškvies policiją, o P. praeidamas pro ją su pečiu stumtelėjo. Ji kojomis atsitrenkė į virtuvės stalą. Jokių mėlynių ant kojų nebuvo. Ant rankų laikė savo dukrą, tačiau ji jokios žalos nepatyrė. Tuomet R. iškvietė policiją ir P. išvežė į 5 policijos komisariatą. Šie konfliktai tarp P. ir R. yra kasdienybė, bet R. su vaikais neturi kur eiti, o liudytoja su P. išlaiko butą (b. l. 19).

Liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-07-13, apie 15.30 val., patruliuojant kartu su patrule A. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus tėvas yra labai agresyvus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja R. G., gim. 1982 m., kuri jiems paaiškino, kad jos neblaivus tėvas P. G., gim. 1955 m., grįžęs į namus triukšmauja ir ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Vėliau, būnant virtuvėje, tėvas pečiu ją pastūmė į nugarą ir ji abiem kojomis atsitrenkė į virtuvės stalą, po ko pajuto fizinį skausmą. Tuo metu ant rankų laikė mažametį vaiką - D. Š., gim. 2013 m., kuri išsigando ir pradėjo labai verkti, ji sužalojimų nepatyrė. Visa tai liudijo pareiškėjos motina L. G.. Smurto žymių ant R. G. nesimatė (b. l. 14).

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą dėl 2014-07-13 įvykio, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad R. G. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, kad girtas tėvas atėjęs namo šūkauja. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 6-10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvė (b. l. 11, 12).

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2014-07-13 16:12 val. P. G. buvo nustatytas 1,51 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 49).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo dukrą R. G., dėl ko ji kojomis atsitrenkė į stalą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo P. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. 

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 61).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į nustatytą kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. P. G. praeityje neteistas (b. l. 53), buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 50-52), Sodros duomenimis dirba (b. l 54), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 57, 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 59).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma P. G. devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusikaltimui.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 641 straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu P. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-13 16.05 val. iki 2014-07-14 15.20 val. (1 para) (b. l. 25, 37). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos nepakeistos (b. l. 34-36).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apropojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, uždrausti P. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, P. G. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2014-07-13 iki 2014-07-14 įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią P. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam P. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas.

Išaiškinti P. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su  bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys