Baudžiamoji byla Nr. 1-1218-1053/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50695-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" automechaniku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. D. 2017 m. spalio 1 d., apie 08.26 val., Vilniuje, Galvės g. Žarijų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu "Alcotest 6810" buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas).
Kaltinamasis D. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 30 d., vakare, būdamas vienas namuose išgėrė apie 0,5 butelio degtinės. Po ko nuėjo miegoti. Atsibudo spalio 1 d., po 07.00 val. ir kadangi savijauta buvo gera, galvojo, kad gali vairuoti. Šalia namų stovėjo jam priklausantis automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusprendė atsisėsti už vairo ir važiuoti pas pažįstamą. Atsimena, kad vairuodamas minėtą automobilį, važiuojant Galvių g., Vilniuje, pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, jis nevykdė reikalavimų ir nuvažiavo toliau. Negali paaiškinti savo poelgio, galimai padarė tai iš baimės. Po ko, rodos, pravažiavo Galvės-Kirtimų gatvės sankryžą, Vilniuje (degant raudonam šviesoforo signalui), pagaliau sustabdė vairuojamą automobilį. Po ko išlaipino jį pareigūnai iš automobilio, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, jis pripūtė 2,22 promilių (sutiko papūsti geranoriškai). Po ko jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, bet jis atsisakė duoti kraujo. Kraujo mėginio nepaėmė. Dėl pažeidimo kaltas, pilnai prisipažįsta dėl padaryto, gailisi. Kai sustabdė pareigūnai, laužė jam rankas, išniro alkūnė, tai pradžiai nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kad apžiūrėtų medikai ir tik po to vežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, praėjo virš valandos, todėl manė, kad netikslinga buvo duoti jau kraujo (b. l. 69). Papildomai apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto. Yra labai kaltas dėl įvykio, padarė išvadas, teistumų neturi, tvarkingas, dirbantis vyras. Šiuo metu nevartoja alkoholio visiškai nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Pateikia direktoriaus charakteristiką iš darbovietės UAB "(duomenys neskelbtini)". Lieka prie ankščiau savo duotų 2017-11-28 dienos parodymų, prašo jais vadovautis, juos tvirtina ir nekeičia, jokių papildymų daugiau neturi ir neturės apie įvykį. Sutinka, jeigu ikiteisminis tyrimas bus pabaigtas baudžiamuoju įsakymu ir į teismą nebus kviečiami jokie liudytojai (b. l. 83).
Liudytojas M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 1 d. apie 8.10 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š. specialių priemonių „Mobilūs postai“ metu, Savanorių – Galvės gatvėse, Vilniuje, aiškiu gestu, išreikštu duodant signalą stabdymo skrituliu su raudonu atšvaitu, mojant skersai važiavimo krypčiai stabdė automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepakluso ir akivaizdžiai padidinęs greitį nuvažiavo link Kirtimų gatvės. Persekiojamas automobilis važiavo dideliu greičiu (apie 180 km/h), važiavo pavojingai ir chuliganiškai, t. y. sąmoningai vengdamas sulaikymo, važiavo priešpriešine eismo juosta, lenkdamas kitus automobilius pėsčiųjų perėjoje, pravažiavo Galvės – Kirtimų gatvių sankryža nestabdydamas, degant raudonam šviesoforo signalui, šiais savo veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Automobilis buvo persekiojamas įjungus specialius šviesos ir garso signalus. Sustabdžius automobilį jo vairuotojas atsisakė iš jo išlipti, todėl jėga buvo iš jo išlaipintas ir paguldytas ant žemės, bandant uždėti antrankius, tyčia neleido to padaryti, rankas laikydamas po savimi, į teisėtus reikalavimus nesipriešinti nereagavo, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, buvo uždėti antrankiai. Sulaikyto automobilio vairuotojui D. D., gim. 1978 m., alkotesterio pagalba nustatytas 2.22 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą, kur kategoriškai atsisakė duoti kraujo tyrimams, pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK (b. l. 23).
Liudytojas V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. A. (b. l. 25).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ kvito duomenimis, 2017 m. spalio 1 d. 08.26 val., D. D. nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 28).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1718 duomenimis, 2017-10-01, 08.45 val. atvykęs D. D. atsisakė duoti kraują tyrimui (b. l. 29).
Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-03-08 išduoto Matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimo Nr. 2089 duomenimis, Alcotest 6810 alkotesterio kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) ir gautas rezultatas pateikiamas šviesos diodų indikatoriuje (ŠDI). Pažymėjimo grafoje "Pagrindinės techninės charakteristikos" nurodyta, kad matavimų paklaida alkoholio kiekiui kraujyje +/- 1,7 % (? 1,00 ‰) (b. l. 32, 33).
UAB "Alkotesteris" 2017-12-30 rašto, adresuoto Generalinei prokuratūrai, duomenimis tikrinant blaivumą alkotesteriais Drager Alcotest 6810, Drager Alcotest 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą (b. l. 50).
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, automobilio „Opel Signum“, 2004 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2700 eurų su PVM (b. l. 58).
VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. automobilio „Opel Signum“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. D. (b. l. 57).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Remiantis formuluojama teismų praktika, tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. D. D. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alkotest 6810“ 2017 m. spalio 1 d. 08.26 val., nustatytas 2,22 promilių girtumas. 2017 m. spalio 1 d., 08.45 val. jis buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybių centrą, kur priduoti kraujo mėginį tyrimui atsisakė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.).
Kaltinamasis D. D. kaltę pripažino visiškai, su nustatytu girtumu sutiko. Jo parodymus patvirtina liudytojų M. A. ir V. Š. parodymai, alkotesterio kvito duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis D. D. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko, prašė baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 90).
Skirdamas bausmę D. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgia į nustatytą girtumo laipsnį – 2,22 promilės. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. D. – dirbantis (b. l. 96), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 86), neteistas (b. l. 99), administracine tvarka baustas (b. l. 102-103), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2017-10-09 iki 2017-11-08, diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būsena su delyru. Priklausomybės alkoholiui sindromas (b. l. 12).
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę - baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir D. D. bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas sprendžia, kad savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam gali būti nustatytas 12 mėnesių.
D. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,22 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
D. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui D. D. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Vertindamas tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti D. D. priklausantį automobilį.
D. D. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 61), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, skirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, D. D. skirti bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojat šį terminą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus D. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos) perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš D. D. automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
D. D. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išaiškinti D. D., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Ugnė Gailiūnienė