Civilinė byla Nr. 2-229-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00545-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-850-569/2015 pagal pareiškėjo G. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arumba“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas G. Ž. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014. Pareiškėjas nurodė, kad prašo atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, nes D. R., kuris procese turėjo būti skolininkas, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, taigi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, be to, dėl svarbių priežasčių teismo posėdžiuose nedalyvavo ir pats atsakovas G. Ž..

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arumba“, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą minėtoje byloje. Ieškovė akcentavo, kad pats D. R. nėra pareiškęs prašymo atnaujinti procesą, o G. Ž. šiuo atveju nėra tinkamas subjektas. Be to, ieškovė pastebėjo, kad iš Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-354-210/2014 matyti, jog D. R. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taigi, ieškovės nuomone, jis žinojo apie vykstantį teismo procesą. Ieškovė akcentavo ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 galutiniu sprendimu nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl D. R. teisių ar pareigų, nebuvo jam sukurta teisių ar pareigų arba pažeisti jo interesai. Ieškovė pažymėjo, kad iš patikslinto prašymo nėra galimybės nustatyti, kokios būtent naujos esminės aplinkybės tapo žinomos, kada jos tapo žinomos ir ar šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014.

Teismas konstatavo, kad G. Ž. negali reikalauti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes jis minėtoje byloje buvo atsakovas. Teismo vertinimu, G. Ž. turi teisę reikalauti atnaujinti procesą kitais pagrindais, tačiau jo prašyme tokie pagrindai nenurodyti. Teismas akcentavo ir tai, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukė D. R., taigi ir dėl šios priežasties nėra pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas G. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo tik dalį prašyme pateiktų argumentų – teismas pasisakė tik dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, tačiau ignoravo pareiškėjo nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas neįsigilino į prašyme nurodytas aplinkybes, jų nevertino, o nutartį argumentavo bendro pobūdžio pamąstymais.
2. Kelia abejonių teismo daromi rašymo apsirikimai, nagrinėjant tiek prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014, tiek prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2-357-210/2014. Teismas painiojasi tarp bylos numerių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad abu prašymus nagrinėjo viena ir ta pati tesėja (o ne ta teisėja, kuri pasirašė nutartį), todėl nutartis turėtų būti panaikinta ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kai teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą.
3. Teismas akivaizdžiai nenagrinėjo patikslinto prašymo, nes nesusipažino su jame nurodytais proceso atnaujinimo teisiniais ir faktiniais pagrindais, jų neįvertino. Prašyme pareiškėjas buvo nurodęs, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-31-116/2014, buvo apklaustas D. R., kuris pripažino, jog turi skolą BUAB „Arumba“, kurią moka pagal susitarimą G. Ž., ir vykdys skolos grąžinimą iki jos padengimo, o apie civilinės bylos nagrinėjimą jis nieko nežino, jam nebuvo pranešta. Būtent šie parodymai turėtų būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri, priimant sprendimą byloje Nr. 2-354-210/2014, nebuvo žinoma, bet turi esminę reikšmę priimant sprendimą dėl bylos atnaujinimo.
4. Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nebuvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusio asmens teisių ir pareigų, nes D. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepaisant to, kad buvo prašoma šį asmenį iškviesti į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į teismo argumentus, tikrojo skolininko nustatymas, teismo vertinimu, neturi teisinės prasmės ir nėra laikomas svarbia aplinkybe. Pareiškėjas nesiekia pakartotinio betikslio bylos nagrinėjimo, o siekia, kad būtų nustatytas tikrasis skolininkas.

Ieškovė BUAB „Arumba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti G. Ž. 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos sumokant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad inicijuoti proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali tik neįtraukti į bylą asmenys, taigi teismas pagrįstai nurodė, jog prašymas atnaujinti procesą yra paduotas tokios teisės neturinčio asmens. Pats D. R. į teismą su tokiu prašymu nesikreipė.
2. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, rengdamasis iš naujo nagrinėti bylą po jos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo, savo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė D. R.. Šiam asmeniui buvo išsiųsta ieškinio kopija ir suteiktas terminas atsiliepimui pareikšti. Taigi asmens įtraukimas trečiuoju asmeniu į bylą reiškia, kad D. R. dalyvavo bylos nagrinėjime ir turėjo visas trečiojo asmens teises bei pareigas, tačiau nereiškia, jog buvo aiškinamasi, ar jis yra tikrasis skolininkas. Civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 net neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, galutinis sprendimas turėjo įtakos tik ieškovės ir atsakovo teisėms bei pareigoms.
3. Pareiškėjas nepaaiškino, ką turėtų reikšti pareiškėjo nurodytas „tikrojo skolininko“ byloje nustatymas. Iš prašomos atnaujinti bylos turinio matyti, kad buvo sprendžiamas BUAB „Arumba“ ir G. Ž. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria įmonė perleido G. Ž. reikalavimo teisę į skolininką D. R., tam tikrų punktų pripažinimo negaliojančiais klausimas. Akivaizdu, kad G. Ž. iš BUAB „Arumba“ perėmė skolą į skolininką D. R.. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra tikrasis skolininkas. Taigi pareiškėjo keliami klausimai visiškai nesuprantami, pareiškėjas jų nedetalizuoja, todėl teismas pagrįstai dėl šio motyvo nepasisakė. Be to, G. Ž. galutinio 2014 m. birželio 13 d. teismo sprendimo instancine tvarka neapskundė, taigi jo teikiamas prašymas atnaujinti procesą laikytinas bandymu dar kartą pasibylinėti ir vilkinti sprendimo vykdymą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nėra geranoriškai įvykdęs galutinio sprendimo byloje.
4. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog prašo atnaujinti procesą ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau dėl šio punkto jokių motyvų nenurodė. Prašyme atnaujinti procesą turi būti tinkamai suformuluotas prašymo atnaujinti procesą pagrindas ir motyvai. Be to, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys atnaujinimo pagrindo buvimą. Kadangi pareiškėjas niekaip nemotyvavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo, teismas neturėjo galimybių objektyviai spręsti dėl tokio pareikšto prašymo pagrįstumo. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų ar tikrinti dėl tariamai paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurių nenurodė net pats apeliantas. Be to, net jei būtų nustatyta, kad teismas turėjo pareigą analizuoti atnaujinimo galimybę pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tai savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir naikintina, nes nutartis neturi būti naikinama vien formaliais pagrindais.
5. Pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginių apie tai, kad nutartį neva surašė kitas teisėjas nei tas, kuris nagrinėjo bylą, jog nutartis panaši į kitų teismų nutartis ir pan., be to, jo reiškiama abejonė dėl teismo darbo yra nesusijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
6. Kadangi pareiškėjo nurodytas asmuo (D. R.) iš tikrųjų buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, pareiškėjo pateiktas prašymas (ir patikslintas prašymas) atnaujinti procesą laikytinas nesąžiningais veiksmais, atliktais piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Tokiu pat laikytinas ir atskirasis skundas. Be jokio realaus teisinio ar faktinio pagrindo pareikštas prašymas bei atskirasis skundas nepagrįstai apsunkina teismų darbą, didina darbo krūvį, o kartu didina ieškovės pinigines sąnaudas bankroto procese bei administratoriaus darbo krūvį. Toks elgesys pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių interesus bei viešąjį interesą. Taigi pareiškėjui skirtina bauda.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 patenkino BUAB ,,Arumba“ ieškinį ir pripažino negaliojančiomis UAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2010/07 1.1, 2, 2.1 ir 4.1 punktuose nurodytas sąlygas tokia apimtimi, kiek šios sąlygos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainą bei jos mokėjimo tvarką ir pagal šią sutartį atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pripažino BUAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2010/07 atliktą įskaitymą negaliojančiu ir taikė restituciją. Priteisė iš atsakovo G. Ž. pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį gautą sumą – 89 885,48 Lt (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 48 centus).

Pareiškėjas prašyme nurodė du savarankiškus teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir to paties straipsnio 1 dalies 7 punktą (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

              Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013, panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 178–182), Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukė apelianto nurodomą kaip nedalyvavusį byloje asmenį D. R. (t. 3, b. l. 2–3). Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys ir kiti šioje teisės normoje išvardyti asmenys. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas vien dėl tos priežasties, kad D. R. buvo dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 asmuo.

Tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde apeliantas nurodo, esą D. R. turėjo dalyvauti byloje kaip skolininkas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad ginčo teisenos bylose (kokia ir buvo civilinė byla Nr. 2-354-210/2014) toks dalyvaujančio byloje asmens statusas CPK nėra numatytas: ginčo teisenos bylose dalyvauja būtent šalys (ieškovas ir atsakovas) bei tretieji asmenys (pareiškiantys savarankiškus reikalavimus arba jų nepareiškiantys (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 41, 46, 47 straipsniai)); skolininkas, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, gali būti tik bylose, nagrinėjamose CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka (dėl teismo įsakymo išdavimo) (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 431 straipsnis) arba vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Klaidingas apelianto įsivaizdavimas dėl tariamai netinkamo D. R. procesinio statuso byloje negali būti pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo nedalyvavo byloje (nebuvo įtrauktas į procesą), ir pripažinti egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrindą.

Konstatavus D. R. dalyvavimo byloje faktą ir negalimumą dėl to atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisiškai nereikšmingi atskirojo skundo argumentai, esą apklausiamas teisiamajame posėdyje D. R. nurodė, kad nieko apie nagrinėjamą bylą nežinojo, joje vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo ir pan. Aplinkybė, ar dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų) tinkamai buvo pranešta apie nagrinėjamą bylą ir joje vykusius teismo posėdžius, ar teismas turėjo teisę nagrinėti bylą trečiajam asmeniui neatvykus į teismo posėdį, nėra tapati asmens nedalyvavimui (neįtraukimui dalyvauti) byloje. Todėl net tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad trečiasis asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (to šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes tai nepatenka į prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo reglamentuotą situaciją), šia aplinkybe galėtų būti grindžiamas prašymas atnaujinti procesą ne apelianto nurodytu, bet kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kadangi teismas yra saistomas prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 

Pripažįstama pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju – atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.  

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Nors apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad jo patikslintame prašyme, be CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kaip proceso atnaujinimo pagrindas buvo nurodytas ir CPK 366 1 dalies 2 punktas (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo atskirai nepasisakė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Ši išvada grindžiama CPK 328 straipsnio nuostata, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais bei CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostata, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju vieno iš apelianto prašyme nurodytų teisinių proceso atnaujinimo pagrindų neaptarimas vertintinas kaip proceso normų pažeidimas, tačiau, kadangi iš esmės abu proceso atnaujinimo pagrindai buvo grindžiami ta pačia aplinkybe – kad D. R. pripažino esantis skolingas UAB ,,Arumba“ ir kad jis nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylą – faktinis proceso atnaujinimo pagrindas skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas, o tai reiškia, jog šio faktinio pagrindo neaptarimas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjo nurodoma aplinkybė galėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą.

Apeliacinis teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių esminio naujumo kaip pagrindo atnaujinti procesą.

Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 369 straipsnyje, reglamentuojančiame prašymo atnaujinti procesą turinį, reikalaujama, kad, be kitų ieškinio bei prašymo atnaujinti turiniui keliamų reikalavimų, prašyme būtų nurodomas ne tik proceso atnaujinimo pagrindas (aptariamo straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir proceso atnaujinimo motyvai (to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip jau minėta pirmiau, patikslintame prašyme formaliai nurodydamas du teisinius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus), pareiškėjas kaip faktinį prašymo pagrindą nurodė tas pačias aplinkybes, prašyme visiškai nedetalizuodamas, kokia aplinkybė vertintina kaip esminė išnagrinėtoje byloje, kodėl ją reikėtų laikyti naujai paaiškėjusia, kodėl ji nebuvo ar negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl sutiktina su ieškovės BUAB ,,Arumba“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, kad pats pareiškėjas tinkamai nesuformulavo prašymo atnaujinti procesą, todėl ieškovė negalėjo pateikti savo argumentų dėl šio pagrindo nebuvimo, o teismas – nutartyje aptarti abiejų šalių argumentus dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės naujumo, esmingumo bei žinojimo apie ją (galėjimo sužinoti) nagrinėjant bylą iš esmės.

Pažymėtina ir tai, kad dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių atitikties CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam proceso atnaujinimo pagrindui nieko nėra nurodoma ir atskirajame skunde.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.).

Nors, kaip minėta pirmiau, apeliantas prašyme atnaujinti procesą niekaip nepagrindė, kuo pasireiškia jo nurodomos aplinkybės naujumas, esmingumas ir kodėl ji nebuvo arba negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, apeliacinis teismas, vertindamas prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde nurodytų faktų atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijams, detalizuotiems paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, pažymi, kad aplinkybė, jog D. R. sandorio (reikalavimo perleidimo sutarties, kurią sudarė UAB ,,Arumba“ ir G. Ž.) sudarymo metu buvo skolingas UAB ,,Arumba“ nėra nauja – ji bylos nagrinėjimo metu ne tik egzistavo, bet ir buvo žinoma bylos šalims: dar pradiniame ieškinyje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-354-210/2014; t. 1., b. l. 1–9) BUAB ,,Arumba“ nurodė, kad ginčijama sutartimi G. Ž. buvo perleistas reikalavimas į didžiausią UAB ,,Arumba“ skolininką D. R., o ieškinys buvo grindžiamas ne aplinkybe, kad D. R. nebuvo skolingas ieškovei, bet tuo, kad, palyginti su perleistos skolos dydžiu, reikalavimo perleidimo kaina yra neadekvačiai maža, be to, ir šios sumos ieškovė negavo, nes nepagrįstai ir neteisėtai buvo atliktas įskaitymas. Taigi, apelianto nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė tokia negali būti laikoma, nes ji bylos šalims buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sąlygų (ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės gali turėti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui). Papildomai pažymėtina, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe negali būti vertinama ir tai, kad byla teisme buvo išnagrinėta D. R. nedalyvaujant teismo posėdyje, nes šis faktas šalims taip pat buvo žinomas nagrinėjant bylą (tai patvirtina teismo posėdžių protokolai, iš kurių matyti, kad teismas kiekvienu atveju svarstė, ar trečiajam asmeniui tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ar galima bylą nagrinėti jam nedalyvaujant). 

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių išnagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, o tai reiškia, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nekonstatavo ir šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, nors atskirai skundžiamoje nutartyje to ir neaptarė.

Dėl teismo sudėties neteisėtumo

Apeliantas, remdamasis tuo, kad teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje neteisingai nurodė bylos numerį (vietoj A2-850-569/2015 nurodė A2-850-372/2015) atskirajame skunde nurodo, esą tikėtina, kad nutartį priėmė ir surašė ne ta teisėja, kuri nurodyta nutartyje. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti: nutartį pasirašė teisėja L. M., kuriai ir buvo paskirta nagrinėti G. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 (b. l. 1, 78–80). Klaida nutarties įžanginėje dalyje įrašant bylos numerį nesuponuoja išvados, kad nutartį priėmė ir rašė kitas teisėjas. Rašymo apsirikimas CPK normose nėra numatytas kaip pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį; priešingai, įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui, padariusiam aiškų rašymo apsirikimą, pačiam šią klaidą ištaisyti (CPK 276 straipsnis), ir tai buvo padaryta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi. Todėl ir šis argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo BUAB „Arumba“ prašė skirti apeliantui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant BUAB ,,Arumba“. Suinteresuotojo asmens manymu, apeliantas be pagrindo teismui teikia nemotyvuotus ir nepagrįstus prašymus atnaujinti procesą bei atskiruosius skundus ir taip piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant atskirąjį skundą nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis; teisės į apeliaciją įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokioms aplinkybėms konstatuoti. Vien tai, kad teiktas atskirasis skundas pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jį pareiškėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra išsprendęs atsakovo prašymą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pateiktą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė