Civilinė byla Nr. e2A-679-392/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27403-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8.; 2.6.10.4.;

(S)

2.6.37.; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ozo miestas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ozo miestas“ prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ozo miestas“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 229,40 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorė, teikianti administravimo ir techninės priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. 2016 m. balandžio 20 d. Sutarties Nr. 2016-04-20/1 pagrindu ieškovė organizuoja paslaugų teikimą namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), bendrojo naudojimo objektams. Iki naujo administratoriaus išrinkimo ir sutarties su juo pasirašymo šio Namo bendrojo naudojimo objektus administravo atsakovė, paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714. Atsakovės administravimas de jure baigėsi 2016 m. balandžio 13 d., kai namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakovės administravimo pabaigos faktas 2016 m. balandžio 22 d. išviešintas viešajame registre. Namo jungtinės veiklos sutarties dalyviai ta pačia sutartimi įgaliojo ieškovę vykdyti faktinį Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, ir šiuo pagrindu jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo E. D.-K. bei ieškovė pasirašė 2016 m. balandžio 20 d. Sutartį Nr. 2016-04-20/1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2016 m. gegužės 19 d. rašte nurodė, kad UAB „Šilėja“ privalo vykdyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) nustatytas prievoles ir perduoti daugiabučio namo administravimą UAB „Fixum“. 2016 m. gegužės 23 d. UAB „Ozo miestas“ kreipėsi į atsakovę dėl Namo administravimo perdavimo, tačiau ji į šį prašymą nesureagavo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo buvo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu UAB „Šilėja“ įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo jungtinės veiklos dalyviams akto kopiją. Tačiau UAB „Šilėja“ jokių veiksmų šiam įsakymui įvykdyti neatliko. 2016 m. gegužės 30 d. raštu ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl namo administravimo perdavimo, pateikiant vykdyto administravimo ataskaitą, patalpų savininkų sukauptas lėšas, rengtus ir saugotus dokumentus bei grąžinti viską, ką atsakovė gavo vykdydama pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas. Nustatytu laiku, t. y. 2016 m. gegužės 31 d. 10.00 val. UAB „Šilėja“ neatvyko perduoti administravimo. Ieškovės teigimu, esant tokioms aplinkybėms, ji buvo priversta faktiškai perimti administravimą, vienašališkai pasirašydama administravimo perdavimo-priėmimo aktą, kad būtų išvengta konflikto tarp UAB „Šilėja“ ir jos darbo metodais nepatenkintų Namo butų ir kitų patalpų savininkų, bei būtų užtikrinta bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesutriktų Namo administravimas. Atsakovė iki šiol neįvykdė pareigos perduoti Namo administravimo, kaupiamųjų lėšų, dokumentus. Dėl to Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, kurie sudaro daugiabučio namo daugumą, negali per savo pasirinktą administratorę UAB „Ozo miestas“ tinkamai įgyvendinti Jungtinės veiklos sutarties valdymo formos, t. y. UAB „Ozo miestas“ negali inicijuoti ir atlikti reikalingų remonto darbų. Todėl ieškovė visą dokumentaciją turi kurti iš naujo, atkurti buvusius įrašus, rinkti informaciją apie pasirašytas sutartis su rangovais, techniniais prižiūrėtojais, vykdyti kitus daug laiko atimančius darbus, kurių nereikėtų atlikti, jeigu atsakovė vykdytų 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1206 2 punkto įpareigojimą ir jai privalomus Nuostatų 7.11 punkto reikalavimus. Atsakovė ne tik nevykdo nurodytų įpareigojimų, bet ir toliau atlieka namo administravimo veiksmus, taip trukdydama naujai administratorei vykdyti įsipareigojimus gyventojams pagal Administravimo sutartį. Atsakovė savo internetiniame puslapyje skelbia informaciją, kad ji yra namo bendrosios nuosavybės administratorė, siunčia gyventojams pranešimus apie jų name vykdomus remonto darbus, sąskaitas už atliktus remonto darbus, tuo pažeisdama gyventojų interesus ir akivaizdžiai siekdama nepagrįsto apmokėjimo. Tokiomis prievartinėmis priemonėmis ir veiksmais, turinčiais savavaldžiavimo požymių, atsakovė trukdo teisėtai Namo administratorei UAB „Ozo miestas“ atlikti savo pareigas ir įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus gyventojams. Ieškinys šioje byloje pareikštas siekiant apsisaugoti nuo žalos ateityje, nes atsakovė, administruodama Namą be jokio teisinio pagrindo ir savindamasi gyventojams perduotą turtą (naujas skelbimų lentas), laužydama spynas nuo bendro naudojimo patalpų bei uždėdama savas, užkerta kelią Jungtinės veiklos sutarties dalyviams ir jų pasirinktai administratorei patekti prie bendros inžinerinės įrangos, taip pat netinkamai organizuoja liftų priežiūrą, todėl atsirado liftų įrenginių defektai, naudotis liftais tapo nesaugu. Tokie atsakovės veiksmai kelia grėsmę tiek ieškovei, tiek visiems Namo gyventojams. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti ir realią dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtą žalą – 229,40 Eur, nes tiek kainavo skelbimų lentos, kurias neteisėtai nukabino atsakovė.
2. Atsakovė UAB „Šilėja“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25923-432/2016, tačiau atsakovės pateikti į šią civilinę bylą priedai teikia pakankamą pagrindą abejoti šios sutarties teisėtumu. Vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.11 punktu, administracinio akto pagrindu paskirtas administratorius savo funkcijas atlieka iki perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Nagrinėjamu atveju toks aktas nėra pasirašytas, įpareigoti atsakovę tai padaryti ieškovė siekia teismo keliu, inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-26437-592/2016 (ši byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-25923-432/2016 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia). Nurodytoje byloje ieškovė ne kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovei vykdyti administratorės funkcijas, tačiau visi ieškovės prašymai buvo atmesti. Jungtinės veiklos sutarties teisėtumas kvestionuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas, ieškovė negali būti įgaliotu asmeniu pagal Sutartį, tokia Sutarties nuostata yra niekinė. Be to, ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. balandžio 20 d. Sutartį Nr. 2016-04-20/1, pagal kurios 1.2 punktą ieškovė turi teisę paslaugas teikti ir mokesčius skaičiuoti tik nuo tos dienos, kuri eina po dienos, kai Administratorius kartu su Įgaliotiniu pagal priėmimo-perdavimo aktą iš buvusios administratorės UAB „Šilėja“ perima bendrojo naudojimo objektų valdymą. Ši sutarties nuostata visiškai atitinka Nuostatų 11 punktą. Atsakovės teigimu, tai reiškia, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo šiuo metu teikti paslaugas name, taip pat neturi ir reikalavimo teisės uždrausti tokias paslaugas teikti kitam asmeniui. Visa ieškovei neva padaryta ir galbūt ateityje galinti būti padaryta žala gali būti tik dėl pačios ieškovės prisiimtos rizikos, nes dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ieškovė neturi teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas. Skelbimo lentos buvo išmontuotos, nes tuo metu nebuvo aišku, kam jos priklauso; šiuo metu nurodytos lentos yra saugomos UAB „Šilėja“, ieškovė niekada nesikreipė dėl šių lentų grąžinimo, tačiau, jeigu ieškovė kreipsis ir pateiks įrodymus dėl nuosavybės teisės į jas, atsakovė nedelsdama šias lentas grąžins tokios pačios būklės, kokios jos buvo išmontuojant. Ieškovės ir E. D.-K., kaip Namo atstovų, įgaliojimų pagrindas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-25923-432/2016. Ieškovės nurodytu perdavimo-priėmimo aktu, pasirašytu ieškovės ir E. D.-K., Namo administravimas negalėjo būti perduotas, nes administravimą ir su juo susijusius dokumentus gali perduoti tik atsakovė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukė, nes ieškovė atsisakė šios ieškinio dalies, nurodydama, jog atsakovė grąžino ieškovei skelbimų lentas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės prevencinį ieškinį atmetė.
5. Teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes teismo nuomone, civilinė byla negali būti stabdoma, kadangi joje pareikštas prevencinis ieškinys, kuriuo įrodinėjama reali žalos atsiradimo grėsmė. Prevencinis ieškinys turi būti nagrinėjamas, vertinant jo pareiškimo metu buvusią ir nagrinėjimo metu esančią faktinę bei teisinę situaciją. Taip pat teismas netenkino atsakovės prašymo šią civilinę bylą prijungti prie kitos civilinės bylos, kurioje prašoma pripažinti 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia. Teismo nuomone, civilinėse bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio, teismo procesai abiejose bylose toli pažengę, todėl nėra pagrindo civilinių bylų sujungti.
6. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 atsakovė UAB „Šilėja“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios nuosavybės administratore, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. balandžio 22 d. įregistruotas juridinis faktas, kad dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo sudaryta 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įgaliojo E. D.-K. sudaryti sutartį su UAB „Fixum“ (nuo 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Fixum“ pavadinimas pakeistas į UAB „Ozo miestas“) dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo. 2016 m. balandžio 20 d. įgaliotas asmuo E. D.-K. ir UAB „Fixum“ sudarė Sutartį Nr. 2016-04-20/1, kuria UAB „Fixum“ įsipareigojo teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2016 m. gegužės 19 d. raštu UAB „Fixum“ ir UAB  Šilėja“ pranešė, jog UAB „Šilėja“ privalo vykdyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) nustatytas prievoles ir per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su namo administravimu, ataskaitą, turtą, dokumentus ir kt. Ieškovė 2016 m. gegužės 23 d. raštu UAB „Šilėja“ informavo, apie Jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties dalyvių pasirinktą kitą administratorę UAB „Ozo miestas“ ir prašė ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 31 d. perduoti naujajam administratoriui Namo administravimą, susijusius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini), atsakovė įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo Jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją. UAB „Ozo miestas“ 2016 m. gegužės 30 d. raštu pakartotinai pranešė UAB „Šilėja“, kad namo administravimo perdavimas vyks 2016 m. gegužės 31 d. 10.00 val. UAB „Šilėja“ 2016 m. gegužės 31 d. rašte nurodė, kad negali perduoti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo UAB „Ozo miestas“, nes laiko, jog ji neturi tam reikalingo įgaliojimo.      
8. Teismas konstatavo, jog ieškovė turi reikalavimo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu buvusiam bendrojo naudojimo objektų administratoriui dėl draudimo atlikti administravimo veiksmus.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų negaliojančia 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį, kuri ginčijama kitoje civilinėje byloje, UAB „Šilėja“ būtų teisėta namo administratore, yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-1406-910/2017 būtų patenkintas ieškinys ir teismas pripažintų 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui UAB „Šilėja“ automatiškai netaptų nurodyto daugiabučio namo administratore. Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo formos ir administratoriaus skyrimo klausimas sprendžiamas Namo bendraturčių, o jiems to nepadarius – savivaldybės (CK 4.84 straipsnis).
10. Konstatavo, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo atlikti namo administravimo funkcijų. Atsakovės administravimas yra pasibaigęs įstatymo pagrindu dėl 2016 m. balandžio 22 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, kurios teisėtumas iki šiol nepaneigtas įstatymų nustatytas tvarka. Be to, atsakovė neturi teisės teikti namo administravimo funkcijų ir dėl priimto administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1206, kuriuo namas (duomenys neskelbtini) išbrauktas iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo. Todėl atsakovės veiksmai, siekiant teikti aptariamo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, nesant tam teisinio pagrindo, yra neteisėti.
11. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad atsakovė, neturėdama tam teisinio pagrindo, gali imtis faktinių veiksmų, susijusių su namo administravimu, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tai kelia realią žalos ieškovei grėsmę. Atsakovė, teikdama administravimo paslaugas be teisinio pagrindo, veiktų savo rizika ir negalėtų reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmų atlikimas savaime negali sukelti žalos. Žala gali kilti dėl netinkamai atliekamų administravimo veiksmų. Tuo atveju, jeigu atsakovė imtųsi daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administravimo veiksmų, neturėdama teisinio pagrindo administravimo paslaugoms šiam namui teikti, ir dėl tokios atsakovės veiklos kiltų žalos ieškovei, atsisakymas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą prevencinį ieškinį neatima iš ieškovės teisės reikalauti dėl tos atsakovės veiklos atsiradusios žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė (apeliantė) UAB „Ozo miestas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai ir teismo motyvai iš dalies yra teisingi, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra reali žalos grėsmė. Apeliantė mano, kad byloje nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir neįvertinti visi įrodymai, o padaryta teismo išvada nėra teisinga ir pagrįsta.
2. Faktinės aplinkybės, įrodančios žalos atsiradimo grėsmę, yra šios: atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir savivaldybės institucijų įpareigojimų perduoti namo administravimą; piktybiškai (neteisėtais veiksmais) trukdė ieškovei atlikti administravimo funkcijas; pasisavino ieškovei priklausantį turtą, kuris buvo skirtas administravimo funkcijoms atlikti; iki šiol neįvykdė pareigos perduoti namo administravimo, kaupiamųjų lėšų, namo dokumentus; nustojo administruoti namą, savintis jai nepriklausantį turtą ir trukdyti ieškovei vykdyti administravimą tik po 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Ieškovė reikšdama prevencinį ieškinį ir prašydama uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name, būtent ir siekia pašalinti bet kokią grėsmę, galinčią kilti ateityje ir užkirsti kelią, kad ateityje vėl neatsirastų žala, kuri atsirado ieškovei jos administravimo pradžioje dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Kadangi ieškovė jau yra patyrusi realią žalą (nukentėjusi nuo atsakovės), o atsakovės tendencingi jau atlikti neteisėti veiksmai parodo, kad ji yra linkusi vykdyti neteisėtus veiksmus, po kurių atsiranda žala ieškovei, todėl savo neteisėtais veiksmais ji gali sukelti žalą ir ateityje. Prevenciniame ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra aktualus ir iki šiol.
4. Ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų ir argumentų dėl realios grėsmės žalos atsiradimui ateityje. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas administravimas), neuždraudus jai atlikti bet kokius administravimo veiksmus daugiabutyje sukels ieškovei žalos ateityje, kadangi atsakovė nepripažįsta, kad jog administravimas yra pasibaigęs ir savo neteisėtais veiksmais ne tik trukdė naujai administratorei, kišosi į jos veiklą, bet ir padarė realią turtinę žalą. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai yra pasikartojantys ir palikus galioti byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atsakovė vėl imsis neteisėtų veiksmų ir darys žalą ieškovei, dėl to nepatogumų patirs ir butų savininkai.
13. Atsakovė (apeliantė) UAB „Šilėja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1059-432/2017; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog civilinė byla negali būti sustabdoma, nes prevencinis ieškinys privalo būti nagrinėjamas. Tokia išvada prieštarauja ankstesnei teismų praktikai, suformuotai panašiose bylose. Be to, pati savaime ieškinio kvalifikacija (prevencinis ieškinys) jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog jis privalo būti nagrinėjamas nepaisant kitose (anksčiau pradėtose) bylose nustatinėjamų aplinkybių, teisiškai reikšmingų aplinkybėms, esančioms šioje byloje.
2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas ir vertino kitose bylose nagrinėjamas aplinkybes: 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškinimo, vėlesnių sandorių ir veiksmų atlikimo teisėtumo klausimus bus galima spręsti tik po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1059-432/2017, o bendro naudojimo objektų (ne)perdavimo teisėtumo klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-1076-592/2017.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kuriais buvo ginčijama ieškovės reikalavimo teisė šioje byloje pareikšti ieškinį. Nurodo, jog jungtinės veiklos sutarties dalyviams priklauso teisė spręsti dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, prevencinio ieškinio pareiškimo ar kitų klausimų. Šiuo atveju, ieškovė negali būti laikoma jungtinės veiklos sutarties dalyve, o visi ieškovės pateikti butų ir kitų patalpų savininkų pareiškimai negali būti laikomi pavedimu ieškovei dėl prevencinio ieškinio pateikimo, todėl ieškovė neturėjo jokios teisės pareikšti prevencinį ieškinį.
4. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog ji neturi teisinio pagrindo teikti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugas, todėl jos veiksmai yra neteisėti, atsakovė nėra subjektas, kuris turi teisę tikrinti ir vertinti jungtinės veiklos sutarties teisėtumą. Nors apeliantė iš tiesų nėra subjektas, kuriam įstatymu pavesta patikrinti sudarytos sutarties teisėtumą, tačiau ji gali atlikti preliminarų vertinimą. Pažymėtina, jog atsakovė yra pareiškusi ieškinį subjektui, kuriam yra įstatymu pavesta patikrinti tiek sudarytos sutarties, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo teisėtumą ir toks tikrinimas šiuo metu atliekamas civilinėje byloje Nr. e2-1059-432/2017.
5. Atsakovės nuomone, jeigu teismas panaikintų 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį, kaip išvestinis iš jos dokumentas privalėtų būti naikinamas ir ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas, bei 2016 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. 2016-04-20/1, grąžinant šalis į pradinę padėtį iki niekinio (ar nuginčijamo) dokumento sudarymo.
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsižvelgiant į pareikšto ieškinio specifiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir jos nestabdė, kadangi bylos išnagrinėjimui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, kad galiojant Jungtinės veiklos sutarčiai atsakovės veiksmai, siekiant teikti namo administravimo paslaugas, nesant tam teisinio pagrindo, yra neteisėti. Teismas galėjo remtis ir vertinti visas faktines aplinkybes, nes šalys nurodė jas savo procesiniuose dokumentuose, ir tai buvo pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad teismas vertino išimtinai kitose bylose nagrinėjamas aplinkybes ir neva dėl to peržengė pareikšto ieškinio ribas. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė reikalavimo teisę šioje byloje turi. Visų pirma, prevencinį ieškinį gali reikšti kiekvienas asmuo, kuriam sukeliama reali žalos atsiradimo grėsmė, o ieškovei tokią grėsmę kėlė būtent atsakovės UAB „Šilėja“ veiksmai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1714 atsakovė paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios nuosavybės administratore, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2016 m. balandžio 13 d. dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuri 2016 m. balandžio 22 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo E. D.-K. ir UAB „Fixum“ (nuo 2016 m. gegužės 3 d. UAB „Ozo miestas“) 2016 m. balandžio 20 d. sudarė Sutartį Nr. 2016-04-20/1, kuria UAB „Fixum“ įsipareigojo teikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2016 m. gegužės 19 d. raštu UAB „Fixum“ ir UAB  Šilėja“ pranešė, jog UAB „Šilėja“ privalo vykdyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) nustatytas prievoles ir per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su namo administravimu, ataskaitą, turtą, dokumentus ir kt. Ieškovė 2016 m. gegužės 23 d. raštu UAB „Šilėja“ informavo apie Jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties dalyvių pasirinktą kitą administratorę UAB „Ozo miestas“ ir prašė ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 31 d. perduoti naujajam administratoriui Namo administravimą, susijusius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1206 iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini), atsakovė įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo Jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją. Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. raštu pakartotinai pranešė UAB „Šilėja“, kad namo administravimo perdavimas vyks 2016 m. gegužės 31 d. 10.00 val. 2016 m. gegužės 31 d. daugiabučio namų savininkų įgaliotas asmuo E. D.-K. ir ieškovės atstovas pasirašė Teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Šilėja“ neįvykdė įpareigojimo perduoti namo dokumentaciją, neperdavė bendrojo naudojimo patalpų raktų. UAB „Šilėja“ 2016 m. gegužės 31 d. rašte nurodė, kad negali perduoti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo UAB „Ozo miestas“, nes laiko, jog ji neturi tam reikalingo įgaliojimo.      

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

17. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neteisėti veiksmai kelia realią žalos ieškovei grėsmę.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prevencinį ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administravimo funkcijų, todėl jos veiksmai yra neteisėti. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės veiksmų, susijusių su namo administravimu, atlikimas, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tai kelia realią žalos ieškovei grėsmę. Žala gali kilti dėl netinkamai atliekamų administravimo veiksmų. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad faktinės aplinkybės, įrodančios žalos atsiradimo grėsmę, yra šios: atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir savivaldybės institucijų įpareigojimų perduoti namo administravimą; piktybiškai (neteisėtais veiksmais) trukdė ieškovei atlikti administravimo funkcijas; pasisavino ieškovei priklausantį turtą, kuris buvo skirtas administravimo funkcijoms atlikti; iki šiol neįvykdė pareigos perduoti namo administravimo, kaupiamųjų lėšų, namo dokumentus; nustojo administruoti namą, savintis jai nepriklausantį turtą ir trukdyti ieškovei vykdyti administravimą tik po 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo turiniu, negali sutikti su ieškovės argumentais.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žala, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.
20. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ieškovės ir atsakovės argumentus, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes ji neturėjo teisinio pagrindo atlikti namo administravimo funkcijų. Ieškovė sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau nurodo, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pažymėtina, jog esant pareikštam prevenciniam ieškiniui būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet konkrečius atsakovės veiksmus dėl kurių atsirado ir ateityje gali atsirasti žala. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, per nustatytą terminą neperdavė namo administravimo, tiesiogiai žalos nesukėlė. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovė pasisavino jai priklausantį turtą, kuris buvo skirtas administravimo funkcijoms atlikti, tačiau pati pažymi, jog šiuo metu atsakovė nevykdo administravimo veiklos, netrukdo ieškovei vykdyti administravimo, nesisavina jai nepriklausančio turto. Taigi ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, pasak jos, įrodančios žalos atsiradimo grėsmę, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai kelia realią žalos ieškovei grėsmę ir ateityje gali atsirasti žala, todėl nėra pakankamos šiam ieškiniui tenkinti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškinio atmetimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pastebėtina tai, kad nesutikdama su teismo argumentacija atsakovė nenurodo, kokius konkrečiai motyvus ir kokias sprendimo dalis apeliacinės instancijos teismas iš sprendimo turėtų pašalinti, o apsiriboja tik pakankamai bendro pobūdžio samprotavimais.
22. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. e2-1224-872/2017 nagrinėjimo. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prevencinis ieškinys turi būti nagrinėjamas vertinant jo pareiškimo metu buvusią ir nagrinėjimo metu esančią faktinę bei teisinę situaciją.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. balandžio 20 d. sutartimi Nr. 2016-04-20/1 ieškovė įsipareigojo teikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė, buvusi namo administratorė, neturėdama teisinio pagrindo atlikti namo administravimo funkcijų, trukdo ieškovei atlikti administravimo funkcijas, nevykdo pareigos perduoti namo administravimą ir kt., tokie atsakovės veiksmai sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pažymėtina, jog prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi reikalavimo teisę kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu buvusiam administratoriui dėl draudimo atlikti administravimo veiksmus.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes vertino kitose bylose nagrinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar atsakovės veiksmai kelia realią žalos ieškovei grėsmę, vertino atsakovės veiksmus, kurie buvo atlikti esant galiojančiai jungtinės veiklos sutarčiai. Teismas nesprendė nei dėl jungtinės veiklos sutarties, nei dėl 2016 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. 2016-04-20/1, nei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1206, teisėtumo, tik konstatavo, kad ginčo nagrinėjimo metu jos nėra nuginčytos, o tai reiškia yra galiojančios.
25. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neturi teisinio pagrindo teikti namo administravimo paslaugas, todėl jos veiksmai yra neteisėti, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės administravimas baigėsi įstatymo pagrindu, kai 2016 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Taip pat atsakovės teisės teikti namo administravimo paslaugas pasibaigimas konstatuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu, kuriuo iš atsakovės administruojamų namų sąrašo išbrauktas namas (duomenys neskelbtini). Vadinasi pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo teikti namo administravimo paslaugas ir jos veiksmai, teikiant tokias paslaugas yra neteisėti padarė pagal bylos nagrinėjimo metu buvusias faktines aplinkybes. Atsakovės administravimo teisėtumas yra nagrinėjamas kitose bylose.
26. Atsakovės nuomone, priešingai nei nurodė bylą nagrinėjęs teismas, jei teismas panaikintų 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį, kaip išvestinis iš jos dokumentas privalėtų būti naikinamas ir ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas, bei 2016 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. 2016-04-20/1, ir šalis būtų grąžinta į pradinę padėtį iki niekinio (ar nuginčijamo) dokumento sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei susiklostytų tokia situacija, namo administravimo klausimai būtų sprendžiamas iš naujo įstatymo nustatyta tvarka. Šie klausimai nebuvo ginčo dalykas šioje byloje.
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus jų apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ozo miestas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                               Loreta Braždienė

                                                                                                                                            Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                                            Virginijus Kairevičius