Civilinė byla Nr. e2-4856-619/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01530-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija:3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „LITGAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Litesko“ atžvilgiu taikymo iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komerciniam arbitražui dienos ir
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi Į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo Vilniaus komerciniam arbitražui dienos. Prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 441 387,37 Eur sumai. Prašymas yra grindžiamas 2014-04-29 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. STNSUT-2014/16, 2015-12-23 Papildomu susitarimu. Nurodo, kad atsakovas nevykdo prievolės pagal nurodytas sutartis, yra skolingas 441 387,37 Eur. Atsakovo buvo pareikalauta prievolę įvykdyti geruoju iki 2017-03-09, buvo įspėtas, kad ieškovas inicijuos įsiskolinimo išieškojimą arbitraže. Tačiau atsakovas nėra įsigijęs 2015 m. Likučio gamtinių dujų kiekio, ir neatsiskaitęs už jį nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimo projektą ieškovas artimiausiomis dienomis pateiks Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Nurodė, jog reikalavimas yra pagrįstas, o atsakovo turtinė padėtis abejotina remiantis UAB Creditinfo Lietuva duomenimis, jam Komisijos nutarimu skirta 207 903,91 Eur bauda.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio arbitražui pareiškimo dienos netenkintinas.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, jog prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Jeigu atsakovas imtųsi veiksmų, kuriuos įvardija pareiškėjas, būtų sudėtinga arba visiškai neįmanoma įgyvendinti galimai palankų pareiškėjui priimtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tokių padarinių atsiradimui, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo civilinėje byloje priimto teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai nebeįvykdomas.
Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pareiškimo yra išimtinė priemonė, siekiant apginti pareiškėjo turtinius interesus, jeigu dėl svarbių priežasčių jis negalėjo iš karto pareikšti ieškinio, o būsimi atsakovo veiksmai liudija, kad tokių priemonių nepritaikymas gali būsimo teismo sprendimo įvykdymą padaryti negalimu arba ženkliai apsunkinti. Todėl šios išimtinės teisės realizavimo tvarkos turi būti nuosekliai laikomasi ir tik pareiškėjui nurodžius svarias priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas iš karto ir įrodymus apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
Įvertinęs paduoto prašymo turinį, teismas konstatuoja, kad jame nėra nurodyta ir teismo nėra nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinys nėra pateikiamas arbitražui iš karto, juo labiau, kad pareiškėjas nurodo, kad ieškinio projektas yra parengtas, pareiškėjas yra juridinis asmuo. Išskirtinių aplinkybių, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos dar iki arbitražinio proceso pradėjimo, nenustatyta.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada gali būti padaryta ne tik preliminariai nustačius, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus, bet ir preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumo perspektyvą pagal išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju, nepareiškus ieškinio, tik pagal preliminariai ieškovo nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes pateikti įrodymai nėra pakankami išvadų dėl ieškinio pagrįstumo darymui.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštą prašymą, todėl jis atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str. 3 d.,
n u t a r i a :
pareiškėjo UAB „LITGAS“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo Vilniaus arbitražui netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė