Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-572-56-2010].doc
Bylos nr.: 2S-572-56/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                             Civilinė byla Nr. 2S-572-56/2010

Teisėja J. Varanauskaitė                                                                           Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

                                                                                                  121.18; 122.4

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gegužės 27  d.

Vilnius

 

    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

     kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Dalios Kačinskienės,

     teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą  pagal ieškovo K. Č. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 209 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės I. G. prašymas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.     

      Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

      n u s t a t ė:

      I.Ginčo esmė

      Ieškovas K. Č. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės I. G. priteisti 12 237,06 Lt už paplidomai atliktus darbus; iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti namo  Deltuvoje, Tvenkinių g. 20 statybas iki visiško atsakovės atsiskaitymo su ieškovu; atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

     Nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis bei lokalinė sąmata, būtinos statybos darbų atlikimui, statant atsakovės namą (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone. Gavus avansą buvo pradėti statybos darbai, tačiau  juos vykdant atsirado naujų idėjų, todėl pasitarus su statybos techninės priežiūros inžinieriumi buvo padaryti atliktų darbų pakeitimai, ko pasekoje buvo atlikti papildomi darbai. Atsakovė 2009-01-05 žodžiu sustabdė darbų atlikimą, o 2009-01-16 ieškovas apie darbų nutraukimą buvo informuotas raštu. Už atliktus darbus  atsakovė atsiskaitė iš dalies, o ieškovui pateikė atliktų darbų skaičiavimus su kuriais jis nesutiko, todėl kreipėsi į teismą prašydamas skolos sumą priteisti.

    Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti statybos darbus (duomenys nesklebtini), Ukmergės rajone, nes toliau vykdant statybos darbus, atsakovė gali neturėti piniginių lėšų, kad įvykdytų ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Kadangi ieškovas bedarbis, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl vengimo atsiskaityti su tiekėjais nukentėjo ieškovo reputacija, nes jis negalėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, jam grasinama teismais, dėl savalaikio neatsiskaitymo apsunkintas ir dukros išlaikymas, nes ją išlaiko vienas. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė moralinę skriaudą, išgyveno dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

    Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi ieškovo prašymas patenkintas ir sustabdyta gyvenamojo namo, (duomenys nesklebtini), Ukmergės rajone statyba.

    Atsakovė I. G. pateikė priešieškinį kuriuo prašė iš  ieškovo K. Č. priteisti 12 608 Lt nepagrįsto praturtėjimo; 485,04 Lt palūkanų, už laikotarpį nuo 2009-02-13 iki 2009-11-23; priteisti atsakovei 22 600,79 Lt išlaidas dėl nekokybiškai atliktų darbų šalinimo; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovo nekilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant kilnojamuosis daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas 35 693,83 Lt sumai.

     Nurodė, kad ieškovas patirtų statybos išlaidų negalėjo pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, negalėjo nurodyti kaip buvo panaudoti atsakovės duoti pinigai. Atsakovė iš viso ieškovui už atliktus darbus sumokėjo 108 500 Lt. Siekdama išsiaiškinti tikras lėšų sąnaudas atsakovė sudarė komisiją, kuri apskaičiavo, kad namo statybai naudotų statybinių medžiagų buvo įsigijama daugiau nei reikėjo darbams atlikti, dėl ko ieškovas be pagrindo, įgijo iš atsakovės 12 608,00 Lt ir prašė šią sumą priteisti. bei priteisti palūkanas nuo nurodytos sumos 485,04 Lt. Paaiškėjus, jog ieškovas yra nesąžiningas, statybos darbai buvo sustabdyti, o 2009-02-11 rangos sutartis nutraukta. Nutraukus sutartį paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nustatyti trūkumai nurodyti 2009-05-12 defektiniame akte, kuriame nurodyta darbų sąmata, 22 600,79 Lt, todėl prašė teismo nurodytą sumą priteisti.

      Kadangi reikalavimo suma didelė, prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas priešieškinio pareiškime.

     Atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, gyvenamojo namo (duomenys nėesklebtini), Ukmergės rajone, statybos darbų sustabdymą, areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, (duomenys nesklebtini), Ukmergės rajone, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), sklypo paskirtis, individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, plotas 0,2568 ha.

    Nurodė, kad teismo 2009-04-03 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas, nes namo statybai išduotas leidimas, patvirtintas projektas. Esant taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė negali vykdyti statybos darbų ir jų baigti, todėl įsikėlimas į namą nepagrįstai gali būti nukeltas neapibrėžtam laikui. Bylos nagrinėjimui užtrukus, atsakovė priversta gyventi Kaune, nuomotis butą, mokėti 500 Lt per mėnesį nuomą. Atsakovė augina nepilnametį sūnų. Tuo tarpu  areštuotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei, jo rinkos vertė 50 000 Lt, t.y. didesnė už ieškovo reikalavimo sumą, turtas neįkeistas ar kitaip nesuvaržytas, sklype statomas namas, todėl pakeičiant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo interesai nenukentėtų ir būtų tinkamai įgyvendintas ekonomiškumo principas.  

    II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

    Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės prašymas patenkintas. Pakeistos teismo 2009-04-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, namo esančio (duomenys nesklebtini) Ukmergės rajone statybos sustabdymas, ir areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantis (duomenys nesklebtini), Ukmergės rajone.

   Teismas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytus argumentus, pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso 146 straipsnis numato galimybę, pareiškus prašymą, pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Ieškovui dėl atsakovės pareikšto prašymo prieštaravimų nepareiškus, teismas sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo, šalių lygybės principais bei pusiausvyros principais, tikslinga pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismo sprendimo įvykdymas apsunkintas nebus.

   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

   Ieškovas K. Č. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį, kuria pakeistos teismo 2009-04-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės namo statybos sustabdymas, panaikinti.

   Nurodo, kad savo pareiškime atsakovė nenurodė, jog nebuvo vykdoma teismo 2009-04-03 priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir statybos vykdomos toliau, tai patvirtino teismui pateiktas antstolės J. B. 2009-11-04 ,,Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymo aktas (vykdomoji byla Nr. (duomenys nesklebtini). Teismas skyrė atsakovei 50 Lt baudą. Atsakovė nevykdė teismo 2009-04-03 nutarties, ginčijo bylos teismingumo klausimą ir 8 mėnesius, kol buvo sprendžiamas bylos teismingumo klausimas, tęsė statybą.  Atsakovė pateiktame priešieškinyje remiasi vienašališkai surašytu defektiniu aktu, ginčija statybos objekte panaudotų medžiagų kiekius bei reikalauja pašalinti statybos darbų trūkumus.  Sunaudotų medžiagų kiekius galima nustatyti, kol nebaigti namo vidaus apdailos darbai, taip pat galima nustatyti ar statybos darbų atlikimo eigoje buvo padaryti darbų defektai. Skundžiama teismo nutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes leidus vykdyti statybą toliau, ieškovas netektų galimybės įrodyti, kad statomame objekte, statybinių medžiagų nebuvo sunaudota daugiau negu numatyta sąmatoje ir jokių atliktų statybos darbų trūkumų nebuvo ir privalėtų atlyginti atsakovei jos prašomas sumas.   

     Atsakovė I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti 2009-11-27 pirmos instancijos teismo nutartį.

    Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pakeitė taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nes atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas žymiai viršija ieškinio reikalavimo sumą ir areštuoto turto pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Be to, areštuotame žemės sklype yra atsakovei priklausantis statomas namas, todėl įkeisto sklypo vertė dar išauga. Ieškovo argumentai, jog teismo priimta nutartis pažeidžia jo interesus yra nepagrįsti, nes priešieškinyje nurodytas aplinkybes turės įrodyti atsakovė (CPK 178 str.), todėl ieškovo interesai pažeisti negali būti. Atskirajame skunde ieškovas remiasi kitais argumentais nei prašydamas sustabdyti  namo statybą, kur jis nurodė, kad nestabdžius namo statybos, atsakovė gali pinigus išleisti namo statybai, todėl teismo sprendimo vykdymas galėjo pasunkėti ar tapti neįmanomu, toks argumentas nepagrįstas, nes pinigai dėl įvairiausių situacijų gali būti išleisti kitur, todėl jo reikalavimas galėtų būti neužtikrintas. Atsakovė stengėsi nevilkinti bylos nagrinėjimo, todėl teismo nutarties, kuria ji nevykdė 2009-04-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neskundė. Teismo priimta nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje laikomąsi nuostatos, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos  siekiamiems tikslams ir teisingumas reikalauja užtiktrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

   Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

   Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 263 str.).

   Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Taip pat teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.). Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio nuostatomis bei įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

   Nagrinėjamoje byloje, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) Ukmergės rajone statybos sustabdymo darbus. Pirmos instancijos teismas patenkino atsakovės prašymą, pakeisdamas taikytą laikinąją apsaugos priemonę į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esančio (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, kurio rinkos vertė 50 000 Lt (b.l. 15), areštą.

   Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes leidus vykdyti statybos darbus toliau, iš atsakovo būtų atima galimybė, įrodyti koks statybinių medžiagų kiekis buvo sunaudotas statybos metu ir ieškovas netektų galimybės pagrįsti savo argumentų, jog jis neišnaudojo statybinių medžiagų daugiau nei nurodė sąmatoje.

   Su tokiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais siekiant maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių, arba kad šie nuostoliai būtų minimalūs (CPK 144 str., 145 str. 2 d.).

    Atsakovė teismui pateiktame pareiškime, kuriuo prašė pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nurodė, kad  dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, ji priversta nuomotis butą Kaune už kurį per mėnesį moka 500 Lt nuomą, savo argumentus pagrindė rašytiniais įrodymais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (b.l. 14) (CPK 177 str, 178 str.). Be to, dėl įvairių prižasčių, aplinkos poveikio, drėgmės ir kt., atsakovė gali patirti papildomų nuostolių, kas pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą įtvirtintą įstatyme (CPK 145 str.).

    Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pakeitė taikytą laikinąją apsaugos priemonę, namo statybos darbų sustabdymą, nes areštuotas žemės sklypas, garantuoja ieškovo ieškinio pareiškimo reikalavimo 12 237,06 Lt, užtikrinimą ir nepažeidžia ieškovo interesų, nors ieškovas atskirajame skunde teigia priešingai. Taip pat pažymėtina, kad  ieškovas, siekdamas bylai reikšmingų įrodymų užtikrinimo, turi teisę vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso XIII skirsnio 221, 222 straipsnių nuostatomis, pareikšti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, tokiu būdu įrodymų užtikrinimo klausimas būtų išspęstas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, situacija liktų nepakitusi, o ieškovas turėtų galimybę  įrodyti savo argumentų pagrįstumą.

   Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

   Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

   Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos. 

   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

    n u t a r ė:

   Ukmergtės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-673-781/2008 palikti nepakeistą, o ieškovo  K. Č. atskirąjį skundą atmesti.

   Priteisti iš ieškovo K. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 5,70 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

 

    Kolegijos pirmininkas                                                                                    Petras Jaržemskis

 

    Teisėjos                                                                                                       Dalia Višinskienė

 

                                                                                                                         Dalia Kačinskienė