Civilinė byla Nr. e2-14452-1168/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00820-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU9

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eman Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Eman Company“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Urbanika“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės jos naudai 8 113,78 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, kaip nuomotojas, ir atsakovė, kaip nuomininkas, sudarė žodinę nuomos sutartį dėl pastolių nuomos. Laikotarpiu 2022 m. spalio – lapkričio mėn. ieškovę ir atsakovę siejo nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė nuomojo atsakovui pastolius. Ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 570 už pastolių nuomą, 8 113,78 Eur sumai. Iš PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, kad pastoliai buvo išnuomoti du kartus objektui Rygos g., Vilnius laikotarpiais: 2022 m. spalio 1d. – 2022 m. spalio 30 d. ir 2022 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta po paslaugos suteikimo, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d., joje nurodytas apmokėjimo terminas 2022 m. gruodžio 3 d. Pažymėjo, kad atsakovė nei iki nurodytos datos, nei iki ieškinio pateikimo dienos nesumokėjo nuomos mokesčio už pastolius ir liko skolinga ieškovui 8113,78 Eur. Ieškovė daugybę kartų ragino atsakovą sumokėti skolą, atsakovė niekada neneigė savo skolos ir nurodydavo, kad tikrai sumokės. 2023 m. sausio 24 d. pasirašytas Tarpusavio suderinimo aktas datai 2022 m. gruodžio 31 d., suma 12 825,52 Eur, ši suma susideda iš dviejų sąskaitų faktūrų, iš kurių viena 2022 m. lapkričio 23 d. 8 113,78 Eur sumai. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovė siuntė atsakovui el. laišką su priminimu apmokėti 8 113,78 Eur skolą. Atsakovė 2023 m. spalio 5 d. atrašė ir nurodė, kad iki spalio 20 d. įsiskolinimą padengs, tačiau to nepadarė. 2023 m. spalio 25 d. ieškovė vėl nusiuntė atsakovei priminimą dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė į laišką nieko neatsakė. Į 2023 m. lapkričio 6 d. ieškovės laišką dėl skolos apmokėjimo atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. atrašė, jog skolą apmokės. 2024 m. sausio 3 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl skolos padengimo, o atsakovė 2024 m. sausio 8 d. atrašė, kad apgailestauja, jog skola dar nesumokėta ir pažadėjo sumokėti iki sausio 20 d. (arba greičiau), tačiau atsakovė nesumokėjo skolos nurodytu terminu.

3.       Atsakovė teismui įteikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-102438), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė vykdydama statybos rangos verslo veiklą, sudaro sutartis dėl statybinės įrangos nuomos, tarp kurios ir pastolių nuomos. Dėl šių priežasčių sąskaitų – faktūrų gavimas už statybinės įrangos nuomą, o tuo pačiu ir pastolių nuomą, yra įprasta atsakovo kasdieninė verslo veikla. Gavusi ieškovės sąskaitą atsakovė, dėl įprastos praktikos gauti tokias sąskaitas už pastolių nuomą, per klaidą pripažino ją kaip pagrįstą ir dėl to įtraukė į skolų suderinamumo aktus bei elektroniniu laišku pripažino. Vėliau pradėjus aiškintis dėl šioje sąskaitoje nurodytos sumos laikotarpio paaiškėjo, jog atsakovė nebuvo užsakiusi šios paslaugos, todėl ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas. Tarp šalių vyko tam tikras žodinis bandymas išsiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, rasti ginčo sprendimą, bet to nepavyko padaryti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokios tarp šalių sudarytos sutarties, pastolių priėmimo – perdavimo aktų, kurie patvirtintų, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo išnuomoti atsakovei. Pažymėjo, jog ieškovės pateikta PVM sąskaita – faktūra buvo vien tik vienašališkai išrašyta ir pasirašyta tik pačios ieškovės, nesant jokio patvirtino, jog nuomos paslaugos buvo atsakovės gautos. 

4.       Ieškovė pateiktame dublike (DOK-109228) nurodė, kad atsakovė pati sau prieštarauja ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t.y. atsiliepime nurodė, kad neva per klaidą pripažino sąskaitą už pastolių nuomą kaip pagrįstą ir dėl to įtraukė į skolų suderinamumo aktus bei elektroniniu laišku pripažino. Jei tai būtų tiesiog klaida, ją galima būtų ištaisyti, parašyti ieškovei po kurio laiko ir nurodyti, kad nesutinka su sąskaita ir pan. Tačiau to padaryta nebuvo ilgiau nei 1,5 metų. Tiek laiko atsakovė tylėjo ir nieko ieškovei nesakė ir nerašė, kad ji neva nesutinka su PVM sąskaita faktūra ir skolos suma. Tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus atsakovė sugalvojo istoriją – gynybinę poziciją, kad išvengti atsakomybės ir tempti atsiskaitymo laiką. Pažymėjo, kad skola negalėjo būti klaida, nes į skolų suderinimo aktus buvo įtraukta du kartus, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Buvo pasirašyti du suderinimo aktai (beje skirtingų buhalterių) ir juose nurodyta ta pati PVM sąskaita faktūra, jos numeris, su ta pačia skolos suma. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo pats atsakovės UAB „Urbanikos“ direktorius R. R. 2023 m. spalio 5 d. nurodė, kad pasistengs sumokėti iki spalio 20 d. turimą įsiskolinimą. Vadinasi skolą pripažino. Vėliau, 2023 m. lapkričio 7 d., el. laiške nurodė, kad skolą žino, pažadėjo sumokėti. Abejose laiškuose su priminimais nurodoma ir PVM sąskaitos faktūros data, numeris ir suma. Dar vėliau, 2024 m. sausio 8 d., buvo dar vienas el. laiškas, kuriame vėlgi UAB „Urbanikos“ direktorius R. R. nurodė, kad apgailestauja, jog skola dar nesumokėta ir vėl pažadėjo sumokėti. Viso buvo trys atsakovo direktoriaus laiškai, kuriuose skolą pripažino ir žadėdavo sumokėti. Taip pat ieškovė nurodė, kad per 1,5 metų jokios kalbos, kad pastolių nuomos paslaugos nebuvo suteiktos, ar kad suteiktos netinkamai, ar kad PVM sąskaita faktūra nepagrįsta ir su ja UAB „Urbanika“ nesutinka niekada nebuvo. Nuo sąskaitos išrašymo atsakovė skolą pripažino ir niekada nekėlė klausimo dėl skolos sumos, o juo labiau dėl to, kad neva paslaugos iš viso nebuvo suteiktos.

5.       Dublike ieškovė atkreipė dėmesį, jog pateiktame susirašinėjime (2023 m. lapkričio 7 d. UAB „Urbanika“ vadovo el. laiške) nurodoma, kad: „Jūs žinote, kad čia yra Jums kompensacija už tam tikrą prastovą. Viena tokia kompensacija yra apmokėta. Prašau kantrybės, čia yra žodžio reikalas, kurio aš laikausi ir apmokėsiu. Pradėsime gąsdinti vieni kitus-keisis pozicija“. Iš šio parašymo akivaizdu, kad vadovas žino apie skolą, jos dydį ir prašo laiko ją sumokėti. Ir taip pat nurodo, kad „jei gąsdins – pozicija keisis“. Taigi pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo pozicija ir pasikeitė - visiškai nepagrįsta, nesąžininga ir išgalvota istorija, jog paslaugos net nebuvo suteiktos, nors prieš tai pasirašė du skolų suderinimo aktus ir tris kartus parašė el. laiškus, kad skolą sumokės, o dabar kardinaliai pakeitė savo poziciją. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad bendrai už tą patį objektą ir tą patį dalyką buvo išrašytos tokios sąskaitos: 2022-06-30 PVM SF Nr. ES541 519,09 Eur; 2022-07-29 PVM SF Nr. ES551 1 724,98 Eur; 2022-08-31 PVM SF Nr. ES554 4 711,74 Eur;2022-09-30 PVM SF Nr. ES562 4 711,74 Eur (ši suma dar matosi kaip skola 2022-12-31 abiejų šalių pasirašytame tarpusavio skolų suderinimo akte, vėliau apmokėta); 2022-11-23 PVM SF Nr. ES570 8 113,78 Eur – suma, kuri liko neapmokėta - ginčo suma.

6.       Atsakovė pateiktame triplike (DOK-121345) nurodė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo suprasti ir žinoti, jog reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės apskaičiuotą skolą už pastolių nuomą, turi įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, o būtent: tarp šalių susiklosčiusius sutartinius pastolių nuomos teisinius santykius (susitarimą dėl to koks bus nuomos objektas, kokiam laikotarpiui, koks mokėtinas ir kaip apskaičiuojamas nuomos mokestis) bei faktinį nuomos objekto perdavimą naudotis nuomininkui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė ir neketina įrodinėti, kaip tai nustatyta CPK, o savo poziciją iš esmės grindžia nieko nepagrįstais ir emocingais išsireiškimais. Pažymėjo, jog tai, jog atsakovė per klaidą finansinėje apskaitoje ir tarp šalių vykusiame susirašinėjime pripažino ieškovės nepagrįstai išrašytą sąskaitą ir joje nurodytą piniginę prievolę, neleidžia laikyti, jog kilus ginčui teisme dėl prievolės buvimo, šalies suklydimas turi būti laikomas prievolės ir jos dydžio neginčijamu įrodymu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymais ir pačios ieškovės dublike nurodytos aplinkybės pagrindžia atsakovės suklydimo atsiradimo aplinkybes, kai dėl įprastos praktikos gauti tokias sąskaitas už pastolių nuomą, atsakovė per klaidą pripažino ją kaip pagrįstą ir dėl to įtraukė į skolų suderinamumo aktus bei elektroniniu laišku pripažino. Vėliau pradėjus aiškintis dėl šioje sąskaitoje nurodytos sumos, laikotarpio paaiškėjo, jog atsakovė nebuvo užsakiusi šios paslaugos ir todėl ir neapmokėjo šios sąskaitos. Ieškovė dublike neginčija ir pripažįsta, jog atsakovė buvo apmokėjusi kitas ieškovės išrašytas sąskaitas, kurios buvo pagrįstos, o tai pagrindžia, jog atsakovė nevengia pagrįstų prievolių vykdymo, o šioje byloje nesutinka su nepagrįstu reikalavimu. Pažymėjo, kad procesiniuose dokumentuose pati ieškovė nepagrindžia savo pozicijos, kodėl ji žinodama, jog yra neginčijama neapmokėta prievolė, kurios įvykdymas nėra užtikrintas prievolių įvykdymo užtikinimo būdais (pvz. delspinigiais), tokį ilgą laikotarpį nesikreipia į teismą dėl šios skolos priteisimo. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinį prašė tenkinti. Papildomai akcentavo, kad nuo 2022 metų šalys bendradarbiavo nesudarydamos rašytinių sutarčių – ieškovė atsakovei nuomojo pastolius, o atsakovė apmokėdavo jai pateiktas už pastolių nuomą išrašytas sąskaitas. Atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti du skolų suderinimo aktai, juos pasirašė skirtingos buhalterės, atsakovės vadovas elektroniniais laiškais neneigė esančios skolos ir žadėdavo ją apmokėti. Procesiniuose dokumentuose išdėstytą atsakovės poziciją, kad suderinimo aktus pasirašė dėl klaidos vertino kaip gynybinę atsakovės poziciją.

8.       Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas atsakovo atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 119 straipsnis). Triplike atsakovė nurodė, kad atsakovei ar jos atstovui į teismo posėdį neatvykus, bylą prašo nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Atsakovei tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas

9.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovė UAB ,,Eman Company“ išrašė atsakovei UAB „Urbanika“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. ES570, 8 113,78 sumai, kurios apmokėjimo data nurodyta 2022 m. gruodžio 3 d. už pastolių nuomą objektui Rygos g. sąskaitoje nurodytais laikotarpiais nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. (Fl. 1, e. b. l. 40).

10.       2022 m. gruodžio 31 d. datai šalys pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytos dvi sąskaitos faktūros – 2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. ES562, 4 711,74 Eur sumai ir 2022 m. lapkričio 23 d. Nr. ES570, 8 113,78 Eur sumai. Suderinimo aktą pasirašė ieškovės buhalterė J. S. ir atsakovės buhalterė I. M. (Fl. 1, e. b. l. 39).

11.       2023 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 8 113,78 Eur skolos apmokėjimo ir paragino skolą apmokėti per dvi darbo dienas. Atsakydamas į pretenziją atsakovės UAB „Urbanika“ vadovas R. R. 2023 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku nurodė apgailestaujantys, kad dar nėra sumokėję UAB ,,Eman Company“ skolos ir garantavo, kad atsiskaitys iki sausio 20 dienos arba greičiau (Fl. 1, e. b. l. 42-43).   

12.       2023 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku, ieškovė vėl priminė atsakovei, kad dar nėra apmokėta sąskaita-faktūra 8 113,78 Eur sumai. Atsakovės UAB „Urbanika“ vadovas R. R. 2023 m. spalio 5 d. elektroniniu laišku padėkojo už priminimą ir nurodė, kad pasistengs apmokėti iki spalio 20 dienos. 2023 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku ieškovė dar kartą informavo, kad negavo apmokėjimo ir priminė, jog apmokėti vėluojama 326 dienas. Dar kartą ieškovė paragino atsakovę apmokėti skolą 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku, į kurį atsakydamas atsakovės vadovas informavo, kad jis laikosi žodžio ir apmokės skolą bei paprašė kantrybės (Fl. 1, e. b. l. 36-37).

13.       2023 m. gruodžio 31 d. datai šalys pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame įrašyta atsakovės skola pagal 2022 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES570, 8 113,78 Eur sumai, aktą pasirašė ieškovės vadovas ir vyr. finansininkas (pavardės neįrašytos) ir atsakovės buhalterė I. A. (Fl. 1, e. b. l. 34). Ieškovės teigimu, pastarajame Tarpusavio suderinimo akte 2022 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ES562, 4 711,74 Eur sumai nenurodyta, nes ją atsakovė buvo apmokėjusi.

14.       Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų nebuvo sudaryta rašytinė pastolių nuomos sutartis. Tačiau ieškovė teigia, kad pagal susiklosčiusią praktiką šalys dėl pastolių nuomos susitardavo žodžiu ir atsakovė už pastolių nuomą sumokėdavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

15.       Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apmokėjo ieškovei 8 113,78 Eur skolą pagal 2022 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES570 (toliau – ir ginčo sąskaita-faktūra). Tačiau atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė su atsakove pasirašytos pastolių nuomos sutarties, pastolių priėmimo-perdavimo aktų, nepateikė įrodymų, kad ginčo sąskaitoje-faktūroje nurodytu laikotarpiu buvo išnuomojus atsakovei pastolius, o atsakovė per klaidą pripažino ginčo sąskaitą-faktūrą ir kaip pagrįstą įtraukė į skolų suderinimo aktus, nors jokios paslaugos iš ieškovės nurodytu laikotarpiu nebuvo gavusi. Pažymėjo, kad viena iš atsakovės vykdomų veiklų yra statybos ranga, todėl šiai veiklai vykdyti tenka pasitelkti subrangovų pagalbą, įskaitant ir nuolatinį poreikį statybos darbams atlikti nuomotis pastolius.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 straipsnyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.478 straipsnyje numatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinė. Šiuo atveju, iš pateiktos byloje ginčo sąskaitos-faktūros matyti, kad ji atsakovei išrašyta už pastolių nuomą laikotarpiams nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. trumpesniam nei vienerių metų terminui, todėl pastolių nuomos sutartis galėjo būti ir nerašytinės formos.

17.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

18.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

19.       Šioje byloje ieškovė UAB ,,Eman Company“ pateikė įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, kurioje detalizuoti pastolių nuomos terminai, objektas ir jo dalys kuriam buvo nuomojami pastoliai; pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovės vadovas net tris kartus pripažįsta skolą ir pažada ją apmokėti; du tarpusavio skolų suderinimo aktai, kuriuos pasirašė skirtingos atsakovės įmonės buhalterės. Šių įrodymų visuma leidžia konstatuoti tiek pastolių nuomos fakto egzistavimą, tiek aiškiai atsakovės išreikštą valią pripažinti susidariusią skolą pagal ginčo sąskaitą- faktūrą. Atsakovės argumentai, kad ginčo sąskaitą- faktūrą į apskaitą įtraukė ir du skolų suderinimo aktus pasirašė per klaidą vertintini tik kaip nepagrįsta gynybinė atsakovės pozicija. Atsakovė savo pareigą sumokėti skolą žinojo ilgą laiką, buvo pasirašyti 2022 m. gruodžio 31 dienai ir 2023 m. gruodžio 31 dienai atsakovės turimų skolų suderinimo aktai, tačiau per beveik pusantrų metų iki ieškovė kreipėsi į teismą skolos mokėti net nepradėjo, nors, kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, ieškovė ne kartą ragino geruoju sumokėti skolą, o atsakovės vadovas žadėjo tai padaryti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Todėl, teismo vertinimu, būtent atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti 2022 m. lapkričio 23 d. ginčo sąskaitos faktūros Nr. ES570, 8 113,78 Eur sumai pagrįstumą, o tarpusavio suderinimo aktų pasirašymas ir atsakovės vadovo ne vienkartinis skolos patvirtinimas ir pažadas ją apmokėti elektroniniais laiškais vertintini, kaip tinkamas šios prievolės pripažinimas ir įsipareigojimas ją vykdyti.

20.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

21.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 8 113,78 Eur skola.

22.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleidęs prievolę skolininkas moka 5 procentų dydžio metines palūkanas, o nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, palūkanų dydis yra 6 procentai. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 113,78 Eur sumą nuo ieškinio įteikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. birželio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Ieškovė teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį sumokėjo 182,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė patyrė 1 331,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose laiką, teiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių.

25.       Patenkinus ieškovės ieškinį visoje materialiųjų reikalavimų apimtyje, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1 513,00 Eur (182,00 Eur +1 331,00 Eur) priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

26.       Byloje nepatirta pašto išlaidų, todėl tenkinus ieškovės ieškinį, šių išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

27.       Taip pat byloje nustatyta, kad pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 55,00 Eur didesnį žyminį mokestį nei turėjo pareigą sumokėti, todėl ši suma jai grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eman Company“, juridinio asmens kodas 302664412, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“, juridinio asmens kodas 305104066, 8 113,78 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą trylika eurų ir 78 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 113,78 Eur) nuo ieškinio įteikimo teismui dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 513,00 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eman Company“, juridinio asmens kodas 302664412, permokėtą žyminį mokestį 55,00 Eur (mokėjimo užduoties kodas ZN57034). Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Ingrida Krolienė