Civilinė byla Nr. e2-8126-998/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04930-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,

sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,  

dalyvaujant ieškovės R. K. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

atsakovo K. S. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nustatyti nepilnamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, R. K.; priteisti iš atsakovo K. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280,00 Eur išlaikymą sūnui J. S. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ją, R. K.; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą sūnaus J. S. išlaikymui už 3 metus, iš viso 10080,00 Eur; nustatyti atsakovui bendravimo su sūnumi J. S. tvarką: vieną kartą per mėnesį, sekmadienį, nuo 13.00 val. iki 16.00 val. viešoje vietoje Klaipėdos mieste. Apie numatomą susitikimo datą pranešti SMS žinute jai, R. K., prieš 2 savaites; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokos nesudarė, tačiau turi sūnų J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu santykiai pablogėjo prieš 4 metus. Teigia, jog jis mėgsta išgerti, būna agresyvus, todėl ji pradėjo bijoti dėl savo ir dėl sūnaus saugumo. Nuo 2018 m. balandžio mėn. su atsakovu kartu negyvena, nes jis užpuolė ją namuose. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato jis įpareigotas gyventi skyrium nuo jos. Ieškovės teigimu, pradėjus ikiteisminį tyrimų, atsakovas pradėjo ieškoti būdų, kaip susitikti su sūnumi, nors kai gyveno kartu, sūnus jam nerūpėjo. Atsakovas pradėjo lankytis mokykloje, taip sukeldamas vaikui stresą, žadėdamas jam įvairių dalykų, t. y. sūnus nesupranta tėvo elgesio pasikeitimo, nes tarpusavio ryšio tarp jų niekada nebuvo.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra Vokietijos pilietis, jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, galiojimas baigiasi 2019 m. Vokietijoje atsakovas neturi gyvenamosios vietos. Jis yra nuteistas už nusikaltimą ir Vokietijoje turi finansinių įsipareigojimų. Teigia, kad sūnus Lietuvoje lanko mokyklą, jam pritaikytas specialus mokymosi planas, nes yra kalbos problemų. Santykiai su sūnumi yra laibai geri, todėl ieškovė mano, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja.

Ieškovė pažymi, kad vaiko išlaikymui atsakovas turėtų skirti 280,00 Eur per mėnesį, nes mėnesinės vaiko išlaikymo išlaidos sudaro 500,00 Eur. Nurodo, kad ji vaiką veža į mokyklą, parveža, gamina jam maistą, skalbia, prižiūri ir slaugo sergantį, todėl atsakovas turėtų skirti didesnę dalį išlaikymo pinigine forma. Nors K. S. šiuo metu nedirba, bet jis yra sveikas ir darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl tikrai gali skiri kas mėnesį sūnui išlaikyti po 280,00 Eur.

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas jokių lėšų vaiko išlaikymui neskiria 4 metus, kadangi išlaikymas gali būti priteisiamas už trejus metus, mano, jog iš atsakovo turi būti priteistas 10080,00 Eur (280,00 Eur x 36 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovės teigimu, ji neprieštarauju, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau ne tokiu būdu, kaip jis tai daro paskutiniu metu. Tarp atsakovo ir sūnaus niekada nebuvo artimo ryšio, bendrų interesų ir tarpusavio supratimo, todėl ieškovė teigia, jog bendravimas iš pradžių turi būti nustatytas minimalus, kad nepakenktų vaiko interesams. Taip pat priduria, kad su sūnumi jis turėtų bendrauti viešoje vietoje, kur būtų užtikrintas vaiko saugumas, kadangi atsakovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad dabar pakaktų, jeigu atsakovas su sūnumi susitiktų vieną kartą per mėnesį, sekmadieniais, nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Ji pati atvežtų sūnų į susitikimą ir iš jo pasiimtų. Tam, kad būtų galima iš anksto planuoti laiką, atsakovas apie pasirinktą susitikimo datą, turėtų informuoti SMS žinute prieš 2 savaites.

Atsakovas K. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad su ieškove kartu pragyveno 13 metų, kartu vykdė komercinę – ūkinę veiklą, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. S.. Teigia, kad jis myli savo sūnų, glaudžiai bendrauja su juo. Sūnus laisvai kalba vokiečių kalba, mokosi (duomenys neskelbtini), kur mokymo kalbos yra lietuvių ir vokiečių, jis padeda jam ruošti namų darbus. Pažymi, jog niekada nenaudojo fizinio smurto nei prieš vaiką, nei prieš ieškovę. Atsakovas pažymi, kad su ieškove gyveno partnerystės pagrindais, jo darbo užmokestis buvo tiesiogiai pervedamas į ieškovės banko sąskaitą, todėl ieškovė faktiškai disponavo šeimos lėšomis. Teigia, jog ieškovė nuo 2017-06-21 yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, 2018-04-16 ji pasiskyrė save direktore, o jį atleido iš direktoriaus pareigų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas, neįforminus darbo sutarties pakeitimų. Taip pat nuo 2013-05-16 ieškovė yra ir kitos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, o nuo 2017-06-29 tapo šios bendrovės vienintele akcininke. Šių bendrovių vardu registruota daug nekilnojamojo turto, todėl atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė, veikdama savanaudiškais tikslais, nutarė „atsikratyti“ jo ir siekdama savo tikslo 2018-04-07 inicijavo šeimos konfliktą ir paprašė patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei taikytos kardomosios priemonės. Atsakovas nurodo, kad 2018-06-01 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Atsakovo teigimu, jų bendras gyvenimas nutrūko tik 2018 m. kovo mėn. viduryje. Jis neprieštarautų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jeigu sūnus išreikš tokį norą.

Atsakovas nurodo, jog šiuo metu yra atleistas iš darbo ieškovės iniciatyva, todėl faktiškai neturi nuolatinių pajamų, nors iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą jam tapo žinoma, kad darbdavys deklaruoja apie jam išmokamas draudžiamąsias pajamas po 400,00 Eur į mėnesį, kurie ir toliau pervedami į ieškovės banko sąskaitą. Teigia, kad visada prisidėjo prie vaiko išlaikymo, bet dabar dėl savo turtinės padėties gali mokėti po 180,00 Eur į mėnesį, nes neturint nuosavos gyvenamosios patalpos, priverstas nuomotis būstą, likęs praktiškai be pinigų savo pragyvenimui turi skolintis iš kitų asmenų.

Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis jau 4 metus vengia prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes šalys kartu gyveno iki 2018 m. kovo mėn. vidurio, vedė bendrą ūkį ir vaiko poreikių tenkinimas buvo viena iš bendro ūkio grandžių. Be to, visą savo atlyginimą jis pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą tiesiogiai iš darbovietės.

Atsakovas nurodo, jog ieškovė minimalizuoja jam bendravimo tvarką su vaiku, taip grubiai pažeidžia vaiko ir tėvo interesus, siekdama nutolinti vaiką nuo tėvo. Tam kad išlaikyti pusiausvyrą bendravime, siūlo sekančią bendravimo su vaiku tvarką:

1. 2 kartus į savaitę darbo dienomis (trečiadienis, penktadienis) nuo 16.30 val. iki 19.00 val. pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos), informuojant ieškovę SMS žinute, ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

2. 2 kartus į mėnesį – poriniais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

3. Apie savo norą bendrauti su vaiku atsakovas K. S. iš anksto praneša ieškovei R. K. SMS žinute.

4. Kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos gali būti kompensuojamos šalių susitarimu.

5. Vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė teikiama mamai pasirinkti vietą ir laiką šventei.

6. Atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „Viber“) kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos rėžimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

7. Ieškovė privalo derinti mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo klausimus su atsakovu.

8. Bendravimo metu atsakovas K. S. užtikrina sudaryti vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus susijusius su mokymo procesu, taip pat laikytis dienos rėžimo.

9. Bendravimo metu K. S. užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose mokymo įstaigose.

10. Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas K. S. gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Atsakovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. K. S. įsipareigoja teikti R. K. informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį.

11. Atsakovas K. S. poriniais metais, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms, įskaitant teisę 7 dienoms išvykti į užsienį, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Klaipėdos rajono skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad iš dalies sutinka su ieškovės R. K. ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Išvadoje teigiama, kad R. K. ir K. S. šeima nėra įrašyta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie R. K. netinkamą vaiko priežiūrą ar netinkamą elgesį su vaiku skyrius neturi. R. K. su sūnumi gyvena apie 319 kv. m. būste su visais patogumais. Vaikui sudarytos labai geros buitinės gyvenimo sąlygos. Išvadoje nurodoma, kad pokalbio metu vaikas išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi su tėčiu ir mama. K. S. šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena Klaipėdos mieste, todėl skyrius neturi duomenų apie jo buitines gyvenimo sąlygas bei jo vedamą gyvenimo būdą. Skyrius, įvertinęs turimą informaciją, pritaria, jog nepilnamečio J. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama R. K.. Išvadoje nurodoma, kad  duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį ar kenkimą vaiko interesams nėra. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, kadangi labai apriboja vaiko teisę bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvena. Pokalbio metu nepilnametis (duomenys neskelbtini) išsakė nuomonę, kad pasiilgo tėvo ir nori bendrauti su tėvu, vaikas norėtų su tėvu susitikti kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, su nakvyne. Nepilnametis norėtų su tėvu bendrauti mobiliomis nuotolinėmis ryšio ir vaizdo priemonėmis. Skyrius siūlo bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, tėvas turi teisę susitikti su sūnumi, laiką leidžiant vaikui saugioje ir pritaikytoje aplinkoje ir iki sekmadienio 17.00 val. privalėtų grąžinti į vaiko gyvenamąja vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą; apie susitikimo su vaiku laiką ir vietą šalys informuoja prieš 2-3 dienas; siūloma tėvui nustatyti informavimo pareigą – pranešti apie pasirinktą buvimo su vaiku vietą vaiko motinai; tėvas turi teisę praleisti su vaiku gimtadienius, Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Kalėdas bei Naujuosius Metus rotaciniu principu poriniais/neporiniais metais, susitikimo laiką ir vietą suderinęs su vaiko mama iš anksto; taip pat siūloma sudaryti galimybę vaikui ir tėvui bendrauti mobiliomis nuotolinėmis ryšio ir vaizdo priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą. Išvadoje nurodoma, kad skyrius pritaria išlaikymo priteisimui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau dėl konkrečios sumos nepasisako. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo pajamas, turtinę padėtį, kad atsakovas būtų nedarbingas, ar turi kitų išlaikytinių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Klaipėdos miesto skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovas gyvena Klaipėdos senamiestyje adresu, (duomenys neskelbtini). Butas 3 kambarių, suremontuotas, su visais reikalingais patogumais, tvarkingas. Viename kambaryje yra miegamasis, kuriame yra dvigulė lova, nedidelė spinta, kitame kambaryje yra rašomasis stalas, kompiuteris ir vaikiška lova, svetainėje-minkštas kampas, stalas, televizorius ir staliukas, virtuvėje yra baldai, buitinė technika ir kiti smulkūs namų apyvokos daiktai. Butas yra perplanuotas, todėl jame yra daug erdvės. Skyriaus nuomone, vaiko buvimas bei nakvojimas šiuose namuose visiškai atitinka jo poreikius bei interesus. Išvadoje nurodoma, kad ieškovės pasiūlyta vaiko su tėvu bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaiko interesų. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Duomenų apie tai, jog vaiko bendravimas su tėvu kenktų jo interesams, skyrius neturi. Nurodoma, jog atsakovas dėl to, kad jam buvo trukdoma ir nesudaroma galimybė bendrauti bei matytis su sūnumi, kreipėsi į skyrių esantį Klaipėdos rajone ir prašė pagalbos bei tarpininkavimo dėl susitikimų su vaiku. Klaipėdos rajono skyriaus specialistams pokalbio metu vaikas išsakė nuomonę, jog pasiilgo tėvo ir nori su juo susitikti, bendrauti bei likti pas jį nakvynei. Pokalbio su tėvu metu jis labai jaudinosi kalbėdamas apie savo sūnų, nurodė, jog tarp jų yra stiprus ryšys ir atsakovas labai išgyvena dėl to, kad negali normaliai bendrauti su sūnumi bei pilnaverčiai dalyvauti savo vaiko gyvenime kaip tėvas. Skyrius sutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka ir mano, jog ji yra pakankama, kad būtų patenkinti pagrindiniai vaiko poreikiai bei interesai. Išvadoje nurodoma, kad priteisiant išlaikymą bei svarstant apie išlaikymo dydį nepilnamečiui, prašo teismo vadovautis pateiktais į bylą įrodymais ir bet kokias abejones vertinti vaiko interesų naudai.

Teismo posėdyje ieškovės R. K. atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, kadangi jis Vokietijoje buvo nubausta pinigine bauda ir per pusę metų jis išgalėjo sumokėti pusę milijono eurų. Atsakovas turi didelį pajamų šaltinį, kurį slepia, jo turtinė padėtis yra tikrai gera, priešingai ieškovės turtinei padėčiai, kuri yra prastesnė. Nurodė, kad metai laiko negyvena kartu, o jau keturis metus neveda bendro ūkio. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, taip pat nėra problemų dėl bendravimo tvarkos. Sutiko, kad tėvas bendrautų su vaiku tiek savaitės eigoje, tiek savaitgaliais, atsisakė reikalavimo, kad susitikimai vyktų viešose vietose, tačiau paliko reikalavimą, jog apie planuojamą susitikimą atsakovas privalo ieškovę informuoti SMS žinute. Taip pat siūlė keisti atsakovo nurodytoje bendravimo tvarkoje 5 punktą, nurodant, kad vaikas vienus metu švenčia gimtadienį su atsakovu, kitus metus su ieškove, siūlė 7 puntą keisti taip, kad ieškovė turėtų tik informuoti, o ne kartu derinti vaiko auklėjimą. 10 punkte siūlė patikslinti, ar vaiko atostogų ar atsakovo atostogų pirmą dieną paimamas vaikas. Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, jog 4000,00 Eur (3000,00 Eur ir 1000,00 Eur) atsakovo pervesti pinigai nebuvo skirti vaiko išlaikymui, tie pinigai buvo atiduoti kitam asmeniui kaip skolos gražinimas. Ieškovė vaiką prižiūri visą parą, todėl išlaikymo našta jai turėtų būti mažesnė. Nurodė, kad ieškovė yra gavusi sumas, kurias atsakovas 2018 m. birželį, liepą ir spalį pervedė ieškovei, todėl jos turėtų būti minusuojamos. Teigė, jog atsakovas turėjo ieškovės banko kortelę, į kurią buvo pervedamas jo darbo užmokestis.

Teismo posėdyje atsakovo K. S. atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys gyveno partnerystės pagrindais. Akcentavo, kad atsakovo darbo užmokestis buvo pervedamas į ieškovės banko sąskaitą, todėl ieškovė valdė visus šeimos pinigus ir iš jų išlaikė sūnų, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. 2017-09-18 atsakovas ieškovei į banko sąskaitą pervedė 3000,00 Eur, o 2017-11-12 pervedė 1000,00 Eur, todėl atsakovas nevengė išlaikyti vaiko ir tie pinigai nebuvo skirti kažkokios skolos dengimui. Taip pat 2018 m. liepos mėn. ieškovė iš bendrovės kasos paėmė atsakovo darbo užmokestį, todėl įsiskolinimo nėra. Jie gyveno kartu iki 2018 m. kovo mėn. Kiekvieną mėnesį atsakovas gaudavo 400,00 Eur darbo užmokestį ir jis buvo pervedamas į ieškovės banko sąskaitą, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad tuos pinigus perduodavo atsakovui. Atsakovo atstovė posėdžio metu teigė, kad ieškovė yra dviejų bendrovių direktorė ir akcininkė, todėl savo atlyginimą rodo kokį nori. Pažymėjo, kad vaiko ir tėvo santykiai yra geri ir artimi. Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tačiau bendravimo tvarką reikėtų nustatyti. Paaiškino, kad atsakovas buvo nuteistas 2012 m. už vengimą mokėti mokesčius Vokietijoje. Atsakovas sumokėjo baudą, todėl daugiau turto nebeturi. Jis jau yra pasiekęs pensinį amžių, tačiau iš Lietuvos pensijos negauna, taip pat negauna jokių išmokų iš Vokietijos. Ateityje atsakovas planuoja gauti pensiją (išmokas), todėl jis galės išlaikyti vaiką. Atsakovas sutinka vaikui mokėti 180,00 Eur per mėn. Nurodė, kad atsakovas neturi turto Vokietijoje. Atstovė teigė, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, nekalba lietuviškai, todėl jam sunku susirasti darbą Lietuvoje. Pažymėjo, kad jokių duomenų apie vaiko papildomas pamokas nėra, todėl jos neturėtų būti įtrauktos į vaiko poreikių lentelę. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo dėl 7 punkto nurodė, kad abu tėvai turėtų derinti vaiko auklėjimą, dėl 10 punkto nurodė, kad pagal jį vaiko vasaros atostogų pirmas mėnuo turėtų būti su tėvu. Dėl 5 punkto pažymėjo, jog gimtadienio šventimas su abiem tėvais nurodytas, kad vaikui geriau būtų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra priimtina.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas K. S. turi nepilnametį sūnų J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė R. K. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti bendravimo tvarką. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog neprieštarautų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jei sūnus išreikš tokį norą. Taip pat atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal jo pateiktą tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tuo tarpu ieškovės atstovė teismo posėdžio nurodė, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su sūnumi ir iš esmės sutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau, jos manymu, reiktų patikslinti atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 5, 7, 10 punktus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, nėra, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humaniškas bei doras visuomenės narys, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio J. S. gyvenamąją vietą su ieškove motina L. K. (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis). 

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, manytina, jog nurodyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu yra itin susiaurinta. Tokią išvadą pateikė ir institucija, byloje teikianti išvadą. Kaip minėta, ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo pasiūlytai bendravimo tvarkai, atkreipdama dėmesį, jog reiktų patikslinti atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 5, 7, 10 punktus.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.

Iš atsakovo pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos nustatyta, jog 5 punktu nurodyta, kad vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė teikiama mamai pasirinkti vietą ir laiką šventei. Teismas, įvertinęs tai, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, daro išvadą, kad vaiko gimtadienio šventimas su abiem tėvais būtų neracionalus, keltų tarp šalių papildomą įtampą, kas iš esmės darytų neigiamą įtaką ir nepilnamečiam šalių sūnui. Todėl manytina, kad nustačius, jog vaikas gimtadienį švenčia kas antrus metus su vienu iš tėvų labiau atitiktų nepilnamečio šalių vaiko interesus. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačius tokią vaiko gimtadienio šventimo tvarką, neužkertama galimybė tėvams abipusiu sutarimu šventes švęsti bei organizuoti kartu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra jau tokio amžiaus, kai gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę, bendravimo tvarkos 5 punktas išdėstytinas taip: Vaiko gimtadienis švenčiamas neporiniais metais su tėvu, poriniais – su motina, vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

7 bendravimo tvarkos puntu atsakovas prašo nustatyti, jog ieškovė privalo derinti mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymosi klausimus su atsakovu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovas turėtų būti tik informuojamas nurodytais klausimas, kad tokiu būdu būtų išvengta nesutarimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai turi lygias teises auklėjant bei ugdant vaiką, daro išvadą, jog tik atsakovo informavimas apie vaiko ugdymo procesą neatitiktų tėvo teisių ir pareigų prisidėti prie visaverčio vaiko auklėjimo bei ugdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas 7 punktą dėl bendravimo su vaiku tvarkos išdėsto taip: Visus klausimus, susijusius su vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo procesu, šalys sprendžia tarpusavio sutarimu. Esant nesutarimams, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Bendravimo tvarkos 10 punkte nurodyta, jog vaiko vasaros atostogų metu atsakovas K. S. gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Atsakovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. K. S. įsipareigoja teikti R. K. informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį. Dėl šio punkto ieškovės atstovė nurodė, kad iš jo neaišku kieno atostogų pirmą dieną paimamas vaikas. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog kalbama apie vaiko atostogų pirmąją dieną. Teismas, įvertinęs bendravimo tvarkos 10 punktą, sutinka su ieškovės pozicija, jog minimas punktas yra neaiškus. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad šiuo atveju kalbama apie vaiko atostogų pirmąją dieną, tačiau teismas pastebi, kad tai iš esmės prieštarauja pačiai numatomai atostogų tvarkai. Kaip matyti, vaikas su tėvu atostogautų vieną vaiko atostogų mėnesį ir nėra aptarta kurį konkrečiai vaiko atostogų mėnesį. Kaip žinia, pagal šalyje nustatytą reglamentavimą vaikų vasaros atostogos trunka beveik 3 mėnesius, todėl tikėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į nepilnamečio sūnaus interesus bei pačių planuojamas vasaros atostogas, sutartų, jog vaikas su kartu negyvenančiu tėvu atostogautų nebūtinai pirmąjį vaiko atostogų mėnesį. Taigi tai, kad pagal siūlomą tvarką vaikas būtų paimamas pirmąją jo atostogų dienų neatitiktų nei paties vaiko interesų, nei tėvų. Esant tokioms aplinkybėms, 10 punktas tikslintinas taip: <...> Atsakovas suderintų atostogų metu vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę suderintų atostogų dieną 18.00 val. <...>.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal tėvo pateiktą bendravimo tvarką su teismo nurodytais 5, 7 bei 10 punktų pakeitimais (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

Pastebėtina, jog ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 500,00 Eur bei pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta: mokyklinė liemenė 26,00 Eur; marškinėliai su mokyklos logotipu 15,00 Eur; pratybų sąsiuviniai 65,00 Eur; maitinimas mokykloje 32,00 Eur/mėn., pusryčiai ir pietūs; tėvų fondas vaikų reikmėms 10,00 Eur/mėn.; plaukimo akademija Impulse 45,00 Eur/mėn.; šokių būrelis mokykloje 15,00 Eur/mėn.; kompiuterių būrelis su programavimu mokykloje 10,00 Eur/mėn.; papildoma mokytoja dėl sunkumų mokykloje apie 100,00 Eur/mėn.; kišenpinigiai einant į mokyklą ir būrelius 60,00 Eur/mėn.; drabužiai ir batai apie 80,00 Eur/mėn.; pramogos ir draugų gimtadieniai 80,00 Eur/mėn.; vaistai, vitaminai, stomatologai, odontologai dėl plokštelės bei kitų gydytojų apžiūros bei konsultacijos 40,00 Eur/mėn.; maistas 100,00 Eur/mėn. Iš viso 678,00 Eur. Ieškovė į bylą taip pat pateikė kasos čekius, iš kurių matyti, kad: 2018-08-12 pirktos kanceliarinės prekės (tušas, plunksnos, laikiklis plunksnai) už 5,65 Eur iš UAB „Alma“; pirkti ledai, sąsiuviniai, klijai, žirklės, rašalo kapsulės, lipnios juostelės, lipdymo molis, modelinas, dokumentų dėklas, žaislinis kubas už 26,69 Eur iš Maxima; 2018-08-12 pirktas vaikiškas švarkas iš Reserved už 29,99 Eur; 2018-08-12 pirktos knygos, sąsiuviniai, aplankalai, žodynėlis už 41,80 Eur iš knygyno Pegasas.

Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tik nurodė, jog nėra jokių įrodymų, kad yra mokama už papildomus vaiko užsiėmimus. Taigi atsakovas iš esmės neginčijo pateiktos ieškovės vaiko poreikių lentelės, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų dėl vaiko poreikiams skiriamų lėšų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl atsakovo teiginių, kad nėra duomenų, jog mokama papildomai mokytojai už vaiko užsiėmimus dėl sunkumų mokykloje pastebėtina, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti remiamasi išimtinai tik dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kadangi dokumentų tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti, nors faktiškai išlaidos patiriamos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad visuotinai žinoma, jog didžioji dalis korepetitorių neteikia apskaitos dokumentų už suteiktas paslaugas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikui mokykloje sunkiai sekasi lietuvių kalba, tam įtakos turi ir vaiko bendravimas vokiškai su tėvu, todėl vaikui būtinos papildomos lietuvių kalbos pamokos. Atsakovas teiginių, kad vaikui reikalingos papildomos lietuvių kalbos pamokos nepaneigė. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktą vaiko poreikių lentelę ieškovė išleidžia daugiau kaip 600,00 Eur, tad ir išminusavus 100,00 Eur skiriamų papildomiems užsiėmimas, susidaro 500,00 Eur išlaidos, nuo kurių ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizacijos lentelę, visuotinai žinomas drabužių, avalynės, kanceliarinių priemonių, maisto kainas bei tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų dydžio vaiko poreikiams tenkinti, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 500,00 Eur išlaidų suma per mėnesį vaiko poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaiko poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

 CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu registruotų kilnojamųjų bei nekilnojamųjų daiktų neturi. Nors atsakovas akcentuoja, jog ieškovės valdomos įmonės turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas pastebi, kad ieškovės vadovaujamų uždarųjų akcinių bendrovių turto negalima tapatinti su ieškove, kadangi juridinių asmenų turtas nuosavybės teise nepriklauso jų valdymo organams. Duomenų, kad ieškovė, kaip įmonės akcininkė, gautų naudos, į bylą nepateikta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį sudaro apie 400,00 Eur. Atsakovas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat gaudavo apie 400,00 Eur darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog atsakovas šiuo metu yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau jis kol kas neturi galimybės gauti pensijos Lietuvoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog tvarkosi dokumentus pensijai, kad siekia ją gauti. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas Lietuvoje gyvena pastruosius metus, iki tol gyveno Vokietijoje ir tikėtina, jog šioje valstybėje jis taip pat įgijo teisę gauti senatvės pensiją, tačiau byloje nėra duomenų, kad Vokietijoje jam būtų atsisakyta ją skirti. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad atsakovas Vokietijoje neturi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto. Juolab, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas Vokietijoje vystė verslą. Vokietijos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu dėl lygtinio nuteisimo atsakovas nuteistas lygtinai 5 metų laikotarpiui, jam skirta sumokėti 47500,00 Eur bauda ir 400000,00 Eur žalos atlyginimas dalyvavusioms mokesčių tarnyboms. Atsakovas turėjo lėšų šioms sumoms sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad jo turtinė padėtis yra sunkesnė negu ieškovės ir darytina išvada, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra tokia pati. Be to, pastebėtina, kad susipažinus su atsakovo pateiktu sąskaitos išrašu matyti, kad jis gauna pajamų, nes į sąskaitą įneša grynuosius pinigus.  

Teismas pažymi ir tai, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taigi, tai, kad atsakovas šiuo metu nuomojasi butą, tai, kad, kaip nurodo atsakovas, šiuo metu jam nėra galimybės gauti pensijos, nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi prisidėti išlaikant vaiką didesne dalimi nei ieškovė, todėl iš atsakovo priteistina po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia jau ketverius metus, todėl prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo už trejus metus. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad išlaikymą vaikui teikė, nes su ieškove gyveno iki 2018 m. kovo mėn. bei vedė bendrą ūkį. Tai, kad šalys kartu gyveno iki 2018 m. kovo mėn. nurodė ir ieškovė, t. y. ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2018 m. balandžio mėn.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi šiuo atveju nustačius, jog šalys iki 2018 m. kovo mėn. gyveno kartu, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi aiškiai nurodyti išlaikymo nemokėjimo momentą ir jį pagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog paprastai tais atvejais, kai tarp sutuoktinių nekyla konfliktinių situacijų, šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovo (-ės) paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, vertintini, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai 2015-12-22 pateikė prašymą jo darbo užmokestį pervesti į ieškovės R. K. sąskaitą. Iš byloje pateiktos 2018-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos bei ieškovės R. K. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovo prašymu jo darbo užmokestis buvo pervedamas į ieškovės banko sąskaitą. Pažymėtina, kad nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turėjo banko kortelę ir galėjo disponuoti savo darbo užmokesčiu, tačiau į bylą tokius teiginius patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti.

Iš ieškovės bei atsakovo banko sąskaitų išrašų taip pat nustatyta, jog atsakovas į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigų. Iš atsakovo banko sąskaitos nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2017-09-18 pervedė 3000,00 Eur. Iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2017-09-19 sąskaita buvo papildyta 3000,00 Eur. Ieškovė iš minimos sąskaitos į kitas savo sąskaitas 2017-09-19 ir 2017-09-20 pervedė 1100,00 Eur, 1900,00 Eur. Atsakovas iš savo sąskaitos 2017-11-13 pervedė į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur, kurių dalį, t. y. 500,00 Eur ieškovė tą pačią dieną pervedė į savo sąskaitą bei atliko kitus mokėjimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nei darbo užmokesčio pervedimuose, nei atliekant ieškovės sąskaitos papildymą iš atsakovo sąskaitos nebuvo nurodyta, jog pinigai skiriami išskirtinai ieškovės poreikiams ar kitokiems interesams tenkinti, todėl darytina išvada, jog šalims gyvenant kartu buvo vedamas bendras ūkis, kas apima ir šalių pareigą išlaikyti bei tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Tai, kad lėšos gautos iš atsakovo buvo naudojamos ir šalių vaiko poreikiams tenkinti patvirtina pačios ieškovės atlikti mokėjimai. Ieškovė, pateikdama vaiko poreikių lentelę, nurodė, kad skiria 45,00 Eur vaiko plaukimo akademijai Impuls sporto klube. Iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po 2017-11-13 atsakovo atlikto pervedimo, ji tą pačią dieną 500,00 Eur pervedė į savo sąskaitą bei atliko 38,50 Eur mokėjimą UAB „Impuls LTU“.   

Dėl ieškovės teiginių, kad gauti pinigai, t. y. 3000,00 Eur bei 1000,00 Eur mokėjimai, buvo skirti paskolos grąžinimui O. K. pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie minėto asmens ir šalių ar vieno iš šalių skolinius santykius, nebuvo pateikta duomenų, kad gauti pinigai buvo pervesti minėtam asmeniui (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2018 m. balandžio mėn. Iš byloje pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis į jos sąskaitą buvo vedamas iki 2017-06-12. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. atsakovo darbo užmokestis ieškovei buvo išmokėtas grynais pagal 2018-07-23 kasos išlaidų orderį. Taigi visą atsakovo darbo laikotarpį jo darbo užmokestis būdavo pervedamas ieškovei. Kaip minėta, duomenų, kad pinigai buvo skirti ne bendro ūkio vedimui, nėra.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, gyvenant šalims kartu bei vedant bendrą ūkį, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl nėra pagrindo už laikotarpį iki 2018 m. balandžio mėn. priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018-05-30, atsakovas 2018-06-18, 2018-07-10, 2018-10-08 pervedė ieškovei po 180,00 Eur sūnaus išlaikymui, ieškovė neneigia gavus šias lėšas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 3.200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Dėl atsakovo iškelto ieškinio dėl darbo užmokesčio priteisimo pastebėtina, kad šis ieškovo reikalavimas yra ne ieškovei R. K., o darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl aplinkybės, ar iš darbdavio bus priteistas darbo užmokestis K. S. šiuo metu nagrinėjamoje byloje neturi įtakos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 680,00 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis, 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidų, atsakovas patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Iš dalies tenkinus (62,50 proc.) ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovui iš ieškovės priteistinos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 76,00 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės R. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, R. K..

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280,00 Eur išlaikymą sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 30 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su sūnumi J. S., gim. (duomenys neskelbtini):

1. 2 kartus į savaitę darbo dienomis (trečiadienis, penktadienis) nuo 16.30 val. iki 19.00 val. pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos), informuojant ieškovę SMS žinute, ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

2. 2 kartus į mėnesį – poriniais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą.

3. Apie savo norą bendrauti su vaiku atsakovas K. S. iš anksto praneša ieškovei R. K. SMS žinute.

4. Kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos gali būti kompensuojamos šalių susitarimu.

5. Vaiko gimtadienis švenčiamas neporiniais metais su tėvu, poriniais – su motina, vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

6. Atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „Viber“) kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos rėžimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

7. Visus klausimus, susijusius su vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo procesu, šalys sprendžia tarpusavio sutarimu. Esant nesutarimams, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

8. Bendravimo metu atsakovas K. S. užtikrina sudaryti vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus susijusius su mokymo procesu, taip pat laikytis dienos rėžimo.

9. Bendravimo metu K. S. užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose mokymo įstaigose.

10. Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas K. S. gali vienam mėnesiui kartu su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Atsakovas suderintų atostogų metu vaiką pasiima pirmą šių atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę suderintų atostogų dieną 18.00 val. K. S. įsipareigoja teikti R. K. informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį.

11. Atsakovas K. S. poriniais metais, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms, įskaitant teisę 7 dienoms išvykti į užsienį, nepažeidžiant mokymo įstaigos atostogų tvarkaraščio.

Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovo K. S. 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui K. S. iš ieškovės R. K. 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. S. 76,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja