Civilinė byla Nr. e2A-1143-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fineksta“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba dėl skolos, delspinigių, su skolų išieškojimu susijusių išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fineksta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba, prašydama priteisti iš atsakovės 2 835,29 Eur skolą, 1 359,02 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Fineksta“ ieškinyje nurodė, kad pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. sutartį Nr. 2021/036 (toliau – sutartis) ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei įmonės turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų apskaitą, ruošti savalaikę ir tikslią informaciją mokesčius administruojančioms tarnyboms, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas laiku atsiskaityti. Atsakovė už teikiamus buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įsipareigojo mokėti ieškovei 300 Eur be PVM mėnesinį mokestį. Nuo sutarties pasirašymo dienos ieškovė teikė sutartyje numatytas paslaugas, vykdė papildomus atsakovės nurodymus, o atsakovė mokėjo už suteiktas paslaugas. Mokėjimai buvo vykdomi nereguliariai, o pradedant nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovė visai nutraukė mokėjimus. Suprasdama, kad apskaitos tvarkymas yra būtina funkcija įmonės egzistavimui, ieškovė, negaudama užmokesčio, teikė paslaugas iki 2023 rugsėjo mėn., tačiau atsakovei nereaguojant į raginimus atsiskaityti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sustabdė paslaugų teikimą ir įspėjo atsakovę apie kreipimąsi į teismą. Taip pat nurodė, kad remiantis sutarties 6.2 punktu, apmokėjimas turėjo būti atliktas per 5 dienas nuo sąskaitos pateikimo, tačiau ieškovė PVM sąskaitose faktūrose nurodė 15 dienų apmokėjimo terminą, tad laikytina, kad prievolė atsakovei atsirado po 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovė pažymėjo, kad nei iki nurodytos datos, nei iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė savo prievolės neįvykdė. Buvo atliktas tik dalinis skolos apmokėjimas 57 Eur, 2023 m. gegužės 19 d., kuriuo buvo padengta seniausia skola, tad ieškinio pateikimo dienai neapmokėta skolos suma sudaro 2 835,29 Eur. Sutarties 6.12 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant mokėti yra skaičiuojami 0,4 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Taikant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytą delspinigių senaties terminą, delspinigiai paskaičiuoti taikant maksimalų 180 d. terminą; ieškinio pareiškimo dienai jie sudarė 1 359,02 Eur. Taip pat prašė remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu priteisti 40 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų ir 12 procentų dydžio procesines palūkanas.

3.       Atsakovė MB Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas atsakovei ir tuo padarė didesnės žalos nei prašomas priteisti įsiskolinimas už paslaugas. Pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė be kita ko įsipareigojo: 1) informuoti užsakovą (šiuo atveju ieškovę) apie nustatytas ūkines operacijas, kurios pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus; 2) informuoti užsakovą, jei, dokumentuose esančių duomenų nepakanka. Atsakovė nurodė, kad vykdo statybų veiklą ir savo veikloje naudojasi įdarbintais atvykusiais iš trečiųjų šalių asmenimis. Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. spalio 2 d. nutarimu atsakovė pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, 5 punkto, 57 straipsnio 2 dalies numatytus pažeidimus ir atsakovei paskirta 400 Eur bauda. Atsakovė nubausta už tai, kad įmonėje nuo 2021 m. spalio 18 d. dirbo trečiosios šalies pilietis V. H., tačiau LDU pranešimas pateiktas tik 2021 m. gruodžio 20 d., K. K. dirbo nuo 2023 m. liepos 12 d., tačiau LDU pateiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d., S. N. dirbo nuo 2023 m. liepos 13 d., tačiau LDU pranešimas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 16 d., E. S. dirbo nuo 2023 m. gegužės 3 d., LDU pranešimas pateiktas 2023 m. gegužės 15 d.; įdarbino trečiosios šalies pilietį su viza, kuri buvo išduota tarpininkaujant kitai įmonei. Minėtas atsakovės nubaudimas reiškia, kad atsakovė vienerius metus neturės galimybės savo veikloje naudotis asmenimis iš trečiųjų šalių, nes jiems nebus išduodami leidimai gyventi, o jau išduoti leidimai bus panaikinti, kas ypatingai neigiamai atsilieps atsakovei, kadangi iš trečiųjų šalių priimamų dirbti asmenų specialybės patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, ir tokių darbuotojų Lietuvoje rasti praktiškai neįmanoma. Atsakovė akcentavo, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. atsakovės ūkinių operacijų dokumentus (tame tarpe susijusius su darbo sutarčių sudarymu ir vykdymu) tvarkė ir kompetentingoms institucijoms teikė ieškovė, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, kaip paaiškėjo, dokumentus ieškovė teikdavo pavėluotai, nereikalaudama pateikti duomenų apie įdarbinantiems darbuotojams tarpininkaujančias įmones (S. E. atveju) ir tuo pačiu neįspėdama atsakovės apie pavėluotai teikiamus dokumentus bei neteisėtą S. E. įdarbinimą. Jeigu teikdama paslaugas atsakovei ieškovė būtų laikiusis CK 6.718 straipsnyje ir šalių sudarytos sutarties nuostatų, atsakovei nebūtų kilę jokių neigimų padarinių, dėl ko akivaizdu, kad tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovės nubaudimo bei su tuo susijusių neigiamų padarinių, yra priežastinis ryšys. Atsakovei sunku įvertinti patirtą žalą, tačiau ji yra akivaizdžiai didesnė už ieškovės reiškiamą reikalavimą. Nurodė, kad esant išdėstytoms aplinkybėms – ieškovė paslaugas pagal sutartį suteikė netinkamai ir tuo padarė žalos atsakovei – atsakovės pareiga mokėti pagal sutartį nėra atsiradusi, todėl ieškinys negali būti pagrįstas. Dėl netesybų mano, kad nurodytos netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės, todėl turėtų būti esmingai mažinamos. Esant aptartoms faktinėms aplinkybėms – ieškovė dėl vėlavimo atsiskaityti jokios žalos nepatyrė, prašoma priteisti netesybų suma atsižvelgiant į faktinę situaciją ir vėluojamų apmokėti paslaugų sumą yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pati netinkamai vykdė paslaugų sutartį, reikalavimas dėl netesybų atmestinas, o kilę nepatogumai ieškovei kompensuotini tik prašomomis priteisti skolos išieškojimo išlaidomis.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu nesutinka. Nurodė, kad teikė buhalterines paslaugas pagal atsakovės pateiktus duomenis. Visus personalo dokumentus, darbo sutartis, tabelius, įsakymus, prašymus ir t.t. atsakovė tvarkydavo savarankiškai, apie naujus darbuotojus, atleidimus informuodavo ieškovę el. paštu ir tų dokumentų pagrindu ieškovė teikdavo pranešimus Sodrai. Dėl atsakovės minimų asmenų dokumentų tvarkymo ir paskirtos baudos, dėl kurios neva atsakinga ieškovė, paaiškino, kad V. H., pranešimas Sodrai apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (toliau LDU) pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d. Asmuo buvo įdarbintas pas atsakovę dar 2021 m. spalio 15 d. Atsakovė vėlavo pateikti papildomą informaciją, kuri reikalinga užpildant LDU formą, ieškovei dokumentus atsiuntė tik 2021 m. lapkričio 3 d. Prievolė pranešti valstybinėms institucijoms apie naujai priimta darbuotoją ir LDU formą turi būti įvykdyta ne vėliau kaip 1 dieną iki įdarbinimo dienos, todėl atsakomybė atsakovei už nepranešimą Sodrai apie LDU būtų kilusi nepriklausomai nuo ieškovės teikiamo pranešimo, nes pati atsakovė turėjo visą informaciją pateikti iki 2021 m. spalio 14 d. K. K. ir S. N. dokumentai Sodrai apie LDU pateikti 2023 m. rugpjūčio 16 d., nors asmenys buvo įdarbinti dar 2023 m. liepos 12 d. Atsakovei buvo nurodyta, kad turi atsiųsti tinkamos kokybės dokumentus, kurie ir buvo gauti tik 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir iš karto pateikti Sodrai. Ieškovė atliko tinkamai savo pareigą, todėl atsakomybės kilti negali. E. S. buvo įdarbintas 2023 m. gegužės 3 d., pranešta Sodrai apie LDU buvo 2023 m. gegužės 15 d. Atkreipė dėmesį, kad pranešta buvo pavėluotai 1 diena ir kad jau gegužės mėn. atsakovė nevykdė savo prievolės ir nemokėjo laiku už teikiamas paslaugas, todėl reikalauti iš kitos šalies neatidėliotino pareigų vykdymo, pačiam nevykdant savo prievolių būtų nesąžininga ir pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VDI priimdama sprendimą dėl baudos skyrimo nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi pas atsakovę nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. liepos 3 d. dirbo trečiosios šalies pilietis E. S., kuris turėjo nacionalinę vizą, kuri buvo išduota tarpininkaujant kitai įmonei, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nuobauda buvo paskirta ne dėl to, kad tai padaryta nesilaikant pranešimo Sodrai terminų, o todėl, kad minėtas asmuo buvo sudaręs sutartį ne su ta bendrove, kuriai buvo išduotas leidimas įdarbinti minėtą asmenį, t. y. pati atsakovė sudarydama sutartį padarė klaidą įdarbindama asmenį ne į tą bendrovę kuriai buvo išduotas leidimas tokį asmenį įdarbinti. Visi šie faktai įrodo, kad ieškovė negali atsakyti už atsakovei skirtą baudą, kadangi pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę bei neteikė laiku dokumentų, kuriuos turėjo pateikti valstybės institucijoms ieškovė. Nesant ieškovės kaltės, negali būti ir atsakomybės už kilusius nuostolius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė pati atsiliepime pripažino, kad negali įvertinti galimos žalos. Pagrįsto skaičiavimo, apart gautos baudos, kuri buvo gauta dėl pačios atsakovės kaltės, nėra pateikta. Be to, kadangi atsakovė atsiliepime nenurodė argumentų, dėl kurių turėtų teisę nemokėti už suteiktas paslaugas, traktuotina, kad atsakovė turi prievolę mokėti netesybas už pavėluotą mokėjimą.

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik teikė privalomus pranešimus Užimtumo tarnybai apie įdarbinamus užsieniečius, bet teikė pranešimus Sodrai apie atsakovės darbo sutarčių sudarymą. Todėl atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnį, šalių sudarytos sutarties 2.7, 3.5 punktuose numatytas ieškovės pareigas, ieškovė privalėjo įspėti atsakovę, kad pranešimai apie pastarosios vykdomą užsieniečių įdarbinimą teikiami nesilaikant teisės aktų nustatytų terminų, o E. S. iš viso negalėjo būti įdarbintas pas atsakovę. Akcentavo, kad ieškovė iš esmės neginčijo fakto, kad paslaugas teikė atsakovei nuo 202 m. spalio 1 d. ir niekada neįspėjo atsakovės apie pavėluotai teikiamus dokumentus bei neteisėtą kai kurių darbuotojų įdarbinimą, nors, kaip nurodė ieškinyje, ji suprato, kad jos vykdoma funkcija yra būtina įmonės egzistavimui. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė paslaugas atsakovei teikė pažeisdama CK 6.718 straipsnio ir šalių sudarytos sutarties nuostatas, todėl pati elgėsi netesėtai. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė ne tik kad gavo baudą, tačiau pas atsakovę dirbantiems užsieniečiams bus panaikinti leidimai laikinai gyventi, darbo pas atsakovę pagrindu leidimai laikinai gyventi užsieniečiams negalės būti išduoti per vienerius metus po paskirtos baudos apmokėjimo. Dėl to atsakovės veiklos vykdymas bus ženkliai apribotas, o gal ir iš viso sustos, kadangi Lietuvoje atitinkamų specialybių darbuotojų trūksta. Pažymėjo, kad ieškovei neįrodinėjant patirtos žalos, prašoma priteisti netesybų suma atsižvelgiant į faktinę situaciją ir vėluojamų apmokėti paslaugų sumą yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pati netinkamai vykdė paslaugų sutartį, o kilę nepatogumai ieškovei kompensuotini tik prašomomis priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidomis.

6.       Ieškovės vadovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovės vadovas nurodė, kad pati atsakovė vėlavo pateikti formas dėl įdarbintų užsieniečių, todėl ieškovė vėlavo pateikti informaciją Sodrai, tačiau ieškovė neatliko atsakovo darbuotojų (užsieniečių) įdarbinimo teisėtumo patikrinimo funkcijų. Visus personalo dokumentus pagal sutartį ruošė užsakovas (atsakovė). Užsieniečių įdarbinimo klausimus spręsdavo atsakovės kita (buvusi) vadovė, kuri turėjo kompetenciją šioje srityje. Ieškovė per visą sutarties vykdymo laiką netikrino, ar konkretus užsienietis gali dirbti Lietuvoje, nes jų įmonė (ieškovė) tokių paslaugų neteikė.

7.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus, kuriais su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 835,29 Eur skolą, 339,75 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 317,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.1.                      Teismas konstatavo, kad šalių 2021 m. rugsėjo 29 d. sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis nėra šalių susitarimas dėl užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugos teikimo. Atkreipęs dėmesį, kad paslaugų teikimo sutartys gali būti sudaromos ne tik raštu, bet ir žodžiu, teismas nurodė, kad nei patvirtina, nei paneigia, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugos teikimo (pranešimų siuntimo ir pan.), kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

8.2.                      Teismo vertinimu, atsakovė, prašydama atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė teikdama paslaugą padarė didesnių nuostolių (konkretus dydis nenurodomas) nei atsakovė skolinga ieškovei pagal sutartį, faktiškai prašo taikyti įskaitymą, kaip savo prievolės pabaigos pagrindą, numatytą CK 6.130 straipsnyje. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra sąlygų padaryti įskaitymą, nes ieškovės reikalavimas yra pripažintinas šiuo teismo sprendimu, todėl yra vykdytinas ir galiojantis. Be to, ieškovės reikalavimas yra tiksliai apibrėžtas, t. y. ieškovė reikalauja šalių sudarytos ir galiojančios rašytinės sutarties pagrindu priteisti 2 835,29 Eur neapmokėtos skolos sumą. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovės atsakovei padaryti nuostoliai yra didesni nei ieškovės prašoma priteisti suma, tačiau konkrečios sumos nenurodo, t. y. reikalavimas nėra apibrėžtas. Teismas pažymėjo, kad ši byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį ir jos ieškinio reikalavimą priteisti konkrečią skolą už pagal konkrečią sutartį suteiktas paslaugas – tai reikalavimas apginti ieškovės pažeistas teises. Teismas nurodė, kad byloje vertino ir nagrinėjo tik pareikštus ieškinio reikalavimus ir nenagrinėjo (negalėjo nagrinėti be (prieš)ieškinio) atsakovės atsikirtimų dėl ieškovės nuostolių padarymo ir tokiu būdu faktiškai prašymo atlikti prievolės įskaitymą. Tam, kad reikalavimų įskaitymas būtų nagrinėjamas ir jo pagrįstumas bei vykdytinumas būtų patikrintas teisme, atsakovė privalėjo nustatyta tvarka pateikti priešieškinį, sumokėti žyminį mokestį ir t.t., tačiau to nepadarė. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovės atsikirtimai dėl nuostolių šiuo atveju negali būti vertinami kaip galiojantys, vykdytini bei apibrėžti, o atsakovė negali būti laikoma ieškovės kreditore. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 835,29 Eur skolą už suteiktas buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas.

8.3.                      Spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų, teismas vertino, kad šalių sutartimi numatytas netesybų dydis 0,4 procento (1 359,02 Eur) sudaro beveik pusę skolos sumos, todėl yra aiškiai per didelis. Be to nurodė, kad įvertintina ir tai, kad atsakovė yra gavusi baudą dėl neteisingo užsieniečių įdarbinimo ir šia veikla negalės tam tikrą laiką naudotis. Teismas sprendė, kad šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus atitiktų netesybų, numatytų sutarties 6.2 punkte, sumažinimas iki 0,1 procento, kas sudaro 339,75 Eur.

8.4.                      Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, dėl 12 procentų dydžio palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Be to, nustatęs, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 75,92 procentų, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 385,82 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidų, o atsakovei atitinkamai 24,08 procentų, t. y. 140,40 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidų, bei atlikus tarpusavio ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 317,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė MB Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

9.1.                      Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ne tik teikė privalomus pranešimus Užimtumo tarnybai apie įdarbinamus užsieniečius, bet teikė pranešimus Sodrai apie atsakovės darbo sutarčių sudarymą. Ieškovė iš esmės neginčijo fakto, kad paslaugas teikė atsakovei nuo 2021 m. spalio 1 d. ir niekada neįspėjo atsakovės apie pavėluotai teikiamus dokumentus bei neteisėtą kai kurių darbuotojų įdarbinimą, nors, kaip nurodė ieškovė ieškinyje, ji suprato, kad jos vykdoma funkcija yra būtina įmonės egzistavimui. Atsakovės vertinimu, asmenų įdarbinimas įmonėje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra ūkinė operacija, nes dėl to keičiasi įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydžiai, jų struktūra ir kt. Teikti paslaugas ieškovė privalėjo remdamasi tik juridinę galią turinčiais dokumentais (šalių sudarytos sutarties 2.1 punktas). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė privalomus pranešimus apie užsieniečių įdarbinimą tiek Užimtumo tarnybai, tiek Sodrai teikė neturėdama pasirašytų darbo sutarčių, taigi, neturėdama juridinę galią turinčių dokumentų ir nesilaikydamas jos pačios parengtos sutarties bei apie tai nepranešdama atsakovei.

9.2.                      Nors šalių sudarytoje sutartyje tiesiogiai nėra įvardinta ieškovės pareiga tikrinti užsieniečių įdarbinimo teisėtumą, tačiau atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnį, šalių sudarytos sutarties 2.7, 3.5 punktuose numatytas ieškovės pareigas, atsakovės vertinimu, ieškovė privalėjo įspėti atsakovę, kad pranešimai apie pastarosios vykdomą užsieniečių įdarbinimą teikiami neturint galiojančių darbo sutarčių, nesilaikant teisės aktų nustatytų terminų, o E. S. iš viso negalėjo būti įdarbintas pas atsakovę. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į minėtus atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, todėl priėjo nepagrįstų išvadų dėl ieškovės pareigų atsakovei ir atsakovės pareigos atsiskaityti už paslaugas. Teisės aktai nenumato pareigos atsiskaityti už netinkamai suteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio.

9.3.                      Pažymi, kad 2023 m. spalio 2 d. VDI nutarimu atsakovei buvo paskirta 400 Eur bauda. Minėtas atsakovės nubaudimas reiškia, kad atsakovė vienerius metus neturės galimybės savo veikloje naudotis asmenimis iš trečiųjų šalių, nes jiems nebus išduodami leidimai gyventi, o jau išduoti leidimai bus panaikinti, kas ypatingai neigiamai atsilieps atsakovei, kadangi iš trečiųjų šalių priimamų dirbti asmenų specialybės patenka į trūkstamų profesijų sąrašą ir tokių darbuotojų Lietuvoje rasti praktiškai neįmanoma. Nuo 2021 m. spalio 1 d. atsakovės ūkinių operacijų dokumentus kompetentingoms institucijoms teikė ieškovė, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių dokumentus ieškovė teikdavo pavėluotai, nereikalaudama pateikti juridinę galią turinčių dokumentų, duomenų apie įdarbinantiems darbuotojams tarpininkaujančias įmones (S. E. atveju) ir tuo pačiu neįspėdamas atsakovės apie kontroliuojančioms institucijoms pavėluotai teikiamus dokumentus bei neteisėtą S. E. įdarbinimą. Ieškovė paslaugas atsakovei teikė pažeisdama CK 6.718 straipsnio ir šalių sudarytos sutarties nuostatas, todėl elgėsi netesėtai. Jeigu teikdama paslaugas atsakovei ieškovė būtų laikiusis minėtų CK ir šalių sudarytos sutarties nuostatų, atsakovei nebūtų kilę jokių neigimų padarinių, dėl ko akivaizdu, kad tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovės nubaudimo bei su tuo susijusių neigiamų padarinių, yra priežastinis ryšys. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius po minėtos atsakovės nubaudimo ženkliai sumažėjo. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės parodymus, kad tai įvyko būtent dėl minėto VDI sprendimo. Pažymi, kad ir pirmosios instancijos teismas netiesiogiai ieškovę laikė atsakinga dėl atsakovės nubaudimo minėtoje byloje, nes skirtos baudos faktą laikė pagrindu mažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą. Akcentuoja, kad dėl darbuotojų stygiaus atsakovė negalėjo įvykdyti 2023 m. liepos 3 d. Statybos rangos sutarties Nr. 3, dėl ko patyrė virš 40 000,00 Eur nuostolių. Mano, kad egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos.

9.4.                      Nurodo, kad ieškovei mokėtinas sumas už paslaugas pasiliko (įskaitė) kaip nustatytus nuostolius. Todėl yra pagrindas įskaityti žalos atlyginimą į už paslaugas mokėtinas sumas ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovės padaryta žala atsakovei viršija suteiktų neapmokėtų paslaugų sumą. Ieškovei netinkamai suteikus paslaugas, atsakovė įgijo teisę reikalauti ir gauti CK nustatytą žalos atlyginimą. Kadangi ieškovė buvo suteikusi atsakovei paslaugų, tai atsakovė, turėdama ieškovei mokėtinus pinigus, nebereiškė atskiro reikalavimo atlyginti žalą, tačiau mokėtinus pinigus panaudojo (įskaitė) kaip žalos atlyginimą. Mano, kad atlikto įskaitymo teisėtumo nepaneigia aplinkybė, jog atsakovė nepareiškė atskiro ieškinio (priešieškinio). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes atsakovė, pasinaudojusi prievolių įvykdymo užtikrinimu, šioje dalyje nebeturėjo pažeistos materialiosios teisės, kurią galėtų ginti reikšdama atskirą reikalavimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms – ieškovė teikė paslaugas nesąžiningai ir neprotingai, nesiekdama, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, dėl ko atsakovei buvo padaryta žala ir atsirado teisė mažinti už paslaugas mokėtiną kainą, o ieškovei neatsirado teisė į jokius papildomus reikalavimus (delspinigius ir pan.) – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

10.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

10.1.                      Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymi, kad sutartis neapėmė ieškovės pareigos tikrinti atsakovės darbuotojų įdarbinimo (ne)teisėtumo, juolab, kad sutarties 3.2 punktas aiškiai numatė, kad personalo apskaitą tvarko pati atsakovė. Atkreipia dėmesį, kad ūkinė operacija yra įvykis, kuris keičia įmonės turtą ir (arba) nuosavą kapitalą arba grynojo turto, finansavimo sumų dydį ir pan. Ši sąvoka neapima įvykių, susijusių su personalo įdarbinimu. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įdarbinimas yra sandoris dėl darbo tiesinių santykių sukūrimo, o ne ūkinė operacija. Analogiškai sutarties 3.5. punkte įtvirtinta ieškovės pareiga informuoti apie trūkstamus pirminius apskaitos, o ne įdarbinimo, dokumentus. Mano, kad jokių sutarties pažeidimų nepadarė, todėl, nesant ginčo dėl skolos dydžio ir pagrindo, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino pagrįstai.

10.2.                      Nesutinka su apeliantės pozicija, kad dėl ieškovės veiksmų ji patyrė virš 40 000 Eur nuostolių ir, kad egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad nėra pažeidusi sutarties, taigi nėra jos (ieškovės) neteisėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad abejonių kelia ir atsakovės įrodymai apie tariamai patirtos žalos paskaičiavimą. 2023 m. spalio 31 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad jai sunku įvertinti patirtą žalą, ir sutarties su UAB „Alvekas“ (iš kurios nutraukimo atsakovė kildina savo nuostolius) nutraukimo faktas apskritai nebuvo minimas. Bylos nagrinėjimo metu (2024 m. vasario 7 d.) atsakovė pateikė 2023 m. spalio 6 d. pranešimą apie sutarties su UAB „Alvekas“ nutraukimą. Be to, net jei minėtuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės atitinka tikrovę, reikėtų pažymėti, kad sutartis su UAB „Alvekas“ buvo nutraukta pačios atsakovės iniciatyva, t. y. pastaroji pati pasirinko net nebandyti vykdyti darbų (pvz. samdantis darbuotojus Lietuvoje, subrangovus ir pan.) ir tokiu būdu pati prisidėjo prie nuostolių atsiradimo arba bent jau ženklaus jų padidėjimo. Taip pat kritiškai vertina ir atsakovės nurodytas negautas pajamas iš minėtos sutarties. Mano, kad atsakovė neįrodė ir patirtos žalos fakto bei dydžio.

10.3.                      Nesutikdama su atsakovės pozicija dėl įskaitymo, pažymi, kad atsakovės prievolė niekaip negalėjo pasibaigti įskaitymu, kadangi atsakovė nebuvo išreiškusi tokios valios, jau nekalbant apie tai, kad turi egzistuoti sąlygos prievolei pasibaigti įskaitymu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl nuostolių tokių sąlygų neatitinka, t. y. nėra apibrėžtas ir vykdytinas. Tam, kad reikalavimų įskaitymas būtų nagrinėjamas ir jo pagrįstumas bei vykdytinumas būtų patikrintas teisme, atsakovė privalėjo nustatyta tvarka pateikti priešieškinį, sumokėti žyminį mokestį ir t. t., tačiau to nepadarė. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovės atsikirtimai, dėl nuostolių šiuo atveju negali būti vertinami kaip galiojantys, vykdytini bei apibrėžti, o atsakovė negali būti laikoma ieškovės kreditore.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos pagal šalių sudarytą sutartį priteisimo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. rugsėjo 29 d. sudarė Sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo Nr. 2021/036 (anksčiau ir toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė nuo 2021 m. spalio 1 d., be kita ko, įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus tvarkyti atsakovės įmonės turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų apskaitą, paruošti savalaikę ir tikslią informaciją mokesčius administruojančioms tarnyboms (sutarties 1.1 punktas); už suteiktas paslaugas numačius 300 Eur dydžio abonentinį mokestį (sutarties 6.1.1 punktas). Ieškovės duomenimis, mokėjimai pagal minėtą sutartį buvo vykdomi nereguliariai, o nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovė visai nutraukė mokėjimus, po ko ieškovė dar teikė paslaugas atsakovei iki 2023 rugsėjo mėn., 2023 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavusi atsakovę apie sutarties sustabdymą, iki kol nebus apmokėta susidariusi skola. Ieškovės duomenimis (byloje pateiktas skolų suderinimo aktas, 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 30 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros), be kita ko nurodžius, kad 2023 m. gegužės 19 d. buvo atliktas tik dalinis mokėjimas 57 Eur sumai, likusi atsakovės neapmokėta skolos suma pagal sutartį sudaro 2 835,29 Eur.

15.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl minėtos skolos iš atsakovės priteisimo, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, reikalavimus dėl pagrindinės skolos, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, palūkanų priteisimo iš esmės pripažinęs pagrįstais, sumažindamas tik priteistinų delspinigių dydį. Atsakovė apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, akcentuodama pačios ieškovės netinkamą sutarties vykdymą sutartį, dėl ko atsakovės neva patirta žala viršijo ieškovės suteiktų ir neapmokėtų paslaugų sumą, ką atsakovė neva ir pasiliko (įskaitė) kaip nuostolius. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su jais nesutinka.

16.       Bendrosios atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos CK XXXV skyriaus pirmajame skirsnyje (CK 6.716–6.724 straipsniai). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

17.       Nagrinėjamo ginčo kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į įrodinėjimo svarbą bei jo pagrindinius aspektus civiliniame procese. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

18.       Aptariamu atveju, atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės jai nuo 2021 m. spalio 1 d. teiktų paslaugų fakto, tačiau tvirtino, kad paslaugos jai buvo teikiamos netinkamai, dėl ko ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, nes, anot atsakovės, dėl netinkamai suteiktų paslaugų ji patyrė ir nuostolius. Iš atsakovės pateiktų duomenų, be kita ko, iš byloje esančio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus rašto „Dėl atsakymo pateikimo“ matyti, kad atsakovė VDI 2023 m. spalio 2 d. nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atsakovei buvo paskirta 400 Eur bauda, kuri sumokėta 2023 m. lapkričio 13 d.; be to, atsakovė informuota, kad užsieniečiams leidimai laikinai gyventi darbo MB Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba pagrindu galės būti išduoti ne anksčiau nei praėjus vieneriems metams po paskirtos baudos apmokėjimo. Atkreipdama dėmesį, kad ieškovė teikė pranešimus Sodrai apie atsakovės darbo sutarčių sudarymą, privalomus pranešimus Užimtumo tarnybai apie įdarbinamus užsieniečius, todėl būtent nurodytas aplinkybes (dėl paskirtos baudos ir apribojimo įdarbinti užsieniečius) apeliantė vertino kaip ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų neigiamas pasekmes atsakovei. Visgi, apeliantės tokios pozicijos nepatvirtina byloje esančių duomenų visuma. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad šalių sutartimi buvo sulygta dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (panaši sąvoka įtvirtinta ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią finansinė apskaita – tai ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija, parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti). 

19.       Atsižvelgiant į paminėtą buhalterinės (finansinės) apskaitos sąvokos paaiškinimą, įvertinus šalių sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamos šalių sudarytos sutarties dalykas buvo būtent buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas ir byloje neįrodyta, kad ši sutartis apėmė šalių susitarimą dėl asmenų (tame tarpe – ir užsieniečių) įdarbinimo teisėtumo tikrinimo paslaugos. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir atsakovės akcentuotos sutarties 2.7 punkto (pagal šį punktą ieškovė įsipareigojo informuoti atsakovę apie nustatytas ūkines operacijas, kurios pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus) ar 3.5 punkto (pagal šį punktą ieškovė įsipareigojo informuoti atsakovę, jei akivaizdžiai trūksta dokumentų arba juose esančių duomenų nepakanka) nuostatos, kurios, pažymėtina, turi būti vertinamos sutarties dalyko (buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo) kontekste, nesant pagrindo spręsti, kad paminėtos nuostatos net ir kartu vertinant su apeliantės akcentuotu kliento interesų prioritetus numatančiu CK 6.718 straipsniu, įtvirtina ieškovės pareigą vertinti užsieniečių įdarbinimo teisėtumą, pranešti apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą užsieniečių įdarbinimo procese ir pan., kas tuo pačiu niekaip nepaneigia paties įmonės vadovo atsakomybės Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dėl tinkamo darbo įmonėje organizavimo ir teisėtų sprendimų, tame tarpe ir įdarbinimo srityje, priėmimo. Apskritai tokie minėti apeliantės argumentai labiau vertintini kaip gynybinė pozicija ieškovės pareikšto ieškinio kontekste. Juolab, kad iki pat ieškovės 2023 m. spalio 10 d. kreipimosi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo, atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų nereiškė (tokių duomenų atsakovė byloje neteikė), nors minėtas VDI nutarimas dėl konstatuoto atsakovės pažeidimo ir paskirtos baudos buvo priimtas 2023 m. spalio 2 d.; iki pat sutarties sustabdymo „leido“ ieškovei teikti paslaugas, nekvestionuodama jų kokybės ir pati už jas laiku neatsiskaitydama. Kaip, atitinkamai, nėra pagrindo išsamiau vertinti (pasisakyti) ir dėl apeliantės neva patirtos dėl ieškovės kaltės žalos, pažymint, kad tokių reikalavimų (dėl žalos ar nuostolių atlyginimo) atsakovė taip pat nereiškė, žalos ar nuostolių atlyginimas netapo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, atitinkamai nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl sąlygų prievolės pasibaigimui įskaitymu, kaip tai numato CK 6.130 straipsnis, nebuvimo, juolab, kad ir pati atsakovė jokios valios dėl įskaitymo iš pradžių ir nebuvo išreiškusi, o vėlesni abstraktaus pobūdžio vertinimai dėl, anot atsakovės, akivaizdžiai didesnės už ieškovės reikalavimą patirtos žalos, aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo įskaitymui atlikti.

20.       Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktus duomenis dėl nepamokėtos pagal sutartį skolos (šios nutarties 14 punktas), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl skolos už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas priteisimo. Apeliantei iš esmės neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl netesybų, palūkanų, su skolos išieškojimu susijusių išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to taip pat nepasisako.

21.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimto sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

25.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

26.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinė skundą pateikė prašymą dėl 605 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, kartu su 2024 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei 2024 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą.

27.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apeliantės priteistina jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atsakovės mažosios bendrijos Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fineksta“ (juridinio asmens kodas 304059472) iš atsakovės mažosios bendrijos Efektyvi ekonomiška ekologiška statyba (juridinio asmens kodas 304725440) 605 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Kristina Lysionok