LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 31 d. paduotu atsakovės J. N. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas ir visiškai tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai taikė civilinę ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas 10899,68 Eur išlaidų nepripažino ieškovės patirta žala, nes tokios išlaidos (gyvūnų paėmimas ir karantinavimas) patirtos iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo, o ieškovė atsakovės atsakomybę kildina būtent iš viešųjų pirkimų sutarčių. Be to, teismas netyrė ir nevertino trečiojo asmens, su kuriuo ieškovė sudarė viešųjų pirkimų sutartį, realiai patirtų gyvūnų laikino laikymo ar kitų išlaidų. Teismas netinkamai taikė minėtas teisės normas, nesivadovavo teismų praktiką, pagal kurią už laikinas gyvūnų laikymo paslaugas turi atsiskaityti ne gyvūnų savininkas, o savivaldybė, kuri yra tarpininkė. Gyvūnų savininkas turi pareigą atlyginti tik realiai patirtas išlaidas už tokią globą. Šiuo atveju būtina atriboti ieškovės ir trečiojo asmens sutartinius santykius ir atsakovės pareigą atlyginti realią žalą. Kadangi ieškovė patyrė išlaidų, kurių ji neprivalėjo patirti, tai atsakovei nekyla pareiga jų atlyginti. Teismai skirtingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, o spręsdami dėl žalos dydžio, nepagrįstai rėmėsi tik trečiojo asmens liudijimu ir viešomis sutartis, neatsižvelgė, kad atsakovė trečiajam asmeniui padovanojo 10 gyvūnų, taigi tikėjosi, kad išlaikymo našta jai bus sumažinta.
Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), ieškovei ir trečiajam asmeniui suteikdami didelį procesinį pranašumą, o atsakovės teisės suvaržydami. Dėl to netinkamai buvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, pvz., trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų apie gyvūnų sveikatą, jiems atliktas gydymo procedūras ir dėl to patirtas išlaidas, nors teismas buvo įpareigojęs juos pateikti, bet jų nepateikus neskyrė baudos už tokio įpareigojimo vykdymą; trečiasis asmuo piktybiškai neatsakė į klausimus dėl gyvūnų laikymo patirtų išlaidų, neteikė tai pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, o teismas šio asmens atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė, ir kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstini.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Driukas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė