Civilinė byla Nr. 2A-477-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00272-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kasmanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kasmanta“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kasmanta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G., prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės J. G. 30 300,30 Eur skolą, 11 150,51 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės ūkininkės J. G. 2015-10-20 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 15/10/20/1 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą.

3.       Ieškovė UAB „Kasmanta“ pažymėjo, kad jai vykdant darbus pagal Rangos sutartį, atsakovė dalyvavo ir kontroliavo darbų atlikimo procesą, teikdavo papildomus pageidavimus dėl darbų atlikimo bei stebėjo jų atlikimą.

4.       Ieškovės UAB „Kasmanta“ teigimu, atsakovės J. G. prašymu ieškovė atliko būtinus papildomus darbus, kurių atlikimo nebuvo galimybės atidėti vėlesniam laikui, nes dėl techninio projekto sprendinių šie papildomi darbai turėjo būti atlikti iki tolesnių darbų pagal ginčo sutartį atlikimo. Apie atliekamus papildomus darbus atsakovei buvo žinoma ir jų poreikis buvo suderintas su atsakove, t. y. atsakovė pritarė atliekamiems nurodytiems papildomiems darbams, jų atlikimui nei žodžiu, nei raštu neprieštaravo, jų rezultatu naudojasi ir nereiškia dėl šių darbų ieškovei jokių pretenzijų.

5.       Ieškovė nurodė, kad atliko šiuos papildomus darbus: geomembranos ir grindinio šildymo įrengimo darbus, taip pat tūrinių šildytuvų aprišimo bei ventiliacijos įrengimo darbus, iš viso už 30 300,30 Eur dydžio sumą. Tuo pagrindu 2016-04-29 ir 2016-09-30 išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras atitinkamai 24 841,20 Eur ir 5459,10 Eur dydžio sumoms, taip pat išrašė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktus.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovei J. G. buvo žinoma apie atliekamus papildomus darbus, ji šiems darbams pritarė ir neprieštaravo, jog jie būtų atliekami, naudojasi jų rezultatu, tačiau vengia už juos sumokėti. Ieškovė, siekdama įforminti atliktus papildomus darbus, parengė susitarimo dėl papildomų statybos rangos darbų prie sutarties projektą, kurį kartu su 2016-10-20 baigiamuoju darbų atlikimo aktu pateikė atsakovei pasirašyti, tačiau pastaroji pasirašė tik baigiamąjį darbų atlikimo aktą, o susitarimo nepasirašė, nepaaiškinusi to priežasčių.

7.       Ieškovė UAB „Kasmanta“ pažymėjo, kad pakartotinai ne vieną kartą siuntė atsakovei nurodytas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už papildomus darbus, tačiau atsakovė atsakymų iš viso nepateikdavo arba reikalaudavo pateikti statybos darbų žurnalą.

8.       Ieškovė nurodė, kad atliktų papildomų darbų kainą, nesant šalių susitarimo, apskaičiavo vadovaudamasi vidutine šių darbų rinkos kaina, galiojančia tą pusmetį, kurį atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl šių darbų atlikimo (atitinkamai 2016 m. pirmąjį ir antrąjį pusmetį). Papildomų darbų atlikimo terminai nebuvo nustatyti šalių susitarimu, tačiau jie buvo atlikti laikantis viso projekto atlikimo terminų, protingai vykdant papildomus darbus tokiu metu, jog nebūtų praleisti sutarties įvykdymo terminai.

9.       Ieškovė UAB „Kasmanta“ pažymėjo, kad ji 2016-05-13 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2016 m. balandžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktus dėl geomembranos ir grindinio šildymo įrengimo, todėl, anot ieškovės, remiantis Rangos sutarties nuostatomis (4.3 ir 4.4 punktais), laikoma, jog atsakovė šiuos papildomus darbus priėmė 2016-05-20 (per penkias darbo dienas nenurodžius akto ar atliktų darbų trūkumų). Ieškovė UAB „Kasmanta“ 2016-10-14 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2016 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktus (dėl ventiliacijos ir kitų darbų atlikimo), todėl laiko, jog atsakovė, nenurodžiusi trūkumų, nurodytus darbus priėmė 2016-10-21.

10.       Ieškovės teigimu, atsakovė nė karto nenurodė, jog papildomi darbai atlikti savavališkai, atsakovei jų nepageidaujant ir prieštaraujant jų atlikimui. Atsakovė priėmė statybos objektus su visais ieškovės atliktais darbais, t. y. tiek numatytais sutarties sąmatose, tiek papildomais darbais, kurių rezultatu naudojasi iki šiol, nereikšdama pretenzijų nei dėl papildomų darbų atlikimo fakto, nei dėl jų kokybės, tačiau piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove už minėtus papildomus darbus.

11.       Ieškovė UAB „Kasmanta“ nurodė, kad iš atsakovės J. G. turi būti priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, ir 11 150,51 Eur delspinigių, susikaupusių už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

12.       Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovė nurodė, kad šalys 2015-10-20 sudarė Rangos sutartį, pagal kurią susitarė, jog ieškovė atliks atsakovei priklausančios karvidės kapitalinį remontą ir pieno bloko statybos darbus pagal techninio (darbo) projekto reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo už šių darbų įvykdymą sumokėti sutartyje numatytą sumą – 304 840,50 Eur. Kartu su sutartimi šalys pasirašė lokalines sąmatas, kuriose buvo nurodyti darbai, kuriuos atliks ieškovė, jų kiekiai ir kainos.

14.       Atsakovės teigimu, ji už visus lokalinėse sąmatose numatytus darbus yra atsiskaičiusi, t. y. tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Rangos sutartį (nors, anot atsakovės, darbų kokybė ir neatitinka jiems keliamų reikalavimų).

15.       Atsakovė J. G. nurodė, kad tiek vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis, tiek CK normomis, ieškovė turėjo papildomų darbų atlikimą aptarti su atsakove, tačiau tai padaryta nei iki darbų atlikimo, nei juos tik pradedant atlikti nebuvo padaryta. Ieškovė tik konstatavo, jog tokie darbai buvo padaryti ir atsakovė privalo už juos sumokėti.

16.       Atsakovės teigimu, kad nors ieškovė UAB „Kasmanta“ savo pačios sugalvotus papildomus darbus atliko 2016 m. balandžio mėn., tačiau apie tai atsakovės neinformavo. Be to, ieškovė neįrodė, jog šių darbų atlikimo būtinumas iškilo nedelsiant ir juos reikėjo atlikti kuo skubiau (nesulaukiant atsakovės pritarimo).

17.       Atsakovė pažymėjo, kad ji praktiškai nedalyvavo statybų procese, nes neturi tame patirties, o ieškovės nurodyti aptarti pavieniai klausimai dėl durų spalvos ir pan. nelaikytini kontroliavimu ir dalyvavimu procese. Papildomi darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, su atsakove aptarti nebuvo, todėl ieškovė veikė savo rizika ir atsakovė neturi pareigos už tai atlyginti.

18.       Atsakovės teigimu, atsakovė nėra gavusi nei ieškovės minimo 2016-05-13 elektroninio laiško, nei dokumentų, siųstų 2016-06-22. Atsakovė taip pat nesutiko, jog ji kada nors prašė papildomai atliktus darbus išskirti į papildomas sąskaitas faktūras. Be to, ieškovė tik su ieškiniu pateikė susitarimo dėl papildomų statybos rangos darbų prie sutarties projektą, nes apie jokią sutartį dėl papildomų darbų atlikimo niekada nebuvo su atsakove kalbama.

19.       Atsakovė J. G. pažymėjo, kad nesutinka su ieškove UAB „Kasmanta“, jog atsakovė neva tai yra priėmusi perduotus papildomus darbus, nes ji nėra pasirašiusi jokių dokumentų dėl šių darbų priėmimo, ieškovė nurodytų darbų atlikimo su atsakove nederino, negavo iš atsakovės sutikimo dėl jų.

20.       Atsakovė J. G. pažymėjo, kad taip pat nesutinka su ieškovės UAB „Kasmanta“ reikalavimais dėl skolos išieškojimo išlaidų ir delspinigių priteisimo.

II.                       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21.       Vilniaus apygardos teismas 2018-10-04 sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Kasmanta“ ieškinio atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo netenkinti, priteisti iš ieškovės UAB „Kasmanta“ 15,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

22.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2015-10-20 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15/10/20/1, pagal kurią susitarė, jog ieškovė atliks atsakovei priklausančių karvidžių kapitalinį remontą ir pieno bloko statybos darbus pagal techninio (darbo) projekto Nr. 0001-01-TDP-SK-147 reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo už šių darbų įvykdymą sumokėti sutartyje numatytą sumą – 304 840,50 Eur (su PVM 368 857 Eur). Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016-06-07 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, t. y. nurodytų karvidžių kapitaliniam remontui, 2016-06-14 – leidimą minėto pieno bloko statybai.

23.       Teismas nurodė, kad kartu su sutartimi šalys pasirašė lokalines sąmatas (5 vnt.), kuriose buvo nurodyti darbai, kuriuos atliks ieškovė, jų kiekiai ir kainos. Taip pat buvo pasirašytas atsiskaitymų už atliktus darbus grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo sumokėti sutartyje nustatytą sumą – 304 840,50 Eur, per laikotarpį nuo 2015-12-02 iki 2016-11-11. Šie dokumentai buvo pridėti prie sutarties kaip priedai (ir tai nurodyta pačioje sutartyje).

24.       Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, kad atsakovė laikėsi minėto mokėjimo grafiko ir faktiškai yra sumokėjusi ieškovei nurodytą sumą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. atsiskaičiusi už darbus, kurie buvo numatyti Rangos sutartyje.

25.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti šalių 2015-10-20 sudarytoje Statybos rangos sutartyje, apmokėjimo, kurių, atsakovės teigimu, ji neprašė atlikti ir nedavė jiems sutikimo, todėl ieškovė atliko juos savo rizika ir neturi reikalauti jų apmokėjimo.

26.       Teismas nurodė, kad ieškovė 2016-04-29 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija KASM Nr. 236a bendrai 24 841,20 Eur sumai (su PVM 30 057,85 Eur; sąskaitoje nurodyta, jog jai taikomas atvirkštinis apmokestinimas) už papildomus darbus – geomembranos ir pieno bloko grindinio šildymo įrengimą, taip pat išrašė atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 dėl minėtų darbų perdavimo – priėmimo. Ieškovė 2016-09-30 išrašė atsakovei dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Serija KASM Nr. 253 bendrai 5 459,10 Eur sumai (su PVM 6605,51 Eur; sąskaitoje nurodyta, jog jai taikomas atvirkštinis apmokestinimas) už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, taip pat išrašė atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 2-1 ir Nr. 2 (iš esmės dėl tūrinių šildytuvų apšiltinimo ir ventiliacinės sistemos įrengimo, taip pat dėl grindinio šildymo įrengimo) dėl nurodytų darbų perdavimo – priėmimo. Nurodytos sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo aktai atsakovės nepasirašyti.

27.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą taip pat pateikė 2015-10-20 susitarimą dėl papildomų statybos rangos darbų prie Statybos rangos sutarties Nr. 15/10/20/1, kuriame ieškovė nurodė aukščiau nurodytus papildomus darbus, kurie buvo atlikti vykdant karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus, nenumatytus ginčo Rangos sutartyje, taip pat sudarytose sąmatose ir projekte, kuriuos buvo būtina atlikti ir ieškovė juos atliko pagal atsakovės užsakymą. Nurodytas susitarimas pasirašytas tik ieškovės atstovo (direktoriaus).

28.       Teismas nustatė, kad šalys 2016-10-20 pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, kuriame ieškovė UAB „Kasmanta“ nurodė, jog atliko karvidžių ir pieno bloko kapitalinio remonto ir montavimo darbus pagal nurodytus projektus (atitinkamai karvidžių kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos), o atsakovė šiuos darbus priėmė. Ieškovė 2017-03-21 sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį nurodė, jog atsakovė J. G. skolinga ieškovei 30 300,45 Eur sumą, tačiau minėtas aktas atsakovės nėra pasirašytas.

29.       Teismas pažymėjo, kad, atsakovės teigimu, ji nėra skolinga ieškovei už atliktus papildomus darbus, nes ieškovė minėtus darbus atliko savavališkai, iš anksto neinformavusi atsakovės ir negavusi jos pritarimo.

30.       Teismas nurodė, kad statybos rangos šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

31.       Teismas, atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, sprendė, kad šalis, siekianti keisti (iš esmės didinti) rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes ir (arba) aiškų užsakovo pageidavimą dėl papildomų darbų atlikimo ir jo pritarimą tokiems darbams.

32.       Teismas nurodė, kad galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015).

33.       Teismas pažymėjo, kad šalys Rangos sutarties 2.2 punkte susitarė, jog sutarties kaina keičiama: – kuomet atlikus darbo projektą paaiškėjo, jog padidėja atliekamų darbų kiekis; – jeigu užsakovo pageidavimu keičiama projektinė dokumentacija ir dėl to atsiranda papildomai darbai; – jei darbų vykdymo procese nustatyti neišvengiamai atliktini darbai, nenumatyti projekte ar sąmatose, atsiradę nustačius technologinę būtinybę; – jeigu darbai užsitęsia ilgiau nei vienerius metus, kaina perskaičiuojama kasmet, atsižvelgiant į infliaciją. Rangos sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad papildomų darbų kainos ir atlikimo terminai nustatomi rašytiniu šalių susitarimu, prieš pradedant atlikti tuos papildomus darbus, išskyrus tuos atvejus, kai papildomus darbus būtina pradėti atlikti nedelsiant ir užsakovas (atsakovė) raštu neprieštarauja, kad tokie darbai būtų pradėti prieš tai nenustačius tokių darbų kainos ir atlikimo terminų; pastaruoju atveju papildomų darbų kaina ir atlikimo terminai nustatomi šalių susitarimu po jų atlikimo pradžios, o šalims nesusitarus dėl minėtų darbų kainos, papildomų darbų kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutines tokių darbų kainas, esančias rinkoje tą dieną, kurią užsakovas kreipėsi į rangovą su prašymu atlikti papildomus darbus (Rangos sutarties 2.5.1 punktas); papildomų darbų atlikimo terminai nustatomi abipusiu susitarimu, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir protingumo principu (Rangos sutarties 2.5.2 punktas). Rangos sutartyje numatyta, kad šalims susitarus (ar užsakovui neprieštaraujant), papildomų darbų atlikimui, jų priėmimui yra taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir statybos darbų atlikimui ir jų priėmimui (Rangos sutarties 2.6 punktas). Rangos sutarties 7.7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galimi abiejų šalių susitarimu, kurie įforminami raštu.

34.       Teismas, sistemiškai ir lingvistiškai aiškindamas nurodytos Rangos sutarties nuostatas, taip pat anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darė išvadą, kad šalys, norėdamos susitarti dėl papildomų darbų atlikimo, taip pat jų kainos, atlikimo terminų, privalėjo dėl to susitarti raštu. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad tai padaryta nebuvo.

35.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė į bylą pateikė 2015-10-20 susitarimą dėl papildomų statybos rangos darbų prie Statybos rangos sutarties Nr. 15/10/20/1 (įvardintą kaip priedas Nr. 4), kuriame ieškovė nurodė aukščiau nurodytus papildomus darbus, tačiau pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog minėtas susitarimas faktiškai buvo parengtas gerokai vėliau (nei nurodyta jo data), iš esmės tik su 2016-10-20 baigiamuoju darbų atlikimo aktu, siekiant įforminti atliktus papildomus darbus. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad minėtame susitarime aptariami papildomai darbai, kurie jau buvo faktiškai atlikti vykdant karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus (kuriuos, anot ieškovės, ji atliko dar 2016 m. balandžio ir rugsėjo mėn.), nenumatytus Rangos sutartyje, taip pat sudarytose sąmatose ir projekte, kuriuos buvo būtina atlikti ir ieškovė juos atliko pagal atsakovės užsakymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtas susitarimas įvardintas kaip priedas Nr. 4 prie Rangos sutarties, tuo tarpu pačioje sutartyje, kurią šalys pasirašė, įvardinti tik trys priedai.

36.       Teismas taip pat nustatė, kad poreikis atlikti nurodytus papildomus darbus atsirado jau po Rangos sutarties pasirašymo, maždaug 2015 m. lapkričio mėn., atsakovei išreiškus pageidavimą juos atlikti, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jokie aktyvūs veiksmai dėl Rangos sutarties pakeitimo, papildomo susitarimo sudarymo ar kito šių papildomų darbų įforminimo nebuvo atlikti. Ieškovė tik po šių darbų atlikimo (ginčo, jog minėtus darbus ieškovė faktiškai atliko, iš esmės nekilo) išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo aktus, tačiau atsakovė jų nepasirašė, šios bylos nagrinėjimo metu argumentuodama tuo, jog atsakovė neprašė šių darbų atlikti, nedavė pritarimo šių darbų atlikimui, todėl ir neturi už juos mokėti.

37.       Teismas nurodė, kad ieškovė, nenuosekliai (nes teikė į bylą minėtą 2015-10-20 susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, kuris, kaip nustatyta, faktiškai buvo parengtas gerokai vėliau nei nurodyta jo data) įrodinėjo, jog šalys dėl papildomų darbų atlikimo susitarė žodžiu ir šią aplinkybę iš esmės siekė įrodyti liudytojų (buvusio UAB „Kasmanta“ darbuotojo, UAB „Kasmanta“ subrangovų atstovų) parodymais. Tačiau teismas sprendė, kad nei vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, jog šalys (ieškovė su atsakove) žodžiu buvo susitarusios dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo ar kad atsakovė buvo pritarusi nurodytų darbų atlikimui. Be to, byloje nepateikta jokių kitų rašytinių įrodymų ir (ar) objektyvių paaiškinimų, kad toks susitarimas tarp šalių egzistavo.

38.       Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir (ar) trečiųjų asmenų (liudytojų ir pan.) objektyvių paaiškinimų, išskyrus pačios ieškovės, kurie tiesiogiai įrodytų šių aplinkybių buvimą, t. y. žodinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo su atsakove egzistavimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

39.       Teismas nurodė, kad iš esmės sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju ieškovės pateikti elektroniniai susirašinėjimai su atsakove nepagrindžia, jog atsakovė, neturėdama statybos darbų patirties, kontroliavo visą statybos procesą, t. y. neabejotinai žinojo apie ieškovės atliekamus papildomus darbus ir tokiu būdu jiems pritarė; tuo labiau, jog iš minėtų laiškų matyti, kad atsakovė net neteikdavo atsakymų į ieškovės klausimus (bent jau elektroniniais laiškais).

40.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo, atsakovės sutikimas nurodytiems papildomiems darbams atlikti nebuvo gautas, susitarimas dėl jų apmokėjimo sutartyje nustatyta tvarka (raštiškai, prieš tokių darbų pradžią) taip pat nebuvo sudarytas, todėl visa šių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko pačiai ieškovei.

41.       Teismas darė išvadą, kad iki PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų priėmimo aktų pateikimo atsakovė (užsakovė) nebuvo informuota apie papildomus darbus, kuriuos ieškovė atliko nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovė nevykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pateikti argumentuotą informaciją apie poreikį atlikti konkrečius normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, o juos atlikusi iki tokios informacijos užsakovei (atsakovei) pateikimo, neteko teisės reikalauti iš užsakovės apmokėti atliktų papildomų darbų vertę (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys).

42.       Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo (ieškovė to neįrodė ir iš esmės neįrodinėjo) dėl to, jog minėti papildomi darbai buvo būtini Rangos sutarties įvykdymui, t. y. kad nedelsiant neatlikus minėtų papildomų darbų, būtų neįmanoma toliau vykdyti ir tinkamai įvykdyti Rangos sutartyje (ir prie jos pridėtose lokalinėse sąmatose ar projektuose, pagal kuriuos buvo vykdomi darbai) numatytų darbų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Dėl to teismas sprendė, kad visi reikalingi darbai pagal šalių sudarytą sutartį galėjo būti faktiškai tinkamai atlikti ir be ieškovės atliktų papildomų darbų.

43.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, poreikis dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo atsirado dar 2015 m. lapkričio mėn., darbai faktiškai atlikti 2016 m. balandžio ir rugsėjo mėn. Tačiau teismas sprendė, kad nei iki minėtų darbų pradžios, nei po jų nebuvo gautas atsakovės pritarimas dėl jų atlikimo, tuo tarpu, žodinio susitarimo tarp šalių, kaip minėta, ieškovė taip pat neįrodė.

44.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, užsiimančiu statybos darbų atlikimu, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, papildomus darbus įvykdė nelaukdama ir negavusi atsakovės sprendimo dėl jų (iš esmės net neinformavusi apie juos) bei nestabdydama darbų, tiek pagal CK, tiek pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog ieškovė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

45.       Teismas nurodė, kad iš esmės tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą dėl apmokėjimo už papildomus darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018).

46.       Teismas sprendė, šiuo atveju nevertintini ieškovės argumentai dėl atsakovės papildomų darbų priėmimo / nepriėmimo, nes ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie papildomus darbus, negavo jos pritarimo, neįrodė ir žodinio sutarimo tarp šalių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo  šalių pradinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, sprendė, kad negali būti vertinamas ir klausimas dėl jų priėmimo / nepriėmimo.

47.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, nurodyti papildomi darbai turėtų būti vertintini kaip savarankiški statybos rangos darbai, dėl kurių šalys susitarė žodžiu ir kuriuos ieškovė atliko tame pačiame objekte kaip ir Rangos sutartimi šalių numatytus darbus, tačiau jie neturėtų būti siejami su ginčo sutartimi. Šiuos teiginius teismas sprendė vertinti kritiškai, kadangi šie ieškovės teiginiai iš esmės prieštarauja net pačios ieškovės pradinei pozicijai, nurodytai ieškinyje, kuriame šie papildomi darbai akivaizdžiai siejami su Rangos sutartimi, remiamasi minėtos sutarties nuostatomis dėl jų priėmimo, apmokėjimo, delspinigių skaičiavimo ir pan. Teismas pažymėjo, kad taip pat ieškiniu siekta įrodyti egzistuojant susitarimą dėl papildomų statybos rangos darbų, įvardijant jį kaip priedą prie sutarties (šiame sprendime jau konstatuota, jog minėtas susitarimas buvo ieškovės parengtas jau gerokai vėliau po darbo atlikimo), kita vertus, tai tik patvirtina, jog ir pati ieškovė minėtus papildomus darbus siejo su Rangos sutartimi, o ne kaip savarankiškus, todėl teismas kritiškai vertina tokį ieškovės pozicijos ir savo reikalavimų grindimo nenuoseklumą. Be to, ieškovė neįrodė tarp šalių buvusio žodinio susitarimo dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo.

48.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 30 300,30 Eur dydžio skolos priteisimo už atliktus papildomus statybos rangos darbus iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys; CPK 12, 178 straipsniai), atitinkamai netenkintini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 11 150,51 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys netenkintinas.

49.       Teismas pažymėjo, kad kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Dėl to teismas sprendė, kad dėl jų plačiau nepasisakytina.

50.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškinys atmestinas, sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51.       Teismas nurodė, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl sprendė, kad jos atsakovei taip pat nepriteistinos.

52.       Teismas nustatė, kad teismas patyrė 15,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės UAB „Kasmanta“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

53.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kasmanta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius, jog nėra pagrindo bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

54.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir kvalifikavo ieškovės atliktus papildomus darbus. Atsakovės užsakymu (žodiniu ieškovės ir atsakovės susitarimu) ieškovė atliko papildomus savarankiškus darbus (geomembranos įrengimas, grindinis šildymas, tūrinių šildytuvų aprišimo, ventiliacijos įrengimo bei grindinio šildymo įrengimo darbai) dėl Rangos sutarties objekto pagerinimo, dėl naujų savybių Rangos sutarties objektui suteikimo, kurie nebuvo numatyti techniniuose projektuose. Minėti papildomi savarankiški darbai nepateko į šalių Rangos sutarties ribas, šių darbų vykdymas nėra orientuotas į to rezultato, kurio buvo siekiama sudarant tarp šalių sutartį, pasiekimą, t. y. šie papildomi savarankiški atskiri darbai nėra sudėtinė darbų, numatytų Rangos sutartyje, dalis, todėl jie nėra papildomi darbai CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių taikymo prasme.

54.2.                      Ieškovė neturėjo pareigos atskirai informuoti atsakovės apie papildomus savarankiškus darbus, kadangi pati atsakovė juos užsakė. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės apmokėti atliktų papildomų savarankiškų darbų vertę. Atsakovė atliekamiems papildomiems darbams nei žodžiu, nei raštu neprieštaravo (Rangos sutarties 2.5. p.), jų rezultatu naudojasi bei nereiškė ir nereiškia dėl šių darbų jokių pretenzijų ieškovei.

54.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo UAB „Ž. Ū. Projektai“ direktoriaus R. M. (kurio įmonė kaip subrangovas ir atliko didžiąją dalį papildomų savarankiškų darbų atsakovei) 2018-09-18 paskutiniame teismo posėdyje duotų parodymų.

54.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tikėtinumo taisykle. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad didelės vertės ginčo darbai buvo atlikti būtent atsakovės užsakymu, o ne ieškovei nusprendus juos atlikti savavališkai.

54.5.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių ieškovė savo iniciatyva ir savo sąskaita atliko itin didelės vertės darbus, kurie visiškai nebuvo reikalingi Rangos sutarties tikslui pasiekti. Teismas nepaaiškino, kodėl ieškovė nusprendė atlikti būtent tokius projekte nenumatytus papildomus darbus. Joks rangovas tokių darbų savo iniciatyva ir savo sąskaita be užsakovo pritarimo neatlikinėtų.

54.6.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius savarankiškus teisinius santykius dėl savarankiškų atskirų papildomų darbų atlikimo, nenustatė ieškinio teisinio pagrindo ir taip pažeidė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas.

54.7.                      Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavus tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakius, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, spėliojimais.

54.8.                      Pirmosios instancijos teismas neatliko tų procesinių pasirengimo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti ex officio: teismas nepatikslino šalių pareigos įrodinėti (pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai), pareigos galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus (kartu galutinai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas). Reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme neatskleistos aiškinant ginčo žodinės sutarties faktą, turinį.

55.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

56.       Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

56.1.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovė neįrodė, jog buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo. Remiantis Rangos sutarties nuostatomis, šalys turėjo susitarti raštu dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl šiuo atveju ieškovė negali reikalauti priteisti jai pinigų sumos už atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo suderinti su atsakove.

56.2.                      Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą pateikė susitarimą dėl papildomų atlikimo, kuris buvo surašytas atgaline data, o tą patvirtino ir pati ieškovė.  Taip pat ieškovės vadovas pats pripažino, jog papildomų darbų atlikimo reikalingumas paaiškėjo tik po sutarties įvykdymo.

56.3.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog turėdama visas galimybes, ieškovė niekaip neįrodė, jog atsakovė ir ieškovė dėl papildomų darbų atlikimo buvo susitarę žodžiu ir, jog tam buvo gautas atsakovės pritarimas.

56.4.                      Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad buvo  suderinus su atsakove papildomų darbų atlikimą, todėl ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

58.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016-09-29 pažymą Nr. 1 apie statinio atitiktį projektui kopiją ir 2016-09-29 pažymą Nr. 2 apie statinio atitiktį projektui kopiją, Deonizo Susvilos kvalifikacijos atestato kopiją, kurias prašo priimti į bylą.

59.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad minėti dokumentai priimtini į bylą ir yra vertinami.

Dėl papildomų savarankiškų darbų

60.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir kvalifikavo ieškovės atliktus papildomus darbus. Atsakovės užsakymu (žodiniu ieškovės ir atsakovės susitarimu) ieškovė atliko papildomus savarankiškus darbus (geomembranos įrengimas, grindinis šildymas, tūrinių šildytuvų aprišimo, ventiliacijos įrengimo bei grindinio šildymo įrengimo darbai) dėl Rangos sutarties objekto pagerinimo, dėl naujų savybių Rangos sutarties objektui suteikimo, kurie nebuvo numatyti techniniuose projektuose. Apeliantės teigimu, minėti papildomi savarankiški darbai nepateko į šalių Rangos sutarties ribas, šių darbų vykdymas nėra orientuotas į to rezultato, kurio buvo siekiama sudarant tarp šalių sutartį, pasiekimą, t. y. šie papildomi savarankiški atskiri darbai nėra sudėtinė darbų, numatytų Rangos sutartyje, dalis, todėl jie nėra papildomi darbai CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių taikymo prasme. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

61.       Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kritinio vertinimo ieškovės teiginių apie papildomų darbų laikymą savarankiškais statybos darbais, kadangi šie ieškovės teiginiai iš esmės prieštarauja pačios ieškovės pradinei pozicijai, nurodytai ieškinyje, kuriame šie papildomi darbai akivaizdžiai siejami su Rangos sutartimi, remiamasi minėtos sutarties nuostatomis dėl jų priėmimo, apmokėjimo, delspinigių skaičiavimo ir pan. Teismas pažymėjo, kad taip pat ieškiniu siekta įrodyti egzistuojant susitarimą dėl papildomų statybos rangos darbų, įvardijant jį kaip priedą prie sutarties (minėtas susitarimas buvo ieškovės parengtas jau gerokai vėliau po darbo atlikimo), kita vertus, tai tik patvirtina, jog ir pati ieškovė minėtus papildomus darbus siejo su Rangos sutartimi, o ne kaip savarankiškai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokį ieškovės pozicijos ir jos reikalavimų grindimo nenuoseklumą.

62.       Pateikti į bylą tik ieškovės pasirašytas 2015-10-20 susitarimas dėl papildomų statybos rangos darbų prie Statybos rangos sutarties Nr. 15/10/20/1, kuriame ieškovė nurodė aukščiau nurodytus papildomus darbus, kurie buvo atlikti vykdant karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus, nenumatytus ginčo Rangos sutartyje, taip pat sudarytose sąmatose ir projekte, ir šalių pasirašytas 2016-10-20 baigiamasis darbų atlikimo aktas paneigia apeliantės teiginius, kad jos minėti papildomi savarankiški darbai nepateko į šalių Rangos sutarties ribas, šių darbų vykdymas nėra orientuotas į to rezultato, kurio buvo siekiama sudarant tarp šalių sutartį, pasiekimą, t. y. šie papildomi savarankiški atskiri darbai nėra sudėtinė darbų, numatytų Rangos sutartyje, dalis, todėl jie nėra papildomi darbai CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių taikymo prasme.

63.       Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė užsakė apeliantės nurodomus papildomus savarankiškus darbus. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė neturėjo pareigos atskirai informuoti atsakovės apie papildomus savarankiškus darbus, kadangi pati atsakovė juos užsakė.

Dėl papildomų darbų

64.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog Rangos sutarties šalys nesusitarė dėl papildomų darbų.

65.       Rangos sutarties 2.5. punkte numatyta, jog papildomų darbų kainos ir atlikimo terminai nustatomi rašytiniu šalių susitarimu, prieš pradedant atlikti tuos papildomus darbus, išskyrus tuos atvejus, kai papildomus darbus būtina pradėti atlikti nedelsiant ir užsakovas raštu neprieštarauja, kad tokie darbai būtų pradėti prieš tai nenustačius tokių darbų kainos ir atlikimo terminų. Pastaruoju atveju papildomų darbų kaina ir atlikimo terminai nustatomi šalių susitarimu po jų atlikimo pradžios. Pagal Rangos sutarties 2.5.1. p., šalims nesusitarus: papildomų darbų kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutines tokių darbų kainas, esančias rinkoje tą dieną, kurią užsakovas kreipėsi į rangovą su prašymu atlikti papildomus darbus. Pagal Rangos sutarties 2.5.2. p., papildomų darbų atlikimo terminai nustatomi abipusiu susitarimu, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir protingumo principu.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė atliekamiems papildomiems darbams nei žodžiu, nei raštu neprieštaravo (Rangos sutarties 2.5. p.), jų rezultatu naudojasi bei nereiškė ir nereiškia dėl šių darbų jokių pretenzijų ieškovei, nepatvirtina ieškinio ir apeliacinio skundo pagrįstumo. Rangos sutarties 2.5. punkto nuostata „... užsakovas raštu neprieštarauja...“ taikoma kai papildomus darbus būtina atlikti nedelsiant. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neįrodinėjo ir į bylą nėra pateikta įrodymų, jog papildomus darbus buvo būtina atlikti nedelsiant. Taip pat nurodyta nuostata reiškia, kad užsakovas raštu patvirtina sutikimą atlikti papildomus darbus.

67.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė statybos darbų patirties neturi, todėl darytina išvada, kad ji negalėjo kontroliuoti viso statybos proceso, t. y. ji negalėjo žinoti apie ieškovės atliekamus papildomus darbus ir tokiu būdu jiems pritarti. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, užsiimančiu statybos darbų atlikimu, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, papildomus darbus įvykdė nelaukdama ir negavusi atsakovės sprendimo dėl jų atlikimo (iš esmės net neinformavusi apie juos) bei nestabdydama darbų, todėl tiek pagal CK, tiek pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog ieškovė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

68.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes bei užsakovo buvus pritarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

70.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

71.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo. Vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis, šalys dėl papildomų darbų atlikimo turėjo susitarti raštu, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta.

72.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 30 300,30 Eur dydžio skolos priteisimo už atliktus papildomus statybos rangos darbus iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys, CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl įrodymų vertinimo

73.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavus tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakius, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, spėliojimais, kad nepagrįstai nevertino liudytojo UAB „Ž. Ū. Projektai“ direktoriaus R. M. (kurio įmonė kaip subrangovas ir atliko didžiąją dalį papildomų savarankiškų darbų atsakovei) 2018-09-18 paskutiniame teismo posėdyje duotų parodymų.

74.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

75.       Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė (apeliantė) nenuosekliai įrodinėjo, jog šalys dėl papildomų darbų atlikimo susitarė žodžiu ir šią aplinkybę iš esmės siekė įrodyti liudytojų (buvusio UAB „Kasmanta“ darbuotojo, UAB „Kasmanta“ subrangovų atstovų) parodymais.

76.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus ir teisingai vertino liudytojų parodymus (pirmosios instancijos teismo sprendimo 36-38 punktai). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, jog šalys (ieškovė su atsakove) žodžiu buvo susitarusios dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo ar kad atsakovė buvo pritarusi nurodytų darbų atlikimui. Be to, byloje nepateikta jokių kitų rašytinių įrodymų ir (ar) objektyvių paaiškinimų, kad toks susitarimas tarp šalių egzistavo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ir (ar) trečiųjų asmenų (liudytojų ir pan.) objektyvių paaiškinimų, išskyrus pačios ieškovės, kurie tiesiogiai įrodytų šių aplinkybių buvimą, t. y. žodinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo su atsakove egzistavimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kiekvieno teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, nėra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nėra konkretūs, aiškūs ir pakankamai informatyvūs dėl papildomų darbų atlikimo.

78.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

Dėl tikėtinumo taisyklės

79.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tikėtinumo taisykle, kadangi byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad didelės vertės ginčo darbai buvo atlikti būtent atsakovės užsakymu, o ne ieškovei nusprendus juos atlikti savavališkai.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009, kt.). Be to, vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

81.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo, atsakovės sutikimas nurodytiems papildomiems darbams atlikti nebuvo gautas, susitarimas dėl jų apmokėjimo sutartyje nustatyta tvarka (raštiškai, prieš tokių darbų pradžią) taip pat nebuvo sudarytas, todėl visa šių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko pačiai ieškovei ir todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

82.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius savarankiškus teisinius santykius dėl savarankiškų atskirų papildomų darbų atlikimo, nenustatė ieškinio teisinio pagrindo ir taip pažeidė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas.

83.       Nesutikdama su šiais argumentais teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės UAB „Kasmanta“ ieškinį, sprendime nurodė esminius argumentus dėl ieškovės atliktų papildomų savarankiškų darbų, dėl informavimo pareigos, todėl vien tai, kad apeliantė UAB „Kasmanta“ nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                        

85.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

86.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

87.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

88.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

89.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Kasmanta“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

90.       Atsakovė J. G. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.