Administracinė byla Nr. AS-478-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01247-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.1.1; 43.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – politinė partija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja L. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.       pripažinti, kad reikalavimas grąžinti jos rinkimų komisijos nario pažymėjimą, be kurio ji negalėjo toliau vykdyti pareigų, iki jos oficialaus atleidimo ir pats išankstinis atleidimas iki rinkimų pabaigos yra neteisėti ir pažeidžia Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 50 straipsnio 2 dalies
4 punktą;

2.       panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą atleisti pareiškėją 2024 m. gegužės 2 d. iš Vilniaus m. Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos darbo prieš rinkimų pabaigą, priteisiant jai piniginį skirtumą tarp tos sumos, kurią ji gavo iš Komisijos už darbą, ir tos vidutinės sumos, kurią gavo Vilniaus m. Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos nariai, atleisti iš pareigų dėl rinkimų pabaigos;

3.       pripažinti, kad Komisijos vilkinimas atsiųsti pareiškėjai atsakymą į jos 2024 m. balandžio 26 d. prašymą ir atsisakymas atsiųsti jai 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašyme nurodytus dokumentus pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, taip pat 2016 m. balandžio
27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 15 straipsnį, turint omeny šio reglamento 6 straipsnio
4 dalį, kuri nurodo duomenų tvarkymo teisėtumo principą ir yra taikoma, kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas, kuriam asmens duomenys buvo surinkti, nėra pagrįstas duomenų subjekto sutikimu arba teisės aktu, kuris yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje, bet neatleidžia įstaigos nuo informacijos apie pareiškėjos tvarkomų duomenų pateikimo (tarnyba „Jūsų Europos patarėjas“/GROW-YOUR-EUROPE-ADVICE@ec.europa.eu);

4.       pripažinti, kad anksčiau išvardyti pažeidimai šiurkščiai pažeidžia pareiškėjos žmogaus teises, nes, praėjus jau daugiau nei 9 mėnesiams, ji nėra informuota už ką ją atleido ir tai yra didžiulė psichologinė našta, kuri prilygsta kankinimams: pareiškėja ne tik nežino už ką ją atleido ir tas nežinojimas slegia, bet ir neturi galimybės teisiniu būdu apsiginti nuo galimo šmeižto, pateikto skunde ir / ar prašyme, bei apginti savo garbę ir orumą, o tai yra žiauru ir veikia degraduojančiai. Pareiškėja prašė teismo pripažinti, kad tas faktas, jog ją, kaip kažkokį daiktą, nepateikus jokių kaltinimų ir laiku neinformavus, ką ji pažeidė, jeigu pažeidė, laiku nepateikus jai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2024 m. balandžio 24 d. rašto, be jos sutikimo ir prieš jos valią, pakeitė kitu komisijos nariu, atimant iš jos, socialiai remtino žmogaus, vienintelį darbą, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos įstatymams ir Konstitucijai bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaracijai (manytina, kad pareiškėja turi omenyje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją). Neišsiaiškinus, už ką pareiškėją, kuri dirbo sąžiningai, atleido 2024 metų pavasarį, ji negalėjo kreiptis į kokią nors partiją, siekdama vėl dirbti 2024 metų rudenį įvykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose;

5.       suteikti pareiškėjai nukentėjusio asmens statusą, garantuojantį jai teisę į kompensaciją dėl moralinės ir materialinės žalos;

6.       įpareigoti Komisiją atsiųsti pareiškėjai išvardytus dokumentus tam, kad, esant galimybei, ji galėtų teisiškai apsiginti nuo šmeižto, o jeigu jai nebuvo apskaičiuotos visos darbo valandos, pareikalauti Komisijos jas apmokėti: 1. darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2024 metus; 2. visus skundus dėl pareiškėjos (su datomis ir registracijos numeriais); 3. Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 tyrimų grupės 2024 m. balandžio 29 d. išvadą Nr. 3; 4. visus Vilniaus m. 301 apylinkės rinkimų komisijos narių susirinkimų protokolus (su datomis ir registravimo numeriais), kuriose turėtų būti užfiksuoti kokie nors pažeidimai, jeigu pareiškėja juos padarė.

7.       patikrinti, ar anksčiau minėtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2024 m. balandžio 24 d. raštas be registracijos numerio nėra suklastotas.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. Č. skundą.

Teismas apžvelgė aktualias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir rinkimų kodekso nuostatas, reglamentuojančias, be kita ko, apylinkės rinkimų komisijos sprendimo apskundimą.

Teismas, įvertinęs skundo reikalavimų 2 punktą, nurodė, kad, nors reikalavimas suformuluotas netiksliai, neaiškiai bei neatitinka ABTĮ 88 straipsnio rūšių, tačiau iš jo turinio matyti, jog pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimas, kuriuo ji buvo atleista iš Vilniaus miesto Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos narių. Susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolu Nr. 04, nustatyta, jog pareiškėja skundžia ne Komisijos sprendimą, o Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo 4.2 punkte įtvirtintą protokolinį sprendimą – atleisti L. Č. iš Rygos apylinkės komisijos Nr. 301 narės pareigų, vadovaujantis Rinkimų kodekso 50 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėja apskundė minėtą protokolinį sprendimą Komisijai, be kita ko, Komisijos sprendimų, kuriais išspręstas minėto protokolinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi, pareiškėja dėl minėto protokolinio sprendimo panaikinimo kreipėsi į Regionų administracinį teismą, nesilaikydama išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas atsisakė priimti šią skundo dalį ir išaiškino pareiškėjai, jog savivaldybių rinkimų komisijos sprendimai yra skundžiami Komisijai.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde reiškė reikalavimus dėl faktų pripažinimo (1, 3, 4 p.), įpareigojimo Komisijai atlikti konkrečius veiksmus (6 p.), nuketėjusiojo statuso suteikimo (5 p.) ir patikrinimo, ar dokumentas nėra suklastotas, atlikimo (7 p.). Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias administracinio teismo kompetenciją, ir jas aiškinančią teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjos 1, 3–7 punktuose išvardyti skundo reikalavimai, kuriais yra siekiama tam tikrų pareiškėjos nurodymų faktų pripažinimo (konstatavimo) ir galbūt ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (patikrinimo dėl rašto suklastojimo atlikimo, nukentėjusiosios statuso suteikimo), nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas ir todėl juos atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja L. Č. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti visą jos skundą (su visais punktais).

Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad, prieš reikšdama reikalavimus skundo 2 punkte, ji turėjo apskųsti apylinkės rinkimų komisijos sprendimą Komisijai, kadangi apylinkės rinkimų komisija neįteikė pareiškėjai jokio sprendimo atleisti iš pareigų, tik žodžiu nurodė atiduoti pažymėjimą. Pareiškėja išdėsto nesutikimo su sprendimu atleisti ją iš pareigų argumentus, pabrėždama, jog ji dirbo sąžiningai ir be priekaištų, ir jai nebuvo įteikti jokie su atleidimu susiję dokumentai (skundai, atleidimo įsakymai ir pan.), todėl jai neaišku, už ką ją atleido. Pareiškėja, siekdama gauti atitinkamą informaciją, kreipėsi į Komisiją, tačiau Komisija piktybiškai neatsiuntė jai jokių sprendimų ir / ar kitų dokumentų, pavyzdžiui, gautų skundų dėl pareiškėjos, todėl pareiškėja negalėjo parengti pagrįsto skundo ir apskųsti sprendimą atleisti iš pareigų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pareiškėja teigia, kad kaip atleidimo iš pareigų pagrindas yra nurodytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2024 m. balandžio 24 d. raštas, todėl pareiškėja ir prašė teismo patikrinti, ar šis raštas yra tikras, nesuklastotas. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, nepaaiškino, į kokią instituciją ji turėtų kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (ABTĮ 33 str. 3 d.). Pareiškėja tvirtina, kad ji jau daugiau nei 10 mėnesių gyvena su sunkia psichologine našta ir sunkiais dvasiniais išgyvenimais, nes ji vis dar nežino, už ką ją, sąžiningai dirbusią daug metų, atleido iš vienintelio darbo, ir dar su sugadinta nepriekaištinga reputacija, todėl ji pareiškėjo reikalavimus skundo 6 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas garantuoja teisinę gynybą, o ginčus viešojo administravimo srityje sprendžia administraciniai teismai, pareiškėja pareiškė reikalavimus skundo 1, 3 ir 4 punktuose. Be to, administracinis teismas gali įpareigoti atlyginti ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl 1, 3–7 punktuose išvardytų reikalavimų kaip nenagrinėtiną teismų
(ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundo dalį dėl 2 punkte išdėstytų reikalavimų – kaip pateiktą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
(ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėja skundo reikalavimų 2 punkte prašė panaikinti Komisijos sprendimą atleisti pareiškėją 2024 m. gegužės 2 d. iš Vilniaus m. Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos (t. y. Rygos apylinkės rinkimų komisijos Nr. 301) darbo prieš rinkimų pabaigą, priteisiant jai piniginį skirtumą tarp tos sumos, kurią ji gavo iš Komisijos už darbą, ir tos vidutinės sumos, kurią gavo Vilniaus m. Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos nariai, atleisti iš pareigų dėl rinkimų pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėja neginčija, kad pareiškėja buvo atleista iš pareigų ne Komisijos sprendimu, o Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 protokoliniu sprendimu, užfiksuotu 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo Nr. 04 4.2 punkte.

ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalyje rinkimų ginčai apibrėžiami kaip asmenų skundų, prašymų, pranešimų dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas.

Rinkimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad asmuo ar jo atstovas dėl šiame kodekse nurodytų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo turi teisę paduoti skundą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai sužino apie galimą pažeidimą. Pagal Rinkimų kodekso
184 straipsnio 2 dalį, išnagrinėjusi skundą, rinkimų komisija priima sprendimą. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai. Aukštesnė rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą dėl žemesnės rinkimų komisijos priimto sprendimo, turi teisę tokį sprendimą patvirtinti, panaikinti, pakeisti arba grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnei rinkimų komisijai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos
Nr. 57 sprendimu (jo dalimi), pirmiausiai turėjo apskųsti šį sprendimą (jo dalį) Komisijai, o ne tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas dėl jos atleidimo iš Rygos apylinkės rinkimų komisijos Nr. 301 narės pareigų, vadovaujantis Rinkimų kodekso 50 straipsnio 2 dalies 4 punktu („Apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimai baigiasi, kai: <...> apygardos, savivaldybės rinkimų komisija priima sprendimą motyvuotu komisijos narį pasiūliusio subjekto teikimu“), nėra laikytinas rinkimų ginču, t. y. ginčas kilo ne dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo, balsų skaičiavimo rezultatų, rinkimų rezultatų, (savivaldybės tarybos narių, merų) įgaliojimų, politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo ar pan., o dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp rinkimų komisijos ir (buvusio) rinkimų komisijos nario (atleidimo iš pareigų, neišmokėto darbo užmokesčio ir kt.). Taigi, aptariamam savivaldybės rinkimų komisijos sprendimui apskųsti netaikytina Rinkimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl ta aplinkybė, jog pareiškėja nepasinaudojo tokia tvarka, nėra procesinė kliūtis jai kreiptis į administracinį teismą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p. numatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą buvo nustatytas nepagrįstai). Atsižvelgiant į tai, skundo dalies dėl 2 punkte pareikšto reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą atleisti pareiškėją priėmimo nagrinėti klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo (jei būtų nustatytas poreikis, pasiūlant pareiškėjai ištaisyti šios skundo dalies trūkumus (ABTĮ 33 str. 1 d.), pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.) bei atlikti kitus veiksmus, būtinus procesinėms kliūtims priimti skundą pašalinti).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nepasisakė dėl skundo reikalavimų 2 punkte pateikto reikalavimo Komisijai atlyginti (priteisti) pareiškėjai piniginį skirtumą tarp tos sumos, kurią ji gavo iš Komisijos už darbą, ir tos vidutinės sumos, kurią gavo Rygos apylinkės rinkimų komisijos Nr. 301 nariai, atleisti iš pareigų dėl rinkimų pabaigos. Nustatytas tikrinamos nutarties trūkumas yra ištaisomas šia nutartimi.

Akcentuotina, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, administracinis teismas priima nagrinėti suinteresuotų subjektų skundus ir nagrinėja administracines bylas, kai yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas ginčus viešojo administravimo srityje, pats viešojo administravimo funkcijų nevykdo (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-951/2007, 2023 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-6-1047/2023, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-425-624/2024).

Kaip minėta, paprastai teismui gali būti skundžiami ir viešojo administravimo subjekto veiksmai, ir jo neveikimas. Kai viešojo administravimo subjektas neatlieka jam pagal kompetenciją priskirtų atlikti veiksmų, atsisako ar vilkina juos atlikti, tokiu atveju suinteresuotas subjektas gali kreiptis į teismą ir reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus, priskirtus jam pagal kompetenciją, nėra galimas ir minėto skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tokiu atveju tarp ginčo šalių dar nėra kilusio ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-320-261/2020). Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti atsisakė atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais (skundu) ir dokumentais, nenustatė, kad pareiškėja buvo pasikreipusi į Komisiją su reikalavimu sumokėti pinigų sumą (skirtumą), kuri susidarė dėl to, jog pareiškėja buvo nepagrįstai atleista iš pareigų Rygos apylinkės rinkimų komisijoje Nr. 301 iki rinkimų pabaigos, o Komisija atsisakė atlikti arba vilkino atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Pareiškėja teismui pateikė Komisijai siųstų prašymų pateikti paaiškinimus dėl jos atleidimo iš pareigų ir su tuo susijusius dokumentus kopijas, taip pat gautų Komisijos atsakymų kopijas, tačiau iš šių dokumentų nematyti, jog pareiškėja prašė Komisijos išmokėti pinigų sumas. Nesant atitinkamo Komisijos administracinio sprendimo arba vilkinimo atlikti veiksmus, toks skundo teismui reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 33 str.
2 d. 1 p.).

Pareiškėja skundo reikalavimų 1, 3 ir 4 punktuose prašė pripažinti faktus dėl teisės aktų reikalavimų (Rinkimų kodekso 50 str. 2 d. 4 p. ir kt.) ir jos teisių pažeidimų, padarytų atleidžiant pareiškėją iš pareigų ir atsisakant atsiųsti / vilkinant atsiųsti pareiškėjos prašomus dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundo 1, 3 ir 4 punktuose pareikšti reikalavimai dėl faktų pripažinimo yra netinkami ir todėl šios skundo dalys negali būti priimtos nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl teisės aktų reikalavimų ir jos teisių pažeidimų galėtų sudaryti skundo pagrindą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p. – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą), pareiškėjai reiškiant materialiuosius reikalavimus priteisti turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimą arba panaikinti konkretų administracinį sprendimą (pvz., Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą 
Nr. 2-1549(2.11), kuriame išnagrinėtas pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymas, gautas Komisijoje 2024 m. rugpjūčio 27 d.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti atitinkamą pareiškėjos prašymą, tačiau reikalavimas pripažinti šiuos argumentus (faktus) pats savaime negali būti laikomas materialiuoju skundo reikalavimu, nagrinėtinu administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, kartu įvertinusi skundo reikalavimų 3 punkte pareikštą prašymą pripažinti, jog Komisijos atsisakymas atsiųsti pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašyme išvardytus dokumentus (t. y. Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 2-1549(2.11)) pažeidžia teisės aktų reikalavimus, ir skundo reikalavimų 6 punkte pareikštą prašymą įpareigoti Komisiją atsiųsti pareiškėjai išvardytus dokumentus (1. darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2024 metus; 2. visus skundus dėl pareiškėjos (su datomis ir registracijos numeriais); 3. Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 57 tyrimų grupės 2024 m. balandžio 29 d. išvadą Nr. 3; 4. visus Vilniaus m. 301 apylinkės rinkimų komisijos narių susirinkimų protokolus (su datomis ir registravimo numeriais)), taip pat atsižvelgdama į tai, kad skundo reikalavimų 6 punkte nurodytas prašomų dokumentų sąrašas yra labai panašus į pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašyme Komisijai nurodytą prašomų dokumentų sąrašą (1. darbo laiko (valandų) apskaitos žiniaraštį; 2. visus skundus (jei tokių buvo) dėl pareiškėjos su registravimo Komisijoje datomis ir numeriais; 3. Vilniaus m. Rygos 301 apylinkės rinkimų komisijos susirinkimų protokolus (jei tokių buvo) su visais rekvizitais; 4. partijos atšaukimo iš rinkimų komisijos narės pareigų raštą (jei toks buvo) su data ir numeriais (registravimo)), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pakankamai išsamiai neįvertino ir nemotyvavo, kodėl skundo dalis dėl reikalavimų 6 punkto (visiškai ar iš dalies) negali būti priimta nagrinėti, taip pat neįvertino galimybės pasiūlyti pareiškėjai ištaisyti skundo dalies dėl 3 punkte pareikšto reikalavimo, susijusio su Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu
Nr. 2-1549(2.11), trūkumus (pvz., pasiūlyti pareiškėjai pakeisti pastarojo reikalavimo formuluotę,
t. y. prašyti panaikinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2-1549(2.11)), vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Taigi, ši tikrinamos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta.

Pareiškėja skundo reikalavimų 5 punkte prašė suteikti jai nukentėjusio asmens statusą, garantuojantį teisę į kompensaciją dėl moralinės ir materialinės žalos. Teisėjų kolegija dėl šio prašymo nurodo, kad ABTĮ nuostatose nėra įtvirtinta galimybė suteikti asmeniui nukentėjusio asmens (nukentėjusiojo) statusą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl šio reikalavimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), todėl pareiškėja, siekdama gauti turtinės ir neturtinės žalos (kitaip tariant, materialinės ir moralinės žalos) atlyginimą, turi teisę tiesiogiai pareikšti administraciniam teismui reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos ir / ar kito viešojo administravimo subjekto, dėl kurio veiksmų, atsisakymo arba vilkinimo atlikti veiksmus ji patyrė žalą, konkrečias sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja skundo reikalavimų 7 punkte prašė patikrinti, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2024 m. balandžio 24 d. raštas (be registracijos numerio) nėra suklastotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai akcentavo administracinio teismo kompetencijos ribas, be kita ko, kad teismine tvarka yra ginčijama viešojo administravimo subjekto veikla, kuri atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus (ABTĮ 2 ir 3 str.), be to, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė ABTĮ nuostatų, suteikiančių administraciniam teismui įgaliojimus atlikti jos prašomą patikrą, tokių nuostatų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl pareiškėjos prašymas atlikti tokią patikrą negali būti priimamas kaip savarankiškas reikalavimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, pageidaudama, jog būtų ištirta, ar minėtas raštas neturi suklastojimo požymių, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas arba atitinkamas paslaugas teikiančius privačius subjektus. Tuo atveju, jei pareiškėjos skundas (jo dalis) bus priimtas nagrinėti ir pareiškėja savo materialiuosius reikalavimus grįs aplinkybėmis dėl minėto rašto suklastojimo, ji pati galės teikti teismui atitinkamus įrodymus, taip pat prašyti teismo kreiptis į atitinkamą ekspertą ar specialistą (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 2 d., 61 ir 62 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai (tinkamai nemotyvuodamas) atsisakė priimti visą pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl 2 punkte nurodyto reikalavimo, susijusio su sprendimu pareiškėją atleisti iš Rygos apylinkės rinkimų komisijos Nr. 301 narės pareigų, skundo dalį dėl 3 punkte nurodyto reikalavimo, susijusio su Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2-1549(2.11), ir skundo dalį dėl 6 punkte nurodyto reikalavimo, yra panaikinama ir šių skundo dalių priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos L. Č. skundo dalį dėl 2 punkte nurodyto reikalavimo, susijusio su sprendimu pareiškėją atleisti iš Rygos apylinkės rinkimų komisijos Nr. 301 narės pareigų, skundo dalį dėl 3 punkte nurodyto reikalavimo, susijusio su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2-1549(2.11), ir skundo dalį dėl 6 punkte nurodyto reikalavimo, panaikinti ir perduoti šių skundo dalių priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ernestas Spruogis

        Virginija Volskienė