Administracinė byla Nr. eAS-651-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijų skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, pareiškėjas) 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu skirti sankcijas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Konkurencijos tarybos prašymą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1923-473/2017 pagal pareiškėjų UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2016 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1923-473/2017 nėra įsiteisėjęs, administracinė byla Nr. eI-1923-473/2017 su UAB „Rovaltra“ apeliaciniu skundu 2017 m. gegužės 30 d. perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinė byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ apeliacine tvarka neapskundė pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo, tačiau apeliacinį skundą dėl šio sprendimo pateikus kitam pareiškėjui (UAB „Rovaltra“) pirmosios instancijos teismo sprendimas ABTĮ 98 straipsnio nuostatų prasme Konkurencijos tarybos prašymo teismui pateikimo dieną nėra įsiteisėjęs.

Aplinkybę, jog UAB „Žagarės inžinerija“, kurios vadovui D. K. Konkurencijos taryba prašo teismo skirti sankcijas pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1923-473/2017 nėra pateikusi, teismas nelaikė teisiškai reikšminga ir tuo aspektu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas minėtoje byloje tiesiogiai ir neabejotinai bus susijęs su UAB „Žagarės inžinerija“, kuri buvo apskundusi Nutarimą (Konkurencijos įstatymo 41 str. 3 d. 2 p.), bei jai sukels teisines pasekmes. Teismas akcentavo, kad buvo išnagrinėtas konkurenciją ribojančio susitarimo tarp UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ konstatavimas. Todėl tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą pagal UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą, priimtų vieną iš ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų sprendimų, atitinkamai keistųsi ir UAB „Žagarės inžinerija“ teisinė padėtis byloje. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą, priims sprendimą, nustatytą ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui atsiras teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su (analogišku) prašymu skirti sankcijas UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. (Konkurencijos įstatymo 41 str. 3 d. 2 p.).

Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba į teismą dėl sankcijos UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui kreipėsi nesant Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų kreipimosi į teismą teisinių pagrindų, teismas Konkurencijos tarybos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

II.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti Konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijų skyrimo buvusiam UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K..

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1923-473/2017 UAB „Žagarės inžinerija“ atžvilgiu neįsiteisėjo, todėl Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, prašydama skirti sankcijas. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Konkurencijos taryba pažymi, kad nors Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi ABTĮ 98 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, tačiau UAB „Žagarės inžinerija“ sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundė, o UAB „Rovaltra“ prašo panaikinti Nutarimą tik ta apimtimi, kuria pripažinta, jog UAB „Rovaltra“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vadovautis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendimas UAB „Žagarės inžinerija“ atžvilgiu įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo terminui, t. y. 2017 m. gegužės 28 d.

Konkurencijos taryba pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog Konkurencijos tarybos nutarimai dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo laikomi atskirų individualių administracinių aktų rinkiniu, kadangi kiekvieno ūkio subjekto atžvilgiu nutarimų rezoliucinė dalis suformuluota bei piniginė bauda skiriama atskirai kiekvienam ūkio subjektui, todėl Konkurencijos tarybos nutarimai turėtų būti vertinami kaip aktai, talpinantys savyje atskirus individualius administracinius aktus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1454/2011). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad yra nusistovėjusi praktika, jog konkurencijos teisės pažeidimo atveju sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, yra laikomas galutiniu šio adresato atžvilgiu (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje AssiDomän Kraft Products AB prieš Komisiją, C-310/97 P). Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, Nutarimą sudaro du atskiri individualūs administraciniai aktai, kuriais skirtingiems ūkio subjektams paskirta bauda už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. UAB „Žagarės inžinerija“ neapskundė sprendimo, kuriuo paliktas galioti Nutarimas, todėl vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalimi šios įmonės atžvilgiu sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos tarybos prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymus dėl sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Konkurencijos tarybos prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, kreipėsi į teismą, prašydamas skirti sankcijas UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį prašymą, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba į teismą dėl sankcijos UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui kreipėsi nesant Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų kreipimosi į teismą teisinių pagrindų ir dėl to pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Su tokia išvada nesutinka pareiškėjas, teigdamas, jog Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato teisę Konkurencijos tarybai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti sankcijas. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-1923-473/2017, įsiteisėjimu UAB „Žagarės inžinerija“ atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, kurios nustato, kad ūkio subjektui vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, papildomai gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur (Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d.), o šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti sankcijas (Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) aiškiai nustato, kada Konkurencijos taryba su prašymu taikyti įstatyme nustatytas sankcijas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio prašymas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis bei pirmiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo teikiamas prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Konkurencijos tarybos prašymas yra nenagrinėtinas teismų pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakytų argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-1923-473/2017, įsiteisėjimu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie minėto sprendimo įsiteisėjimą yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti išnagrinėta  ir įvertinta nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjas būtent ir įrodinėja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti sankcijas UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su šia aplinkybe.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo prašymo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą priimti prašymą, tačiau vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu prašymo (skundo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo priimti prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė