Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1909-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-01576-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismas
N U T A R I M A S
2014 m. birželio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. Ž.,
nukentėjusiajam G. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. Ž., duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, moksleivės, gyvenančios Panevėžyje, duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
2014-05-28 14.30 val. L. Ž., vairuodama automobilį N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Savitiškio g. 61, Panevėžyje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono šalia stovėjusio automobilio T. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė bei apgadino, tokiais savo veiksmais L. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. Ž. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama kelių eismo taisyklių 232, 234 punktų reikalavimus.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. Ž. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje manevravo automobiliu ir galimai nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono šalia stovėjusiam automobiliui, jį kliudė ir taip apgadino, tačiau paties kontakto su kitu automobiliu ji nepajuto. Kad būtų kliudžiusi kitą automobilį automobilį, jai nesakė ir kartu su ja važiavusi keleivė, kuri sėdėjo priekyje, dešinėje pusėje. Be to, automobilyje buvo įjungta radija. Todėl nuėjusi apsipirkti į parduotuvę, o paskui sugrįžusi, išvažiavo iš įvykio vietos namo, o paskui į Vilnių į varžybas. Į automobilio apgadinimus neatkreipė dėmesį, nes automobilis buvo anksčiau apgadintas. Labai gailisi dėl eismo įvykio.
Nukentėjusysis G. R. paaiškino, kad 2014-05-28 apie 13.30 val. atvykęs į ,,Babilono“ aikštelę, prie ,,JYSK“ parduotuvės pasistatė mašiną. Grįžęs iš parduotuvės apie 14.30 val. rado apgadintą automobilį – nubrėžtą kairės pusės sparną. Taip pat rado už mašinos užkištą raštelį su jo automobilį apgadinusio automobilio duomenimis (b.l. 12).
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 5,6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), papildomais duomenimis (b.l. 8), fotonuotraukomis (b.l. 9,10,11), G. R. paaiškinimu (b.l. 12), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-05-28 14.30 val. L. Ž., vairuodama automobilį N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Savitiškio g. 61, Panevėžyje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono šalia stovėjusio automobilio T. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė bei apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį L. Ž. nurodė, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 232 punktas teigia, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, pildo eismo įvykio deklaraciją, braižo eismo įvykio schemą. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., L. Ž. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad L. Ž. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama L. Ž. teigė, kad ji tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojusi ir pasilikusi įvykio vietoje, tarusi su nukentėjusiuoju ir pildžiusi eismo įvykio deklaraciją. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu padaryti apgadinimai ant abiejų automobilių nėra dideli, įlenkimų nematyti, kas iš esmės patvirtina, jog L. Ž. galėjo nepajusti automobilių kontakto. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, L. Ž. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir tokiu būdu sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivi. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog L. Ž. vairuoto automobilio apgadinta priekinio bamperio dešinė (keleivio, o ne vairuotojo pusės) dalis, žemutinė automobilio dalis, kas galėjo apriboti vairuotojos matomumą. Vaizdo įraše taip pat nematyti, jog L. Ž. ar kitas kartu su ja automobiliu važiavęs asmuo įvykus kontaktui su kitu automobiliu, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobiliams padarytus apgadinimus (vertintini tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys). Eismo įvykio liudytojai nebuvo nustatyti. Įvykio metu automobilyje veikė radijas. Vairuotoja turi palyginti nedidelį transporto priemonių vairavimo stažą, teisę vairuoti įgijo 2012-12-13, kas teismo nuomone, galėjo turėti įtakos vertinant įvykio aplinkybes. Todėl pripažintina, kad L. Ž. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu kaltinamos L. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi sukėlusi eismo įvykį, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant L. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - ji neteista, nebausta administracine tvarka, yra viena jos lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra moksleivė. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. Ž. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – minimalią baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
n u t a r i a :
L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (vieno šimto litų).
L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Kirsnytė