Civilinė byla Nr. e2A-326-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14838-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dringsta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dringsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kodas“ dėl skolos priteisimo pagal statybos rangos sutartis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Dringsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statybų kodas“ 43 019 Eur sumą BUAB „Dringsta“ naudai, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-291-280/2020 UAB „Dringsta“ iškėlė bankroto bylą ir ieškovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Paskirta nemokumo administratorė – UAB „Turto valdymas“, kuri nustatė, kad tarp debitorių yra atsakovė, su kuria kaip su užsakove buvo sudarytos trys statybos rangos darbų sutartys: 1) 2019 m. sausio 28 d. Nr. 19/01/28 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) stogo ir fasado šiltinimo bei apdailos darbų, elektrotechnikos modernizavimo ir kitų darbų (toliau – Sutartis1); 2) 2019 m. kovo 4 d. sutartis Nr. 19/03/04 dėl daugiabučių (duomenys neskelbtini) elektrotechnikos modernizavimo, žaibosaugos įrengimo darbų (toliau – Sutartis2); 3) 2019 m. gegužės 17 d. Nr. 19/05/17 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini) cokolio šiltinimo ir nuogrindų įrengimo darbų (toliau – Sutartis3).
3. Ieškovė savo pareigą atlikti statybos rangos darbus įvykdė – visi statybos darbai pagal tris Sutartis buvo baigti nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovė iš pradžių savo įsipareigojimus priimti atliktus darbus (pasirašyti aktus) ir apmokėti jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras vykdė, tačiau 2019 m. liepos mėn., administratorės duomenimis, motyvuodama neva nekokybiškai atliktais darbais, 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą DR 00824 (15 000 Eur sumai) apmokėjo tik iš dalies (5 000 Eur). Nepaisant to, ieškovė toliau vykdė ir užbaigė iki galo numatytus darbus.
4. Atsakovei atsisakant priimti neaktuotus darbus, 2019 m. rugsėjo mėnesį įvyko suinteresuotų šalių atstovų susitikimas. Ieškovės objektuose vykdytų rangos darbų brokas nenustatytas (nekokybiški darbai), o smulkūs defektai – (duomenys neskelbtini) namo vienos išorinės sienos tos pačios spalvos skirtingi atspalviai – ištaisyti ieškovės lėšomis (perdažyta siena) dar iki šio susitikimo. Jokių pretenzijų (nei žodinių, nei rašytinių) dėl darbų kokybės ieškovei UAB „Ignalinos butų ūkis“ neturėjo, taip pat negauta jokių rašytinių pretenzijų iš atsakovės, todėl pastaroji neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti apmokėti už atliktus darbus.
5. Byloje esant vienašališkai išrašytiems perdavimo–priėmimo aktams, nesant įrodymų apie darbų trūkumus darbų priėmimo momentu, konstatuotina, kad darbai perduoti ir priimti 2019 m. birželio-spalio mėn., todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią sumą už visus atliktus pagal ginčo sutartis darbus. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad objektai, kuriuose darbus vykdė ieškovė, yra priimti valstybinės komisijos, su atsakove kaip generaline rangove UAB „Ignalinos būtų ūkis“ pilnai atsiskaitė.
6. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė piniginę prievolę atsiskaityti su ieškove pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovės BUAB „Dringsta“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės 228,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog atsakovė atsisakė priimti darbų rezultatą, todėl ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad darbų perdavimas ir priėmimas buvo įformintas aktais, o atsakovė atsisakė pasirašyti tokius aktus ir dėl to aktus pasirašė tik viena šalis.
9. Ieškovės pateikti įrodymai – darbų priėmimo-perdavimo aktai ir atliktų darbų aktas, kurie nėra pasirašyti ieškovės atstovų, negali būti vertinami kaip atliktų darbų įrodymai, nes jie nepatvirtina fakto, jog atsakovė atsisakė pasirašyti aktus (tai nėra atžymėta aktuose), taip pat atliktų darbų ar kad užsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi priimti darbus. Tai, kad bankrutavusią bendrovę atstovauja nemokumo administratorė ir šiuo metu bendrovėje nėra dirbančių asmenų, kurie turėjo teisę pasirašyti pateiktus aktus, vertinta, kad bendrovę atstovaujantiems asmenims nėra žinomos darbų atlikimo ar neatlikimo aplinkybės. Byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad ieškovė atliko visus darbus, kurie nurodyti ieškovės pateiktuose atliktų darbų priėmimo aktuose.
10. Tuo tarpu atsakovės atstovo paaiškinimai, kad nepilnai atliktus ieškovės darbus pagal statybos rangos sutartis užbaigė pati atsakovė, nebuvo paneigti tokiais duomenimis kaip statybos darbų žurnalas ar kitais rašytinais įrodymais, todėl teismas darė išvadą, jog užbaigti darbus galėjo pati užsakovė (atsakovė), ieškovė neįrodė aplinkybės, kad perdavė atsakovei 33 019 Eur vertės darbus, kuriuos ji nepagrįstai atsisakė priimti.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškia ieškinį ir prašo priteisti 10 000 Eur pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris surašytas 2019 m. birželio 28 d. ir atsakovei pateikta PVM sąskaita-faktūra pagal šį aktą Nr. DR 00824, 15 000 Eur sumai. Atsakovė iš dalies apmokėjo už darbus pagal šią sąskaitą, o likusių darbų neapmokėjimą grindžia tuo, kad darbai atlikti su trūkumais, kuriuos atsakovė taisė savo ir trečiųjų asmenų pajėgomis. Teismo vertinimu, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 4 pagrindžia ieškovės atliktus darbus (duomenys neskelbtini), t. y. atliktus fasado sienų šiltinimo ir balkono plokščių apdailos darbus, kurie įvertinti 15 000 Eur (su PVM – 18 150 Eur).
12. Teismo teigimu, tai, kad darbai galimai buvo atlikti su trūkumais, nereiškia, jog atsakovė neturėjo pareigos apmokėti už juos proporcingai darbų kokybei, t. y. galėjo būti sumažinta darbų kaina tuo atveju, jei buvo šalinami trūkumai atsakovės lėšomis. Tokiu atveju atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus, kokias išlaidas turėjo šių darbų trūkumų ištaisymui. Byloje nesant šių įrodymų, teismas pripažino, kad atsakovė turėjo priimti darbus ir už juos apmokėti. Todėl šioje dalyje ieškinys laikytas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteista 10 000 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 7 d.
III. Apeliacinių skundų argumentai
13. Ieškovė BUAB „Dringsta“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Statybų kodas“ 33 019 Eur sumą BUAB „Dringsta“ naudai, taip pat 6 proc dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodinėjant darbų atlikimo faktą rangos teisiniuose santykiuose.
13.2. Bendra ginčijama už žaibosaugos ir elektros darbų atlikimą teismo nepriteista atsakovės skola sudaro 13 819 Eur. Nors ginčijamų darbų priėmimo-perdavimo aktai atsakovės nėra pasirašyti, apeliantė bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė tarpinius nurodytų darbų atlikimą fiksuojančius dokumentus, sudarytus tiesiogiai su užsakove – iš UAB „Ignalinos butų ūkis“ gautas elektrotechnikos technines dokumentacijas, kuriose UAB „Ignalinos butų ūkis“ darbų vadovas, atsakingas už įmonės administruojamų namų bendro naudojimo el. įrenginius, A. M. 2019 m. birželio 10 d. – 2019 m. birželio 12 d. patikrinęs atliktus elektrotechnikos modernizavimo, žaibosaugos darbus, konstatavo, kad jie atlikti tinkamai, trūkumų nenustatyta. Visų dokumentacijų sudedamoji dalis yra BUAB „Dringsta“ vardu parengtos pažymos, kad visi darbai užbaigti ir įrengta pagal techninį darbo projektą; analogiška UAB „Ignalinos butų ūkis“ pažyma, kad darbai atlikti tinkamai.
13.3. Liudytoju apklaustas UAB „Ignalinos butų ūkis“ darbuotojas A. M. patvirtino, kad nurodytuose objektuose darbus atliko būtent BUAB „Dringsta“. Liudytojais apklausti buvę BUAB „Dringsta“ darbuotojai E. G. ir P. G., atlikę elektros ir žaibosaugos darbus, nurodė, kad numatytus darbus BUAB „Dringsta“ visuose objektuose atliko iki galo, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės iš UAB „Statybų kodas“ nebuvo, niekas kitas už BUAB „Dringsta“ šių darbų neatliko.
13.4. Nurodytų objektų statybos žurnaluose taip pat yra atitinkami įrašai (atžymos) apie tai, kad elektrotechnikos, žaibosaugos darbus atliko UAB „Dringsta“ – apeliantė pateikė iš UAB „Ignalinos butų ūkis“ gautų (duomenys neskelbtini) statybos žurnalų (kitų objektų statybos žurnalai nepateikti) kopijas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė laikosi pozicijos, kad ji atliko 13 819 Eur vertės žaibosaugos ir elektros darbų, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo nurodytą sumą priteisti iš atsakovės.
13.5. Bendra stogo, fasado ir cokolio šiltinimo, apdailos bei nuogrindų įrengimo neaktuotų ir neapmokėtų darbų vertė – 19 200 Eur (7 045 Eur pagal Sutartį1 ir 12 155 Eur pagal Sutartį3). Darbų atlikimą nurodytame objekte patvirtino liudytoju apklaustas apeliantės darbų vadovas A. Č., t. y., jam nutraukus darbo santykius 2019 m. liepos mėnesį su BUAB „Dringsta“ visų darbų buvo atlikta apie 80 proc., reikšmingų pastabų iš UAB „Statybų kodas“ dėl kokybės nebuvo, jokie kiti juridiniai asmenys už BUAB „Dringsta“ darbų neatliko.
13.6. Nors atsakovės teigimu apeliantės darbų broką ištaisė ir likusius darbus atliko tretieji asmenys UAB „Mulesta“ ir UAB „Jovitus“, tačiau nepateikti jokie įrodymai apie reikšmingus darbų trūkumus (broką), apie sutartinių santykių nutraukimą dėl netinkamo darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad užbaigti darbus galėjo pati atsakovė, nėra niekuo pagrįsta. Byloje nepateiktas joks rašytinis pranešimas (įspėjimas) dėl statybos rangos sutarčių nutraukimo bei tokio nutraukimo pagrindo, todėl neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas teigė neva ginčo darbai buvo atlikti atsakovės pasitelktų trečiųjų asmenų pagalba.
13.7. Ieškovė kaip subrangovė yra silpnesnioji šalis – statybų žurnalus pildyti pateikia, galutinius darbų perdavimo - priėmimo aktus sudaro, pasirašo generalinė rangovė UAB „Statybų kodas“ ir užsakovė UAB „Ignalinos butų ūkis“. Nuo generalinio rangovo valios priklauso, kada įvyks galutinis renovuojamų daugiabučių pridavimas valstybinei komisijai, tačiau nei šios aplinkybės, nei kitų tuose pačiuose objektuose dirbusių subrangovų darbų kokybės ir darbų užbaigimo terminų apeliantė objektyviai negali paveikti. Jokių rašytinių pretenzijų dėl statybos rangos darbų kokybės nėra, tai įrodo, jog darbai buvo atlikti tinkamai, statybos rangos sutartys nebuvo nutrauktos, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad darbų atlikimo 2019 m. spalio mėnesio aktuose būtų nurodyti darbai, kurie nebuvo faktiškai atlikti.
13.8. Nesant darbų perdavimo - priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais. Nors teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, tačiau skundžiamame sprendime nebuvo įvertintas nurodytų aplinkybių visetas, teismas daugumos apeliantės pateiktų įrodymų nenurodė ir neįvertino; sprendime nenurodyti motyvai, dėl kurių apeliantės pateikti įrodymai yra atmetami.
14. Atsakovė UAB „Statybų kodas“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 10 000 Eur skolos ir 6 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (visiškai). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nurodė, kad proporcingai darbų kokybei galėjo būti sumažinta darbų kaina tuo atveju, jei buvo šalinami trūkumai atsakovės lėšomis, tačiau neįvertino faktinių aplinkybių, jog būtent tokia situacija ir susidarė. Atsakovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus: defektinius aktus ir PVM sąskaitas faktūras už sumas, sumokėtas trečiosioms šalims (UAB „Mulesta“ ir UAB „Jovitus“) bendrai už 4 676,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantės priteista suma mažintina bent mažiausiai šia suma.
14.2. Be to, kita dalis neva neapmokėtų darbų (5 323,95 Eur) de facto (pagal faktą) ieškovės nebuvo tinkamai atlikta: šiuos darbus ir dar ankstesnių ieškovės darbų trūkumų bei defektų šalinimo darbus atliko pati atsakovė.
14.3. Atsakovė nepasirašė jokių neva atliktų darbų aktų, nepasirašė ir nepriėmė PVM sąskaitų faktūrų, net ir tos, kurią ieškovė, neturėdama tam jokio pagrindo, nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai pasirašė. Ieškovė darbus atliko tik mažoje dalyje (už kurią yra visiškai atsiskaityta), o ir atlikti darbai yra su aiškiais, akivaizdžiais defektais ir trūkumais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos pagal statybos rangos sutartis priteisimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė BUAB „Dringsta“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinio reikalavimai buvo atmesti, atsakovė UAB „Statybų kodas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai iš dalies tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas abiejų šalių apeliaciniais skundais skundžiamas visa apimtimi.
17. Ieškovė įrodinėja, kad pagal sudarytas rangos sutartis yra atlikusi darbų, už kuriuos atsakovė nėra apmokėjusi; atsakovė tai neigia ir įrodinėja, jog ieškovė nėra atlikusi jos nurodomų darbų, atsakovė minėtus darbus pabaigė ir darbų trūkumus ištaisė savo lėšomis trečiųjų asmenų pagalba.
18. Byloje nėra ginčo, kad sudarytų sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681–6.699 straipsniai). Ieškovė (rangovas) statybos rangos sutartimis įsipareigojo atlikti sutartyse numatytus statybos darbus per sutartyse nustatytus terminus, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyse nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių kilo ginčas, ar iš tiesų užsakovas atsisakė priimti rangovo atliktą darbų rezultatą, ar iš tiesų ieškovė atliko visus sutartyse numatytus darbus ir ar juos atliko kokybiškai.
19. Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
21. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
22. Šiuo atveju šalių sudarytų rangos sutarčių 4.11 - 4.13 punktuose įtvirtinta, kad darbų (jų etapų) perdavimas ir priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu, kurį pasirašo abi šalys. Atliktų darbų aktai užsakovei teikiami kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki 25 dienos. Užsakovė pasirašo rangovės pateiktą atliktų darbų aktą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos arba raštu nurodo atsisakymo jį pasirašyti priežastis. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus: 1) pagal Sutartį1 ieškovės pateiktas 2019 m. birželio 28 d. aktas Nr. 4 (neapmokėta suma 10 000 Eur), 2019 m. spalio 31 d. aktas Nr. 6 (neapmokėta 9 045 Eur suma); 2) pagal Sutartį2 ieškovės pateiktas 2019 m. spalio 31 d. aktas Nr. 3 (neapmokėta suma 11 819 Eur); 3) pagal Sutartį3 išrašytas vienintelis darbų aktas už 2019 m. spalį, pagal kurį mokėtina suma sudaro 12 155 Eur. Visi minimi darbų perdavimo aktai nėra pasirašyti atsakovės, be to, ant šių aktų nėra nurodytos atsisakymo juos pasirašyti priežastys, taip pat nėra ir ieškovės parašo (išskyrus 2019 m. birželio 28 d. aktą Nr. 4).
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK reglamentuota rangos darbų priėmimo tvarka, sprendžiant šalių ginčą šioje bylos dalyje, taikytina, kadangi nėra duomenų, jog rangos sutarties šalys kitokią rangos darbų priėmimo tvarką būtų nustačiusios sutartimi. CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga, dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus, nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, jog darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už jį sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau toks pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
25. Šiuo atveju ginčo šalys, sudarydamos statybos rangos sutartis, sutarė dėl konkretaus rezultato – atliktinų darbų renovuojant gyvenamuosius namus, taip pat susitarė dėl sutarties kainos (ne įkainio už atliekamus darbus). Pagal tai, atlikusi darbus pagal Sutartį1 ieškovė turėjo gauti 85 887 Eur plius PVM, pagal Sutartį2 – 32 619 Eur plius PVM, o pagal Sutartį3 – 12 155 Eur plius PVM. Byloje esantis UAB „Ignalinos butų ūkis“ 2020 m. birželio 16 d. raštas patvirtina, kad tiekėja (UAB „Statybų kodas“) įvykdė šešių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir perdavė juos užsakovei (UAB „Ignalinos butų ūkis“), yra gauti pasirašyti Valstybinės komisijos statybos užbaigimo aktai dėl gyvenamųjų namų, kuriuose darbus atlikinėjo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų rezultatą jau yra perdavusi užsakovei UAB „Ignalinos butų ūkis“, darytina išvada, jog ir ieškovės darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį ir tai yra pagrindas atsiskaityti su ja (rangove), remiantis sutarčių 2.5 punktu.
26. Atsakovė neginčijo, kad jos nepasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytų statybos rangos darbų nereikėjo atlikti ar kad jie apskritai nebuvo atlikti. Atsakovė tik nesutinka, kad šiuos darbus tinkamai atliko būtent ieškovė. Atsakovė nesutikimą motyvuoja tuo, kad dalis ieškovės atliktų darbų buvo su defektais, todėl juos reikėjo taisyti, be to, dalį darbų pabaigė pati atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir iš dalies sutikdamas su atsakovės pozicija, nurodė, kad užbaigti darbus galėjo ir pati užsakovė (atsakovė), o ieškovė šių argumentų rašytiniais įrodymais nepaneigė. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad būtent atsakovė neįrodė, jog ji įvykdė visus atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, o pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodinėjant darbų atlikimo faktą rangos teisiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
27. Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovė gyvenamuosius namus, kuriuose buvo vykdyti statybos rangos darbai, yra pridavusi užsakovei UAB „Ignalinos butų ūkis“, užsakovė jokių pastabų atsakovei nėra pareiškusi, todėl darytina išvada, kad darbų rezultatas buvo tinkamas ir pradėtas naudoti pagal paskirtį. Taigi, nėra duomenų, kad atsakovės nepasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai iš viso nebuvo atlikti. Pagal statybos rangos darbų sutartis šiuos darbus įsipareigojo atlikti ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų inicijavusi sutarties pakeitimą ar jos nutraukimą anksčiau termino ar kad būtų sumažinusi ieškovės atliekamų darbų apimtis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei teigiant, kad ji atliko visus darbus pagal sutartis ir surašė atliktų darbų aktus, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ieškovė šių darbų neatliko, o juos atliko pati atsakovė ar jos pasitelkti kiti subrangovai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakankamų įrodymų, jog visus ginčijamus darbus (43 019 Eur) apimtyje atliko atsakovė ar jos pasitelkti kiti subrangovai, byloje nėra.
28. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė tarpinius nurodytų darbų atlikimą fiksuojančius dokumentus, sudarytus tiesiogiai su užsakovu – iš UAB „Ignalinos butų ūkis“ gautas Elektrotechnikos technines dokumentacijas dėl (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas UAB „Ignalinos butų ūkis“ darbuotojas A. M. patvirtino, kad nurodytuose objektuose darbus atliko būtent UAB „Dringsta“, turinti atestatą tokiems darbams atlikti. Liudytojais apklausti buvę UAB „Dringsta“ darbuotojai E. G. ir P. G., atlikę elektros ir žaibosaugos darbus, nurodė, kad numatytus darbus UAB „Dringsta“ visuose objektuose atliko iki galo, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės iš UAB „Statybų kodas“ nebuvo, niekas kitas už UAB „Dringsta“ šių darbų neatliko. Nurodytų objektų statybos žurnaluose taip pat yra atitinkami įrašai (atžymos) apie tai, kad elektrotechnikos, žaibosaugos darbus atliko UAB „Dringsta“. Liudytoju apklaustas darbų vadovas A. Č. nurodė, kad jam nutraukus darbo santykius 2019 m. liepos mėnesį su UAB „Dringsta“ visų darbų buvo atlikta apie 80 proc., reikšmingų pastabų iš UAB „Statybų kodas“ pusės dėl kokybės nebuvo, jokie kiti juridiniai asmenys už UAB „Dringsta“ darbų neatliko, tačiau kaip tik tuo metu UAB „Statybų kodas“ pradėjo atsisakyti priimti (pasirašyti) darbų atlikimo aktus, pateiktus UAB „Dringsta“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių ieškovės pateiktų įrodymų nepasisakė ir jų nevertino.
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
30. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, yra didesnė tikimybė konstatuoti, jog ieškovė atliko visus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose už 43 019 Eur sumą. Nors atsakovės teigimu ieškovės darbų broką ištaisė ir likusius darbus atliko tretieji asmenys UAB „Mulesta“ ir UAB „Jovitus“, taip pat ir pati atsakovė, tačiau į bylą nepateikti jokie įrodymai apie reikšmingus darbų trūkumus (broką), apie sutartinių santykių nutraukimą dėl netinkamo darbų atlikimo. Į bylą atsakovės pateikti defektiniai aktai ir išrašytos PVM sąskaitos - faktūros 4 676,05 Eur sumai nepatvirtina, kad defektiniuose aktuose nurodyti būtent ieškovės darbų trūkumai. Be to, atsakovė neįrodė, kad yra faktiškai už trečiųjų asmenų atliktus darbus sumokėjusi, t. y. neįrodytas pagrindas dėl ko ieškovei mokėtina suma turėtų būti mažinama.
31. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nepaisant to, kad atliktų darbų aktai ir nepasirašyti atsakovės (kai kurie ir ieškovės), tačiau atsakovei pradėjus faktiškai naudotis ieškovės atliktais darbais, jai tenka pareiga už atliktus darbus atsiskaityti. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo minėtos išimties taikymui, kadangi atsakovė neįrodinėjo esant paslėptų darbų trūkumų, kurių negalima buvo pastebėti pasirašant atliktų darbų aktus. Darbų trūkumų buvimo faktas nebuvo užfiksuotas nei darbų perdavimo metu, nei vėliau, todėl atsakovė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, jeigu toks ir buvo (šiuo atveju vertinama, kad trūkumų nebuvo).
34. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, nors atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, jų rezultatu naudojosi ir juos perdavė užsakovei, priėmė už juos atlyginimą, tačiau nesumokėjo už darbus ieškovei. Byloje nenustatyti ieškovės darbų trūkumai, taip pat, kad dalį darbų atliko atsakovė ar kiti jos pasitelkti subrangovai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl galimai atsakovės atliktų darbų, todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovės reikalavimų, ieškovės reikalavimus tenkinant visiškai.
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dalyje, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 225 Eur ir 3,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 228,46 Eur. Šiuo atveju, ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 100 proc. mokėtino žyminio mokesčio suma - 870 Eur ir 3,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 873,46 Eur.
38. Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai), tačiau ieškovė nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
39. Tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 720 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dringsta“ (juridinio asmens kodas 184295625) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ (juridinio asmens kodas 302711748) 43 019 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius devyniolika eurų) skolos ir 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ 873,46 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus 46 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė