Civilinė byla Nr. e2-1074-793/2020
Proceso Nr. 2-06-3-09436-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,
rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 33,79 Eur žalą ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, įpareigojant ją per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovei J. M. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 33,79 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018 m. lapkričio 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2018 m. gruodžio mėn., laikotarpiu kai buvo suteikta paslauga, nebuvo sumokėta.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa).
Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 str. 1 d. 6 p. c. papunktis). Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), todėl konstatuojama, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (33,79 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi visą PSDF biudžetui padarytą žalą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 33,79 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,79 Eur (trisdešimt tris Eur 79 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, sumokant priteistą žalą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis