Civilinė byla Nr. e2-116-877/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14078-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 22 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,
sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,
dalyvaujant ieškovei R. B. ir jo atstovui advokatui A. S.,
atsakovei R. B.,
atsakovių R. B. ir R. G. atstovei advokatei I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovėms R. G. ir R. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovių R. G. ir R. B. priešieškinį R. B. dėl bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė R. B. galutinai sutikslintu 2020 m. spalio 9 d. ieškiniu atsakovėms R. G. ir R. B. prašo:
1.1. pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę, be R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, atlikti statinio paskirties keitimo projekto rengimo, derinimo, teikimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus ir atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal architekto S. B. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini). paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“, suformuojant:
1.1.1. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 154,22 m2 ploto asmeninės nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą - gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pavadintą indeksu „A“, plane pažymėtą indeksais: PR-2 (17,51 m2), R-3 (4,93 m2), R-4 (1,18 m2), R-5 (2,74 m2), R-6 (15,18 m2), 1-1 (4,16 m2), 1-2 (12,67 m2), 1-3 (1,51 m2), 1-4 (27,91 m2), 1-5 (26,80 m2), G-1 (39,63 m2);
1.1.2. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,08 m2 ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise po 'A nuosavybės dalį nekilnojamojo turto objektą - gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pavadintą indeksu „B“, plane pažymėtą indeksais: R-1 (4,01 m2), PR-9 (8,62 m2), R-8 (6,86 m2), R-7 (4,42 m2), 1-6 (14,23 m2), PA-1 (6,78 m2), 1-12 (36,96 m2), 1-7 (8,65 m2), 1-8 (16,11 m2), 1-9 (15,52 m2), 1-10 (18,19 m2), 1¬11 (11,73 m2);.
1.2. leisi R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti paprastojo remonto darbus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančioje pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dalyje, pagal architekto S. B. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“;
1.3. leisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti naujai suformuotų butų kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai suformuotus butus, taip pat atlikti visus kitus reikiamus veiksmus dėl naujai suformuotų butų atidalijimo ir įregistravimo;
1.4. Nustatyti, kad projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal architekto S. B. parengtus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“, Ieškovė ir Atsakovės atlygina proporcingai turimai pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;
1.5. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 015,12 Eur dydžio dalį gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
1.6. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 015,12 Eur dydžio dalį gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
1.7. Nustatyti, jog penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1 (4,16 m2) ir 1-2 (12,67 m2);
1.8. pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę, be R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“, juridinio asmens kodas 260297960, 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą - pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėta žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po 'A nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus;
1.9. Nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“, juridinio asmens kodas 260297960, 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą - pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, Ieškovė ir Atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;
1.10. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
1.11. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
1.12. priteisti ieškovei R. B. iš atsakovių R. G. ir R. B. bylinėjimosi išlaidas, pagal teismui pateiktus ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiksimus dokumentus.
2. Pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dalį nekilnojamojo turto, kurį prašoma atidalinti, ieškovė paveldėjo po sutuoktinio, o atsakovės- po tėvo J. A. B. mirties (duomenys neskelbtini). Šalys tapo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). bendraturtėmis. Jų santykiai konfliktiški. Pradiniu ieškiniu ieškovė reikalavo atidalinti jai nekilnojamąjį turtą, o atsakovėms priteisti kompensaciją. Atsakovės 2019- 10- 07 atsiliepime su tokiu atidalijimo būdu nesutiko, nurodė, kad siekia naudotis nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu netektų savo vienintelio nekilnojamojo turto. Atsižvelgdama į atsakovių išsakytą poziciją ir ieškodama alternatyvaus nuosavybės atidalijimo būdo, kuris būtų efektyviausias, atitiktų visų bendraturčių interesus ir atsakovių poziciją, ieškovė užsakė, apmokėjo ir parengė pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektinius dokumentus, pagal kurį atlikus reikiamus veiksmus, gyvenamąjį namą paprastojo remonto būdu galima atidalinti į du atskirus gyvenamuosius butus. Tokiu būdu atsakovėms tektų savarankiškas turtinis vienetas - gyvenamasis butas ir būtų įgyvendinta bendraturčio teisė atidalinti bendrą turtą natūra, būtų išspręstas tarp šalių esantis ginčas dėl bendros nuosavybės. Atsakovių patikslintu priešieškiniu pasiūlytoje nustatyti naudojimosi tvarkoje yra numatyta 120,76 m2 bendro naudojimo patalpų, kuriomis tektų naudotis ieškovei ir atsakovėms kartu, todėl ji tinkamai neišsprendžia tolimesnio bendro turto naudojimosi klausimo. Gyvenamasis namas turi po vieną komunalinių paslaugų apskaitos skaitiklį, jau šiuo metu kitame ginče tarp tų pačių šalių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šios bylos ieškovė, atsikerta į atsakovių pareikštus reikalavimus aplinkybe, jog atsakovės bendros šio ginčo nuosavybės neišlaiko ir neprisideda prie nuosavybės išlaikymo nuo 2018-10-18. Tikėtina, jog panašaus šalių ginčai galėtų kilti ir ateityje, kadangi šalims geranoriškai susitarti nepavyksta. Ieškovė yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų. Ieškovė šio ginčo namą statė, jame gyvena nuo 2001 m. iki šiol. Namo kieme augina augalus, kuriuos lengviau prižiūrėti gyvenant namo pirmajame aukšte. Pirmajame aukšte yra įrengtas pandusas neįgaliesiems, kuris atsižvelgiant į ieškovės amžių ir sveikatos būklę, gali ateityje ieškovei būti reikalingas. Atsakovės ginčo name negyveno, todėl joms nėra faktinio skirtumo kuria namo dalimi ar naujai formuojamu butu pradėti naudotis. Šios aplinkybės lemia, jog atsižvelgiant į proporcingumo kriterijų, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principus, ieškovei turėtų būti priskirtas Projektiniuose pasiūlymuose formuojamas gyvenamasis butas pavadintas indeksu - „A“. Bendra Projektiniuose pasiūlymuose numatytiems sprendiniams įgyvendinti reikalingų atlikti darbų suma, pagal pateiktas sąmatas ir komercinį pasiūlymą sudaro 32 060,49 Eur (9 182,74 Eur + 18 282,11 Eur + 2 795,64 Eur + 1 200 Eur + 600 Eur). Ieškovės vertinimu, atlikus Projektiniuose pasiūlymuose numatytus darbus ir suformavus du savarankiškus butus ieškovei ir atsakovėms tenkančių butų vertė padidės, ją lyginant su bendra dabartine namo ir šalims priklausančių namo dalių verte, kadangi vietoje 299,52 m2 bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo, bus suformuoti du savarankiški 154,22 m2 ir 152,08 m2 butai, su atskiromis šildymo, vandentiekio ir elektros sistemomis; supaprastės savininkų teisių įgyvendinimas ir bus išvengiama ginčų ateityje. Projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingų išlaidų, kurios yra pagrįstos pateiktomis sąmatomis ir komerciniais pasiūlymais (Priedai Nr. 1, 2 ir 4). Išlaidų priteisimo klausimo išsprendimas šiame ginče leistų operatyviai pradėti vykdyti ir įgyvendinti projekto rengimo, o vėliau ir Projektiniuose pasiūlymuose numatytų sprendinių įgyvendinimo darbus. Teismui nesprendus šio klausimo, tarp šalių ateityje galimai vėl kiltų ginčai dėl Projektinių pasiūlymų vykdymo ir susijusių išlaidų atlyginimo. Projektinių pasiūlymų įgyvendinimas užtruktų, kadangi vienai šaliai finansuoti visus Projektinių pasiūlymų sprendiniams įgyvendinti reikalingus veiksmus būtų finansiškai sunkiau.
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo, atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projekto rengimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d., parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“. Ieškovės teisės pripažinimas lemtų, jog tarp šalių ateityje šiuo klausimu ginčų nekiltų ir Ieškovė atlikusi minimus veiksmus, atidalintų žemės sklypus, tokiu būdu pilnai išsprendžiant bendros nuosavybės atidalijimo klausimą. Bendra žemės sklypų atidalijimui reikalingų išlaidų suma sudaro 2 260 Eur. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad šalys žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidas atlygina proporcingai turimai nuosavybės daliai ir priteisti iš kiekvienos atsakovės ¼ dalį (565 Eur) kartu su šiuo ieškiniu pateiktų žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingų išlaidų
4. 2020 m. spalio 29 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovės R. G. ir R. B. su juo nesutinka. Atsiliepime nurodo:
4.1. Teismas turi pareigą byloje nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: a) ar Projektiniame pasiūlyme pateikti esamo statinio kadastriniai rodikliai nurodyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, b) kokios rūšies statybos darbus (paprastąjį ar kapitalinį statinio remontą ir (ar) rekonstrukciją), planuoja atlikti Ieškovė, c) ar Projektiniame pasiūlyme sprendiniai yra aiškūs, atitinka esminius statinio reikalavimus ir neprieštarauja statybą ir nekilnojamųjų daiktų formavimą reguliuojantiems teisės aktams, d) ar Žemės sklypų formavimo schema-pasiūlymas yra aiški ir neprieštarauja teisės aktams, nustatantiems žemės sklypų atidalijimo tvarką, e) ar Ieškovės pasiūlytas daiktų padalijimas natūra yra įgyvendinamas ir kokiomis sąnaudomis, ar jis nepažeidžia atsakovių teisių, nepablogina jų galimybių naudotis atidalintais ir naujai suformuotais daiktais.
4.2. Ieškovė, norėdama suformuoti kadastro objektą – patalpą pastogės aukšte, įrengiant išorinius laiptus į patalpą, neišviešino savo ketinimų – nepateikė Teismui ne tik techninio projekto, bet ir projektinių pasiūlymų esminių statinių reikalavimo sprendinių, reikalingų rekonstruojant ir (ar) kapitališkai remontuojant statinį atitinkamam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tokiu būdu Atsakovėms neužtikrino galimybės pareikšti savo pozicijos dėl esminių statinių reikalavimo mechaniniam atsparumui ir pastovumo, gaisrinei saugai, higienai, sveikatai ir aplinkai, saugai ir galimybei patekti į statinį naudojimo metu, apsaugai nuo triukšmo, energijos taupymui ir šilumos išsaugojimui taip pat tvaraus gamtos išteklių naudojimui sprendinių.
4.3. Ieškovės pateikti sprendiniai (atliekant paprastojo remonto darbus, pakeisti paskirties tipą į dviejų butų gyvenamosios paskirties (vieno buto) statinyje) projektiniuose pasiūlymuose neatitinka statinio esminiams reikalavimams: keliamiems mechaniniam atsparumui ir pastovumui – statinius projektuoti ir statyti taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų viso statinio arba jo dalies griūties, didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų, žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai; keliamiems gaisrinei saugai – projektuojami ir statomi statiniai, kilus gaisrui, statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas, būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose, būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius, juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones ir būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą; keliamiems apsaugai nuo triukšmo – statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad juose arba šalia jų esančių asmenų girdimas triukšmas neviršytų sveikatai pavojingo lygio ir leistų jiems miegoti, ilsėtis ir dirbti patenkinamomis sąlygomis; keliamiems saugai ir galimybei patekti į statinį naudojimo metu – turi būti projektuojami ir statomi taip, kad jais naudojantis arba juos eksploatuojant nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus, pvz., paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, žūties dėl elektros srovės, sužalojimo dėl sprogimo ir įsilaužimų. Visų pirma, statiniai turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į neįgalių asmenų galimybes patekti į statinį ir juo naudotis; keliamiems higienos, sveikatos ir aplinkos – statinius statyti ir projektuoti taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir saugai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, tame tarpe ir dėl netinkamo nuotekų išleidimo, dūmtraukio dujų išmetimo arba netinkamo kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimo.
4.4. Ieškovė nesilaikė Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų:
4.4.1. :neapskaičiuota laiptų aikštelės (ir laiptų) apkrova, t. y. ar laiptų aikštelė (ir laiptai) atlaikys 0,15 m. bendro pločio, 3,01 m. bendro ilgio ir 2,60 m. – 3,60 m. aukščio metalo karkaso atitvarą, kuri bus užpildoma PAROC SOLID 100 (arba analogu) ir apdailinama gipso kartono plokštėmis;
4.4.2. projektiniuose pasiūlymuose neperskaičiuotos namo pamatų ir laikančiųjų konstrukcijų apkrovos (įvertinant planuojamą pasikeitimą dėl išorinių laiptų konstrukcijos įrengimo iš ne žemesnės kaip A2-s3, d2 degumo klasės statybos produktų ir metalo karkaso atitvaros ant vidinių laiptų aikštelės), nepaskaičiuota laiptų aikštelės ir laiptų apkrova metalo karkaso atitvarai, nepateikta laiptų aikštelės ir laiptų, skiriančių I aukšto patalpas ir įrengtą (namo) pastogę, atsparumo ugniai klasė, todėl negalima nustatyti, ar kilus gaisrui, buto „B“ laiptų aikštelė ir laiptai tam tikrą laiką išlaikys apkrovą, ar bus ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statinyje.
4.4.3. Atsakovės palaiko savo atsiliepimo DOK 14643 (gautas teisme 2020-01-30) argumentus, kad pagal Projektiniuose pasiūlymuose pateiktą lokalinės sąmatos lentelę Nr. S001-1 matyti, jog Gyvenamojo pastato pastogės patalpose, kuriose būtų formuojamos pagrindinės „Buto – B“ patalpos, jį nuo „Buto – A“ skiria vos 12 cm. storio karkasinė gipso kartono atitvara. Atitinkamai tokio paties storio ir konstrukcijos atitvara būtų įrengta ir rūsio patalpose. Atsakovėms nėra suprantama, kaip tokio storio ir planuojamos konstrukcijos atitvara užtikrins teisės aktų reikalaujamą minimalią 60 dB garso izoliaciją, kai paprastai tarp butų esančios sienos mažų mažiausiai būna 20-25 cm. storio;
4.4.4. Ekspertizės akto „Šildymo dalis“ privalomųjų pastabų 6.2 p nustatyta „Aiškinamajame rašte ir sąnaudose įvertinti panaudojamo mūrinio kieto kuro dūmtraukio išvalymą”, kas aiškiai neatitinka statinio esminiams reikalavimams keliamiems higienai, sveikatai ir aplinkai dėl netinkamo dūmtraukio dujų išmetimo arba netinkamo kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimo.
4.4.5. Ieškovė Projektinių pasiūlymų sąnaudose neįvertino mūrinio kieto kuro demontavimo ir utilizavimo išlaidų kompensacijos Atsakovėms;
4.4.6. Ieškovės užsakymu parengtų Projektinių pasiūlymų ir Žemės sklypų formavimo schemos-pasiūlymo negalima nustatyti, koks yra formuojamame žemės sklype iš dalių B2 ir C2 (pagal ieškinį priskirtino atsakovėms) atstumas nuo ginčo namo sienos, toje vietoje, kurioje projektuojami laiptai, iki kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. negalima įvertinti, ar atsakovėms žemės sklype, suformuotame iš dalių B2 ir C2, būtų į(iš)ėjimo takas ir galimybė statyti automobilius, patekti/įvažiuoti/apsisukti į taip suformuotą žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad tarp namo sienos ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planuojama statyti laiptus. Neaišku, ar galėtų privažiuoti gaisrinis automobilis.
4.4.7. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad antrajame aukšte projektuojama atitvara, kuri atidalina antro aukšto patalpas nuo pirmo aukšto patalpų, kai atitvąros duomenys – metalo karkaso atitvara, užpildoma izoliacija PAROC SOLID 100 (arba analogas), apdailinama gipso kartono plokštėmis, atsparumas ugniai – EI 90, garso izoliavimo indeksas Rw – 55 dB, klasė – C ir atitvaros matmenys: bendras ilgis – 3,01 m, bendras plotis – 0,15 m, aukštis nuo – 2, 60 m iki 3,60 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateiktos lokalinės sąmatos Nr. S001-1 darbų ir išlaidų aprašymų eilutėje Nr. 1 nurodoma, kad įrengiama „G/k pertvara (25+75+25) – 125 mm“. Taigi, Projektinio pasiūlymo duomenys prieštarauja vieni kitiems, sąmatoje nenumatyti ir neapskaičiuoti metalo karkaso atitvaros ir užpildo – izoliacijos PAROC SOLID 100 (arba analogo) sąnaudos, todėl neaišku, ar juos planuojama įrengti, ir nežinomos galutinės atliekamų darbų sąnaudos.
4.4.8. Projektinių pasiūlymų pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. S001-1 darbų ir išlaidų aprašymuose nurodyta, kad bus įrengta metalinės cinkuotos pakopos (7 eilutė), metalinės aikštelės (8 eilutė) ir metalinių laiptų turėklai (9 eilutė) (tokie patys duomenys buvo pateikti 2020 m. sausio 14 d. patikslintame ieškinyje dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės). Taigi, ir šie Projektinio pasiūlymo duomenys prieštarauja vieni kitiems.
4.4.9. Projektinių pasiūlymų Techninio darbo projekto dalyje „ŠILDYMAS, VANDENTIEKIS“ AIŠKINAMOJO RAŠTO dalyje „KATILINĖ“ nurodyta, kad „naujai projektuojamam „A“ buto katilui atvedama nauja dujų tiekimo atšaka. Ant šios atšakos montuojamas kontrolinis skaitiklis, jis fiksuos „A“ buto suvartotą dujų kiekį. Skirtumas tarp įvadinio skaitiklio ir „A“ buto skaitiklio rodmenų, bus „B“ buto suvartotas dujų kiekis“. Atsižvelgiant į Atsiliepimo į patikslintą ieškinį 24.1-24.4 papunkčiuose pateiktą teisinių nuostatų, reguliuojančių gamtinių dujų vartotojų ir tiekimo įmonių santykius, teigtina, kad Ieškovė Projektinių pasiūlymų Techninio darbo projekto dalyje „ŠILDYMAS, VANDENTIEKIS“ AIŠKINAMOJO RAŠTO dalyje „KATILINĖ“ Atsakovėms siūlo sprendinius, kurie numato vartotojo (asmens) atsakomybę, neteisėtai vartojant dujas ir sprendinius, neužtikrinančius gamtinių dujų vartotojų teisių apsaugos; Ieškovė siūlo sprendinius, neužtikrinančius nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Atsakovėms nuosavybės teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas, tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius; Atsakovių teisės pažeidžiamos ir tuo, kad atsakovėms paliekamas senas šildymo katilas, kuris jau buvo remontuotas ir kuriuo garantinis terminas yra pasibaigęs, o ieškovės buto šildymui įrengiamas naujas katilas, reikalaujant iš atsakovių kompensuoti pusę naujo katilo įrengimo kaštų; pažymėtina ir tai, kad Ieškovė nepateikė projektuotojo, rengusio Projektiniams pasiūlymams Techninio darbo projekto dalį „ŠILDYMAS, VANDENTIEKIS“, kvalifikaciją įrodančio dokumento, nustatyto Gamtinių dujų įstatymo 132 straipsniu.
4.5. Paskutiniu patikslintu ieškiniu Ieškovės pasiūlytas namo padalijimo į du butus principas iš esmės nesikeičia nuo pateikto patikslintame ieškinyje DOK-6221 (gautas teisme 2020-01-14 d.), todėl atsakovės palaiko savo atsiliepimo DOK 14643 (gautas teisme 2020-01-30) nurodytus nesutikimo su tokiu namo pasidalijimu argumentus. Gyvenamojo namo numatyto Buto „B“, kurį Ieškovė siūlo priskirti Atsakovėms, patalpos yra išmėtytos chaotiškai, net per kelis namo aukščius - rūsį, I aukštą ir pastogę, nesant tarp jų tiesioginio susiekimo viduje, kai tuo tarpu Butas „A“, kurį Ieškovė pageidauja sau, suprojektuotas per du aukštus (rūsį ir I aukštą), turint tiesioginį susisiekimą tarp aukštų per pastato vidų. Buto „A“ gyvenamosios patalpos visos įrengtos, gali būti funkcionaliai naudojamos, be to, funkcionaliai gali būti naudojamas ir garažas. Butui „B“ priskiriamas sandėlis 1-6, kuris yra nešildomas ir nefunkcionalus. Jame neįmanoma įrengti normalios gyvenamosios patalpos, kadangi nėra langų. Kaip garažo, jo naudoti taip pat nebūtų galima, yra per mažai ploto, be to, jei namo išorėje būtų įrengti laiptai, prie jo negalima būtų privažiuoti. Akivaizdu, kad jis priskirtas butui „B“ tik tam, kad sąlyginai išlygintu butų plotus pagal idealias namo dalis. Butui „B“ priskirtos rūsio patalpos, po atidalijimo, būtų pripažintos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Iš esmės buto „B“ naudojimas yra ženkliai sudėtingesnis nei buto „A“. Butas „B“ turi net 3 įėjimus – į rūsį, į sandėlį ir į pastogę. Pastogės patalpose yra nuožulnios lubos, todėl yra sunkiai prieinamų erdvių (tose vietose, kur lubų aukštis yra mažesnis nei 1,2 m.). Tokiose erdvėse žmonės negali patogiai judėti, negalima ergonomiškai pastatyti baldų, technikos ir pan., baldus reikės gaminti pagal specialų užsakymą, todėl namo pirmojo aukšto ir pastogės patalpos nėra vienodo vertingumo.
4.6. Projektiniuose pasiūlymuose Atsakovėms suformuoto Buto „B“ plotas – 113,94 m2 (rūsio patalpos, plane pažymėtos R-1, PER-9, R-7 ir R-8 ir I aukšto sandėlio plotas, plane pažymėtas 1-6, bus formuojamos kaip atskiros negyvenamosios paskirties patalpos) ir Ieškovei suformuoto Buto „A“ plotas – 154,22 m2. Šių plotų skirtumas – 40,28 m2 neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių.
4.7. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė siekia dalinio atidalijimo būdu realizuoti asmeninės nuosavybės teisę į bendraturčių patalpas, taip pat į Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių bendrąją dalinę nuosavybę ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės santykį, Ieškovė – atidalijimo siekianti bendraturtė, turėtų ne tik pasidengti išlaidas, skirtas asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir kompensuoti Atsakovėms dalinio atidalijimo būdu gautas netektis (išorinių laiptų įrengimą, dujų, vandentiekio ir nuotekų atvedimą į virtuvę, kietojo kuro katilo demontavimo ir utilizavimo išlaidas ir kt.);
4.8. Ieškovė siūlo sprendinius, neužtikrinančius nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Atsakovėms nuosavybės teisių įgyvendinimas, dėl neatidalintos bendrojo naudojimo patalpos – neįrengtos pastogės, dėl netinkamo Atsakovėms dujų skaitiklio įrengimo ir netinkamo suvartoto dujų kiekio paskaičiavimo, būtų neproporcingai apsunkintas, tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius.
4.9. Ieškovė, net nepradėjusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų, siekia tikslų, be bendraturčių sutikimo, vykdyti ginčo sklypų atsidalijimą pagal jos iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo schemą-pasiūlymą, nesilaikydama Žemės įstatyme nustatytos tvarkos.
5. Atsakovės R. G. ir R. B. 2020 m. sausio 15 d. patikslintu priešieškiniu ieškovei R. B. prašo:
5.1. Nustatyti Ieškovei R. B. ir Atsakovėms R. G., R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 299,52 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:
5.1.1. Atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo Ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4.93 kv. m. pirtimi R-3, 1.18 kv. m. tualetu R-4, 2.74 kv. m. dušine R-5, 1.51 kv. m. tualetu 1-3, 27.91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 11.73 kv. m. kambariu 1-11, 36.96 kv. m. kambariu 1-12 - kurių bendras plotas sudaro 86.96 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78.11 kv. m.;
5.1.2. Ieškovė R. B. atskirai nuo Atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15.18 kv. m. sandėliu R-6, 26.80 kv. m. kambariu 1-5, 16.11 kv. m. san. mazgu 16.11 kv. m., 15.52 kv. m. kambariu 1-9, 18.19 kv. m. kambariu 1-10 - kurių bendras plotas sudaro 91.80 kv. m., o naudingasis plotas sudaro 76.62 kv. m.;
5.1.3. Atsakovės R. G., R. B. ir Ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4.01 kv. m. koridoriumi R-1, 26.13 kv. m. koridoriumi R-2, 4.42 kv. m. sandėliu R- 7, 6.86 kv. m. katiline R-8, 39.63 kv. m. garažu G-1, 4.16 kv. m. koridoriumi 1-1, 12.67 kv. m. holu 1-2, 14.23 kv. m. sandėliu 1-6, 8.65 kv. m. koridoriumi 1-7 - kurių bendras plotas sudaro 120.76 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 25.48 kv. m.
5.2. Priteisti Atsakovių R. G. ir R. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovės yra Jono A. B. dukros bei teisių ir pareigų perėmėjos (testamentinės įpėdinės) po jo mirties. Po Jono A. B. mirties kiekviena iš Atsakovių, be kita ko, paveldėjo po 1/4 dalį toliau išvardinto nekilnojamojo turto:
6.1. 0.0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini);
6.2. 299.52 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
6.3. kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
6.4. 0.1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini);
6.5. 0.1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini).
7. Priešieškinyje nurodyta, kad:
7.1. atsakovės, tapusios aptariamų nekilnojamojo turto objektų bendraturčiais, faktiškai bandė įgyvendinti savo turimas nuosavybės teises, tačiau Ieškovė ėmė elgtis nesąžiningai ir neteisėtai, sudarė kliūtis Atsakovėms naudotis joms priklausančio turto dalimis. Atsakovės, siekdamos geranoriškai susitarti nesikreipiant į teismą, 2019 m. liepos 19 d. pateikė Ieškovei pretenziją dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo. Po aptariamos pretenzijos pateikimo, Atsakovės ir Ieškovė, kurį laiką vedė derybas dėl galimybių naudotis įgytais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais nekilnojamojo turto objektais, bet vėliau paaiškėjo, jog Ieškovė tik imitavo derybas ir nesiekė realiai susitarti dėl galimybių naudotis bendru turtu. Ieškovė 2019 m. liepos 19 d. gavusi pretenziją, imituodama derybas vos po 3 dienų su 2019 m. liepos 22 d. ieškiniu, o vėliau su 2019 m. rugsėjo 5 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
7.2. Atsakovės atkreipia dėmesį į tai, kad kas visas šiame patikslintame priešieškinyje aptariamas turtas, nors turi atskiras teisines registracijas, tačiau yra tarpusavyje betarpiškai susijęs. Pagrindinis šiame ginče nekilnojamojo turto objektas yra gyvenamasis namas, kuris stovi ant vieno žemės sklypo ir užima beveik visą jo plotą, inžineriniai statiniai tarnauja šiam daiktui, o kiti du žemės sklypai yra aplink šį gyvenamąjį namą ir sudaro jo supančią aplinką - kiemą, žaliąją erdvę, ir pan.
7.3. Atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai nurodytomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką Ieškovei tektų teisė naudotis 4,84 kv. m. didesniu patalpų plotu negu Atsakovėms. Todėl manytina, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas niekaip nepažeidžia Ieškovės, kaip nekilnojamojo turto objekto bendraturčio, teisių, atitinka visų bendraturčių interesus.
7.4. Atsakovės neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypais, kadangi tam tikrais atvejais ji būtų faktiškai neįgyvendinama, neekonomiška ar netikslinga.
7.4.1. 0.0407 ha dydžio žemės sklypas yra suformuotas taip, kad beveik ant viso jo ploto pastatytas 299,52 m2 bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Todėl faktiškai šiuo žemės sklypu atskirai naudotis nėra įmanoma, nes iš esmės visas jo plotas yra užstatytas
7.4.2. 0.1498 ha ir 0.1907 ha dydžio žemės sklypai yra aplink gyvenamąjį namą ir sudaro jį supančią aplinką - kiemą, žaliąją erdvę, ir pan. Iš esmės šie sklypai šiai dienai naudojami neatskiriamai nuo gyvenamojo namo, jo aptarnauti skirtų inžinerinių statinių. Pavyzdžiui, tam, kad būtų galima pateikti į gyvenamąjį namą būtina pereiti 0.1498 ha dydžio žemės sklypą, nes jame įrengtas įėjimas/įvažiavimas šio pastato teritoriją. Taip tame pačiame žemės sklype yra kiemo aikštelė, kuri kaip inžinerinis statinys, tarnauja gyvenamajam namui, ir būtent ja naudojantis privažiuojama transporto priemonėmis prie šio namo. Taip pat tvora, kaip inžinerinis statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui juosia visus žemės sklypus ir stovi pastarųjų dviejų žemės sklypų dalyse. O 0.1498 ha žemės sklypo dalyje stovi sandėliukas bei baseinas, kurie šiai dienai neturi teisinės registracijos, tačiau skirti aptarnauti gyvenamąjį namą.
7.4.3. Šių nekilnojamųjų turto objektų naudojimosi tvarka tam tikrais atvejais nėra galima ar tikslinga, nes objektai pernelyg tarpusavyje yra susiję ir šalys jais turi naudotis bendrai.
8. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ieškovė palaiko savo patikslintą ieškinį ir mano, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai turi būti atidalinti.
9. Atsiliepime nurodyta, kad:
9.1. pirmiausiai turėtų būti sprendžiamos bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo galimybės ir tik jų nesant ar teismui nusprendus jų netenkinti - spręstinas kitas, savo turiniu alternatyvus, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Ginčo atveju naudojimosi tvarkos nustatymas nebūtų tinkamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kadangi: Pirma, kaip matyti iš Atsakovių prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, net 106,79 m2 namo lieko bendro naudojimo patalpomis, kuriomis bendrai turėtų naudotis trys bendrasavininkai. Naudojimosi tvarką, kurioje būtų mažesnis bendro naudojimo plotas nustatyti sudėtinga, dėl namo patalpų išdėstymo specifikos, patalpų paskirties. Antra, pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi po vieną elektros, vandens, dujų įvadus ir atitinkamai apskaitos skaitiklius. Namo plotui esant 299,52 m2, iš kurių 106,79 m2 siūloma naudotis bendrai, nebus praktinės galimybės tinkamai apskaityti ir apskaičiuoti bendrasavininkų išnaudotas komunalines paslaugas. Tai galimai lems vėlesnius ginčus, dėl komunalinių išlaidų dydžių, jų apmokėjimo. Trečia, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose tarp tų pačių šalių vyksta dar vienas teismingas ginčas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykstančių teisminių ginčų gausos ir šalių teiktų procesinių dokumentų, jų turinio, matyti, jog šalims geranoriškai susitarti iki šiol nepavyko, bendro sutarimo šalys neranda ne tik šio ginčo klausimu, bet ir kitais tarpusavio klausimais. Esant šiai faktinei situacijai tarp šalių, naudojimosi tvarkos nustatymas neišspręs Ieškiniu keliamos problemos, o tik nulems tolimesnius nesutarimus ir galimai naujus teisminius ginčus.
9.2. nors atsakovės yra atstovaujamos vieno atstovo ir reiškia bendrus atsikirtimus ir reikalavimus byloje, tačiau faktiškai tai yra atskiri bendraturčiai ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, iš kurių kiekvienam priklauso po ¼ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Savarankiškai kiekvienai iš atsakovių naudotis bendrąja daline nuosavybe, pagal jų turimą nuosavybės dalį, būtų sudėtinga. Nustatant atskirą naudojimosi tvarką kiekvienai iš atsakovių, joms tektų po 1 arba 2 kambarius ir teisė naudotis dalimi namo bendrai.
9.3. Teismui nusprendus atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir tenkinti atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė siūlo alternatyvią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). naudojimosi tvarka nustatytina sekančiai:
9.3.1. Ieškovė R. B. atskirai nuo Atsakovių R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 m2 pirtimi R-3, 1,18 m2 tualetu R-4, 2,74 m2 dušine R-5, 4,16 m2 koridoriumi 1-1, 1,51 m2 tualetu 1-3, 27,91 m2 virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 m2 kambariu 1-5, 18,19 m2 kambariu 1-10 - kurių bendras plotas sudaro 87,42 m2, iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57 m2;
9.3.2. Atsakovės R. G. ir R. B. atskirai nuo Ieškovės R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 m2 sandėliu R-6, 16,11 m2 san. mazgu 1-8, 15,52 m2 kambariu 1-9, 11,73 m2 kambariu 1-11, 36,96 m2 kambariu 1-12 - kurių bendras plotas sudaro 95,50 m2, iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 m2;
9.3.3. Atsakovės R. G., R. B. ir Ieškovė R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 m2 koridoriumi R-1, 26,13 m2 koridoriumi R-2, 4,42 m2 sandėliu R-7, 6,86 m2 katiline R-8, 39,63 m2 garažu G-1, 12,67 m2 holu 1-2, 4,42 m2 sandėliu 1-6, 8,65 m2 koridoriumi 1-7 - kurių bendras plotas sudaro 106,79 m2, iš kurių naudingasis plotas sudaro 21,32 m2.
9.4. Ieškovė R. B. nesutinka su atsakovių siūloma naudojimosi tvarka, kadangi pagal Atsakovių siūlomą naudojimosi tvarką Ieškovei atskirai naudotis atitektų šios patalpos, esančios namo antrajame aukšte: 16,11 m2 san. mazgas 1-8, 15,52 m2 kambarys 1-9, 11,73 m2 kambarys 1-11, 36,96 m2 kambarys 1-12. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog Ieškovei yra 70 metų. Ieškovė turi sveikatos sutrikimų: aukštas kraujo spaudimas, galvos svaigimas, virš 30 metų serga bronchine astma. Ieškovei sudėtinga laipioti laiptas į antrąjį namo aukštą. Ieškovė šio ginčo namą statė, jame gyvena nuo 2001 m. iki šiol. Namo kieme augina augalus, kuriuos lengviau prižiūrėti gyvenant namo pirmajame aukšte. Pirmajame aukšte yra įrengtas pandusas neįgaliesiems, kuris atsižvelgiant į Ieškovės amžių ir sveikatos būklę, gali ateityje būti reikalingas. Aukščiau nurodytos priežastys lemia, jog Atsakovių siūloma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų, suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
9.5. Ieškovės pateikta naudojimosi tvarka yra atvirkštinis atsakovių pasiūlytos naudojimosi tvarkos variantas, tačiau pagal šią tvarka ieškovei atitektų atskirai naudotis patalpos, kurios yra pirmajame namo aukšte: 4,16 m2 koridorius 1-1, 1,51 m2 tualetas 1-3, 27,91 m2 virtuvė-valgomasis 1-4, 26,80 m2 kambarys 1-5, 18,19 m2 kambarys 1-10. Atsakovės šiame negyveno, joms nėra faktinio skirtumo kuria namo dalimi pradėti naudotis, tuo tarpu ieškovė savo pasiūlytą naudojimosi tvarką grindžia savo amžiumi, sveikatos būkle, susiformavusiais naudojimosi įpročiais, aplinkybėmis, jog šį namą statė ir jame gyvena nuo 2002 m.
9.6. Pareikštu priešieškiniu atsakovės neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamos, jog naudojimosi tvarka tam tikrais atvejais būtų faktiškai neįgyvendinama, neekonomiška ar netikslinga. Kadangi pareikšto reikalavimo nėra, ieškovė nepasisako dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šia nuosavybės dalimi, tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog aplinkybės kurias nurodo atsakovės, kad šių nekilnojamųjų turto objektų naudojimosi tvarka iš esmės nėra galima, yra kartu ir papildomas pagrindas spręsti, jog nekilnojamasis turtas turėtų būti atidalintas. Nors pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindinė nuosavybės dalis, tačiau ją kartu sudaro žemės sklypai, taip pat kiemo statiniai. Šios bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo klausimas yra keliamas ieškovės patikslintame ieškinyje, o alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo (naudojimosi tvarkos nustatymo), kaip matyti iš atsakovių pozicijos, šiai turto daliai nėra galimybės pateikti.
10. Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas:
11.1. 0.0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini);
11.2. 299.52 kv. m. bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
11.3. kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
11.4. 0.1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini);
11.5. 0.1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esančio adresu (duomenys neskelbtini).
šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise- ieškovei R. B.- ½ dalis, atsakovei R. B.- ¼ dalis, atsakovei R. G.- ¼ dalis (1 t., b. l. 20-24). Atsakovės šį turtą paveldėjo po J.A. B. mirties (duomenys neskelbtini).
12. Ieškovės ir Jono A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tai jiems abiems buvo antroji santuoka, atsakovės yra Jono A. B. dukterys iš pirmosios santuokos.
13. Ginčas kilo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Ieškovės ir atsakovių santykiai konfliktiški, bendru sutarimu nepavyko susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl turto atidalijimo. Atsakovės nesutinka, kad turtas būtų atidalintas pagal ieškovės parengtą projektą. Mano, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovėms bendrai atitenka nelygiavertės patalpos. Atsakovės prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
14. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
15. Nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė turi būti teikiama atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; kt.), tačiau ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu.
16. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
Dėl gyvenamojo namo atidalijimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str. 1 d. numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Pagal bylos duomenis, šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą. Atsakovės turto atidalijimui iš esmės prieštaravo, savo atidalijimo varianto nepateikė. Ieškovė įdėjo daug pastangų atidalijimo projektui parengti bei statybos darbų sąnaudoms apskaičiuoti, o atsakovės – projekto, kaip neatitinkančio teisės aktų reikalavimams, kritikai.
19. Ieškovė į bylą pateikė techninį darbo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektas“. Civiliniame procese galiojant šalių sąžiningumo prezumpcijai, teismui nekilo abejonių, kad kvalifikuoto asmens parengtas dokumentas yra būtent techninis darbo projektas, skirtas atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, o ne projektiniai pasiūlymai, kaip vėliau bandė įrodinėti ieškovė ir liudytoju apklaustas projekto rengėjas architektas S. B.. Atsakovės, siekdamos įsitikinti projekto tinkamumu, kurį įvertinti būtinos specialios žinios ir kvalifikacija, pagrįstai kreipėsi dėl projekto ekspertizės. Atsakovių pateikti įrodymai – 2020-03-12 UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ parengtas Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2020-02-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas turi akivaizdžių trūkumų, kurių neištaisius atidalijimas negalės būti tinkamai įgyvendintas.
20. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, gyvenamojo namo atidalijimo į du turtinius vienetus pagal architekto S. B. parengtą techninį darbo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektas“, bei su patikslintu ieškiniu pateiktais „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini). Paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektiniai pasiūlymai“, statybos darbų kaina iš viso 32 060,49 Eur, iš jų pagal UAB „SD servisas“ lokalinę sąmatą inžinerinių sistemų atskyrimas kainuotų 18 282,11 Eur, pagal UAB „EDS projektai“ komercinį pasiūlymą elektros darbai kainuotų 2795,64 Eur., pagal UAB „Senoja LT“ lokalinę sąmatą statybos darbai kainuotų 9182,74 Eur. Šie įrodymai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovių argumentus, kad atidalijimas natūra pareikalautų brangios rekonstrukcijos, naujų laiptų įrengimo, visiško šildymo, elektros, vandentiekio sistemų pertvarkymo.
21. Atsakovės kritikuoja numatomą dujų apskaitos sistemą, kai antrajam butui patiektos dujos turėtų būti atskaičiuojamos iš bendro visam namui pateiktų dujų kiekio, kas sąlygotų šalių konfliktus ateityje. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstais atsakovių argumentus dėl nepatogaus naudojimosi „B“ buto patalpomis. Buto „B“, kurį ieškovė siūlo priskirti atsakovėms, patalpos yra išdėstytos per kelis namo aukščius - rūsį, I aukštą ir pastogę, nesant tarp jų tiesioginio susiekimo viduje, kai tuo tarpu butas „A“, kurį ieškovė pageidauja sau, suprojektuotas per du aukštus (rūsį ir I aukštą), turint tiesioginį susisiekimą tarp aukštų per pastato vidų. Buto „A“ gyvenamosios patalpos visos įrengtos, gali būti funkcionaliai naudojamos, be to, funkcionaliai gali būti naudojamas ir garažas. Butui „B“ priskiriamas sandėlis 1-6, kuris yra nešildomas ir nefunkcionalus. Jame neįmanoma įrengti normalios gyvenamosios patalpos, kadangi nėra langų. Kaip garažo jo naudoti taip pat nebūtų galima, yra per mažai ploto, be to, jei namo išorėje būtų įrengti laiptai, prie jo negalima būtų privažiuoti. Sutiktina su atsakovių nuomone, kad galimai jis priskirtas butui „B“ tik tam, kad sąlyginai išlygintų butų plotus pagal idealias namo dalis. Butui „B“ priskirtos rūsio patalpos, po atidalijimo, būtų pripažintos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Iš esmės buto „B“ naudojimas yra ženkliai sudėtingesnis nei buto „A“. Butas „B“ turi net 3 įėjimus – į rūsį, į sandėlį ir į pastogę. Be to, neatliekant itin brangių statybos darbų, namo padalinti į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma.
22. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 pažymėjo, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismo vertinimu, tokiu šioje byloje pareikštu reikalavimu dėl gyvenamojo namo atidalijimo ieškovė siekia atidalinti tik sau patogų butą, neatsižvelgdama į kitų bendraturčių interesus. Plačiau neanalizuojant kitų atidalijimo projekto detalių, teismas daro išvadą, kad ieškovės atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių pusiausvyros principo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl pagal jį gyvenamasis namas negali būti atidalintas. Šalims nepateikus kito atidalijimo varianto, šis ieškinio reikalavimas atmetamas (CPK 178 str.).
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį
24. Ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 299,52 kv. m. bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 20-21).
25. Atsakovės priešieškiniu pagal į bylą pateiktos gyvenamojo namo kadastro ir registro bylos duomenis (1 t., b. l. 25-47) prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką:
25.1. Atsakovės atskirai nuo Ieškovės naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4.93 kv. m. pirtimi R-3, 1.18 kv. m. tualetu R-4, 2.74 kv. m. dušine R-5, 1.51 kv. m. tualetu 1-3, 27.91 kv. m. virtuve-valgomuoju 1-4, 11.73 kv. m. kambariu 1-11, 36.96 kv. m. kambariu 1-12 - kurių bendras plotas sudaro 86.96 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 78.11 kv. m.;
25.2. Ieškovė atskirai nuo Atsakovių naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15.18 kv. m. sandėliu R-6, 26.80 kv. m. kambariu 1-5, 16.11 kv. m. san. mazgu 16.11 kv. m., 15.52 kv. m. kambariu 1-9, 18.19 kv. m. kambariu 1-10 - kurių bendras plotas sudaro 91.80 kv. m., o naudingasis plotas sudaro 76.62 kv. m.;
25.3. Atsakovės ir Ieškovė bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4.01 kv. m. koridoriumi R-1, 26.13 kv. m. koridoriumi R-2, 4.42 kv. m. sandėliu R-7, 6.86 kv. m. katiline R-8, 39.63 kv. m. garažu G-1, 4.16 kv. m. koridoriumi 1-1, 12.67 kv. m. holu 12, 14.23 kv. m. sandėliu 1-6, 8.65 kv. m. koridoriumi 1-7 - kurių bendras plotas sudaro 120.76 kv. m., iš kurių naudingasis plotas sudaro 25.48 kv. m.
26. Ieškovė atsiliepimu į ieškinį taip pat prašo nustatyti identišką naudojimosi patalpomis tvarką, tik tas patalpas, kuriomis pageidauja naudotis atsakovės, prašo paskirti naudotis ieškovei.
27. Teismo vertinimu, prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai nurodytomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką vienos patalpų dalies plotas yra 4,84 kv. m. didesnis už kitą, atsižvelgiant į bendrą gyvenamojo namo plotą, tai sudaro nežymią ploto dalį. Tai, kad šalys nurodo identišką patalpų paskirstymą, patvirtina, jog tokia naudojimosi tvarka yra priimtina visoms šalims ir racionaliausia esamoje situacijoje. Šalys sutaria, kad bendram naudojimui lieka 120,76 kv. m. bendro patalpų ploto, t. y. beveik trečdalis viso namo ploto. Tačiau namas yra suprojektuotas kaip vienbutis, pritaikytas gyventi vienai šeimai, todėl nustatant naudojimosi patalpomis tvarką šiuo atveju racionalesnio varianto paskirstyti patalpas pagal šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje neatliekant statybos darbų nėra. Todėl manytina, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka visų bendraturčių interesus.
28. Teismas, spręsdamas kuriai iš šalių paskirti naudotis didesnio bendro ploto patalpomis, sprendžia, jog dviems atsakovėms logiška palikti naudotis didesnio bendro ploto patalpas. Be to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir įvertinus aplinkybes, kad ieškovė gyvenamąjį namą statė, jame daug metų gyvena ir planuoja gyventi ateityje, yra gerokai vyresnio amžiaus, į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina apie jos ligas, susijusias su padidėjusiu kraujospūdžiu ir judėjimo problemomis ir nesant duomenų apie atsakovių sveikatos sutrikimus ir jų šiandienos poreikį nuolat ginčo objekte gyventi, ieškovei turėtų būti paskirtos naudotis žemesniuose pastato aukštuose esančios patalpos, kaip antai pirtis R-3, tualetas R-4, dušinė R-5, tualetas 1-3, virtuvė-valgomasis 1-4, kambarys 1-11, kambarys 1-12, t. y., tenkinant atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, ši tvarka nustatytina tokia, kuri yra nurodyta ieškovės atsiliepime į priešieškinį. Taip bus įgyvendintas teisingumo principas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo gyvenamąjį namą statė, juo ilgą laiką naudojosi ir naudojasi, kai tuo tarpu atsakovės niekada ginčo objekte negyveno, t. y. ieškovė turi esminį interesą naudotis daiktu (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-254/2015).
Dėl žemės sklypų
29. Ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0.1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0.1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) sav. (t. 1. b. l. 136-137). Taigi, šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus: 0.0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklype yra gyvenamasis namas; kiti du žemės sklypai- 0.1498 ha ir 0.1907 ha yra žemės ūkio paskirties.
30. Atsakovių nuomone, neekonomiška ir netikslinga nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką, daugeliu atvejų ji būtų praktiškai neįgyvendinama. 0.0407 ha dydžio žemės sklypas yra suformuotas taip, kad beveik ant viso jo ploto pastatytas 299,52 m2 bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Todėl faktiškai šiuo žemės sklypu atskirai naudotis nėra įmanoma, nes iš esmės visas jo plotas yra užstatytas. 0.1498 ha ir 0.1907 ha dydžio žemės sklypai yra aplink gyvenamąjį namą ir sudaro jį supančią aplinką - kiemą, žaliąją erdvę, ir pan. Sklypai šiai dienai naudojami neatskiriamai nuo gyvenamojo namo, jo aptarnauti skirtų inžinerinių statinių. Tam, kad būtų galima pateikti į gyvenamąjį namą būtina pereiti 0,1498 ha dydžio žemės sklypą, nes jame įrengtas įėjimas/įvažiavimas šio pastato teritoriją. Taip tame pačiame žemės sklype yra kiemo aikštelė, kuri kaip inžinerinis statinys, tarnauja gyvenamajam namui, ir būtent ja naudojantis privažiuojama transporto priemonėmis prie šio namo. Taip pat tvora, kaip inžinerinis statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui juosia visus žemės sklypus ir stovi pastarųjų dviejų žemės sklypų dalyse. O 0,1498 ha žemės sklypo dalyje stovi sandėliukas bei baseinas, kurie šiai dienai neturi teisinės registracijos, tačiau skirti aptarnauti gyvenamąjį namą. Todėl atsakovių nuomone šių nekilnojamųjų turto objektų naudojimosi tvarka tam nėra galima ar tikslinga, nes objektai pernelyg tarpusavyje yra susiję ir šalys jais turi naudotis bendrai.
31. Ieškovė šioje byloje siekia pripažinti jai teisę vykdyti ginčo žemės sklypo atidalijimo procedūrą be atsakovių sutikimo pagal juridinio asmens parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą (žemės pertvarkymo projektą). Toks ieškovės teisių aptartu būdu gynimo principas pripažįstamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimo atidalinti žemės sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas. Ginčo objektas – du nevienodo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai, priklausantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys nesutaria dėl naudojimosi šiais sklypais, LITEKO duomenimis, teisme vyksta ginčas dėl išlaidų šių sklypų priežiūrai apmokėjimo. Ieškovė siekia, kad šie du žemės sklypai būtų apjungti, o vėliau padalinti į du vienodo ploto žemės sklypus, kad jų dydis atitiktų šalims nuosavybės teise priklausančias dalis. Teismo vertinimu, toks ieškovės siekis yra racionalus ir protingas. Atidalijus sklypus, pasibaigs šalių ginčai dėl naudojimosi sklypais ir jų priežiūros.
32. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti R. B. teisę be R. B. ir R. G. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“, juridinio asmens kodas 260297960, 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), schemą - pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus.
33. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (toliau – Taisyklės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).
34. Taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam Projektui turi raštu pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų rašytinių pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų rašytiniai pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
35. Kaip teisingai nurodo atsakovės, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 44 punktas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas).
36. Atsakovių teigimu, iš ieškovės pateiktos Žemės sklypų formavimo schemos, 2020-01-08 parengtos UAB „GEORIBOS“ matininkės G. O. K., galima suprasti, kad abiejų projektuojamų žemės sklypų, tiek suformuoto iš žemės sklypų dalių B1 ir C1, tiek iš dalių B2 ir C2, ribos kerta gyvenamąjį namą 1A1p, o žemės sklypo, suformuoto iš dalių B2 ir C2, riba kerta žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį statinį, todėl atsakovės savo nesutikimą grindžia neatitikimu Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalių, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 44 punkto ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimams, t.y. žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį.
37. Į bylą yra pateikta tik schema - pasiūlymas formavimo / pertvarkymo projektui rengti, parengta ant orto-foto nuotraukos, kurioje nėra tikslių pastatų ir žemės sklypų posūkių taškų koordinačių. Šie duomenys bus gauti tik atlikus kadastrinius matavimus, dėl kurių atlikimo be atsakovių sutikimo ieškovė ir reiškia savo reikalavimą, todėl minėti atsakovių atsikirtimai dėl to, kad žemės sklypų ribos kerta statinius, yra priešlaikiniai ir objektyviais duomenimis nepagrįsti. Priešingai, iš ieškovės į bylą pateiktos UAB „Verslo klasė NT“ Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 19-11-EXP-22 priedų (2 t., b. l. 136-137), kuriuose situacijos planas atvaizduotas masteliu M1:500, akivaizdžiai matyti, kad gyvenamasis namas nėra suprojektuotas ir pastatytas ant žemės sklypo ribos.
38. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Pagal taisyklių 3.1 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, būtent to ir siekia ieškovė. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 112-5000) nustatyta tvarka, jų veikla ir kadastrinių matavimų atlikimo tvarka yra griežtai apibrėžta įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams (taisyklių 25 p.), todėl atsakovės turės teisę tiesiogiai dalyvauti vietoje nustatant žemės sklypo ribas.
39. Pažymėtina, kad UAB „Georibos“ bylos nagrinėjimui parengė schemą – pasiūlymą, kuriame paaiškino, kad nėra išlikusių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų, kur būtų galima nustatyti, kurioje koordinačių sistemoje atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, nėra galimybės atlikti sklypų formavimo/pertvarkymo projekto. Iš viešai prieinamų www.regia.lt duomenų matyti, kad šių sklypų ribos yra pažymėtos žemėlapyje, nurodyti jų unikalūs numeriai. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 0.1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997-05-29, o 0.1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 1996-11-15, todėl matininkė, rengdama projektą, privalės šiais duomenimis vadovautis. Be to, ji schemos- pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodė, kad kartografiniu pagrindu panaudoti ortofotografiniai žemėlapiai ORT 10LT bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kadastro žemėlapiai.
40. Atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis sklypų paskirties. Teikiama schema siekiama pertvarkyti du iš trijų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų sklypų. Sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, nesiekiama pertvarkyti ir atidalinti. Atsakovių nurodytos aplinkybės, kad formuojamų sklypų ribos kerta pastatus, neįrodytos, iš pateiktos schemos tokios aplinkybės teismas neturi galimybės nustatyti, o jei tai paaiškėtų kitame projekto rengimo etape, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, tokio projekto netvirtintų.
41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Šiuo atveju yra pateiktas tik vienas ieškovės pasiūlytas atidalijimo variantas. Teismo vertinimu, pateiktas planas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalims. Plane yra numatyti kelio servitutai patekimui į namą, servitutų dydis proporcingai apsunkina abu sklypus. Ieškovė nurodo, kad neįregistruoti statiniai- baseinas ir malkinė bus atsakovių sklype, ji nepretenduoja šiais statiniais naudotis, todėl atsakovių argumentai, susiję su visų bendraturčių naudojimosi šiais statiniais poreikiu yra atmestini kaip nepagrįsti.
42. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlikti visus reikiamus veiksmus dėl žemės sklypų pertvarkymo be atsakovių sutikimo ir jų atidalijimo, žemės sklypų pertvarkymas ieškovės nurodytu būdu nepažeis bendraturčių teisių, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.
43. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų nuosavybės daliai ir prašo priteisti jai iš kiekvienos atsakovės po 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų.
44. Pripažinus ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, akivaizdu, kad nurodytiems veiksmams bus patirtos išlaidos, kurių dydį 2020 m. kovo 6 d. pasiūlyme nurodė UAB „Georibos“. Už žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą 860 Eur, žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), formavimo – pertvarkymo projekto parengimą 900 Eur ir patvirtintų pagal projektą dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą 500 Eur. Bendra žemės sklypų atidalijimui reikalingų išlaidų suma sudaro 2 260 Eur, šios išlaidos turi būti padalintos proporcingai šalių daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kiekvienai iš atsakovių tenkanti ¼ dalis- 565 Eur, todėl šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
45. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
46. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies- reikalavimai dėl gyvenamojo namo atidalijimo buvo atmesti, patenkinti reikalavimai dėl žemės sklypų pertvarkymo, t.y. patenkinta pusė ieškovės reikalavimų.
47. Atsakovių priešieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies – nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau pagal ieškovės pasiūlytą variantą, todėl spręstina, kad patenkinta pusė atsakovių reikalavimų.
48. Ieškovė nurodo turėjusi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti 3812,14 Eur, atidalijijmo projektų rengimo išlaidas 965,2 Eur, turto vertinimo išlaidas 700 Eur, 75 Eur ir 1267 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
49. Pradinį ieškinį ieškovė apmokėjo 1342 Eur žyminiu mokesčiu. Pakeitus ieškinio dalyką ir galutinai patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovė reiškė du neturtinius reikalavimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir teisės pripažinimo ir du turtinius reikalavimus- 16030,24 Eur sumai dėl namo atidalijimo išlaidų bei 1130 Eur žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų. Galutinė žyminio mokesčio už patikslinto priešieškinio reikalavimus suma yra 536 Eur (75+75+16030,24 x3%x75%+1130 x3%x75%), iš jo- 100 Eur už reikalavimus dėl žemės sklypų.
50. Ieškovei pakeitus ieškinio dalyką, jos daugiau sumokėta žyminio mokesčio dalis – 806 Eur (1342-536) grąžintina ieškovei. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, 100 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovių. Atsakovei pakeitus ieškinio dalyką, jos turėtos turto vertinimo išlaidos nėra susijusios su šiuo ginču, todėl priteisti jų iš atsakovių nėra pagrindo, o atmetus ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, su atidalijimo projektų ir techninio projekto rengimu susijusios išlaidos nepriteisiamos.
51. Atsakovės prašo priteisti 75 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 1694 Eur už 2020-03-12 projekto ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), 530 Eur už ginčo turto vertinimą bei teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal atsakovių parengtą projektą (tačiau atvirkštinį jo variantą), todėl teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų 50 Eur žyminio mokesčio priteisimas atsakovėms iš ieškovės. Atsakovės, atsikirsdamos į pradinį ieškinį, užsakė ir pateikė turto vertinimo ataskaitą, šios išlaidos atsakovėms buvo būtinos, todėl priteisiamos iš ieškovės. Ieškovei pateikus į bylą namo atidalijimo projektą, jo įvertinimui buvo reikalingos specialios žinios, todėl atsakovių turėtos 1694 Eur statybos projekto ekspertizės išlaidos laikomos pagrįstomis ir priteisiamos iš ieškovės. Iš viso atsakovėms iš ieškovės priteistina 2274 Eur.
52. Įskaičius į atsakovėms priteistiną sumą ieškovei priteistiną 100 Eur sumą, iš viso joms priteistina 2174 Eur, t. y. po 1139 Eur kiekvienai.
53. Taip pat šioje byloje šalys naudojosi advokatų teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant šalis teismo posėdžiuose. Abi šalys turėjo panašaus dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, todėl tenkinus 50 procentų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, šalių turėtos teisinės pagalbos išlaidos paliekamos šalims ir vienai iš kitos jų dalis nepriteisiama.
54. Byloje susidarė 21 Eur procesinių dokumentų išlaidų, kurios iš šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies
1. pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę, be R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalinti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal UAB „Georibos“, juridinio asmens kodas 260297960, 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą - pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, R. B. priskiriant minėtoje schemoje indeksu „B1“ pažymėta žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), viso 0,17025 ha, o R. B. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), viso 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus;
2. Nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“, juridinio asmens kodas 260297960, 2020 m. sausio 8 d. parengtą „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) schemą - pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti“, Ieškovė ir Atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;
3. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
4. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų;
5. Nustatyti naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką sekančiai:
5.1. R. B. atskirai nuo R. G. ir R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 m² pirtimi R-3, 1,18 m² tualetu R-4, 2,74 m² dušine R-5, 4,16 m² koridoriumi 1-1, 1,51 m² tualetu 1-3, 27,91 m² virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 m² kambariu 1-5, 18,19 m² kambariu 1-10 - kurių bendras plotas sudaro 87,42 m², iš kurių naudingasis plotas sudaro 78,57 m²;
5.2. R. G. ir R. B. atskirai nuo R. B. naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 m² sandėliu R-6, 16,11 m² san. mazgu 1-8, 15,52 m² kambariu 1-9, 11,73 m² kambariu 1-11, 36,96 m² kambariu 1-12 - kurių bendras plotas sudaro 95,50 m², iš kurių naudingasis plotas sudaro 80,32 m²;
5.3. R. G., R. B. ir R. B. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 m² koridoriumi R-1, 26,13 m² koridoriumi R-2, 4,42 m² sandėliu R-7, 6,86 m² katiline R-8, 39,63 m² garažu G-1, 12,67 m² holu 1-2, 4,42 m² sandėliu 1-6, 8,65 m² koridoriumi 1-7 - kurių bendras plotas sudaro 106,79 m², iš kurių naudingasis plotas sudaro 21,32 m².
2. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
3. Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1139 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
4. Priteisti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1139 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
5. Priteisti valstybei iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Priteisti valstybei iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Priteisti valstybei iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
9. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį- 806 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rita Liukaitytė