Administracinė byla Nr. eI-3736-809/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovei advokatei V. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovei M. V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir J. S. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo termino atnaujinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėjai R. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į V. P. turėtą žemę, (duomenys neskelbtini).
Skunde pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) E. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha, esančią (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme E. S. taip pat įrašė seserį S. S..
E. S. ir S. S. yra teisėtos pretendentės į tėvo V. P. žemę.
Nuosavybės teisę įrodantys dokumentai buvo pateikti buvusiam žemėtvarkos skyriui.
Pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis. Paveldėjimo byla po S. S. buvo užvesta 2014 m. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis.
Pretendentės S. S. ir E. S. nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų: savo gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų. Minėtos pretendentės buvo garbaus amžiaus, visiškai įsitikinusios, kad nuosavybės atkūrimo dokumentus jos sutvarkė tinkamai.
E. S. iki jos mirties ir po jos mirties nuosavybės teisė į žemę nebuvo atkurtos ir jokių pranešimų iki 2003 m. gruodžio 31 d. apie tai, kad būtina pateikti kokius nors papildomus dokumentus nei ji, nei jos įpėdiniai negavo. Po E. S. mirties niekas S. S. neinformavo apie trūkstamus dokumentus: gimimo liudijimą ir santuokos liudijimą iki 2003 m. gruodžio 31 d. S. S. taip pat tikėjosi, kad visi dokumentai nuosavybės atkūrimui pateikti tinkamai ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. negavo jokio pranešimo. Tik anūkui K. S. pradėjus domėtis nuosavybės atkūrimo procesu, 2013 gruodžio 11 d. buvo pranešta, kad trūksta giminystės dokumentų.
Nurodo, jog pareiškėjas R. S. yra neįgalus, o iki neįgalumo nustatymo jo sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl nebuvo galimybės domėtis papildomai dėl nuosavybės atkūrimo procedūros. Be to, tikėjosi, kad mama E. S. visus dokumentus nuosavybės atkūrimui sutvarkė tinkamai.
J. S. ne iš karto pavyko surasti giminystę patvirtinančius dokumentus.
Pažymi, jog nuosavybės teisė į V. P. žemę dar neatkurta. Pateikus S. S. ir E. S. gimimo ir santuokos liudijimus, nebūtų kliūčių atkurti nuosavybės teisę į žemę.
Pareiškėjai akcentuoja, jog teismui atnaujinus terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, pareiškėjai turėtų galimybę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės atkūrimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog (duomenys neskelbtini) E. S. (V. P. dukra) Ukmergės rajono Želvos apylinkės agrarinės reformos tarnybai (toliau – ir Agrarinė reformos tarnyba) pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), įrašydama savo seserį S. S..
Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. E. S. (asmeniui, pildžiusiam prašymą) išsiųsta atmintinė Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atmintinė). Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrąžinti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuorašą, E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašus. Prašomi dokumentai pateikti nebuvo.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius Želva 2002 m. vasario 15 d. raštu Nr. 75 (priedas Nr. 2) informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (toliau ir Atkūrimo įstatymas) bei Žemės reformos įstatymų pataisas, nustatančias galutinį terminą dėl giminystės ryšius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai prašydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.
Pagal 1928 metais sudarytą (duomenys neskelbtini) dvaro su palivarkais žemės parceliacijos planą, V. P. (toliau - buvęs savininkas), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 5,4100 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
B. P. (buvusio savininko anūkei) 1992 m. gegužės 26 d. prašymu į buvusio savininko nuosavybės teise valdyto 5,4100 ha žemės dalį (1,8000 ha) 2011 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 47S- (14.47.3.)-100 pilietei B. P. atkurtos nuosavybės teisės suteikiant lygiavertį 0,98 ha žemės sklypą.
Žinių ar kam nors yra paliktas palikimas testamentu į turėtą turtą, (duomenys neskelbtini) skyrius neturi. Pareiškėjai pareiškime nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškimas galėtų būti tenkintinas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius mano, kad jei teismo nuomonė kitokia, tai pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei pareiškėjai įrodys svarbias aplinkybes ir priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas.
Teismo posėdyje pareiškėjas J. S. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai J. S. nurodė, jog po jo motinos S. S., mirties ((duomenys neskelbtini)), jis įgaliojo klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo tvarkyti savo anūkui K. S., kuris 2015 m. išvyko į Australiją ir ilgą laiką nebuvo Lietuvoje. J. S. pats sodyboje surado santuokos liudijimą ir gimimo liudijimą. Nepamena, jog būtų buvę gauti, kokie nors laiškai iš žemėtvarkos skyriaus ar NŽT, nes motina jam būtų parodžiusi gautus laiškus.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. S. S. ir E. S. buvo seserys, V. P. dukros.
(duomenys neskelbtini) E. S. Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini). E. S. į minėtą prašymą įrašė ir savo seserį S. S..
Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) E. S. (asmeniui, pildžiusiam prašymą) išsiuntė atmintinę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atmintinė). Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrąžinti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuorašą, E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašus, be to, buvo išaiškinta, jog nepateikus minėtų dokumentų nebus galima sutvarkyti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašomi dokumentai pateikti nebuvo.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus Želvos seniūnija 2002 m. vasario 15 d. raštu Nr. 75 informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atkūrimo įstatymo bei Žemės reformos įstatymo pataisas, nustatančias galutinį terminą dėl giminystės ryšius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai prašydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.
Atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ne kartą, nagrinėdamas bylas dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą paduoti yra pažymėjęs, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Kaip antai, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Tokiu būdu, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą turi vertinti bylai reikšmingų aplinkybių visumą, o vertinant praleidimo priežastis vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais (LVAT administracinėse bylose Nr. A-438-1403/06, Nr. A-1607-552/2015, Nr. A-1558-858/2015, Nr. A-1557-525/2015).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LVAT administracinėse bylose Nr. A261-912/2008, A63-529/2009, Nr. A146-772/2009, Nr. A525-18/2010).
Pareiškėjai termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad tikėjosi, jog jų motinos buvo tinkamai sutvarkiusios reikalingus dokumentus. Pareiškėjas R. S. yra (duomenys neskelbtini), o ir iki (duomenys neskelbtini) nustatymo, jo sveikata buvo itin bloga, kas sutrukdė tinkamai domėtis nuosavybės atkūrimo procesu. Pareiškėjas J. S. taip pat nurodė, jog ilgą laiką nerado dokumentų, be to, anūkas K. S., kuris buvo įgaliotas padėti sutvarkyti šiuos klausimus, ilgą laiką buvo išvykęs į Australiją.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog po E. S. (ir prašyme įrašytos S. S.) kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai nuo S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdami atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, jog pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu teigė, jog jo motina Atmintinės negavo, nes jei būtų gavusi, tai būtų jam parodžiusi, tačiau teismas laiko, jog pareiškėjas tik spėlioja ir daro įvairias pasiteisinančias prielaidas dėl Atmintinės negavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog patys pareiškėjai pripažįsta, jog apie trūkstamus dokumentus pareiškėjo J. S. anūkas K. S. buvo informuotas dar 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau ir nuo šios datos nei vienas iš pareiškėjų nesiėmė aktyvių veiksmų. Net vertinant faktą, jog pareiškėjai sužinojo apie dokumentų nebuvimą tik 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau net ir nuo to momento pareiškėjai į teismą kreipėsi po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, t.y. po šešerių metų.
Pažymėtina, jog LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taip pat ne kartą buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (LVAT 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. Nr. A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. A261-1249/2010 ir kt.). Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, praleistas terminas pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei aktualia LVAT praktika, pareiškėjų nurodomos priežastys nelaikytinos išskirtinėmis, objektyviomis bei nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti savo teisę pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams.
Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismo vertinimu, pareiškėjų aukščiau nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Aplinkybės - pareiškėjų tikėjimas, jog jų motinos tinkamai pateikė reikalingus dokumentus, o pačių pareiškėjų kaip įpėdinių visiškai pasyvus elgesys ir nuosavybės teisės atkūrimo procesu nesidomėjas labai ilgą laiką, - negali būti traktuojamos kaip termino atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, įgyvendindama savo teises elgėsi rūpestingai ir apdairiai, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. S. ir J. S. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Violeta Petkevičienė
Eglė Žulytė-Janulionienė