
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-27-538/2009
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija
75.8; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. vasario 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui I. A. (I. A.), jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovei J. A., atsakovui pagal priešieškinį B. A. (B. A.), jo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. A. ir atsakovų pagal priešieškinį L. A. ir B. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui I. A., atsakovams B. A., L. A. ir I. V., trečiasis asmuo notarė Virgilija Joana Martinauskienė, dėl pripažinimo, kad sandoriai sudaryti kitam sandoriui padengti, ir
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jo ir atsakovės J. A. jungtine nuosavybe, iš atsakovės priteisti 56 250 Lt kompensaciją už atsakovei atitenkančias 45/100 dalis ieškovo asmeninės nuosavybės ir nustatyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso visas ginčo butas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2000-02-25 sprendimu nutraukta jo ir atsakovės J. A. santuoka, tačiau nebuvo padalytas santuokos metu įgytas turtas.
Atsakovė J. A. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir L. A. bei B. A., taip pat 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį mainų sutartimi, sudaryta tarp I. V., L. A. ir B. A., prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti tarp atsakovės ir ieškovo I. A., pripažįstant J. A. nuosavybės teisęs į ½ dalį šio buto. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su ieškovu nuosavybės teise turėjo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas apgaule, t. y. nurodęs, jog turi finansinių problemų ir dėl to jam gresia pavojus, pardavė atsakovei I. V., o ji tą pačią dieną pardavė nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvams, t. y. atsakovams L. A. ir B. A.. Teigė, kad ieškovas su atsakovų I. V., L. A. ir B. A. pagalba įvykdė santuokoje įgyto buto mainus, gaudamas už tai 20 000 Lt piniginę priemoką ir nurodydamas išmainyto buto savininkais savo tėvus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Padalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad I. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka 45/100 dalys, o atsakovei J. A. – 55/100 dalys dalijamo turto. Ieškovui I. A. asmeninės nuosavybės teise atitenkančioms 45/100 turto dalims nustatė uzufruktą – teisę atsakovei J. A. naudotis šia turto dalimi iki jų sūnaus V. A. pilnametystės. Ieškovui I. A. iš atsakovės J. A. priteisė 847,98 Lt bylinėjimsi išlaidų atlyginimą. Priešieškinį tenkino visiškai. 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir L. A. bei B. A., taip pat 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančiomis ir jas laikė mainų sutartimi, sudaryta tarp I. V., I. A. ir J. A.. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pripažino I. A. ir J. A. bendrąja jungtine nuosavybe, šį butą padalijo ir nustatė, kad ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise atitenka I. A. ir ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise atitenka J. A.. Atsakovei J. A. iš ieškovo I. A. ir atsakovų L. A., B. A., I. V. solidariai priteisė 633,15 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su motina ginčo bute, į tai, kad I. A. teikia nereguliarų išlaikymą nepilnamečiam sūnui, butas (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, atsakovė J. A. įstengtų įsigyti kitą gyvenamąją patalpą ar sumokėti ieškovui kompensaciją, I. A. priteisė 45/100 dalis dalytino buto, o atsakovei J. A. priteisė 55/100 dalis dalytino buto ir ieškovui priklausančiai buto nuosavybės daliai nustatė uzufruktą iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovė J. A. priešieškinio reikalavimus įrodė visiškai. Nurodė, kad jeigu atsakovė J. A. būtų žinojusi apie savo sutuoktinio ketinimą jų keturių kambarių butą realiai iškeisti į kitą butą, notaro patvirtinto sutikimo parduoti šeimos turtą nebūtų davusi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas I. A. nuo savo sutuoktinės J. A. nuslėpė tikruosius savo ketinimus sudarydamas dviejų butų pirkimo–pardavimo sandorius ir tokiu būdu išvengė šio turto padalijimo tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog už keturių kambarių parduotą butą gautais pinigais ieškovas atsiskaitė su kreditoriais, todėl 1999-10-29 sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, pripažino negaliojančiomis ir laikė mainų sutartimi. Teismas nustatė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), I. A. ir J. A. mainų sutarties pagrindu įgijo santuokos metu, šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijo lygiomis dalimis.
Apeliaciniu skundu ieškovas I. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimo dalį kuria patenkintas atsakovės J. A. priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas jo ieškinys. Nurodo, kad tenkindamas priešieškinį teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Nurodo, kad nežinojo, jog tėvai ketino pirkti butą iš I. V.. Teigia, kad tai, jog pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti su tuo pačiu asmeniu I. V., nėra įrodymas, kad sandoris apsimestinis. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad įsigijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), su atsakove gyveno kartu ir tik tada, kai atsakovė pasidarė nesugyvenamo būdo, jis išėjo iš namų į tėvams priklausantį butą. Teigia, kad pardavęs butą ir įsigijęs mažesnį butą likusius pinigus panaudojo kreditams grąžinti. Teigia, kad bute (duomenys neskelbtini), negyvena. Teigia, kad teismas nuo pat proceso pradžios buvo šališkas. Taip par nurodo, kad teismas pažeidė CPK 169 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Apeliaciniu skundu atsakovai L. A. ir B. A. prašo panaikinti 2008-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad J. A. žinojo, jog butas parduodamas, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė J. A. sutikimą parduoti butą davė dėl apgaulės ir nežinojo apie sudarytus sandorius. Teigia, kad teismas nevertino liudytojų B. J. ir L. B. paaiškinimų ir rėmėsi tik atsakovės J. A. ir liudytojo E. A. paaiškinimais ir taip pažeidė lygiateisiškumo principą. Teigia, kad atsakovė J. A. neįrodė priešieškinio reikalavimų. Nurodo, kad antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės neturi reikšmės, nes konstatuotos neleistinais būdais. Teigia, kad priešieškinis priimtas pažeidžiant CPK nuostatas, kurios numato, kad priešieškinis gali būti pareikštas tik ieškovo atžvilgiu. Nurodo, kad teismas padarė procesinius pažeidimus, nes sprendė klausimą dėl asmenų, nedalyvaujančių nagrinėjant bylą. Nurodo, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog jie neturėjo lėšų įsigyti butui, ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui ir atsakovams pagal priešieškinį, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, todėl mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepime į ieškovo I. A. apeliacinį skundą atsakovė I. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad tiek perkant, tiek parduodant butus dalyvavo abu sutuoktiniai, todėl manė, kad butas parduodamas su abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teigia, kad jokių mainų neatliko, ji pardavė ir pirko butus sudarydama sąžiningus sandorius.
Atsiliepime į ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus atsakovė J. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai yra išgalvoti, jie paneigiami. Nurodo, kad lėšomis, gautomis už parduotą keturių kambarių butą, disponavo tik ieškovas. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes jis trukdė su teismo leidimu patekti antstoliui į butą. Nurodo, kad atsakovai B. ir L. A. nepateikė teismui įrodymų, jog turėjo lėšų įsigyti butą.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė J. A. susituokė 1991-02-02. Gyvendami santuokoje įgijo keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 46–47). 1999-10-29 sutartimi minėtas butas buvo parduotas I. V. (t. I, b. l. 66). 1999-10-29 sutartimi I. V. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 64). Ieškovas ir atsakovė J. A. 1999-11-17 sutartimi įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 62). 1999 m. pabaigoje ieškovas su daiktais išėjo iš buto (duomenys neskelbtini). 2000-02-21 atsakovė J. A. pasirašė raštelį, kurį patvirtino notarė, kad I. A. pretenzijų dėl turto neturi (t. I, b. l. 76, 77). 2000-02-25 I. A. ir J. A. santuoka nutraukta (t. I, b. l. 6, 7).
Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad pretenzijų į santuokoje įgytą turtą nuo 2000-02-25 nepareiškė nei atsakovė J. A., nei ieškovas, kol ieškovė nepateikė ieškinio teismui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Tik J. A. pareiškus ieškinį I. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, I. A. pateikė teismui ieškinį prašydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jo ir atsakovės J. A. jungtine nuosavybe, iš atsakovės priteisti 56 250 Lt kompensaciją už atsakovei atitenkančias 45/100 dalis ieškovo asmeninės nuosavybės, o atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir L. A. bei B. A., o taip pat 1999-10-29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį mainų sutartimi, sudaryta tarp I. V., L. A. ir B. A., prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti tarp atsakovės ir ieškovo I. A., pripažįstant J. A. nuosavybės teisęs į ½ dalį šio buto. Pirmosios instancijos teismas pripažino keturių kambarių buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį apsimestiniu, vertino, kad šis butas buvo parduotas ieškovui apgavus atsakovę J. A., ir nustatė atitinkamas butų nuosavybės teisės dalis, tačiau toks teismo sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvegiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismas nepadalijo turto tarp sutuoktinių, kaip nustatyta įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad turto padalijimo būdas nebuvo nurodytas ir atsakovės J. A. priešieškinyje. Šio klausimo neišsprendus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl to negali pasisakyti. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dalytino turto vertę jo padalijimo metu, o nesant tokių įrodymų dalyti šalių turto nėra galimybės (CPK 327 str. 1 d . 2 p., 2 d.).
Tai pat pažymėtina, kad teismas pripažindamas 1999-10-29 pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais, nesprendė restitucijos klausimo, t. y. 88 000 Lt, pagal sutartį sumokėtų I. V., grąžinimo klausimo. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį šio klausimo neišsprendus pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakyti negali.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį negaliojančia vertindamas byloje esančius įrodymus netyrė ir nevertino, ar po santuokos nutraukimo šalys faktiškai nepasidalijo turto tarpusavio susitarimu, t. y. atsakovei J. A. liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovas su daiktais įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pretenzijų vienas kitam nebeturėjo. Šias aplinkybes būtina įvertinti sprendžiant klausimą, ar apskritai yra pagrindas dalyti santuokoje įgytą turtą, t. y. butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakyti negali, nes tokiu atveju pablogintų apelianto – ieškovo I. A. padėtį, o atsakovė J. A. apeliacinio skundo nepateikė (CPK 313 str.). Tačiau blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 313 str.).
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str.) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
.
Kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis
Kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė
Rimvida Zubernienė