Civilinė byla Nr. 2-574-945/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14275-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.; 2.1.5.2.; 2.5.10.; 2.5.10.2.;

2.5.10.2.4.1.;  3.2.6.1. (S)

              KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, Gedailei Balčiūnaitei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Vidai Gagienei ir Konstantinui Šumskui, atsakovės UAB „Agda“ atstovei advokato padėjėjai Simonai Balčiauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Agda“, trečiajam asmeniui UAB „Autodalys“ dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4.230 Eur žalos gamtai atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog vykdydama darbus trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė, neturėdama leidimo medžiams ir krūmams kirsti, nukirto 2 saugotinus medžius, augusius sklype, ir 8 saugotinus medžius, augusius valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo. Atsakovės direktorius už nurodytus veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka, kaip pažeidęs ATPK 78 straipsnio 1 dalies, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Neteisėtai iškirsti trys paprastieji kaštonai, vienas paprastasis ąžuolas ir šeši karpotieji beržai. Žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovei 2015 m. balandžio 14 d. buvo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotas tik medžių iškirtimas trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, už kurių iškirtimą, kaip numatytą projekte, žala neskaičiuota. Valstybinėje žemėje darbų atsakovė nevykdė. Trečiajam asmeniui įsigijus žemės sklypą, šalia esančioje valstybinėje žemėje medžių nebebuvo. Medžių buvimas įrodinėjamas 2012 m. daryta nuotrauka. Vienas iš dviejų sklype turėjusių likti medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo ne aukštesnis, nei 1 m., kas paneigia aplinkybę, jog buvo išpjauti atitinkamai 22 cm ir 28 cm skersmens kaštonai. Kadangi atsakovė nebuvo administracinio teisės pažeidimo bylos šalimi, šioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Įvykio vietoje nebuvo atlikti jokie matavimai, todėl neaišku, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Pabrėžtina, jog žala apskaičiuotina pagal medžio kamieno skersmenį 1,3 m aukštyje. Kartu atsiliepime pateiktas prašymas, konstatavus civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, priteistino žalos atlyginimo dydį mažinti vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog visi darbai buvo atliekami trečiajam asmeniui priklausančiame sklype pagal patvirtintą projektą. Kadangi saugotinus medžius išpjovė sklypo savininko įgaliotas asmuo, saugotinų medžių vertė neatlygintina.

Dublike, palaikydamas savo ieškinyje išdėstytą poziciją, ieškovas papildomai nurodė, jog vykdant darbus nebuvo laikomasi sklypo ribų, medžiai buvo kertami ir žemės lyginamos beveik iki pat Lazdijų gatvės važiuojamosios dalies. Vykdant darbus iškirsti 8 medžiai valstybinėje žemėje. Šią aplinkybę patvirtino atsakovės direktorius administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sklype ir prie jo ribos augusių medžių neatitinka žemės sklypo plane nurodytų duomenų. Šalia trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo augę medžiai užfiksuoti ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktoje medžiagoje. Žala gamtai apskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų.

Triplike, palaikydama savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, atsakovė papildomai nurodė, jog į bylą pateiktose nuotraukose nematyti nei kelmų, nei duobių, kurie leistų spręsti, kad medžiai faktiškai buvo iškirsti. Teikdamas paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius nepripažino medžių kirtimo valstybinėje žemėje fakto. Žemės sklypo plane nurodyti medžiai, esantys už trečiojo asmens sklypo ribos, nepažymėti numeriais, t.y. nesaugotini. Savivaldybės interneto svetainėje nurodytas medžių išdėstymas neatitinka nurodytojo žemės sklypo plane.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto civilinė atsakomybė už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jo ūkinės veiklos, neatsižvelgiant į kaltę, civilinį ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą.

Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi darbai, nuosavybės teise nuo 2015 m. vasario 5 d. priklauso trečiajam asmeniui. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog darbus sklype su trečiuoju asmeniu sudarytos Pastato statybos rangos sutarties pagrindu vykdė atsakovė. Atsakovė neginčija ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog po to, kai 2015 m. vasario 7 d. žemės sklype buvo atlikti medžių ir krūmo pjovimo darbai, žemės sklype liko du saugotini medžiai, tuo tarpu su trečiajam asmeniui priklausančiu sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje medžių nebeliko. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti medžius.

Nesutarimas kilo dėl to, kiek ir kokių medžių sklypuose buvo iki atsakovei atliekant darbus, taip pat, ar tie medžiai buvo saugotini. Kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovas, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta taisyklė, pagal kurią Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Atsakovės argumentas, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma Aprašo 12.1 punkte įtvirtinta išimtis, pagal kurią saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, iš vienos pusės, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija neatitinka nei vienos iš Aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų, iš kitos pusės, sistemiškai aiškinant Aprašo 9 ir 12 punktus spręstina, jog Aprašo 12 punkte nurodytos išimtys, net ir egzistuojant atitinkamoms sąlygoms, nepaneigia pareigos gauti leidimą kirtimo darbams vykdyti, tesukuria teisę kompetentingoms institucijoms išduodant leidimą medžiams kirsti nenumatyti darbus atliekančio asmens pareigos atsodinti medžius, taip pašalinant gamtai padarytą žalą, tačiau nepaneigia atitinkamo subjekto pareigos atlyginti padarytą žalą tuo atveju, jeigu darbai atliekami neturint tam teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Vertinant šalių argumentus dėl to, kiek ir kokių saugotinų medžių išpjovė atsakovė, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, saugotiniems priskirtini visi valstybinėje žemėje augantys medžiai. Privačioje žemėje augantys medžiai saugotinais pripažįstami vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 patvirtintais kriterijais.

Nagrinėjamu atveju duomenys apie trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augančius saugotinus medžius nurodyti į bylą pateiktame 2013 m. spalio 19 d. žemės sklypo plane. Sklype užfiksuota 16 saugotinų medžių, nurodyti jų pavadinimai ir matmenys. Kaip matyti iš ant plano uždėto spaudo, duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis CK 4.262 straipsnio nuostatomis, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nei šių duomenų nuginčijimo faktą, nei dėl to vykstančius teisminius procesus ar administracines procedūras patvirtinančių įrodymų atsakovė į bylą neteikė. Analogiški duomenys nurodyti ir atsakovės į bylą pateiktame statybos projekte. Be to, atsakovės pateikto į bylą aiškinamojo rašto 5.5 punkte nurodyta, kad sklype yra 16 saugotinų medžių, iš kurių 12 (10 karpotųjų beržų ir 2 mažalapes liepas) reikia iškirsti. Aiškinamojo rašto 5.1 punkte nurodyta, kad sklypo vakarinėje dalyje paliekama esama lapuočių medžių grupė. Visi keturi medžiai, kurie turėjo būti palikti neiškirsti, aiškiai matomi ir projektinėje schemoje. Pastarosios aplinkybės buvo užfiksuotos ir 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2015 m. vasario 19 d. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kur už 14 saugotinų medžių iškirtimą sklypo ribose ir 8 medžių už sklypo ribų neturint privalomo tokiems darbams atlikti leidimo, atsakovės direktoriui G. J. skirta 86 eurų bauda. Atsakovės direktorius, teikdamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, jog darbai buvo atliekami pagal suderintą techninį projektą, kuriame numatyta išpjauti 12 sklype augusių saugotinų medžių, ir palikti keturis. Direktorius akcentavo, jog du medžiai iš tų, kurie turėjo būti palikti, buvo pažeisti puvinio, todėl nuspręsta juos nupjauti. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius net netvirtino, jog vienas iš dviejų nurodytų medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo vos 1 metro aukščio, kaip kad teigiama nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė, atsakovė nebuvo į administracinio teisės pažeidimo bylą įtraukta dalyvaujančiu asmeniu, todėl nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Iš kitos pusės, minėtoje byloje atsakovės direktorius pripažino pažeidimą, byloje užfiksuotos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos medžiagą ir ją papildo, kas leidžia daryti išvadą, jog civiliniame procese tėra teikiama subjektyvi procesinė pozicija, priderinta prie susiklosčiusios situacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią poziciją atsakovė grindžia į bylą su tripliku pateikta informacija iš Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės. Kaip patvirtino liudytojais apklausti Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai J. G. ir O. P., nurodytoje interneto svetainėje pateikti duomenys nelaikytini oficialiais. Pabrėžtina, jog jie neatitinka ir su 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovo pateikta medžiaga esančioje inventorinėje kortelėje nurodytų duomenų, kuriuose aiškiai užfiksuoti duomenys apie medžius, iš kurių matyti, jog iš keturių medžių, kurie turėjo vykdant darbus būti palikti, buvo iškirsti du paprastieji kaštonai. Kartu kaip nepagrįstas vertintinas ir atsakovės atstovės argumentas, kad trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augęs medis, pažymėtas Nr. 4, inventorinėje kortelėje buvo nurodytas kaip nesaugotinas. Sulyginus šios kortelės ir sklypo plano duomenis akivaizdu, jog kortelėje yra užfiksuota 19 medžių, iš kurių tris nurodyti kaip nesaugotini, t.y. saugotinų medžių yra būtent 16, kaip ir sklypo plane. Be to, įvertinus ir plane bei inventorinėje kortelėje nurodytas medžių rūšis ir matmenis akivaizdu, jog plane 3-4 numeriais įvardinti kaštonai atitinka nurodytuosius inventorinės kortelės 3 ir 5 punktuose. Šie medžiai, kaip saugotini, nurodyti tiek įregistruotame žemės sklypo plane, tiek ir darbams vykdyti skirtame projekte. Pabrėžtina ir tai, jog objektyvesni duomenys, susiję su tuo, kiek ir kokių saugotinų medžių augo žemės sklype, į bylą nebuvo pateikti būtent dėl piktybiškai teisės aktų nustatytų reikalavimų atžvilgiu besielgusių atsakovės darbuotojų kaltės. Papildomi duomenys būtų buvę užfiksuoti, jeigu atsakovė būtų kreipusis dėl leidimo kirsti medžius išdavimo. Be to, atsakovė pažeidinėjo ir projekte nustatytus įpareigojimus, niekaip neįformino ir neužfiksavo procedūros, kurios metu buvo nuspręsta iškirsti du pagal projektinę dokumentaciją saugotiniems priskirtus medžius. Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai A. R. ir A. K. iš esmės nepaneigė aplinkybės, jog medžiai buvo kertami neįsitikinus, jog jų iškirtimas yra galimas. Kaip nurodė ieškovo atstovas Konstantinas Šumskas, net ir jam atvykus į darbų atlikimo vietą ir pasidomėjus, ar atsakovė turi leidimus kirsti medžius, jam buvo pateikta klaidinga informacija, kad leidimai yra išduoti. Liudytoju apklausiamas J. G. taip pat patvirtino, jog jis buvo atvykęs į žemės sklypą dar vykstant darbams 2015 m. vasario 9 d. vakare ir preliminariai įvertino padėtį (tiksliam įvertinimui buvo būtini duomenys apie sklypo ribas ir sklype bei šalia jo esančioje valstybinėje žemėje augusius medžius), tuo tarpu atvykus prie sklypo sekančią dieną visi kelmai jau buvo išrauti ir žemės išlygintos (nurodytos aplinkybės užfiksuotos nuotraukose), t.y. operatyviai atlikdami darbus pačios atsakovės darbuotojai ne tik neužfiksavo, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta, bet ir apribojo atsakingų institucijų atstovų galimybes užfiksuoti atitinkamus duomenis. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti neteisėto medžių kirtimo žemės sklypo ribose faktą, tuo tarpu atsakovės pozicija aptariamu klausimu paremta prielaidomis, kurių patikrinti galimybės nėra dėl pačios atsakovės darbuotojų neteisėto, piktavališko elgesio.

Analogiškai vertintini ir į bylą pateikti duomenys dėl už trečiajam asmeniui priklausančio sklypo ribų esančioje valstybinėje žemėje augusių aštuonių saugotinų medžių iškirtimo. Kaip matyti iš žemės sklypo plano, 4 medžiai yra užfiksuoti augantys ties žemės sklypo riba tarp taškų 7 ir 8, 2 medžiai pažymėti ties žemės sklypo riba tarp taškų 1 ir 2, keturi medžiai užfiksuoti ties riba tarp taškų 3 ir 4, iš kurių mažiausiai du yra už sklypo ribos. Sklypo riba tarp taškų 7-8 ir 3-4 aiškiai matoma ir į bylą pateiktoje nuotraukoje iš interneto svetainės Google.lt. Medžių kelmus nurodytose vietose matę nurodė ir posėdžio metu apklausti savivaldybės darbuotojai. Ties sklypo riba augantys medžiai matomi ir su projektu pateiktoje situacijos schemoje. Iš kitos pusės, darbus vykdę asmenys tenurodė, jog ties sklypo riba augo medžiai. Nors A. R. ir nurodė, jog buvo atlikti sklypo ribos nustatymo darbai, kartu jis pripažino negalintis atsakyti, ar už ribos nebuvo medžių, pripažino, jog kirstini medžiai nebuvo niekaip pažymėti, tuo tarpu kirtimo darbus vykdęs A. K. tenurodė žinojęs, jog turi buto palikti keturi medžiai sklypo vakarinėje pusėje, bei visus kitus medžius pjovęs nesigilindamas, ar jie yra saugotini ir ar tokie darbai yra teisėti. Be to, skirtingai nei nurodė atsakovės atstovė, ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra ne tik užfiksuota, kad buvo iškirsti 8 medžiai valstybinėje žemėje, bet ir nurodyta neteisėtais veiksmais gamtai padaryta žala (pabrėžtina, jog ši suma yra ženkliai didesnė už tą, kurios atlyginimą prašoma priteisti, kadangi ieškovas nusprendė civiline tvarka nereikšti reikalavimo dėl žalos, padarytos iškirtus žemės sklype augusius 12 medžių, kurių kirtimas buvo numatytas projekte). Net ir teikdamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius nurodė, jog 2014 m. kovo 19 d. plane matomi medžiai (prie sklypo ribos, netoli Lazdijų g.) nebuvo pažymėti techniniame projekte, tuo tarpu darbai buvo atliekami vadovaujantis projektu, o ne ankstesniais dokumentais. Dar kartą pabrėžtina, jog būtent skubūs neteisėti atsakovės veiksmai ir nulėmė, jog objektyvesniais įrodymais užfiksuoti aptariamų aplinkybių nėra galimybės, t.y. atsakovė ne tik nepaneigė objektyvių ieškovo į bylą pateiktų duomenų apie valstybinėje žemėje augusių medžių kiekį ir rūšį, bet ir pati rėmėsi prielaidomis, kurių tikrumo nėra galimybės patikrinti dėl to, kad atsakovė neužfiksavo darbų eigos ir sunaikino su darbų apimtimi susijusius įrodymus (išrovė kelmus ir išlygino žemes).

Tai, kas nurodyta, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti neteisėtų atsakovės veiksmų faktą. Šie veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos aplinkai atsiradimą, t.y. žala aplinkai buvo padaryta būtent neteisėtai iškertant 10 saugotinų medžių. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti egzistuojant ir dar vienai civilinės atsakomybės taikymo sąlygai- priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Vertinant į bylą pateiktus duomenis, susijusius su žalos dydžio paskaičiavimu, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, prie jo pridėto žalos dydžio apskaičiavimo, tiek ir atsakingų Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų teiktų skaičiavimų bei teismo posėdžio metu teiktų parodymų, žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad nurodyti teisės aktai nagrinėjamu atveju nebuvo taikomi tinkamai, į bylą neteikė.

Atsakovės argumentas, jog kamieno skersmuo buvo matuojamas ties kelmu, o ne 1,3 metro aukštyje, kaip kad nurodyta teisės akte, vertintinas atsižvelgiant į tai, jog, vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 punktu, nupjauto medžio skersmuo išmatuojamas kelme ir tuomet atliekami perskaičiavimai. Santykis tarp medžio kamieno skersmens kelme ir 1,3 m aukštyje nurodytas Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 8.1 lentelėje. Pabrėžtina, jog nurodytoje lentelėje nėra pateikiami paprastojo kaštono duomenys, tačiau daugelio kitų medžių atveju 20-22 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojamas į 16-18 cm skersmenį 1,3 m aukštyje, atitinkamai 26-30 cm kelme perskaičiuojami į 24 cm 1,3 m aukštyje. Lyginant ieškovo pateiktus matavimų duomenis, jog kaštono Nr. 3 skersmuo- 22 cm, kaštono Nr. 4- 28 cm, su plane ir inventorinėje kortelėje nurodytais duomenimis, jog vieno medžio kamieno skersmuo- 16 cm, kito- 16-18 cm, liudytoju apklausiamam matavimus atlikusiam asmeniui nurodžius, jog buvo matuojamas skersmuo kelme ir nenurodžius, jog buvo atliekami kokie nors perskaičiavimai, ieškovei neįrodinėjus, jog duomenys galėjo ženkliai pasikeisti dėl medžio augimo proceso, akivaizdu, jog skaičiuojant žalos dydį turėjo būti laikomasi oficialiuose duomenyse nurodytos informacijos, bei taikomi atitinkamai 16 cm ir 17 cm (16 + 18 / 2) dydžiai.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu perskaičiuotini ir valstybinėje žemėje augusių medžių kamienų skersmenys. Ieškovui nurodžius, jog vieno augusio kaštono skersmuo buvo 20 cm, taikant analogišką skaičiavimo principą konstatuotina, jog 1,3 m aukštyje skersmuo turėjo būti ne mažesnis, kaip 16 cm. Ieškovas taip pat nurodo, jog buvo nupjautas vienas ąžuolas, kurio kamieno skersmuo apskaičiuotas taip: (9+17)/2= 13. Kaip matyti iš lentelėje Nr. 8.1 nurodytų duomenų, 10,7 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojamas į 8 cm skersmenį 1,3 m aukštyje, atitinkamai 13,3 cm kelme perskaičiuojami į 10 cm 1,3 m aukštyje. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo medžio skersmuo 1,3 m. aukštyje buvo ne mažesnis, kaip 9 cm. Lentelėje Nr. 8.1 taip pat pateikiami duomenys apie beržus, pagal kuriuos 31,9 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojama į 24 cm skersmenį 1,3 m aukštyje, atitinkamai 37 cm kelme perskaičiuojami į 28 cm 1,3 m aukštyje, 41,6 cm kelme perskaičiuojami į 32 cm 1,3 m aukštyje. Vadovaujantis nurodytais duomenimis spręstina, jog beržo, kurio skersmuo kelme nurodytas 35 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje turėjo būti ne mažesnis kaip 26 cm (apskaičiuotina tokiu būdu: (24 cm + 28 cm) / (31,9 cm +37 cm) * 35 cm = 26,42 cm), dviejų beržų, kurių skersmuo kelme nurodytas 36 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje turėjo būti ne mažesnis kaip 27 cm (apskaičiuotina tokiu būdu: (24 cm + 28 cm) / (31,9 cm +37 cm) * 36 cm = 27,17 cm), dviejų beržų , kurių skersmuo kelme nurodytas 40 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje turėjo būti ne mažesnis kaip 30 cm (apskaičiuotina tokiu būdu: (28 cm + 32 cm) / (37 cm +41,6 cm) * 40 cm = 30,53 cm), beržo, kurio skersmuo kelme nurodytas 41 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje turėjo būti ne mažesnis kaip 31 cm (apskaičiuotina tokiu būdu: (28 cm + 32 cm) / (37 cm +41,6 cm) * 41 cm = 31,30 cm). Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovo į bylą pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog dviejų trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augusių kaštonų kamieno skersmuo buvo ne mažesnis nei 16 cm ir 17 cm, valstybinėje žemėje augusių vieno kaštono- 16 cm, ąžuolo- 9 cm, beržų- 26 cm, 27 cm, 27 cm, 30 cm, 30 cm ir 31 cm. Kaštonams ir ąžuolui taikant 9 Eur už centimetrą dydį, tuo tarpu beržams- 6 Eur, bei šiuos dydžius dvigubinant, gaunama bendra suma apskaičiuotina taip: ((16 cm + 17 cm + 16 cm + 9 cm) * 9 Eur * 2) + ((26 cm + 27 cm + 27 cm + 30 cm + 30 cm + 31 cm) * 6 Eur * 2) = 1.044 Eur + 2.052 Eur = 3.096 Eur. Būtent tokio žalos aplinkai dydžio egzistavimą ieškovas įrodė.

Vertinant atsakovės prašymą sumažinti priteistino žalos atlyginimo sumą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog žala kilo dėl piktybiško atsakovės teisės aktų reikalavimų nesilaikymo (darbų atlikimo neturint tam būtino leidimo). Pabrėžtina ir tai, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, dar darbų atlikimo metu ėmėsi veiksmų, dėl kurių buvo prarasta galimybė surinkti objektyvesnius duomenis apie faktines atsakovės veiksmų pasekmes. Kartu pabrėžtina, jog atsakovė neteikė įrodymų, jog jai, kaip verslo subjektui, kuriam, beje, taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, šioje byloje nustatytas žalos dydis yra didelis, argumentą dėl žalos dydžio nepagrįstumo pareiškė formaliai, neįvardindama jokių specifinių aplinkybių, kurios leistų abejoti atitinkamos prievolės pagrįstumu. Kartu pabrėžtina, jog ieškovas neprašo priteisti žalos atlyginimo už dalį medžių, kurie augo trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype ir kurių iškirtimas buvo numatytas projekte, t.y. atsakovės atžvilgiu ir taip prašoma taikyti atsakomybę tik už dalį jos neteisėtai atliktų veiksmų.

Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovės 3.096 Eur žalos gamtai atlyginimą.

Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), iš atsakovo valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį elektroninėje byloje mokėtinas žyminis mokestis- 70 Eur (3.096 Eur *3% * 75%) ir dalies teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 4,16 Eur (5,68 Eur / 4.230 Eur * 3.096 Eur = 4,16 Eur), viso- 74,16 Eur (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agda“, juridinio asmens kodas 302569626, 3.096 Eur (trijų tūkstančių devyniasdešimt šešių eurų) padarytos žalos gamtai atlyginimą, įpareigojant priteistas lėšas pervesti į ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742290, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Agda“, juridinio asmens kodas 302569626, 74,16 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.