Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-099147-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

2.4.6.4.4 

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir civilinės atsakovės - draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini0“ filialą Lietuvoje apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. M. konfiskuotas – darant nusikalstamą veiką panaudotas daiktas – automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje priteista 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai M. G., 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai V. G., 3000 Eur neturtinės žalos ir 1197 Eurų turtinės žalos nukentėjusiajai V. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, vairuodamas automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo J. link M. S., 15-tame km pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra sunkaus girtumo laipsnio, kraujyje rasta 2.52 promilės etilo alkoholio, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę ir vietovės reljefą, dėl ko kelio vingyje į kairę, žvyruotoje kelio dangoje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, dėl to mirtinai sužalojo automobilio keleivį E. G., bei keleiviui T. G. padarė sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivei V. G. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviai M. G. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymus.

2.       Kauno apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje esančių rašytinių duomenų visuma, nukentėjusiųjų V. G., V. G. ir M. G. duoti parodymai teisme, patvirtina aplinkybę, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nesivadovavo nukentėjusiosios M. G. parodymais susijusiais su rankinio stabdžio užtraukimu, nes nukentėjusioji apie šią aplinkybę nurodė ne pirmoje savo apklausoje be to, jos parodymų teisingumui turėjo įtakos ir jos neblaivumas. Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai V. G. turtinę žalą konstatavo, kad nukentėjusiosios 1197 Eur civilinis ieškinys yra pilnai įrodytas, todėl turi būti priteista iš draudimo bendrovės, kuri šioje byloje pripažinta civiline atsakove.

3.       Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jį pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisinti.

3.1.                      Skunde nurodo, kad teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis įrodymais, kurie nesuformavo teismo vidinio įsitikinimo dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 281 straipsnio 6 dalį. Ši išvada pagrindžiama tuo, jog teismas vieniems byloje esantiems įrodymams suteikė nemotyvuotą prioritetą prieš kitus, o taip pat, kad kai kuriuos bylos duomenis, turinčius esminės reikšmės teismingam veiksmų kvalifikavimui, visiškai nevertino ir jų nemotyvuotai nepripažino įrodymais. Teismui padarė patį didžiausią poveikį 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo atmestas jo kasacinis skundas, o tuo pačiu paliktas galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo išteisintas T. G..

3.2.                      Apeliantas nurodo, kad teismas nepateikė įrodymų ir jų analizės, kuriais būtų įrodyta, jog jo neblaivumas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu ir jo metu atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas savo baigiamajame procesiniame dokumente nepasisakė dėl kelio, autoįvykio vietoje, būklės, reljefo ypatumų, koks saugus ir priimtinas greitis turėjo būti pasirinktas atsižvelgus į teismo nurodytus kelio ypatumus ir t. t. Taip pat teismas nuosprendyje nepagrindė bylos duomenimis, kuo yra ypatingas šis kelio vingis, kuriame įvyko eismo įvykis ir kodėl vairuotojui privalu būti ypatingai atidžiam automobiliu važiuojant šiuo vingiu. Kadangi teismas nuosprendyje šiuos skunde aptariamo kaltinimo elementus neįrodė bylos duomenimis, todėl jie iš kaltinimo turi būti pašalinti, kaip nepasitvirtinę, neįrodyti.

3.3.                      Apeliantas pažymi, kad vienintelės, kurios teismui davė reikšmingus parodymus apie važiavimo automobiliu ir autoįvykio kilimo aplinkybes yra Vaida ir M. G., ir jų parodymais nenustatyta ir nepatvirtinamas jam pareikštas kaltinimas, kad jis nesaugiai vairavo automobilį, kad važiavo greičiau nei leistinas šiame kelyje važiavimo greitis, kad šioje vietoje buvo labai bloga kelio būklė, kad kelias eina kalnuota vietove, kad būtų buvęs labai staigus kelio posūkis (vingis į kairę, vingis į dešinę), kad dėl nesaugaus vairavimo nesuvaldė automobilio ir dėl to nuvažiavo nuo kelio ir t. t.

3.4.                      Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. G. buvo apklausta du kartus, tačiau tyrėjas jos nepaklausė ar prieš autoįvykį kas nors iš važiavusių automobilyje užtraukė rankinį stabdį, o jeigu buvo užtrauktas stabdis, tai gal ji matė, kas užtraukė rankinį stabdį. 2019 m. gegužės 8 d. M. G. teisiamojo posėdžio metu, nenorėdama suklysti, pareiškė, kad jos 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. parodymai dėl rankinio stabdžio užtraukimo yra teisingi ir prašė jais vadovautis. V. G. parodymai duoti dėl rankinio stabdžio užtraukimo, yra išvestiniai iš M. G. parodymų, t. y. netiesioginiai įrodymai. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad tai, jog automobilio rankinis stabdis yra užtrauktas, ji matė išlipdama iš automobilio po eismo įvykio. 

3.5.                      Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas M. G. parodymus, buvo nenuoseklus ir juos įvertino selektyviai. V. G. parodymais teismas negalėjo paneigti M. G. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir kategoriški per visą ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą, toje dalyje, kurioje nurodo, kad, jam vairuojant automobilį, rankinį stabdį užtraukė T. G.. Dėl šios priežasties teismas V. G. tikėtinais, prielaidų lygio parodymais negalėjo paneigti M. G. šios dalies parodymų, juo labiau, kad teismas BPK numatytomis priemonėmis nepatikrino V. G. parodymų, o dar ir dėl to, kad V. G. parodymai nepatvirtinami kitais bylos duomenimis, įrodymais.

3.6.                      Apeliantas skunde teigia, kad M. G. parodymus, kad važiuojant automobiliui buvo užtrauktas rankinis stabdis patvirtina ir kiti bylos objektyvūs duomenys. Iš byloje esančių fotonuotraukų, pridėtų prie 2015 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos schemos, matosi, kad jose yra keturių ratų slydimo ant žvyruotos kelio dalies ir nuograndoje į griovį, nors schemoje nurodytos tik dvi automobilių slydimo žymės. Teismas taip pat nevertino, aukščiau nurodytų bylos duomenų kontekste, šių liudytojų E. S., I. B., A. P. parodymų, kurie patvirtina nukentėjusiosios M. G. parodymus dėl automobilio užstabdymo rankinio stabdžio pagalba, o taip pat jie patvirtinami objektyvia foto nuotrauka, esančia prie eismo įvykio vietos schemos, kurioje matosi keturių ratų slydimas link šalikelės.

3.7.                      Skundo autorius pažymi, kad teismas, nemotyvuotai atmesdamas V. M. ekspertinio tyrimo išvadą Nr. MV 2018-30, o byloje vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11-49884-15, neatkreipė dėmesio į tai, kad abu ekspertai savo 2019 m. gegužės 31 d. paaiškinimuose teisme, o ekspertas V. M. dar ir savo akte (2 puslapio paskutinė pastraipa) pripažino, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo esanti schema surašyti labai nekvalifikuotai, kad, esant tik tokiems duomenims, kurie nurodyti protokole ir schemoje į kai kuriuos užduotus klausimus negalima atsakyti. Iš eksperto V. M. surašyto akto formuluočių matosi, kad jis, atlikdamas tyrimą, vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti tik dviejuose bylos dokumentuose, t. y. eismo įvykio apžiūros protokole ir schemoje prie jo; kad jis nesusipažino su visa bylos medžiaga, ją neištyrė ir jos duomenų nepanaudojo padarant išvadas. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada padaryta neatlikus net elementaraus ekspertinio tyrimo, kurį privalo atlikti profesionalus ekspertas. Išvados pagrįstos ne matematinių skaičiavimų, kompiuterinių programinių skaičiavimų išdavoje, o pagrįstos tik eksperto manymu, jo prielaidomis, kad buvo taip, kaip jis nurodo, o taip pat kaip nurodoma prokuroro pareikštame įtarime dėl nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. M. ekspertinio akto trūkumai leidžia imperatyviai teigti, jog šio akto išvados neatitinka faktinės autoįvykio situacijos ir išvada dėl autoįvykio priežasties yra neteisinga, t. y. liečiamumo požiūriu ši išvada negalėjo būti priimtina ir ja vadovaujamasi kaip vieninteliu įrodymu, grindžiančiu jo kaltę. Dėl šios priežasties teismas negalėjo šia išvada grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, nes ji nepatvirtinama kitais bylos faktiniais duomenimis.

4.       Civilinė atsakovė – draudimo kompanija AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikianti per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą, Lietuvoje, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai V. G. priteistos turtinės žalos ir priteistą turtinę žalą sumažinti iki 893 Eur.

4.1.                      Skunde nurodo, kad ieškovės V. G. pareikštas 1 197 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas dviem išlaidas patvirtinančiais dokumentais: 480,00 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“ užeigos „P. S.“ Pinigų priėmimo kvitas (už maitinimo paslaugas gedulingų pietų metu) bei 717 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (laidojimo išlaidos).

4.2.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors ieškinyje V. G. nenurodė, kad jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa, tačiau posėdžio metu šis faktas jos buvo patvirtintas žodžiu. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atžyma: „Banko pavedimas Socialinė pašalpa - 304 Eur. Taip pat ir kitame, išlaidas patvirtinančiame dokumente: Užsakyme - Sutartyje dėl laidojimo paslaugų yra prierašas: „Socialinė pašaipa - 304 Eur, likutis - 473 eurai. Šių įrašų turinys akivaizdžiai patvirtina, kad dalis laidojimo išlaidų buvo apmokėta iš socialinės pašalpos. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes nukentėjusios ir civilinės ieškovės V. G. reikalavimas turėjo būti sumažintas 304,00 Eur suma ir iš apeliantės priteista 893 Eur.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas Romaldas Brilius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, o civilinės atsakovės draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą, Lietuvoje, apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas, civilinės atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. M. manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

7.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Vien tai, kad nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

9.       Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

10.       Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nukentėjusios M. G. parodymus susijusius su automobilio rankinio stabdžio užtraukimu, kad būtent T. G. jam nežinant užtraukė rankinį stabdį dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir įvyko eismo įvykis su kilusiomis pasekmėmis. Taip pat apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 127 punkto reikalavimų pažeidimas buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje 6 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6  dalyje, todėl jo atžvilgiu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde su apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentais sutikti negali. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant A. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

11.       Baudžiamojo byloje neabejotinai nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, A. M. vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo J. link M. S., 15-tame kilometre, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas automobilio keleivis E. G., bei keleiviams T. G., V. G. ir M. G. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat tiek rašytiniais bylos duomenimis, tiek paties apelianto, nukentėjusiųjų T. G., V. G. ir M. G. parodymais nustatyta, kad automobilį „VW Polo“ vairavo A. M. bei, tai, jog automobilio vairuotojas ir jo keleiviai buvo neblaivūs. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde.

12.       Iš byloje esančių nukentėjusiosios M. G. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose akivaizdu, kad jos priminiai parodymai skiriasi nuo vėlesnių jos parodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo nukentėjusios M. G. parodymais, jog važiuojant automobiliu T. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, užtraukė rankinį stabdį, po ko įvykio eismo įvykis. Teisėjų kolegija įvertinus visus nukentėjusiosios M. G. parodymus bei bylos esančius kitus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiosios M. G. parodymų vertinimo yra pagrįstos.

12.1.                      Bylos duomenys patvirtina, kad M. G. pirmą kartą buvo apklausta 2015 m. lapkričio 24 d., tai yra nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams (1 t., b. l. 122). Šios apklausos metu duodama parodymus apie eismo įvykio priežastis, parodė, kad ji automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės viduryje. Važiavo žvyrkeliu, tačiau kokiomis aplinkybėmis pateko į eismo įvykį neatsiminė, nes prarado sąmonę. 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu M. G., duodama parodymus apie eismo įvykio priežastis, jau nurodė skirtingas aplinkybes nei 2015 m. lapkričio 24 d. apklausos metu. Ji parodė, kad kai važiavo žvyrkeliu, jai yra išlikęs vaizdas kaip T. G. užtraukia rankinį stabdį. Tuo metu jokių kalbų automobilyje ar kitokių veiksmų iki to momento ir po jo visiškai neatsimena (1 t., b. l. 180). 2016 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 24 d. vykusių teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji M. G. parodė, kad buvo stipriai neblaivi, kalbų apie „saulės piešimą“ automobilyje neatsimena. Važiuojant automobiliu, priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjęs T. G. kaire ranka užtraukė rankinį stabdį, po ko automobilis vertėsi. Dėl kokių priežasčių pirmosios apklausos metu nenurodė aplinkybės susijusios su rankinio stabdžio užtraukimo įtikinamai paaiškinti negalėjo, parodė, kad buvo susijaudinusi dėl brolio žūties (2 t., b. l. 145–147, 166). Taip pat 2019 m. gegužės 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. G. parodė, kad neatsimena automobilio virtimo momento, tačiau jos atmintyje išlikęs vaizdas kaip T. G. užtraukia rankinį stabdį. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu ji davė teisingus parodymus (4 t., b. l. 149).

12.2.                      Iš aptartų nukentėjusiosios M. G. parodymų matyti, kad jos parodymai visose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs. M. G. nenurodė įtikinamų priežasčių dėl ko 2015 m. lapkričio 24 d. vykusios apklausos metu nenurodė aplinkybės, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs T. G. užtraukė rankinį stabdį. Vėliau apklausiama teisiamojo posėdžio metu, M. G. parodė, kad pirmosios apklausos metu buvo susijaudinusi dėl brolio žūties, todėl gal pamiršo paminėti aplinkybę apie T. G. veiksmus užtraukiant rankinį stabdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios M. G. apklausa vyko ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Be to, M. G. parodymų pakeitimo priežastimi ir teiginiu, kad buvo susijaudinusi, verčia abejoti ir tai, kad 2015 m. m. lapkričio 28 d., tai yra praėjus vos keturioms dienoms, po pirmosios M. G. apklausos, LRT rodė laidą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. G. duodama interviu žurnalistams, nurodė, kad šalia vairuotojo sėdėjęs Tomas užtraukė rankinį stabdį, daugiau apie įvykį neatsimena (1 t., b. l. 179). Taip pat iš V. G. parodymų duotų 2015 m. lapkričio 24 d. matyti, kad jai nei viena iš dukrų po įvykio nenurodė aplinkybės dėl rankinio stabdžio užtraukimo (1 t., b. l. 117).

12.3.                      Taip pat nukentėjusiosios M. G. parodymų, apie tai, kad T. G. užtraukė rankinį stabdį nepatvirtina ir automobilyje kartu važiavusios nukentėjusios V. G. parodymai. 2015 m. rugsėjo 6 d. liudytoja apklausta V. G. parodė, kad kai važiavo žvyrkeliu, automobilį vairuojantis A. M. pasakė, kad reikia „išpjauti saulę“ ir staiga užtempė rankinį stabdį, po ko automobilį sumėtė ir jis kelis kartus apsivertė (1 t., b. l. 112–113). 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu parodė, kad paties rankinio stabdžio užtraukimo momento nematė, tačiau iš A. M. pasakytos frazės „reikia išpjauti saulę“ suprato, kad jis užtraukė rankinį stabdį. Jos nuomone, sesuo Monika duodama parodymus supainiojo A. M. ir T. G. balsus, kadangi buvo neblaivi ir po patirtos traumos visko gerai neatsimena (1 t., b. l. 181). 2016 m. lapkričio 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad visas įvykio aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino (2 t., b. l. 145). 2019 m. gegužės 8 d. vykusios apklausos metu, nukentėjusioji V. G. neatsiminė kokius veiksmus, vairuodamas automobilį, atliko A. M. (4 t., b. l. 148).

12.4.                      Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nukentėjusiųjų M. G. ir V. G. parodymus, susijusius su automobilio „VW Polo“ rankinio stabdžio užtraukimo aplinkybėmis bei, tai, kad rankinį stabdį užtraukė T. G., negalima neatsižvelgti ir į 2017 m. balandžio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs bei buvo patikrintas tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinės instancijos teismo. Būtent minėtame nuosprendyje buvo vertinami T. G. veiksmai, susiję su automobilio „VW Polo“, kurį vairavo A. M., rankinio stabdžio užtraukimu. Šiuo nuosprendžiu T. G. pagal BK 282 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

12.5.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę apie rankinio stabdžio užtraukimą, paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktas (4 t., b. l. 20–23), ir šį ekspertizės aktą pateikusios eksperto V. M. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 165–167). Minėtame ekspertizės akte konstatuota, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks: A. M. kelio kairiame vingyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio „VW Polo“. Praradęs judesio stabilumą automobilis slydo dešiniuoju šonu į priekį, į dešinę nuo kelio. Nuslydęs nuo kelio automobilis „VW Polo“ virto per dešinį šoną. Automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki kol sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kelio vingyje A. M. nesuvaldė savo vairuojamo automobilio „VW Polo“, dėl ko šis nuslydo nuo kelio į dešinę ir apvirto. Negalima apskaičiuoti automobilio „VW Polo“ greičio prieš eismo įvykį. Automobilio „VW Polo“ vairuotojas A. M. važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi, privalėjo kuo arčiau jo dešiniojo krašto tokiu greičiu, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilis „VW Polo“ judesio stabilumą prarado dėl užstabdytų, užtraukiant rankinį (stovėjimo) stabdį, jo užpakalinių ratų. Rankinio (stovėjimo) stabdžio svirties užtraukimas gali sąlygoti techniškai tvarkingo užpakalinių ratų blokavimą. Užstabdžius važiuojančio lengvojo automobilio ratus, jis gali prarasti stabilų judėjimą. Šį ekspertizės aktą ekspertas V. M. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei davė išsamius paaiškinimus tiek dėl netinkamai užfiksuoto eismo įvykio vietos, tiek ir dėl rankinio stabdžio užtraukimo.

12.6.                      Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad ekspertas V. M. pripažino, kad rankinio stabdžio svirties užtraukimas gali sąlygoti automobilio stabilumo praradimą. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymima, kad ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek duodamas paaiškinimus nurodė, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio svirties užtraukimas gali sąlygoti techniškai tvarkingo užpakalinių ratų blokavimą, užstabdžius važiuojančio lengvojo automobilio ratus, jis gali prarasti stabilų judėjimą, tačiau ekspertas buvo kategoriškas, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų konstatuoti, kad buvo užtraukta rankinio stabdžio svirtis. Kadangi buvo užfiksuoti tik vienos pusės ratų pėdsakai, todėl jokio pagrindo teigti, kad automobilis judėjimo stabilumą prarado būtent užtraukus rankinį stabdį, dėl ko būtų užstabdyti abu užpakaliniai ratai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių eksperto paaiškinimų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų E. S., I. B., A. P. parodymai. Pažymima ir tai, kad ekspertui V. M. buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga.

12.7.                      Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl privataus eksperto V. M. atlikto tyrimo, kuris pavadintas eksperto išvada MV-2018-30, vertinimo. Privatus ekspertas V. M. padarė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrįsta eismo įvykio, užregistruoto 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)15 km, kurio metu nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi automobilis „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., eiga detalizuota tiriamosios dalies 2.5 p. ir apibendrinta 2.6 p. Techniniu pobūdžiu pilnai pagrindžiama, kad automobilyje „VW Polo“, staigiai užtraukus stovėjimo stabdį, vien dėl to šis automobilis tampa nevaldomas ir nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies ties tiriamojo eismo įvykio vieta, kad prasidėjus šio automobilio šoniniam slydimui, jo vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvūs duomenys, taipogi šio tyrimo rezultatai, leidžia daryti išvadą, jog techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas A. M. veiksmai turėjo įtakos tiriamojo eismo įvykio kilimui (3 t., b. l. 137–155).

12.8.                      Teisėjų kolegija, pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-525/2010). Šios išvados yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-507/2016).

12.9.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato iniciatyva gauta konsultacinė išvada buvo tinkamai patikrinta pirmosios instancijos teisme, nes V. M. buvo apklaustas kaip specialistas ir davė paaiškinimus teisme, kaip ir ekspertas V. M.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. kaltės, pagrįstai nepripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. konsultacinės išvados vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, o vertino pastarąjį dokumentą, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

13.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis A. M. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus 14, 127 punkte, t. y. vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas sunkus 2,52 promilių neblaivumo laipsnis), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę ir vietovės reljefą, dėl ko kelio vingyje į kairę, žvyruotoje kelio dangoje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, kas šiuo atveju neabejotinai buvo pagrindinė ir būtinoji eismo įvykio kilimo priežastis. Dėl minėtų nuteistojo A. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo E. G., o keleiviams T. G., M. G. ir V. G. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Nors byloje nėra nustatyta kokiu greičiu važiavo A. M. ir kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog jis viršijo leistiną greitį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog leistinas greitis dar nereiškia, kad jis yra saugus, nes Kelių eismo taisyklių 127 punktas, kurio pažeidimas ir yra inkriminuotas apeliantui, įpareigoja vairuotojus, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

14.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl A. M. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su A. M. apeliacinio skundo motyvais ir jo pagrindu naikinti/keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinės atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, apeliacinio skundo

15.       Civilinė atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajai V. G. priteistu turtinės žalos dydžiu bei nurodo, kad iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos turėjo būti atimta nukentėjusiajai išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa.

15.1.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. G. buvo pareiškusi 1197 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 717 Eur ir 480 Eur gedulingi pietūs (2 t., b. l. 91–92, 4 t., b. l. 160). Šį civilinį ieškinį V. G. palaikė ir pirmosios instancijos teisme.

15.2.                      Nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios V. G. ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį neįvertino tai, jog nukentėjusioji V. G. gavo 304 Eur laidojimo pašalpą. Nukentėjusiosios V. G. parodymai patvirtina, kad iš ieškinyje nurodytos turtinės žalos nebuvo atimta gauta 304 Eur laidojimo pašalpa.

16.       Esant šioms aplinkybėms iš civilinio atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, turi būti priteista 893 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios V. G. naudai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, civilinės atsakovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti ir iš civilinės atsakovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, nukentėjusiajai V. G. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 893 (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų) eurų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Darius Kantaravičius

                                                  Nerijus Meilutis