Civilinė byla Nr. e2-1393-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01357-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,
sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. D.,
atsakovo atstovei teisininkei L. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
- Ieškovė UAB „Composite Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Traidenis“ 197 240,63 Eur skolos, 4 197,30 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 t., e. b. l. 1-7). Nurodė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė parduodavo, o atsakovė pirkdavo prekes, kurios buvo nurodomos ieškovės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Pažymėjo, kad neapmokėta sąskaitų suma sudaro 197 240,63 Eur. Ieškovės teigimu, ji 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. gruodžio 7 d. raštais paragino atsakovę grąžinti visą susidariusį įsiskolinimą, tačiau jokie mokėjimai iki ieškinio pareiškimo teisme nebuvo atlikti.
- Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Composite Lithuania“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Composite Lithuania“ iš atsakovės UAB „Traidenis“ 197 240,63 Eur skolos, 4 197,30 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 201 437,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 2 188,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., e. b. l. 64-65).
- Kauno apygardos teisme 2018 m. sausio 22 d. atsakovės UAB „Traidenis“ pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. preliminaraus sprendimo ir prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. preliminarų sprendimą panaikinti (1 t., e. b. l. 112-116). Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
- Ieškovė ir atsakovė susitarė žodžiu, kad ieškovė atsiskaitymų palauks. Šį faktą patvirtina aplinkybė, jog 2017 m. liepos 28 d. suėjo pirmasis mokėjimo terminas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ieškovė dėl esamų įsiskolinimų kreipėsi tik 2017 metų lapkričio pabaigoje.
- Ieškovė neteisingai teigia, kad atsakovė nereaguoja į geranoriškus raginimus sumokėti skolą. Gavus vienintelį oficialų reikalavimą mokėti skolą 2017 m. lapkričio 21 d., ieškovė sureagavo. Ieškovės ir atsakovės vadovai telefonu susitarė, kad ieškovės sąskaitos bus apmokėtos tada, kai atsakovė gaus reikalingas pinigų sumas iš savo užsakovų. Tačiau 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė reikalavimą mokėti, į kurį atsakovė taip pat reagavo ir pateikė siūlomą skolos grąžinimo dalimis grafiką. Ieškovė su juo nesutiko ir neparodė iniciatyvos situaciją išspręsti taikiai. Atsakovė siekia taikiai išspręsti ginčą su ieškove: 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėjo ieškovei 26 000 Eur, o 2018 m. sausio 17 d. sumokėjo 26 000 Eur ir įsipareigoja skolą dengti toliau iki pilno atsiskaitymo.
- Atsakovė padengė dalį skolos, todėl pagal kasacinio teismo praktiką, netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Pažymi, kad teismas nevertino ieškovės patirtų nuostolių ir jos prašomos netesybų dydžio santykio. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir kt., jos pripažįstamos aiškiai per didelėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Nurodo, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą mokėti ir 2017 m. gruodžio 12 d. raštu pateikdama siūlomą skolos grąžinimo grafiką, palūkanų (delspinigių) sumos neįtraukė, o ieškovė tam neprieštaravo, todėl palūkanos neturi būti priteistinos, nes ieškovė jų nelaiko privalomomis.
- Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) nuostatomis. Pagal kasacinio teismo praktiką taikytina teisės norma yra CK 6.210 straipsnio 2 dalis, pagal kurią „kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2012). Kadangi įstatymo, reglamentuojančio būtent specifiškai procesinių palūkanų dydį nėra, juo labiau nebuvo jokio šalių susitarimo dėl procesinių palūkanų, yra taikytina minėta Civilinio kodekso nuostata ir ieškovė turėtų teisę reikalauti ne 8 procentų, bet daugiausia 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.
- Atsakovės UAB „Traidenis“ atstovė teisininkė L. T. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į šalių žodinius susitarimus pakeisti atsiskaitymo sąlygas, skola ieškovei susidarė tik nuo oficialaus raginimo apmokėti skolą pateikimo, o palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo 2017 metų pabaigos (2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio įrašas 29:31-30:24).
- Kauno apygardos teisme 2018 m. vasario 8 d. gautas ieškovės UAB „Composite Lithuania“ atsiliepimas į atsakovės UAB „Traidenis“ pareikštus prieštaravimus, kuriame ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. preliminarų sprendimą pakeisti – sumažinti priteistos pagrindinės skolos dydį iki 125 240,63 Eur (1 t., e. b. l. 163-166). Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
- Byloje pateikti ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę ir ragino padengti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovė nuo 2017 m. gegužės mėnesio sąmoningai siekė išvengti skolinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymo. Šalių susirašinėjimas pagrindžia ne atsakovės sąžiningumą ir bendradarbiavimą dėl skolos grąžinimo, bet atsakovės siekį atitolinti savo skolinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymą.
- Atsakovė atliko mokėjimus tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovė ieškovei pervedė 72 000 Eur sumą.
- PVM sąskaitose-faktūrose buvo nustatyta, kad laiku neapmokėjus sąskaitos, už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,2 % dydžio delspinigiai. Ieškovė jokia forma nėra išreiškusi, jog atsisako savo turimos teisės į delspinigius. Tarp bylos šalių yra susiklostę komerciniai sutartiniai pirkimo — pardavimo teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Jose yra aiškiai nurodyti terminai iki kada atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove, o jų nesilaikius, ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti tiek netesybas (delspinigius), tiek palūkanas. Byloje ieškovė pasirinko reikalauti ne netesybų, o įstatyminių palūkanų (8 %), kurios yra nustatytos Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Įstatyme įtvirtintos palūkanos vertintinos kaip minimalūs įstatyminiai Ieškovės nuostoliai ir toks palūkanų dydis negali būti mažinamas tais pagrindais, kuriais gali būti mažinamos netesybos.
- Teismas teisingai sprendė dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes Mokėjimų įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnyje nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
- Ieškovės UAB „Composite Lithuania“ atstovas advokatas A. D. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad komerciniai sandoriai, iš kurių kilo skolinis įsipareigojimas, buvo sudaryti tarp ūkio subjektų, nėra ginčo, kad medžiagas atsakovė iš ieškovės pirko savo gaminių, kuriuos atsakovė realizuoja tretiesiems asmenims, gamybai, todėl ieškovė reikalauja 8 procentų palūkanų pagal Mokėjimų įstatymą, kurio taikymui yra visos sąlygos (2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio įrašas 22:26-23:07).
Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl faktinių bylos aplinkybių
- Teismas iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatė, kad ieškovė teikė atsakovei UAB „Traidenis“ prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovė išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitos suma 50 045,60 Eur, 2017 m. gegužės 30 d. – 31 351,71 Eur, 2017 m. gegužės 31 d. – 537,19 Eur, 2017 m. birželio 7 d. – 2 745,88 Eur, 2017 m. birželio 14 d. – 7 706,49 Eur, 2017 m. birželio 16 d. – 50 045,60 Eur, 2017 m. liepos 12 d. – 1 201,53 Eur, 2017 m. liepos 17 d. – 9 162,73 Eur, 2017 m. liepos 20 d. – 877,01 Eur, 2017 m. liepos 21 d. – 50 045,60 Eur, 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 855,71 Eur, 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 29 694,61 Eur, 2017 m. rugsėjo 20 d. – 240,31 Eur, 2017 m. rugsėjo 27 d. – 3 340,81 Eur, 2017 m. spalio 2 d. – 1 043,02 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 1 647,14 Eur, 2017 m. spalio 24 d. – 331,74 Eur, 2017 m. spalio 30 d. – 1 738,90 Eur, 2017 m. lapkričio 2 d. – 128,27 Eur ir 2017 m. lapkričio 8 d. – 1 307,44 Eur (1 t., e. b. l. 1, 8-27) Pagal šias sąskaitas atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 197 240,63 Eur. 2017 m. lapkričio 21 d. raštu ieškovė atsakovę informavo apie netinkamą piniginių prievolių vykdymą ir paragino grąžinti visą susidariusį įsiskolinimą (1 t., e. b. l. 45). 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė atsakovei pateikė reikalavimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir netesybas (1 t., e. b. l. 46), tačiau jokie mokėjimai nebuvo atlikti.
Dėl skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras
- CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų, praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
- CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje stadijoje atsakovas teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
- Bylos duomenys patvirtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Traidenis“ atstovė teisininkė L. T. nurodė, jog ieškinio dalį dėl 125 240,63 Eur pripažįsta. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (CPK 140 straipsnio 2 dalis) (1 t., e. b. l. 190). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimo dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atsakovės ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 125 240,63 Eur skola (CK 6.38, 6.63 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo ir palūkanų dydžio
- Ieškovė UAB „Composite Lithuania“ prašo priteisti 8 procentų dydžio palūkanas (4 197,30 Eur), nustatytas Mokėjimų įstatyme. Reikalavimą grindžia tuo, kad PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyti 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną dieną, nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos. Kadangi sąskaitos nebuvo apmokėtos, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti minėtus delspinigius (netesybas). Tačiau ieškovė šioje byloje pasirinko reikalauti ne netesybų, o Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytų 8 procentų įstatyminių palūkanų, kurios sudaro 4 197,30 Eur, pateikė palūkanų apskaičiavimo lentelę (1 t., e. b. l. 3).
- Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37).
- Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
- Pagal Mokėjimų įstatymo nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal teismo nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai, tarp kurių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kuriuos pagrindžia ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės prašomoms palūkanoms taikyti Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatytą palūkanų dydį.
- Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad netesybos turėtų būti mažinamos. Pažymėtina, kad ieškovė pasirinko reikalauti ne netesybų (0,2 procentų už dieną delspinigių), bet įstatyminių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams, kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002, kt.). Teismas pažymi, kad šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, todėl yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad Mokėjimų įstatyme nustatytos 8 procentų palūkanos negali būti mažinamos, todėl iš atsakovės yra priteisiamos 8 procentų palūkanos už pradelstų piniginių prievolių įvykdymo terminus - 4 197,30 Eur.
- Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad atsakovei neįtraukus į siūlomą skolos grąžinimo grafiką palūkanų (delspinigių) sumos, ieškovė tam neprieštaravo, todėl palūkanos neturi būti priteistinos, atmestinas. Teismas pažymi, kad ieškovė jokia forma nėra išreiškusi turimos teisės į delspinigius pagal PVM sąskaitas-faktūras atsisakymo, o su siūlomo skolos grąžinimo grafiko nuostatos ieškovei taip pat buvo nepriimtinos (CK 6.210 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
- Atsakovės teigimu, ieškovė remdamasi Mokėjimų įstatymu nepagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas. Teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteistinos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
- CPK 430 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jį panaikinti arba pakeisti. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Composite Lithuania“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Traidenis“ 197 240,63 Eur skolos, 4 197,30 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 201437,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 2 188,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove bylą nagrinėjant teisme iš dalies atsiskaitė, sumokėjo 72 000 Eur skolos, o likusią nesumokėtą skolą (125 240,63 Eur) pripažino, ginčas byloje vyko tik dėl 8 procentų palūkanų (4 197,30 Eur) ir 8 procentų procesinių palūkanų. Teismui pripažinus, kad šios palūkanos yra pritaikytos pagrįstai, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, nes atsakovė po ieškinio priėmimo dalį skolos grąžino, todėl preliminarus sprendimas keistinas, sumažinant priteistos skolos dydį iki 125 240,63 Eur, priteisiant 4 197,30 Eur palūkanų ir 8 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą – 125 240,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
- Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu ieškovei UAB „Composite Lithuania“ priteisė 1 281 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 2 188,50 Eur. Ieškovė byloje prašo papildomai priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. mokėjimo pavedimu advokatui A. D. ieškovė už atskirojo skundo, atsiliepimo į prieštaravimus parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje sumokėjo 1 633,50 Eur (1 t., e. b. l. 189).
- CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.
- Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos 907,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose), todėl yra priteistos pagrįstai.
- Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašomos papildomai priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius rekomendacinius užmokesčio dydžius. Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už atsiliepimą į prieštaravimus, atskirąjį skundą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje nustatytinas pagal paskutinio mokėjimo datą – 2018 m. balandžio 3 d. Pagal Rekomendacijų 8.5, 8.15, 8.19 punktus ir užpraėjusio ketvirčio (2017 m. IV ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (838,7 Eur), maksimalus užmokestis už atskirojo skundo parengimą yra 335,48 Eur (838,7 Eur x 0,4), už atsiliepimą į prieštaravimus 712,89 Eur (838,7 Eur x 0,85), o už 2,5 val. pasirengimą ir atstovavimą posėdyje 209,67 Eur (838,7 Eur x 0,1 x 2,5), viso 1 258,04 Eur (335,48 Eur + 712,89 Eur + 209,67 Eur). Teismas, remdamasis rekomenduojamais užmokesčio dydžiais, atsižvelgdamas į advokato darbo ir laiko sąnaudas surašant atskirąjį skundą (nėra daug ginčytinų aplinkybių), į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nėra sprendžiamų klausimų naujumo), bei tai, jog 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdis truko 36 minutes, 2018 m. balandžio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei UAB „Composite Lithuania“ iš atsakovės UAB „Traidenis“ 1 258,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš viso – 3 446,54 Eur (2 188,50 Eur + 1258,04 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).
- Iš atsakovės UAB „Traidenis“ valstybės naudai priteistinos 4,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, 9 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. preliminarų sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Composite Lithuania“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 125 240,63 Eur (šimtą dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 63 ct) skolos, 4 197,30 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 30 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 125 240,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Composite Lithuania“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3446,54 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ 4,88 Eur (keturis eurus 88 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Mindaugas Šimonis