Civilinė byla Nr. e2-546-324/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00822-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.1.3.2; 2.4.2.13; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

              sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

            dalyvaujant ieškovės atstovams P. G. ir advokatui V. I. (V. I.),

            atsakovų atstovams advokatui D. M., R. N.,

            teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo ir

nustatė:

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybė ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinierinius tinklus (toliau tekste – ir tinklus) – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) – naudoja atlygintinai, mokant ieškovei 10 003,29 (su PVM) Eur kiekvieną mėnesį; naudojimosi terminas – nuo 2014-01-01 iki inžinerinių tinklų išpirkimo dienos, įpareigojant atsakoves savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė yra ieškinyje nurodytų vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkė. Inžineriniai tinklai yra prijungti prie Kauno miesto vandentiekio tinklų, nuo 2006 metų atsakovė UAB „Kauno vandenys“ šiais tinklais naudojasi ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. yra juos naudoja savo tiesioginių funkcijų įgyvendinimui. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra paviršinių nuotekų tvarkytoja, todėl turi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimu buvo nustatyta atlygintina inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka – 2 procentai nuo šių tinklų vertės, priteisiant šią sumą nuo 2009-06-08 iki 2013-12-31 (46 167,40 Eur). Teisės aktai numato imperatyvią Kauno miesto savivaldybės pareigą perimti ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus, kurie yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui bei paviršiniam nuotekų tvarkymui, Kauno miesto savivaldybės ar UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn, įtvirtina inžinerinių tinklų išpirkimo bei perdavimo tvarką. Atsakovės iki šiol tinklų neišpirko, jais naudojasi neatlygintinai. Ieškovės teigimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybė tinklų išpirkimo procedūrą vilkina – atsakovės išpirkimo procedūrą pradėjo tik po to, kai ieškovė 2015-03-30 prašymu Nr. 5-11 kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. Prašymo pagrindu ši atsakovė 2015-09-11 paruošė išvadą bei pasiūlė atsakovei Kauno miesto savivaldybei išpirkti išvadoje nurodytus inžinerinius tinklus (nepagrįstai nepasiūlė išpirkti dalies lietaus nuotekų tinklų). UAB „Kauno vandenys“ 2018-03-21 raštu Nr. (32-07.19)8-763 už 1 418 074,61 eurų vertės inžinerinius tinklus pasiūlė 10 751 eurų išpirkimo kainą. Ta kaina yra šimtą keturiasdešimt kartu mažesnė už jų vertę. Toks pasiūlymas įrodo išpirkimo procedūros vilkinimą, siekį kuo ilgiau neatlygintinai naudotis ieškovės nuosavybe. Ieškovė su neatlygintinu tinklų naudojimu nesutinka, dėl jų  naudojimo jokių sutarčių sudaryta nebuvo. Nuo 2014-01-01 atsakovės gauna naudą iš tinklų naudojimo, todėl mainais turi suteikti ekvivalentinę naudą ieškovei, kurios nuosavybe naudojasi. Ieškovė 2017-02-14 prašymu Nr. 11 kreipėsi į atsakovę UAB „Kauno vandenys“ dėl 102 852,32 Eur atlyginimo už tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31. UAB „Kauno vandenys“ į šį prašymą neatsakė, prašyme nurodytos sumos nesumokėjo. Dėl to nustatytina atlygintinė inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka bei sąlygos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki jie bus išpirkti. Mokėtino atlyginimo už naudojimąsi inžineriniais tinklais dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime byloje Nr. 2A-317/2014 suformuotu principu, jog atlyginimas turi kompensuoti apskritai visų tinklų vertę per visus naudojamus 50 metų, jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti. Pagal ieškovės pateiktą pažymą „Vandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimas“, tinklų vertė 2014-01-01 sudarė 1 418 074,61 Eur. Atitinkamai vieno mėnesio nusidėvėjimo suma, skaičiuojant, jog tinklai nusidėvi per 50 metų laikotarpį, sudaro 2362,54 Eur (1 418 074,61/50/12). Todėl atsakovės už inžinerinių tinklų naudojimą, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuotais atlyginimo skaičiavimo principais, turi mokėti ieškovei 2362,54 Eur mėnesinį atlyginimą. Į tinklų įrengimą ieškovė investavo savo privačias lėšas, todėl kaip piniginių lėšų investuotoja turi teisę į investicijų duodamą grąžą (CK 4.53 straipsnio 2 dalis, Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis bei 34 straipsnio 7 dalies 3 p., pagal kuriuose įtvirtintus atsakovų teikiamų paslaugų kainų nustatymo principus į kainą įtrauktinos ne tik paslaugų tiekimo sąnaudos, bet ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patvirtindama atsakovės UAB „Kauno vandenys“ teikiamų paslaugų įkainius, 2012-05-25 pažymoje Nr.05-109 kainoje vartotojams nustatė 3,72 procento amortizacinius atskaitymus ir 5 procentų gryną pelną (turto grąžą), t. y. pelną po mokesčių. Todėl investicijų į inžinierinius tinklus grąžos dydis yra 5 procentai, kuriuos atsakovės ir turi mokėti ieškovei už šių tinklų naudojimą savo veikloje – 1 418 074,61 x 0,05:12= 5904,64 Eur į mėnesį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 17 str. 1 d. įtvirtinta, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, <..>“. Kadangi Geriamojo vandens tiekimo įstatymas įpareigoja vandens tiekėjus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą apskaityti atstojamąja verte, nes užtikrinti ilgalaikį infrastruktūros eksploatavimą, renovaciją ir plėtrą galima tik tuo atveju, jei teikiamų paslaugų kainos sudedamosios dalys apskaičiuotos nuo infrastruktūros atstatomosios/atkuriamosios vertės, ieškovė prašo amortizacinius atskaitymus bei investicijų grąžą skaičiuoti nuo inžinerinių tinklų atstatomosios vertės (1 418 074,61 Eur), kuri buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 paskirto nepriklausomo turto vertintojo V. Č. ir kuri yra  atvaizduota ieškovės balanse. Iš viso ieškovei turi būti mokama 8267,18 Eur. Ji yra PVM mokėtoja, todėl jai mokėtina suma didinama PVM – 1736, 11 Eur. Tokio dydžio (10 003, 29 Eur) atlyginimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2014-01-01, t. y. nuo to momento, kai inžinerinių tinklų naudojimasis vėl tapo neatlygintinis, iki inžineriniai tinklai bus išpirkti. Ieškovė yra privati įmonė ir neturi pareigos savo nuosavybe prisidėti prie viešųjų interesų tenkinimo. Abi atsakovės turi pareigą organizuoti bei vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymą, todėl atlyginimas ieškovei priteistinas iš abiejų atsakovių solidariai.

  Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

 Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės motyvais dėl atsakovės neatlygintino naudojimosi inžineriniais tinklais ir iš jų gaunamos naudos. UAB „Avelana“ 2000 – 2006 m. savo lėšomis pastatė ginčo tinklus siekdama komercinių tikslų, t.y. padidinti prie jų infrastruktūros prijungtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, vertę ir gauti pajamas už šių žemės sklypų pardavimą su juose esančia inžinerinių tinklų infrastruktūra. Įrengdama tinklus savo lėšomis, įregistruodama juos savo asmenine nuosavybe bei iš anksto nenumatydama jokių atlygintinų šių tinklų naudojimosi sąlygų vartotojams ar kitiems tretiesiems asmenims, ieškovė neturėjo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui, kad tinklų naudojimui vėliau bus nustatyta atlygintinė naudojimosi tvarka. UAB „Kauno vandenys“ yra pradėjusi dalies ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų išpirkimo procedūrą, ginčas dėl naudojimosi ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais yra sprendžiamas ikiteismine tvarka. Dėl atsisakymo išpirkti lietaus nuotekų tinklus nurodė, kad 2015-04-28 dar nebuvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja. Ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų, UAB „Kauno vandenys“ jais nesinaudoja ir neatlieka paviršinių nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl neturi pareigos inicijuoti ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų išpirkimo procedūrą. Nepagrįstas argumentas, kad UAB „Kauno vandenys“ gauna naudą iš inžinerinių tinklų naudojimo. Susiklosčius nurodytai faktinei situacijai ir remiantis teisiniu reguliavimu, UAB „Kauno vandenys“, būdama viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, turėjo įstatyminę pareigą užtikrinti (duomenys neskelbtini) gatvėse Kauno mieste, nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Ji neturėjo galimybės pasirinkti, ar teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovei priklausančiais tinklais, ar tokių paslaugų neteikti. Teikdama paslaugas ginčo objektuose, ji ne tik neturėjo galimybės atsisakyti jas teikti, tačiau savo veiklą (duomenys neskelbtini)  gatvėse vykdė ir vis dar vykdo nuostolingai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 pripažinta, jog UAB „Kauno vandenys“ vykdoma veikla ginčo objektuose sietina ne su pelno gavimu, o su socialinės funkcijos atlikimu). UAB „Kauno vandenys“ pelno iš ieškovės inžinerinių tinklų naudojimo negauna, kadangi jie į UAB „Kauno vandenys“ balansą nėra įtraukti, nes ieškovės atsakovei nebuvo perduoti. Nustatant gyventojams teikiamų geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą ir teikiant šią kainą tvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ginčo tinklų vertė nėra įtraukiama į šios kainos paskaičiavimus, kadangi jie UAB „Kauno vandenys“ nebuvo perduoti, o dalis jų (lietaus nuotekų tinklai) nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų ir atsakovė jais nesinaudoja. Aplinkybė dėl pelno negavimo prejudicine pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimu byloje Nr. 2A-317/2014. Reikalavimas dėl atlygintinės tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo yra nepagrįstas, nes ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti atlygintinę naudojimosi tinklais tvarką bei sąlygas. Iš GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatų matyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygos ir tvarka teismo nustatoma tik tada, jeigu nepavyksta susitarti dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų. Iš LR GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatos formuluotės matyti, jog prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui gali teikti tik savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, bet ne geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas. Ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su patikslintu ieškiniu, kadangi tam nebuvo sąlygų, numatytų GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalyse. Šiuo metu UAB „Kauno vandenys“ jau yra pradėjusi dalies ieškovei priklausančių tinklų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) išpirkimo procedūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl dalies ieškovei priklausančių ir UAB „Kauno vandenys“ naudojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų išpirkimo patikslinto ieškinio pareiškimo dieną nebuvo susitarta. Jei dėl išpirkimo ir perdavimo ir (arba) naudojimo sąlygų nebūtų susitarta, teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi dalimi tinklų sąlygų ir tvarkos nustatymo, remiantis LR GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalimi, turėtų tik savivaldybė ar jos įgaliota institucija.

Nesutinka su ieškovės argumentais dėl atlyginimo dydžio.

Infrastruktūros objektų statyba atitiko ieškovės privatų interesą brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovė tuo siekė turtinės naudos. Ši aplinkybė turi būti įvertinta proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-107-695/2016). Ieškovės patirtos inžinerinių tinklų statybos išlaidos buvo įskaičiuotos į parduodamų žemės sklypų kainą ir šias išlaidas ieškovei ar su ja susijusiems asmenims apmokėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėse Kauno mieste pirkėjai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimas byloje Nr. 2A-317/2014, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime byloje Nr. 2A-317/2014 nurodyta išvada dėl atlygio už naudojimąsi inžineriniais tinklais nustatymo visam 50 metų laikotarpiui yra ydinga, kadangi ja buvo įteisintas visiškas inžinerinių tinklų vidutinės rinkos vertės kompensavimas, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau gavo turtinę naudą iš komercinių projektų vystymo tenkinant privačius komercinius tikslus. Kauno miesto savivaldybei išpirkus tinklus bus kompensuotas susidaręs skirtumas tarp ieškovės gautos materialinės naudos iš parduodamų tinklų ir VĮ Registrų centras nustatytos jų vidutinės rinkos vertės. Dėl to nėra pagrindo nustatyti atsakovėms atlygintinę naudojimosi visais inžineriniais tinklais tvarką ir sąlygas nuo 2014-01-01 iki jų išpirkimo dienos. Ieškovė melagingai nurodo, kad jai priklausančių inžinerinių tinklų vertė sudaro 1 418 074,61 Eur (4 896 328 Lt). Ji tokią vertę nustato neva remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. paskirto eksperto V. Č. atliktais įvertinimais. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 konstatavo, kad į minėtą išvadą dėl inžinerinių tinklų nuomos vertės paskaičiavimo neatsižvelgia. Lietuvos apeliacinis teismas šiame sprendime, nustatydamas inžinerinių tinklų vertę 512 968,90 Eur (1 771 179 Lt), rėmėsi tiek ieškovės paaiškinimais,  tiek VĮ „Registrų centras“ nustatytomis vertėmis. Iš ieškovės į bylą pateiktų 2017-06-21 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie inžinerinius tinklus matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu. Jeigu teismas laikytų, jog už inžinerinių tinklų naudojimą turi būti atlyginama, atlygio dydis turėtų būti nustatomas remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatytu vieno mėnesio inžinerinių tinklų nuomos kainos dydžiu 854,95 Eur, kuris nagrinėjamoje byloje turėtų būti mažinamas įvertinant tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dalis tinklų (lietaus nuotekų tinklai) nebuvo ir nėra prijungti prie UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų ir jais UAB „Kauno vandenys“ nesinaudoja. Ieškovė neteisingai, nesąžiningai, nelogiškai, neteisėtai ir pažeidžiant protingumo principą papildomai reikalauja atlyginti ir investicijų į inžinerinius tinklus grąžą. To prašydama ji nepateikia nei vieno įrodymo ar dokumento, kuris realiai įrodytų, kiek konkrečiai ji yra investavusi į tinklus, kita vertus, ji neturi teisėto pagrindo iš atsakovių reikalauti atlyginti investicijų grąžos vien dėl to, jog pardavus žemės sklypus investicijos į tinklus buvo atlygintos. Įrodinėdama atlygintiną investicijų grąžos apskaičiavimą, ieškovė siūlo investicijų grąžą skaičiuoti naudojant melagingai nurodomą ir ženkliai didesnę tinklų vertę 1 418 074,61 Eur, nors įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 vertė nustatyta 512 968,90 Eur (1 771 179 Lt). Net ir siekiant tiksliai apskaičiuoti investicijų grąžą, ieškovės atliktų investicijų grąža turėtų būti skaičiuojama ne nuo tinklų vertės, turėtų būti vertintos realios ieškovės atliktos investicijos į inžinerinius tinklus, kurių vertės ji nepateikė ir jokiais dokumentais nepagrindė. UAB „Kauno vandenys“ įsitikinimu, reikalavimas atlyginti už tinklų naudojimą ir investicijų į juos grąžą yra siekis neteisėtai praturtėti atsakovių sąskaita. UAB „Kauno vandenys“ negali nesutikti su byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-204-236/2019 išdėstyta nuomone, jog ieškovė turi Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybės teisių apsaugą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nuosavybės teisių gynimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų esmę, bei negali suponuoti prielaidos, jog asmuo gaus pelną du kartus už tą patį infrastruktūros objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-107-695/2016). 

Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus Kauno miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad 2015 m. inicijavo visiems savininkams, ne tik ieškovei, priklausančių inžinerinių tinklų išpirkimo procedūras, iki jų eigą nutraukė ieškovė, 2017-07-10 pareiškusi pirminį ieškinį. UAB „Avelana“ patikslintame ieškinyje nurodytos prašomos sumos yra ne tik niekuo nepagrįstos, neadekvačios, bet ir prieštaraujančios ankstesniems teismų sprendimams ir juose nustatytoms prejudicinę reikšmę turinčioms aplinkybėms. Ieškovė siekia ne parduoti tinklus gaunant adekvatų ir teisingą atlygį, bet papildomai nepagrįstai pasipelnyti viešųjų lėšų sąskaita iš neproporcingų ir nelogiško dydžio 10 003,29 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Net ir neatlygintinai ar už simbolinę (pvz. 1 Eur) kainą ieškovei perleidus tinklus atsakovei UAB „Kauno vandenys“, ieškovė gauna ženklią pasyvią naudą – nepatiria tinklų eksploatacijos, priežiūros, remonto, nekilnojamojo turto mokesčiu kaštų. Atsakovės niekada neprašė ieškovės įrengti šiuos ar bet kokius kitus inžinerinius tinklus ir taip prisidėti prie viešosios infrastruktūros kūrimo. Vienintelis ieškovės motyvas juos įrengti buvo komercinė nauda (verslo grąža) ir ji ją gavo. Teismų yra pripažinta, jog bet kokie galimi su tinklų įrengimu susiję UAB „Avelana“ praradimai yra kompensuoti pardavus išvystyto kvartalo žemės sklypus (2014-12-18 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014). Nuo ginčo šalims aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 tarp tų pačių šalių priėmimo iki šiuo metu sprendžiamo ginčo yra pasikeitęs teisinis reguliavimas. Aktualioje nuo 2014-11-01 GVTNTĮ 16 str. 10 d. redakcijoje numatyta, kad prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarka teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. GVTNTĮ 16 str. 11 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo principas objektų savininkui buvo detalizuotas ir išaiškintas tik nuo 2015-03-18 įsigaliojusioje Aprašo redakcijoje 18 punktu, kuriuo iš esmės įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl teismų suformuotos vienareikšmiškos praktikos, jog šio pobūdžio bylose svarbu rasti teisingo atlyginimo objekto savininkui formą, tuo pačiu užkertant kelią pelno gavimui antrą kartą už tų pačių infrastruktūros objektų įrengimą. Šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu teismas nėra įpareigotas nustatyti būtinai atlygintines infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką. Pripažinęs, jog savininkas jau yra gavęs teisingą atlyginimą už sukurtus infrastruktūros tinklus iš jų pardavimo (kas nustatyta kaip prejudicinė aplinkybė ginčą nagrinėjusių ankstesnių teismų), teismas turi pagrindą nustatyti šių objektų naudojimą panaudos pagrindais (neatlygintinai), galimai įpareigojant UAB „Kauno vandenys“ prisiimti ateityje visus tinklų remonto, eksploatavimo, turto mokesčio ir kitus susijusius kaštus.

Dėl atlyginimo dydžio nurodė, kad nepagrįstai prašoma nustatyti atlygintiną tinklų naudojimą iki jų išpirkimo dienos, kadangi tinklai gali niekada ir nebūti išpirkti (30, 50 ar daugiau metų), nes sprendimas dėl atsisakymo parduoti yra išimtinė ieškovės teisė, taip pat ir dėl to, kad nustačius atlygintiną neproporcingai didelį mėnesinį periodinį mokestį iki išpirkimo, ieškovei neliktų suinteresuotumo tokį pelno šaltinį parduoti. Nepagrįstai prašoma įpareigoti atsakovę (tikėtina, UAB „Kauno vandenys“) savo lėšomis padengti visas su šių inžineriniu tinklu naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas. Toks reikalavimas nepagrįstas ir neracionalus atsakovių atžvilgiu, nes ieškovė siekia ne tik gauti pelną iš tų pačių objektų antrą kartą, bei ir, reikalaudama ypač didelės nuomos mokesčio sumos, siekia ir atsikratyti bet kokių jai kaip objekto savininkei tenkančių turto priežiūros sąnaudų, visas su inžinerinių tinklų eksploatavimu susijusias išlaidas užkraunant UAB „Kauno vandenys“. Tai laikytina ieškovės nesąžiningumu. Apeliacinis teismas 2019-04-16 nutartyje pažymėjo, kad UAB „Avelana“ negali ir gauti tinklų „nuomos“ mokestį, ir kartu visiškai neprižiūrėti tinklų bei nepatirti kitų susijusių išlaidų, kurių tinklams dėvintis tik didės (avarijų tinklų trasose tikimybė su laiku vis auga). Jei teismas nuspręstų priteisti ieškovei tam tikro dydžio mėnesinę kainą už naudojimąsi tinklais, visus kitus su turto eksploatavimu susijusius kaštus ateityje turi prisiimti pati ieškovė. Ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti atlygintinį naudojimosi objektais terminą atgaline tvarka nuo 2014 m. sausio 1 d. (ne nuo pirminio ieškinio 2017-07-10 pateikimo).  Toks atlyginimas traktuotinas kaip galimai negautos ieškovės pajamos, kurias ši tariamai būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovių neva neteisėtų veiksmų. Kadangi negautos pajamos yra viena iš žalos formų, tai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki ieškinio pareiškimo dienos ieškovė galėtų siekti įrodyti nebent patirtą konkrečią žalą negautų pajamų forma, tačiau privalėtų įrodyti ne tik atsakovių neteisėtus veiksmus, kaltę, bet nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais tariamai kaltų asmens veiksmais. Siekiant prisiteisti žalos atlyginimą taikomas ir 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), tačiau ieškovė galimai patirtos konkrečios žalos neįrodinėja, sąlygų gauti jos atlyginimą neaptaria ir nėra į bylą pateikusi jokių įrodymų, kad per laikotarpi nuo 2014-01-01 yra patyrusi nors vieno euro žalą dėl neva vykdytos tinklų priežiūros, dėl atsakovių kaltės negautų planuotų pajamų ir pan. Sprendžiant dėl teisingo atlyginimo nesitikint papildomo pelno atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, įgyvendindama savo verslo planus, savo lėšomis, iniciatyva ir rizika sukūrė gyvenamųjų namų kvartalą ir įrengė inžinerinę infrastruktūrą, taip padidindama sklypų vertę ir jų pardavimo kainą, siekdama kuo didesnės komercinės naudos sau, kurią ir gavo. Tai nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Be to, šiame sprendime nustatyta, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, jog atsakovė UAB „Kauno vandenys“ turėjo naudos ar gavo pelną dėl ginčo tinklų naudojimo, o tik išimtinai naudodamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais užtikrino būtiną viešųjų paslaugų teikimą ieškovės suformuoto gyvenamojo kvartalo gyventojams, galimai pati dažnu atveju veikdama nuostolingai. Priešingos aplinkybės nustatytos dėl UAB „Avelana“ gauto ženklaus pelno. Šios kontekste ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pakitusį po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimo priėmimo, pagal kurį šiuo metu išpirkimo kainą gali sudaryti tik tos išlaidos, kurių inžinerinių tinklų statytojas dar nėra atgavęs iš žemės sklypų (su ar be statinių) pardavimo, šios aplinkybės laikytinos pakankamu įrodymu, kad ginčo objektai turėtų būti perduoti UAB „Kauno vandenys“ naudojimui neatlygintinai, galimai panaudos pagrindais. Remiantis pakitusiu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad šiuo metu teisingu atlyginimu apskritai negalėtų būti laikomas turto rinkos vertės, paskaičiuotos atkuriamuoju metodu, už tinklų įrengimą savininkui principas, nes teisės aktų nuostatos imperatyviai įpareigoja iš objektų vertės išminusuoti jau atgautas tinklų statytojo išlaidas. Tai, jog išpirkimo procedūros buvo išsitęsusios laike iki jas nutraukė ieškovė pateikdama 2017-07-10 ieškinį, jog jos galimai užtruko ilgiau, nei to pageidautų privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys, nepaneigia būtinybės jas atlikti griežtai ir išimtinai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, priešingu atveju būtų rizikuojama pažeisti viešąjį interesą, galimai nepagrįstai pasiūlant iš privačios infrastruktūros savininko išpirkti viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui tinkamus ir reikalingus tinklus už neracionalią ir neproporcingai per didelę kainą, neįvertinus aktualiuose teisės aktuose numatytos imperatyvios išpirkimo kainos nustatymo tvarkos. Dėl paviršinių lietaus nuotekų tinklų nurodė, kad ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai nėra prijungti prie atsakovės UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tinklų, ieškovė minėtais tinklais išleidžia paviršines nuotekas tiesiai į aplinką, į Veršvos upelį, UAB „Kauno vandenys“ jais nesinaudoja ir neatlieka paviršinių nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini) gatvėse Kaune. Dėl to UAB „Kauno vandenys“ neturi pareigos kreiptis į savivaldybę su prašymu inicijuoti UAB „Avelana“ priklausančių lietaus nuotekų tinklų išpirkimo procedūrų. Remiantis aktualia GVTNTĮ 16 str. 7 dalies redakcija, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ir kreipiasi i savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Kauno vandenys“ nenusprendus, jog ieškovės paviršinių nuotekų tinklai yra reikalingi ir tinkami paviršinių nuotekų tvarkymui konkrečioje teritorijoje, UAB „Kauno vandenys“ neturi pareigos kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo inicijavimo. Savivaldybė šiuo klausimu neturi įgaliojimų pati nuspręsti, jog vieni ar kiti tinklai jai visgi yra reikalingi, o priėmusi tokį sprendimą, veiktų viršydama įgaliojimus.

Savivaldybė neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį, nes yra pilnai įgyvendinusi visas įstatyme jai numatytas pareigas, susijusias su ginčo teisiniu santykiu, t. y. pilnai įvykdžiusi įstatymo numatytą pareigą inicijuoti išpirkimo procesą (duotas nurodymas bendrovei UAB „Kauno vandenys“ išpirkti ieškovės ginčo tinklus būtent bendrovės nuosavybėn, užsakytas ir atliktas turto vertinimas, apie visas procedūras informuota ieškovė ir t. t.). Savivaldybė turi numatytą pareigą organizuoti, o UAB „Kauno vandenys“ – vykdyti vandens tiekimo funkciją. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija nebeturi pagrindo kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovės tinklais, nes šie tinklai jau yra perduoti UAB „Kauno vandenys“ naudojimui ir paslaugų teikimui nuo 2006 m., o UAB „Avelana“ pati yra pasinaudojusi savo teise kreiptis į teismą dėl konkretaus jos siekiamo prisiteisti mokesčio dydžio, nustatant atlygintinį naudojimąsi ginčo tinklais. Savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir niekaip neeksploatuoja jokių ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes šiai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“. Savivaldybė neišpirkinėja tokių inžinerinių tinklų savo nuosavybėn, nes juos vis tiek turėtų perleisti UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn, kadangi būtent pastarosios veiklai vykdyti tokie tinklai ir reikalingi. Atitinkamai savivaldybė iš ginčo ir kitų inžinerinių tinklų eksploatavimo negauna ir jokių pajamų, todėl nepagrįstas ieškovės materialinis reikalavimas dėl atsakovių solidariosios atsakomybės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra vandentiekio ir nuotekų tinklų – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); inžinerinių tinklų – nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – savininkė. Nurodytus tinklus UAB „Avelana“ 2000 – 2006 metais pastatė savo lėšomis. Ieškovės 2016 metų finansinėje atskaitomybėje šis turtas apskaitytas nurodant 1 336 283 Eur vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą.

        Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. 

Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ieškovei priklausančius tinklus faktiškai naudoja nuo 2002 –2006 metų. 2015-09-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“  viešojo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju bei paviršinių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“. Pastarasis faktas, minėtos įstatyminės nuostatos bei aplinkybė, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas, paneigia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsikirtimus apie jos veiklos ir ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų funkcionavimo sąsajų nebuvimą dėl to, kad pastarieji nėra jai perduoti.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-939) 16 straipsnio 6 dalį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal GVVTĮ 16 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.

Byloje nustatyta, kad 2015-09-14 raštu UAB „Kauno vandenys“ informavo ieškovę, jog vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (galiojanti redakcija nuo 2015-03-18) 13 ir 14 punktais, buvo parengta išvada dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išpirkimo iš UAB „Avelana“. UAB „Kauno vandenys“ pateikė šią išvadą Kauno miesto savivaldybei, prašydama inicijuoti pateikiamų infrastruktūros objektų išpirkimo procedūrą. Savivaldybė, remiantis Aprašo 16 punktu, 2016-02-15 raštu informavo ieškovę, kad savivaldybė nepriklausomą turto vertintoją gali parinkti tik konkurso būdu ir kad šiuo metu yra vykdomos viešųjų pirkimų nekilnojamojo turto vertinimo paslaugoms pirkti procedūros, bet paslaugų teikėjas dar neparinktas. Kai tik procedūros bus baigtos ir bus pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su turto vertintojais, Kauno miesto savivaldybė nedelsiant pateiks užsakymą inžinerinių tinklų turto vertinimui ir toliau tęs išpirkimo procedūras. 2015-10-19 raštu Nr. 60-2-1182 ieškovė buvo informuota, jog savivaldybė su konkurso laimėtoju pasirašė nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutartį ir paslaugų teikėjui pateikė dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vertinimui; atlikus vertinimą, teisės aktų nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl jų išpirkimo UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn“. Savivaldybė, gavusi ginčo turto vertinimo ataskaitas, 2017-03-30 raštu Nr. (33.200)R-1130 UAB „Kauno vandenys“ direktoriui nurodė: „siūlome Kauno miesto savivaldybės viešajam geriamojo vandens tiekėjui, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Kauno vandenys" spręsti klausimą dėl sąraše nurodyto nekilnojamojo turto išpirkimo įmonės nuosavybėn“. 2017-05-23 UAB „Kauno vandenys“ raštu Nr. (32-07.19)8-1259 informavo savivaldybės administraciją, jog išnagrinėjo savivaldybės pateikto siūlomo išpirkti nekilnojamojo ginčo turto vertinimo ataskaitas, tačiau laikosi pozicijos, kad jose pateiktas vertinimas (metodas) yra nepriimtinas. Remdamiesi UAB „Kauno vandenys“ aptarnaujamoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2015-04-25 įsakymu Nr. 2-62 (UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus 2018-02-19 įsakymo Nr. 2-33 redakcija), UAB „Kauno vandenys“ apskaičiavo išperkamų objektų kainą ir ieškovei pateikė 2018-03-21 pasiūlymą Nr. (32-07.19) 8-763 sudaryti ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Kauno vandenys“ išperkant nurodytus tinklus už 10 751 Eur sumą. Ieškovė 2018-04-17 raštu Nr. 4-17 atsakė su tokia kaina nesutinkanti. Kauno m. savivaldybė 2020-01-31 raštu Nr. (33-205)R-450 ieškovei atsakė, kad UAB „Kauno vandenys“ pasilieka prie jo savo siūlymo. Bandymas susitarti taikiai dėl išpirkimo sąlygų nagrinėjamos bylos proceso metu taip pat nepavyko.

Iš nurodytų faktų darytina išvada, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ rodo iniciatyvą išpirkti iš atsakovės ginčo tinklus, tačiau susitarimas nepasiekiamas ginčijantis dėl išpirkimo kainos. Teismas nepasisako dėl šalių pozicijos pastaruoju klausimu, nes išpirkimo kaina nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau konstatuoja, jog tai, kad šalių derybos nėra rezultatyvios, neatleidžia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nuo pareigos atlyginti ieškovei už naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe. Pareigą teisingai atlyginti už naudojimąsi ginčo tinklais nustato GVNTĮ (redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-939) 16 straipsnio 11 dalis ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal tos pačios ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos bei sąlygų nustatymo prejudicine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-18 priimtu sprendimu pripažintas tokio atlyginimo būtinumas (apeliacine tvarka išnagrinėta byla Nr. 2A-317/2014) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ argumentai dėl ginčo tinklų vertės neįtraukimo į kainos gyventojams apskaičiavimus naudojimosi atlygintinumo principo nepaneigia.

Remiantis nurodytais motyvais, atmestini atsakovių argumentai apie nepagrįstą ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti, kad naudojimasis ginčo tinklais yra atlygintinis, ir neatlygintinio naudojimo nustatymą panaudos pagrindu atsižvelgiant į tai, kad už ginčo tinklus ieškovė jau gavo atlyginimą parduodama žemės sklypus.

Ieškovės reikalavimą dėl atlygintinio naudojimosi atsakovės ginčija remiantis aktualia Aprašo 18 punkto redakcija dėl infrastruktūros objektų kainos nustatymo, pagal kurią, jeigu išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos lėšos buvo įtrauktos į gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų kainą, vertinamos tik tiesiogiai su infrastruktūra susijusios gyvenamosios ar kitos paskirties patalpos ir šia suma sumažinama išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir arba nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų kaina, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, bei tuo, kad pagal nuo 2014-11-01 galiojančią GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalies redakciją prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir arba nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.

Teismas konstatuoja, jog ši nuostata nereiškia ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo. Vadovaujantis CK 4.39 straipsniu spręstina, kad ieškovės nuosavybės teisės inžinerinių tinklų išpirkimo procedūros (ginčo dėl išpirkimo kainos) metu nėra apribotos ir ji turi teisę už inžinerinių tinklų naudojimą šiuo laikotarpiu gauti apmokėjimą. Teisė reikalauti nustatyti atlygintines inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas yra įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose, todėl ieškovės reikalavimas nagrinėtinas ne tik Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio prasme ir minėtų Konstitucijos bei Civilinio kodekso nuostatų taikymo aspektu, kuriose draudimo kreiptis į teismą siekiant apginti turimas nuosavybės teises nėra. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo teisę kvestionuojančios atsakovės pačios nėra pateikę įrodymų apie ieškovei išreikštus pageidavimus dėl naudojimosi ginčo tinklais sudarant atsikritimuose nurodytas sutartis, nei, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškę atitinkamus priešieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje, nei, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifiką, būtinybę užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemiančius infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo, kreipęsi į teismą dėl ginčo tinklų išpirkimo kainos nustatymo.  

Teismas atmeta ieškovės reikalavimus, pagal kuriuos, nustatant mėnesinį atlyginimo dydį, tinklų verte laikytina ieškovės pateiktose pažymoje „Vandentiekio-nuotekų tinklų nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimas“ nurodyta inžinerinių tinklų vertė 2014-01-01 1 418 074,61 Eur. Ieškovės teigimu, nuo šios vertės, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime byloje Nr.2A-317/2014  suformuotais atlyginimo skaičiavimo principais, ieškovei mokėtinas 2362,54 Eur mėnesinis atlyginimas.

 Ieškovė šią vertę grindžia minėtoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo byloje paskirtą ekspertizę atlikusio eksperto V. Č. atliktais įvertinimais. Šis ekspertas nustatinėjo inžinerinių tinklų nuomos vertę. Ją apskaičiavo sudėdamas tokias dedamąsias dalis: metinius amortizacinius atskaitymus, kurie užtikrintų tinklų atnaujinimą, metines palūkanas ir 5 proc. pelno normą. Pagal eksperto aiškinimus, amortizacinių atskaitymų apskaičiavimui jis rėmėsi inžinerinių tinklų atkuriamaisiais kaštais, kurie, anot eksperto, 2014 m. sudarė 1 418 074,61 Eur. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 konstatavo į minėtą išvadą dėl inžinerinių tinklų nuomos vertės paskaičiavimo neatsižvelgiantis, kadangi turto nuomos vertė apskaičiuota, taikant 5,839 procentų banko palūkanų normą ir 5 procentus pelno nuo sąnaudų, o ekspertas pripažino, kad neturėjo duomenų apie banko paskolą, suteiktą tinklų statybai; ieškovės atstovai taip pat patvirtino, jog banko paskola naudotasi nebuvo, statyba vykdyta ūkio būdu nuosavomis lėšomis. Vadovaujantis tais pačiais argumentais, tokia atkuriamąja verte nesiremtina ir nagrinėjamu atveju (CPK 185 straipsnis).

Atmestinas ieškovės reikalavimas į atlyginimo dydį įtraukti investicijų į inžinerinius tinklus grąžą. Ieškovė ją apskaičiuoja pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus UAB „Kauno vandenys“ teikiamų paslaugų įkainius, pagal kuriuos 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. O5-109 kainoje vartotojams buvo nustatytas 3,72 procento amortizacinių atskaitymų ir 5 procentų dydžio grynas pelnas (turto grąža) (pelnas po mokesčių), taigi investicijų į tinklus grąžai esant 5 procentams, ieškovės teigimu, atsakovai turi jai mokėti už tinklų naudojimą papildomai 1 418 074,61 x 0,05:12= 5 904,64 Eur į mėnesį. Reikalavimas pripažintinas nepagrįstu visų pirma dėl to, kad investicijų grąžą ieškovė prašo skaičiuoti nuo neįrodytos tinklų vertės 1 418 074,61 Eur. Antra, ji nepateikė jokių įrodymų apie tinklų sukūrimui panaudotas investicijas ir jų dydį. Trečia, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 prejudicine tvarka nustatyta, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos,  nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pati ieškovė pripažino, jog sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei būtų parduoti be infrastruktūros. UAB „Kauno vandenys“ pateiktame UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centro“ žemės sklypų, kuriuose buvo įrengta ginčo infrastruktūra, vertinime (bylos Nr. 2A-317/2014 t. 4, b. l. 139-161) nurodyta, jog atlikus vieno aro vidutinės rinkos kainos apskaičiavimus 2002 m., kai buvo parduoti sklypai, remiantis vertinimo teorijoje ir metodologijoje išdėstytu lyginamosios vertės metodu, susidaręs 1 aro rinkos kainos litais skirtumas dėl inžinierinių tinklų yra: (duomenys neskelbtini) – 2320; (duomenys neskelbtini) – 2342; (duomenys neskelbtini) – 5245; (duomenys neskelbtini) – 5245. Vidutinės 1 aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt, bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt, t.y. 991 414,14 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad kainų skirtumo suma viršija VĮ Registrų centro nustatytą tinklų vertę, o ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė investicijų dydžio, jos reikalavimas dėl investicijų į tinklus grąžos atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-18 sprendime, nustatydamas inžinerinių tinklų vertę 512 968,90 Eur, rėmėsi VĮ „Registrų centras“ nustatytomis šio turto vertėmis. Iš ieškovės į bylą pateiktų 2017-06-21 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie šiuos inžinerinius tinklus matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 nustatyta inžinerinių tinklų vertė yra aktuali ir šiuo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus, jos tarp šalių nėra ginčo dėl vieno mėnesio atlyginimo apskaičiavimo principo, aptarto Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-18 sprendime (VĮ Registrų centro nustatyta kainą padalinant iš 600 mėnesių (50 metų), reiškiančių vamzdynų galiojimo normatyvą), vadovaujantis minimame sprendime padaryta prejudicine išvada, jog nustatytinas toks atlyginimas, kuris kompensuotų tinklų vertę apskritai per visus naudojamus 50 metų, jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti, tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojimasis ieškovei priklausančiais tinklais yra atlygintinis, nustatant 854,95 Eur atlyginimą kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendime nustatytas 854,95 Eur atlyginimas 2009-06-08 – 2013-12-31 laikotarpiu (854,95x55; 47 022,25 Eur) ir tokio paties dydžio atlyginimas 2014-01-01– 2020-11-30 laikotarpiu (854,95x83;70 861,85 mėn.) neviršytų  VĮ Registrų centras nustatytos ginčo tinklų vertės.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Vadovaujantis šia nuostata, įstatyminių išimčių ir atsakovių susitarimo nebuvimu bei nustačius, kad savivaldybė yra perdavusi ginčo tinklus UAB „Kauno vandenys“ naudojimui ir paslaugų teikimui nuo 2006 m., 2015-09-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ viešojo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytoju bei paviršinių nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Kauno vandenys“, ieškovės reikalavimas dėl solidaraus atlygintinio naudojimo netenkintinas. Savivaldybė nenaudoja, neapskaito ir niekaip neeksploatuoja jokių ginčo ir kitų miesto inžinerinių tinklų, nes šiai funkcijai atlikti yra įsteigta UAB „Kauno vandenys“, savivaldybė iš ginčo ir kitų inžinerinių tinklų eksploatavimo negauna ir jokių pajamų, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl atlygintino inžinerinių tinklų naudojimo nustatymo.

Nesutiktina su atsakove Kauno miesto savivaldybe, teigiančia, kad ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti atlygintinį naudojimą ne nuo ieškinio pareiškimo 2017-07-10, o nuo 2014-01-01. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 atlygintinis ginčo tinklų naudojimas nustatytas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo 2009-06-08 iki 2013-12-31 (pagal ieškinio reikalavimą), tačiau, kaip minėta, sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuotas atlygintinio naudojimo principas ir tai, kad atlyginimas turėtų kompensuoti visų tinklų vertę per naudojamus 50 metų (inžinerinių tinklų galiojimo terminą), jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, nei iki 2014-01-01, nei iki šiol atsakovėms tinklų neišpirkus ir nenustačius kito naudojimo būdo, ieškovės reikalavimas nustatyti atlygintiną naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe nuo tos datos, kai atlygintinas naudojimas pasibaigė, jokioms įstatymų nuostatoms neprieštarauja. Pažymėtina, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės konkrečios pinigų sumos nei už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki ieškinio pareiškimo, nei nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovė, prašydama aptariamos ieškinio dalies netenkinti dėl nesuformuluoto reikalavimo priteisti nuostolius ar atlyginti žalą, pastarąja aplinkybe remiasi nepagrįstai.

Teismas pritaria atsakovių atsikirtimams dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas. Daikto savininko nuosavybės teisė yra susijusi su savininko pareiga tuo daiktu rūpintis. Įgyvendindamas nuosavybės teises ir vykdydamas su tuo susijusias pareigas, savininkas turi gerbti geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismo vertinimu, gaudama adekvatų atlyginimą už naudojimąsi jos nuosavybe, ieškovė kartu siekia neprižiūrėti jai priklausančių inžinerinių tinklų ir nepatirti jokių su tuo susijusių išlaidų, kurios neišvengiamai atsiranda tinklams dėvintis. Šiuo atveju tokios pareigos nustatymas tinklų naudotojai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 straipsniai). Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareikšto patikslinto ieškinio kaina yra 360 118,44 Eur (10 003,29x36) atitinkamai patenkintos ieškinio dalies – 30 778,2 Eur 9854,95x36), taigi, ieškinio reikalavimai yra patenkinti 9 proc. (8,54).

Ieškovė 2017 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0237420170710000300158334 už ieškinį sumokėjo 1747 Eur žyminį mokestį, 2018 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0237420180530000400118645 – 1747 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0237420190625000200060707 – 1929 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį. Bendra suma 5423 Eur.

Ieškovė 2018 m. sausio 31 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK 3300) priteisti 3000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2017 m. birželio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas (už apeliacinio skundo surašymą) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2018 m. gegužės 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 14 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą, su kasaciniu skundu pateikė prašymą priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas (už kasacinio skundo surašymą) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2019 m. gegužės 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą, 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-26116) priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą.

Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 8423 Eur.

Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. sausio 31 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-3137) priteisti 3097,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW Nr. 2018/0663 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; 2018 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-12730) priteisti 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2018 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW Nr. 2018/0701 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-26112) priteisti 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW Nr. 2018/0663 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą;  2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-26112) priteisti 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2018 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW 2019/0950 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; 2020 m. birželio 14 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-16273) priteisti 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW 2020/1099 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-24946) priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant PVM) ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LW 2020/1072 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą.

Abiejų šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis).

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“  priteistina 758 Eur, atsakovei iš ieškovės 2819 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2061 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,46 Eur, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

              Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, naudojančios ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“, juridinio asmens kodas 133955111, nuosavybės teise priklausančius buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisė yra atlygintinė, nustatant 854,95 (aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 95 ct) Eur atlyginimo dydį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“ kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki nurodytų inžinerinių tinklų išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo.

             Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

             Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“, juridinio asmens kodas 133955111, 2819 (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika) Eur atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.