Administracinė byla Nr. A-504-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. AMP1-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
1. Pareiškėjas dėl Įsakyme konstatuoto pažeidimo, susijusio su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir LAAIF) lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikrų ataskaitų neužpildymu (nepateikimu) grįžus iš komandiruočių, nurodė, kad jis nepagrįstai buvo priskirtas tiems LAAIF darbuotojams, kurie atlieka aplinkosauginį–techninį paraiškos vertinimą (kaip tai numatyta Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437, (toliau – ir Aprašas) 32 p.), ar projekto techninio įgyvendinimo patikrą vietoje (Aprašo 49 p.), bei projekto galutinio įgyvendinimo patikrą (Aprašo 52 p.), nes tokį vertinimą atlieka projektui vertinti paskirtas konkretus LAAIF darbuotojas (Aprašo 26 p.). Pareiškėjo komandiruotės užduotis / tikslas, kuris komandiruotės prašyme suformuluotas kaip „patikra“, iš esmės buvo įvertinti įgyvendinamų projektų eigą, kylančias kliūtis ar kitas svarbias aplinkybes bei poreikius dėl tokio pobūdžio vykdomų projektų, taip pat tinkamai įvertinti realią situaciją ir galimybes dėl visų projektų įgyvendinimo. Tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D14-70 „Dėl V. Š. komandiruotės į Mažeikių rajoną, Klaipėdą ir Palangą“, tiek ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakyme Nr. D14-83 „Dėl V. Š. komandiruotės“ nenurodoma, kad komandiruotės tikslas – „patikra“. Pareiškėjas LAAIF vadovu pradėjo dirbti 2015 m. gegužės 11 d., todėl siekė vietoje susipažinti su projektų įgyvendinimo specifika bei tiesiogiai pabendrauti su projektų vykdytojais, specialistais, savivaldybių atstovais, iš kurių galėjo tiesiogiai sužinoti jų galimus lūkesčius ir gauti vadovaujamos įstaigos veiklos vertinimus. Visa tai nereiškia konkrečios Apraše nurodytos patikros atlikimo bei to, kad pareiškėjas privalėjo pildyti Įsakyme nurodytas ataskaitas. Vykdamas į komandiruotę, pareiškėjas siekė vienu metu susitikti su keletu projektų vykdytojų ir tuo būdu užtikrinti racionalų įstaigos turto (transporto, vykimo ir su tuo susijusių komandiruotės išlaidų) naudojimą, todėl vyko į keletą miestų ir susitikimams skyrė šeštadienius bei sekmadienius. Tokiu būdu galėjo nuolatinėje darbo vietoje įstaigos būstinėje būti kitomis darbo savaitės dienomis ir vadovauti įstaigos veiklai. Visais atvejais pareiškėjas siekė tinkamai organizuoti LAAIF darbą, įgyvendinant vadovaujamai įstaigai keliamus strateginius tikslus ir vykdant uždavinius.
2. Pareiškėjo manymu, tai, jog iš karto po kelionės nepasirašė kelionės lapuose, neturėtų būti vertinama kaip esminis tarnybinio automobilio naudojimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio turėtų būti skiriama net ir švelniausia tarnybinė nuobauda. Toks pažeidimas nagrinėjamu atveju nesukėlė tiesioginių nepataisomų ir esminių neigiamų pasekmių. Vien pats galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjui, kaip įstaigos vadovui, sukėlė neigiamas pasekmes ir turi auklėjamąjį poveikį. Taip pat ir aplinkybė, kad pareiškėjas neteisingai įrašė mažesnį nuvažiuotų kilometrų skaičių (528 km), negu faktiškai nuvažiuota pagal GPS (angl. Global Positioning System; liet. globali padėties nustatymo sistema) sistemos duomenis, neturėtų būti vertinama kaip toks tarnybinės veiklos pažeidimas, dėl kurio kiltų neigiamos pasekmės ir būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas ar diskredituojama valstybės tarnyba, ir tuo pagrindu taikoma tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, kad padarė klaidą, tačiau ji yra ištaisoma ir nesukelia negrįžtamų neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nesiekė sąmoningai sumažinti nuvažiuotų kilometrų skaičių. Patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas viršijo tarnybinių automobilių ridos ar degalų sunaudojimo LAAIF limitą ar kitaip, išskyrus nurodytus atvejus, pažeidė automobilio naudojimo tvarką ar komandiruotės tikslus.
2. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
1. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 301, 32, 49, 52 ir 57 punktais, LAAIF darbuotojas atlieka patikras, o kadangi pareiškėjas yra LAAIF darbuotojas (direktorius), vadovaujantis Aprašu, jis gali atlikti patikras, kurias atlikus, privalomas ataskaitų pildymas, todėl pareiškėjas privalėjo pildyti ataskaitas. Pareiškėjui vykstant į komandiruotes neužfiksavus patikros rezultatų teisės aktų nustatyta tvarka, nepasiekti komandiruočių tikslai, komandiruočių rezultatai nesuteikė jokių objektyvių duomenų apie projektus ir tokiu būdu neužtikrintas sklandus kitų veiksmų, susijusių su investicinio projekto eiga, atlikimas.
2. Atsakovas pabrėžė, kad paties pareiškėjo 2016 m. birželio 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. komandiruočių prašymuose nurodyti komandiruočių tikslai – „patikra“, „siekis aplankyti objektus susitinkant su pareiškėjais dėl jų projektų“ (2015 m. birželio 26 d. komandiruotės prašymas, tačiau dėl jame nurodyto tikslo įgyvendinimo pažeidimų nenustatyta). Tai patvirtina, kad pareiškėjas darė skirtumą tarp patikros ir susitikimo (objektų lankymo). Pareiškėjas, būdamas LAAIF vadovu ir pats komandiruočių prašymuose nurodydamas tikslą – atlikti objektų patikras, turėjo žinoti patikrų atlikimo tvarką ir pareigą pateikti patikrų ataskaitas, tačiau jis tokių veiksmų neatliko ir po 2015 m. birželio 5–7 d. bei 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. komandiruočių patikros ataskaitų neužpildė. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip aplaidus pareigų atlikimas, o jo skundo argumentai – kaip nepagrįstas bandymas išvengti atsakomybės.
3. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia po kelionės nepasirašęs kelionės lapuose ar juos užpildęs neteisingai, pažeisdamas LAAIF direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. B-31 patvirtintų LAAIF tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punktą, t. y. pripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo teiginiai, kad jam už šį tarnybinį nusižengimą (kurį pats pripažįsta) neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda, yra nepagrįsti.
4. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai yra akivaizdūs, jų sukeltos pasekmės iš esmės priešingos valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijų vadovai turi ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimą, taip pat į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, už nustatytus pažeidimus pareiškėjui, kaip institucijos vadovui, Įsakymu pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė.
4. Teismas, išanalizavęs teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Aprašo (2015 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-221 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 23, 26, 301, 31, 32, 33, 49, 50, 52, 54 ir 57 punktų bei Darbo su aplinkos apsaugos investiciniais projektais tvarkos aprašo, patvirtinto LAAIF direktoriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. B-8, (toliau – ir Darbo tvarkos aprašas) (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. B-67 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11, 13, 15, 18, 19 ir 23 punktų) nuostatas, padarė išvadą, kad LAAIF darbuotojai teisės aktais yra įgalioti atlikti projektų, finansuojamų pagal LAAIF programą, patikras, kurias atlikus, privaloma pildyti patikrų ataskaitas – atlikus Aprašo 301 punkte nurodytą patikrą, per 5 darbo dienas turi būti raštu suformuluojamos išvados (Aprašo 32 p.), o atlikus patikras, numatytas Aprašo 49, 52 ir 57 punktuose, – turi būti pildomos LAAIF direktoriaus patvirtintos formos ataskaitos pagal Darbo tvarkos aprašo 6 priedo formą. Teismas pažymėjo, kad patikros ataskaita pagal savo pobūdį yra atliekamos objekto patikros rezultatas, pagal kurį atliekami kiti tolimesni veiksmai, susiję su investicinių projektų eiga.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad pagal užimamas pareigas jis nepriskirtas LAAIF darbuotojams, kurie atlieka patikras, todėl komandiruočių metu neprivalėjo pildyti patikrų ataskaitų. Kadangi pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 11 d. eina LAAIF direktoriaus pareigas, todėl, vadovaudamasis Aprašo 301, 49, 52 ir 57 punktų ir Darbo tvarkos aprašo 19 punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 5–7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. komandiruočių metu turėjo teisę atlikti patikras, o jas atlikęs – privalėjo užpildyti patikrų ataskaitas.
6. Įvertinęs LAAIF direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. D14-158, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.6, 7.13 ir 7.16 punktų nuostatas, nustatęs, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. prašyme leisti vykti į tarnybinę komandiruotę 2015 m. birželio 5–7 d. atlikti patikrą objektuose, esančiuose Radviliškyje, Šiauliuose, Kelmės bei Šiaulių rajonuose, pateikė komandiruotės darbotvarkę, nurodydamas, kad patikros bus atliekamos konkrečiuose objektuose, taip pat nurodydamas projektų pavadinimus, 2015 m. birželio 25 d. pateiktame prašyme 2015 m. birželio 26–28 d. leisti vykti į komandiruotę nurodė, kad ketina aplankyti objektus, esančius Mažeikių, Klaipėdos rajonuose ir Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, taip pat 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašyme leisti vykti į komandiruotę 2015 m. rugpjūčio 13–15 d. komandiruotės tikslu nurodė atskirų projektų, įgyvendinamų Telšių rajono savivaldybėje, Plungės rajono savivaldybėje, Skuodo rajono savivaldybėje, Kretingos rajono savivaldybėje, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, patikrą, bei atsižvelgęs į Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, (toliau – ir Išlaidų apmokėjimo taisyklės) 2.1 punkte pateiktą tarnybinės komandiruotės apibrėžimą, teismas padarė išvadą, kad šiuose dokumentuose (prašymuose) pareiškėjas darė skirtumą tarp prašomų suteikti komandiruočių tikslo – patikros ir susitikimo (objektų lankymo), nes 2015 m. birželio 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. prašymuose leisti vykti į komandiruotes nurodomas komandiruočių tikslas – patikra, o 2015 m. birželio 26 d. prašyme nurodomas komandiruotės tikslas – objektų lankymas, susitikimai.
7. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad aplinkos ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D14-70 ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakyme Nr. D14-83, kuriais pareiškėjas buvo išleistas į komandiruotes, nenurodytas komandiruočių tikslas – „patikra“, teismas pabrėžė, kad šių įsakymų priėmimo pagrindas yra pareiškėjo prašymai dėl komandiruočių (2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymai), kuriuose pats pareiškėjas nurodė konkrečius prašomų suteikti komandiruočių tikslus – „ketinimas aplankyti objektus“ bei „patikra“. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 25 d. prašyme, skirtingai nei 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymuose, nebuvo nurodytas komandiruotės tikslas – „patikra“, todėl dėl aplinkybės, kad pareiškėjas po šios komandiruotės nepildė patikros ataskaitų, Įsakyme nėra konstatuojami pareiškėjo pažeidimai.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, turėdamas teisę vykdyti LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras ir 2015 m. birželio 5–7 d. bei 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. vykdamas į komandiruotes, kurių tikslas – atlikti LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras, turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti šių komandiruočių metu atliktos patikros rezultatus, t. y. užpildyti LAAIF direktoriaus patvirtintos formos ataskaitas pagal Darbo tvarkos aprašo 6 priedo formą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjas, 2015 m. birželio 5–7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. tarnybinių komandiruočių metu teisės aktų nustatyta tvarka neužfiksavęs patikros rezultatų, pažeidė Aprašo 32, 49 ir 52 punktų ir Pareigybės aprašymo 7.1, 7.6, 7.13 ir 7.16 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui neįgyvendinus komandiruočių tikslo, t. y. neužfiksavus patikros rezultatų teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo pasiekti komandiruočių tikslai – patikros, nes komandiruočių rezultatas nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo rezultatai nesuteikė jokių objektyvių duomenų apie projektus bei neužtikrino sklandaus kitų veiksmų, susijusių su investicinio projekto eiga, atlikimo. Konstatavęs, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymuose leisti vykti į komandiruotes aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog prašomų suteikti komandiruočių tikslas – atlikti konkrečių objektų patikras, teismas pareiškėjo argumentą, kad komandiruočių prašymuose nurodytas komandiruočių tikslas – patikra, iš esmės nebuvo patikra, vertino kaip pareiškėjo siekį išvengti tarnybinės atsakomybės už aplaidų ir atmestiną pareiškėjui nustatytų pareigų vykdymą.
9. Atsižvelgęs į Taisyklių 8 punkto nuostatas bei įvertinęs tai, kad iš karto po kelionės tarnybiniu automobiliu pareiškėjas nepasirašė 2015 m. birželio 1–26 d. kelionės lape Nr. KL-42 ir 2015 m. birželio 26–30 d. kelionės lape Nr. KL-(kelionės lapas neužregistruotas), taip pat neteisingai užpildė šį kelionės lapą, t. y. jį užpildė ne pagal tarnybinio automobilio skaitiklio parodymus, įrašydamas kelionės lape mažesnį kilometrų skaičių (528 km), negu faktiškai nuvažiuota (pagal GPS sistemos duomenis nuvažiuota 575 km)), o pats pareiškėjas neginčija tokiais savo veiksmais pažeidęs Taisyklių 8 punkto reikalavimus, teismas, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad už šio pažeidimo padarymą pareiškėjas pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Aprašo 32, 49 ir 52 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.6, 7.13 ir 7.16 punktų ir Taisyklių 8 punktų reikalavimų pažeidimu, jį padarė aplaidžiai atlikdamas tarnybines pareigas, pažeidimu sukelta žala pasireiškė netinkamu, neefektyviu ir neracionaliu valstybės turto naudojimu, nusižengimas pažeidė viešąjį interesą, diskreditavo valstybės institucijų autoritetą bei padarė neigiamą poveikį valstybės tarnybos reputacijai, todėl atsakovas tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį ir įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos bei terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas tinkamai vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais.

III.

11. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:
1. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, ir visiškai ignoravo bei netyrė (nerinko) įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, netinkamai taikė teisės aktus.
2. Atsakovas nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais siuntimo į komandiruotes ir atsiskaitymo už jas tvarką. Jokie teisės aktai (šiuo atveju nei Išlaidų apmokėjimo taisyklės, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275, (toliau – ir Ministerijos darbo reglamentas)) nenumato, kad įstaigos vadovas, grįžęs iš tarnybinės komandiruotės, kurios tikslas buvo – įstaigos veiklos, darbuotojų kontrolė, privalo pateikti aplinkos ministrui rašytinę ataskaitą. Be to, nors Ministerijos darbo reglamente įstaigų vadovai, nustatant jų siuntimo į komandiruotes įforminimo tvarką, yra išskiriami, tačiau, kaip jie turi atsiskaityti grįžę iš komandiruočių, nėra reglamentuojama. Bet kokiu atveju ataskaitos neprivalo būti rašytinės, jos teikiamos, tik to pareikalavus. Be to, pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo darbo reglamento, patvirtinto LAAIF direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. B-29, (toliau – ir LAAIF darbo reglamentas) 42 punktą LAAIF darbuotojai rašytines ataskaitas teikia tik tokiu atveju, jei jie vyko į tarnybinę komandiruotę užsienyje, tačiau apie paties LAAIF direktoriaus atsiskaitymą nėra nurodyta. Šiuo atveju pareiškėjas, grįžęs iš komandiruočių, susisiekė su aplinkos ministru ir jas aptarė. Rašytinių ataskaitų apie komandiruočių rezultatus iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama. Taigi pareiškėjui tarnybinė nuobauda už tai, kad jis nepateikė rašytinių ataskaitų apie komandiruočių rezultatus, paskirta neteisėtai, netinkamai įvertinus komandiruočių tikslus, pareiškėjo, kaip LAAIF vadovo, pareigas reglamentuojančius teisės aktus, įstaigų prie Ministerijos vadovų komandiruočių tvarką.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, kadangi aplinkos ministras 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. D14-67 dėl pareiškėjo komandiruotės 2015 m. birželio 5–7 d. bei jos išlaidų apmokėjimo priėmė jau po to, kai pareiškėjas buvo grįžęs iš komandiruotės 11 dienų. Tai patvirtina, kad rašytinės ataskaitos pareiškėjas neprivalėjo pateikti (pakako žodinės) ir tokios ataskaitos iš jo nebuvo pareikalauta. Pareiškėjo komandiruotėje patirtos išlaidos buvo apmokėtos, jam pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus.
4. Praleisti terminai skirti tarnybines nuobaudas už komandiruočių ataskaitų nepateikimą. Vadovaujantis Ministerijos darbo reglamento 152 punktu bei Išlaidų apmokėjimo taisyklių 6 punktu, ataskaita apie komandiruotę (2015 m. birželio 5–7 d.) raštu (jei būtų pareikalauta) turėjo būti pateikta per 3 darbo dienas nuo grįžimo iš komandiruotės, todėl Ministerija apie tai, kad tokios ataskaitos pareiškėjas nepateikė, turėjo sužinoti vėliausiai 2015 m. birželio 11 d. Tam, kad tai, ar yra pateikta rašytinė ataskaita, būtų nustatyta, nebūtinas tarnybinis patikrinimas, kadangi tai turi būti patikrinta prieš išmokant komandiruotam asmeniui pinigines lėšas už komandiruotėje patirtas išlaidas. Šiuo atveju Ministerija, pareiškėjui nepateikdama jokių pretenzijų dėl nepateiktų rašytinių ataskaitų (jų ir nebuvo reikalaujama), 2015 m. birželio 18 d. įsakymu nurodė apmokėti pareiškėjo komandiruotėje patirtas išlaidas, tačiau ginčijamas Įsakymas priimtas, t. y. pareiškėjui tarnybinė nuobauda už tai buvo pritaikyta 2016 m. vasario 1 d., taigi atsakovas praleido naikinamąjį 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai, susijusiai su 2015 m. birželio 5–7 d. komandiruote, paskirti, todėl vien dėl šios priežasties Įsakymas yra neteisėtas. Taip pat buvo praleistas terminas (pagal VTĮ 30 str. 1 d. 1 mėn.) paskirti tarnybinę nuobaudą, susijusią su tarnybine komandiruote 2015 m. rugpjūčio 13–15 d. (Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas apmokėti pareiškėjo komandiruotėje patirtas išlaidas, nors atsakovas apie tariamą pažeidimą turėjo sužinoti vėliausiai 2015 m. rugpjūčio 18 d.).
5. Tarnybinė nuobauda dėl tariamai aplaidaus kelionės lapų pildymo taip pat paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jau Ministerijos 2015 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. (16-4)-D15-930 (toliau – ir Pažyma), parengtoje gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4-01-6699 persiųstą pranešimą dėl pareiškėjo tariamai neteisėtų veiksmų, nurodomi tariami pareiškėjo pažeidimai ir su jais susijusios aplinkybės. Tie patys neva padaryti pažeidimai nurodomi ir pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Taigi tarnybinis patikrinimas šiuo atveju nebuvo būtinas, todėl atsakovas negalėjo remtis VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi ir taikyti 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai paskirti. Vadinasi, tarnybinė nuobauda už nurodytus tariamus pažeidimus galėjo būti paskirta vėliausiai 2015 m. gruodžio 30 d. Be to, buvo praleistas ir 1 mėnesio terminas, nustatytas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, kadangi šiuo atveju nusižengimas paaiškėjo surašius Pažymą, t. y. 2015 m. gruodžio 2 d., taigi tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta vėliausiai 2016 m. sausio 2 d. Už kelionių lapų pildymą yra atsakingas ne LAAIF direktorius – pareiškėjas, o LAAIF Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vyriausiasis specialistas (LAAIF Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 2, 10 p.).
6. Teismas bylą nepagrįstai išnagrinėjo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir buvo informuotas apie teismo posėdį, tačiau jame negalėjo dalyvauti dėl ligos. Tai patvirtina pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas bei nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėjas prašė atidėti teismo posėdį, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjo neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos, todėl teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. Teismas šiuo atveju pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 1 d., 79 str. 1 d.). Šis pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu teismo sprendimui panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.).
12. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:
1. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad Ministerija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimo nusižengimo faktą, jo kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė (nerinko) įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, netinkamai taikė teisės aktus, tačiau, kuo remiantis taip teigiama, nenurodoma. Tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, išsamiai ištirtos visos aplinkybės, objektyviai įvertinti surinkti įrodymai. Teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui 2015 m. gruodžio 18 d. įteiktas 2015 m. gruodžio 17 d. pranešimas Nr. (16-3)-D8-949120 dėl įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą, tačiau jis nepasinaudojo teisės aktų jam suteikta teise per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, įrodymus, paneigiančius jo kaltę. Tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda paskirta įvertinus visas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
2. Ataskaitos po komandiruočių ir projektų, finansuojamų pagal LAAIF programą, patikrų ataskaitos yra skirtingi dalykai. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už pastarųjų (projektų patikrų ataskaitų) nepildymą, o ne už rašytinės ataskaitos po komandiruočių nepateikimą. Pareiškėjo ataskaitų už komandiruotes pateikimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susijęs su jam paskirta nuobauda. Dėl to ir tai, kad pareiškėjui buvo atlygintos komandiruočių išlaidos, nepanaikina jo padarytų pažeidimų neužpildant patikrų ataskaitų. Aplinkos ministro įsakymai (veiksmai) patenkinant pareiškėjo prašymus dėl komandiruočių bei nurodant apmokėti už jas negali būti vertinami kaip patvirtinantys tai, jog pareiškėjas nepadarė pažeidimų.
3. Aplinkybės, kad pareiškėjas po objektų patikrų nepildė ataskaitų ir netinkamai pildė kelionės lapus, paaiškėjo tik atlikus tyrimą (tarnybinį patikrinimą), nagrinėjant Ministerijoje gautą STT 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimą Nr. 4-01-6699 dėl galbūt neteisėtų pareiškėjo veiksmų naudojantis tarnybiniu transportu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraėjus 3 metams nuo nusižengimų padarymo dienos. Be to, pareiškėjo padaryti pažeidimai savaime nebuvo aiškūs ir aplinkybės, kad išvykus į komandiruotes atlikti LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras, patikros rezultatų neįformino objektų patikros ataskaitose (jų nepildė) ir netinkamai pildė kelionės lapus nebuvo (ir objektyviai negalėjo būti) žinomos Ministerijai anksčiau, nei atlikus tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada aplinkos ministrui pateikta 2016 m. sausio 19 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. vasario 1 d., VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas. Tai, kad atlikus tarnybinį patikrinimą pagal STT pateiktą informaciją surašyta išsami Pažyma apie atlikto tyrimo rezultatus, o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės, nepaneigia Ministerijos teisės ir pareigos visas aplinkybes ištirti išsamiai ir objektyviai. STT pranešimas buvo pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą ir buvo būtinas, siekiant kuo išsamiau ištirti pranešime nurodytas aplinkybes. Pažyma yra tarnybinio patikrinimo rezultatas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 p.).
4. Teismas nekvestionavo jokių medicininių dokumentų, o vadovavosi medicinos įstaigos oficialiais dokumentais, pagal kuriuos pareiškėjas dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyta jo pozicija dėl ginčo, todėl teisės būti išklausytam principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas, turėdamas įgaliotą atstovą (advokatą) ir neinformavęs jo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pareiškėjas veikė nesąžiningai ir galbūt piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, stengdamasis vilkinti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta 2016 m. kovo 14 d.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. AMP1-20, kuriuo pareiškėjui V. Š. (Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje nustatyta, kad Ministerijoje 2015 m. rugsėjo 21 d. gautas STT 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimas Nr. 4-01-6699 dėl galbūt neteisėtų LAAIF direktoriaus V. Š. veiksmų naudojantis tarnybiniu transportu (I t., b. l. 59). STT pranešimo pagrindu Ministerijos Teisės ir personalo departamentas atliko tyrimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių ir 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (16-4)-D15-936 aplinkos ministrui pateikė Kontrolės skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. pažymą Nr. (16-4)-D15-930, kurioje atlikto patikrinimo metu surinktų duomenų pagrindu padaryta išvada, kad LAAIF direktorius V. Š. tarnybiniu automobiliu vyko į komandiruotes 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. birželio 27 d., 2015 m. birželio 28 d., 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugpjūčio 15 d., 2015 m. rugpjūčio 16 d., komandiruočių prašymuose nenurodė tikslo, nepaaiškino, į kokius konkrečiai objektus vyko, nesurašė objektų patikros ataskaitų pagal Aprašo ir Darbo tvarkos aprašo nuostatas, todėl šios komandiruotės, į kurias vykta tarnybiniu automobiliu, buvo nesusijusios su tiesioginėmis LAAIF funkcijomis, nes įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tikrino konkrečius objektus minėtomis dienomis, nepateikta; aplinkos ministrui pasiūlyta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą už nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, susijusius su tarnybinio transporto naudojimu (I t., b. l. 28, 29–34).
16. Aplinkos ministras 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AMP1-166 sudarė komisiją pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė ištirti minėtoje Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriaus pažymoje pateiktą informaciją apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą naudojant tarnybinį transportą ir pateikti išvadas bei pasiūlymus (I t., b. l. 35). 2015 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui įteiktas 2015 m. gruodžio 17 d. pranešimas Nr. (16-3)-D8-9491 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad per 5 darbo dienas gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, tačiau pareiškėjas paaiškinimo per nurodytą terminą nepateikė (I t., b. l. 36–37, 38–46). Atlikusi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, Komisija 2016 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. (16-3)-D15-65 (toliau – ir Išvada) pasiūlė aplinkos ministrui pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (t. y. grįžęs iš 2015 m. birželio 5–7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. komandiruočių, kurių metu atliko LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras, patikros rezultatų neįformino objektų patikros ataskaitose bei aplaidžiai užpildė kelionės lapus (jų nepasirašė, neregistravo bei užpildė ne pagal automobilio skaitiklio parodymus), tuo pažeisdamas Aprašo 32, 49 ir 52 punktų, Taisyklių 8 punkto, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.6, 7.13 ir 7.16 punktų bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus) ir jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 38–46).
17. Aplinkos ministras 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. AMP1-20 pripažino, kad pareiškėjas padarė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą (t. y. 2015 m. birželio 5–7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. tarnybiniu automobiliu vykdamas į tarnybines komandiruotes atlikti LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras, patikros rezultatų neįformino objektų patikrų ataskaitose ir tokiais veiksmais pažeidė Aprašo 32, 49 ir 52 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.6, 7.13 ir 7.16 punktų reikalavimus (Įsakymo 1.1 p.) bei aplaidžiai pildė kelionės lapus (jų nepasirašė, neužregistravo ir užpildė ne pagal automobilio skaitiklio parodymus, įrašydamas kelionės lape mažesnį kilometrų skaičių (528 km), negu faktiškai nuvažiuota 2015 m. birželio 26–28 d. vykstant į tarnybinę komandiruotę maršrutu Vilnius–Mažeikiai–Klaipėda–Palanga–Vilnius (pagal GPS sistemos duomenis nuvažiuota 575 km)) ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Taisyklių 8 punkto reikalavimus (Įsakymo 1.2 p.)); skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 47–49). Akcentuotina, kad Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjo pažeidimai padaryti 2015 m. birželio 5, 6, 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13, 14, 15, 16 d.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, skundą pirmosios instancijos teismui grindė tuo, jog jam tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai, netinkamai įvertinus visas aplinkybes, t. y. pareiškėjas komandiruočių metu nevykdė Apraše nurodytų patikrų, po kurių atlikimo privaloma pildyti Įsakyme nurodytas ataskaitas, bei netinkamas kelionės lapų pildymas nėra esminis tarnybinio automobilio naudojimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio turėtų būti skiriama net ir švelniausia tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino Įsakymą teisėtu ir pagrįstu ir dėl to netenkino skundo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi tos pačios pozicijos kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad šiuo atveju ataskaitų pildymo ir teikimo aspektu nebuvo vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais siuntimo į komandiruotes ir atsiskaitymo už jas tvarką, pagal kuriuos ataskaitas pildyti neprivaloma, pareiškėjas nėra atsakingas už kelionės lapų pildymą, praleisti terminai skirti tarnybinę nuobaudą už nustatytus pažeidimus.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias, konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).
20. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).
21. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).
22. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų.
23. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
24. Akcentuotina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
25. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).
26. Nagrinėjamoje byloje būtina pabrėžti, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; kt.).
27. Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.
28. Atsakovas šioje byloje yra nurodęs, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimų padarymo, nes aplinkybės, jog pareiškėjas nepildė ataskaitų ir netinkamai pildė kelionės lapus, paaiškėjo tik atlikus tarnybinį patikrinimą, nagrinėjant 2015 m. rugsėjo 21 d. gautą STT pranešimą dėl galbūt neteisėtų pareiškėjo veiksmų naudojantis tarnybiniu transportu. Su tokia atsakovo pozicija dėl 3 metų taikymo nesutiktina, nes byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos jis buvo nubaustas, nustatyti atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atliko tyrimą, taip pat atlikus tarnybinį patikrinimą ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą. Atsakovo akcentuojamame STT pranešime (I t., b. l. 59) nėra nurodyta apie jokį atliktą šios institucijos patikrinimą, kurį būtų galima vertinti kaip kompetentingos institucijos patikrinimą ir kurį atlikus buvo nustatyti pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai. Šiuo STT pranešimu atsakovui persiųsta anoniminė informacija, gauta STT. Pažymėtina, kad informacija persiųsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi.
29. Atsakovo nurodomas jo atliktas tarnybinis patikrinimas taip pat nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki tarnybinio patikrinimo neturėjo duomenų ir negalėjo žinoti apie Išvadoje ir Įsakyme nurodytus neteisėtus pareiškėjo veiksmus (neveikimą). Pagal bylos duomenis, akivaizdu, kad atsakovui jo nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ataskaitų nepildymu ir nepateikimu, kelionės lapų netinkamu užpildymu, buvo žinomos ir šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir nustatyti nebuvo reikalingas joks specialus tarnybinis tyrimas, kuris galėtų pateisinti 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014; 2016 m. vasario 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-314-492/2016).
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Įsakyme konstatuotą pažeidimą dėl kelionės lapų netinkamo pildymo padarė tada, kai užpildė 2015 m. birželio 1–26 d. ir birželio 26–30 d. kelionės lapus. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą dėl pareiškėjo padarytų akivaizdžių klaidų kelionės lapuose, kelionės lapų netinkamą pildymą (pareiškėjas nepasirašė kelionės lapuose, vieno kelionės lapo neįregistravo, 2015 m. birželio 26–30 d. kelionės lapą užpildė ne pagal automobilio skaitiklio parodymus) vertino, kaip Taisyklių 8 punkto pažeidimą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjui pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 36– 37) nėra nurodyta apie įtariamą Taisyklių 8 punkto pažeidimą, nors pagal bylos duomenis Komisijai ir atsakovui buvo žinoma apie tai, kad kelionės lapuose yra padarytos minėtos klaidos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punktas nustato, jog tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas ar komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (šių taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui kartu su minėtu pranešimu pateiktoje 2015 m. gruodžio 2 d. pažymoje apie pranešimo tyrimo rezultatus nėra suformuluota išvada, kad pareiškėjas padarė Taisyklių 8 punkto pažeidimą dėl netinkamo kelionės lapų pildymo. Pažymėtina, kad pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl to, kad galbūt neteisėtai naudojosi tarnybiniu transportu (nurodyta, kad yra pagrindas konstatuoti, jog komandiruotės, į kurias vykta tarnybiniu automobiliu, buvo nesusijusios su tiesioginėmis LAAIF funkcijomis), tačiau Išvadoje ir Įsakyme nėra nustatytas toks pareiškėjo padarytas pažeidimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakyme ir Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas Taisyklių 8 punkto pažeidimas, akivaizdžius kelionės lapų pildymo trūkumus, dėl kurių nustatymo nebuvo reikalingas joks specialus tarnybinis patikrinimas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tarnybinė nuobauda už minėtą pažeidimą paskirta, pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. neteisėtai.
31. Kaip jau minėta, Įsakyme nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą dėl patikros rezultatų neįforminimo objektų patikrų ataskaitose padarė 2015 m. birželio 5, 6, 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13, 14, 15, 16 d., nors tai nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodytos konkrečios datos, kada pareiškėjas turėjo užpildyti ir pateikti objektų patikrų ataskaitas. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė ir nenurodė konkrečių datų, kada pagal teisės aktų reikalavimus ar atsakovo atskirą reikalavimą turėjo būti įformintos objektų patikrų ataskaitos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, neužpildydamas būtinų patikros ataskaitų, pažeidė Aprašo 32, 49 ir 52 punktus, kuriuose nurodyta, kad atlikus patikrą vietoje, patikros rezultatai turi būti įforminti išvadose ar ataskaitose.
32. Aprašo 32 punkte nurodyta, kad atlikęs aplinkosauginį–techninį vertinimą (Aprašo 301 p.) LAAIF darbuotojas per 5 darbo dienas raštu suformuluoja išvadas. Atlikus patikras, numatytas Aprašo 49, 52 punktuose, pildomos LAAIF direktoriaus patvirtintos formos ataskaitos. Įsakyme, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nurodoma tik apie pareiškėjo objektų patikrų neįforminimą ataskaitose.
33. Aprašo 49 punkte nurodoma, kad patikros rezultatus LAAIF darbuotojas per 5 darbo dienas apibendrina, užpildydamas LAAIF direktoriaus patvirtintas ataskaitos formas, kur nurodo projekto metu įdiegtos technologijos ir gamybos parametrų atitikimą / neatitikimą paraiškoje numatytai technologijai ir parametrams ar projekto atitikimą finansavimo ir priežiūros sutarčiai. Aprašo 52 punkte, kuriame nurodoma apie projekto galutinio įgyvendinimo patikrą vietoje, nėra nurodyti jokie terminai, per kuriuos patikros rezultatus LAAIF darbuotojas apibendrina ir suformuluoja išvadas, užpildydamas LAAIF direktoriaus patvirtintą formos ataskaitą. Aprašo 57 punkte (šis punktas yra nurodomas Įsakyme, aprašant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą), nustatančiame papildomą projekto priežiūrą, taip pat nėra nurodyti terminai, per kuriuos priežiūros rezultatai apibendrinami, užpildant LAAIF direktoriaus patvirtintą ataskaitos formą. Atsižvelgiant į paminėtą 5 darbo dienų terminą galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjas ataskaitas turėjo užpildyti iki 2015 m. birželio 12 d. (įskaitytinai) bei iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. (įskaitytinai), tačiau, atsakovo teigimu, to nepadarė. Taigi akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjas tokių ataskaitų nėra užpildęs. Tai reiškia, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą už pareiškėjo pažeidimus 2015 m. birželio 5, 6, 7 d., yra praleidęs 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai skirti, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą paskirta neteisėtai, pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalį.
34. Dėl atsakovo nurodomo pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 13, 14, 15, 16 d. padaryto pažeidimo nėra praleistas 6 mėnesių terminas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja aplinkybes, susijusias su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas šiomis dienomis padarė tarnybinį nusižengimą – vykdamas į tarnybinę komandiruotę 2015 m. rugpjūčio 13–16 d. tarnybiniu automobiliu atlikti LAAIF lėšomis finansuojamų investicinių projektų objektų patikras, patikros rezultatų neįformino objektų patikrose.
35. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Įsakyme nėra nurodęs, kokiu teisiniu pagrindu yra nustatęs, jog pareiškėjas padarė pažeidimą 2015 m. rugpjūčio 16 d. (ši diena yra sekmadienis ir pagal susisiekimo ministro R. S., pavaduojančio aplinkos ministrą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. D14-83 pareiškėjas buvo komandiruotas 2015 m. rugpjūčio 13–15 d. į Telšius, Plungę, Skuodą, Kretingą, Palangą ir Klaipėdą). Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakyme Nr. D14-83 nenurodytas joks pareiškėjo komandiruotės tikslas, nenurodytos pareiškėjui pavestos atlikti darbo funkcijos ar pavesti atlikti konkretūs ministro pavedimai (I t., b. l. 58). 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjo prašyme, kuris buvo tenkintas minėtu įsakymu, nurodyta, kad komandiruotės tikslas – atskirų projektų, įgyvendinamų Telšių rajono savivaldybėje, Plungės rajono savivaldybėje, Skuodo rajono savivaldybėje, Kretingos rajono savivaldybėje, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybėse, patikra, tačiau nebuvo nurodyti jokie konkretūs LAAIF lėšomis finansuojami investiciniai projektai, kurie įgyvendinami minėtose savivaldybėse. Taip pat nenurodoma, ar patikra bus atliekama vertinant aplinkosaugines–technines paraiškas (Aprašo 301 p.), ar bus atliekama: projektų techninio įgyvendinimo patikra (Aprašo 49 p.); projektų galutinio įgyvendinimo patikra (Aprašo 52 p.); papildoma projektų priežiūra (Aprašo 57 p.).
36. Pažymėtina, kad atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, taip pat nenustatė ir Išvadoje bei Įsakyme konkrečiai nenurodė, kokias patikras ir kokių objektų patikras privalėjo atlikti pareiškėjas, kai buvo komandiruotas susisiekimo ministro R. S., pavaduojančio aplinkos ministrą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D14-83.
37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarnybinė komandiruotė – valstybės tarnautojo išvykimas ne trumpiau kaip vienai dienai darbo dienai (išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių aplinkybių komandiruotė turi vykti poilsio ir (arba) švenčių dienomis) iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti darbo funkcijų, vykdyti tarnybinio pavedimo ar tobulinti kvalifikaciją (Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2.1 p.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo vadovas (darbdavys) siuntė pareiškėją į komandiruotę, todėl šioje byloje atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas komandiruotės metu ir po komandiruotės neįvykdė darbdavio pavestų jam atlikti darbo funkcijų ar tarnybinių pavedimų, turėjo šioje byloje pateikti konkrečius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkrečias patikras, kurias pareiškėjas turėjo atlikti, ir atitinkamai kokias ataskaitas turėjo užpildyti ir pateikti atsakovui.
38. Byloje jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo paaiškinimai, kad jis nebuvo siunčiamas atlikti tokio pobūdžio patikrų, kurios yra nurodomos Išvadoje ir Įsakyme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat nenustatė, kokias konkrečias patikras turėjo atlikti pareiškėjas, o apsiribojo tik tuo, kad išvardijo visus Aprašo punktus, kurie nustato skirtingas patikras, ir kad pareiškėjas prašyme nurodė žodį „patikra“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad komandiruočių rezultatas nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo rezultatai nesuteikė jokių objektyvių duomenų apie projektus bei neužtikrino sklandaus kitų veiksmų, susijusių su investicinio projekto eiga, atlikimo, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtina tokią aplinkybę. Pažymėtina, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę.
39. Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti valstybės tarnautojo neteisėtus veiksmus ir / ar kaltę dėl tarnybos drausmės pažeidimo, turi būti aiškia nustatyta, kokias pareigas ar tarnybinius pavedimus valstybės tarnautojas turėjo atlikti, o pareigų ar tarnybinių pavedimų neatlikimas, nežinant, jog juos reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei.
40. Nagrinėjamu atveju nesant pateiktų įrodymų, kad susisiekimo ministro R. S., pavaduojančio aplinkos ministrą, 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D14-83 pareiškėjas buvo komandiruotas 2015 m. rugpjūčio 13–15 d. į Telšius, Plungę, Skuodą, Kretingą, Palangą ir Klaipėdą atlikti patikrų, nurodytų Apraše, konstatuotina, kad be teisėto pagrindo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą, susijusį su šios komandiruotės patikrų neįforminimu ataskaitose. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui grįžus iš šios komandiruotės nebuvo reikalaujama pateikti rašytinę ataskaitą, iš kurios būtų galima nustatyti, kokias darbo funkcijas ar ministro pavedimus atliko pareiškėjas ir ar tai atliko tinkamai. Pareiškėjas nurodo, kad grįžęs iš komandiruočių, susisiekė su aplinkos ministru ir komandiruotes aptarė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento 152 punkte nurodyta, kad padalinių vadovai, grįžę iš tarnybinių komandiruočių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas žodžiu, o esant reikalui raštu atsiskaito už pavedimo arba užduoties atlikimą ministrui arba Ministerijos kancleriui). Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad pareiškėjas, atsiskaitydamas aplinkos ministrui, nurodė apie jo konkrečias atliktas Apraše nurodytas patikras. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas iš komandiruotės grįžo į darbą 2015 m. rugpjūčio 17 d., pagal vieną iš atsakovo nurodomų versijų, ataskaitos turėjo būti užpildytos iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. (įskaitytinai), t. y. atsakovui buvo žinoma apie ataskaitų neužpildymą, tačiau nebuvo reikalaujama, kad pareiškėjas pildytų šias ataskaitas.
41. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nenurodo jokių konkrečių duomenų apie objektus, kuriuos patikrinti pagal Aprašo nuostatas pareiškėjas buvo siųstas į minėtą komandiruotę, bei duomenų, kada konkrečiai pareiškėjas turėjo užpildyti ir pateikti nurodomas ataskaitas, dėl kokių priežasčių pareiškėjui grįžus iš komandiruotės ilgą laiką nebuvo reikalaujama teikti tokias ataskaitas, jei atsakovas (darbdavys) būtent ir siuntė į komandiruotę pareiškėją atlikti tokio pobūdžio patikrų, kurias atlikus reikia pildyti ir teikti ataskaitas.
42. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – Įsakymas panaikinamas (ABTĮ 147 str.).
43. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, o jis teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, t. y. pateisinamos ir svarbios priežasties. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina.
44. ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jos negalima nagrinėti bylos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylą galima nagrinėti nedalyvaujat pareiškėjui, kuriam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes pareiškėjo neatvykimo į teismą priežastis nėra svarbi. Medicinos specialistai teismui nurodė, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės teismo posėdyje gali dalyvauti (II t., b. l. 56), o apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir jo dalyvavimas buvo būtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. AMP1-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

                                                                      Dalia Višinskienė

                                                                      Virginija Volskienė