Pirmosios instancijos teismo
Civilinė byla Nr. 2A-296-544/2010
teisėja Violeta Petkevičienė
Proceso Nr. 2-05-3-14694-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 34.5; 36.1; 42.4; 44.5.1; 95.5;
114.4; 121.18;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės
(pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant
ieškovui M. V.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-918-811-2010 pagal
ieškovo M. V. ieškinį mirusios atsakovės B.
J. – Ivaškevičienės teisių ir pareigų perėmėjams: S. J.,
J. J., I. L., Panevėžio A.
B. kūdikių ir vaikų globos namams, VĮ „Marijos radijas“, dėl avanso
grąžinimo ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovės 5000 Lt dydžio netesybas, 5 % dydžio metines palūkanas
už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-29 su atsakove sudarė preliminarią
buto su rūsiu, esančio A. M. g. 46-3, Kaune,
pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį pagrindinė pirkimo-pardavimo
sutartis turėjo būti pasirašyta per 30 darbo dienų, t .y. iki 2009-08-07. Atsakovei
sumokėjo 5000 Lt dydžio avansą. Pagrindinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta
dėl jos kaltės, nes nuolat keitėsi nuomonė dėl pardavimo sąlygų. Po sutarties
sudarymo įvertino butą ir 2009-07-29 gavo iš AB DnB Nord bankas pranešimą, jog
bankas sutinka suteikti paskolą butui įsigyti. Apie tai informavo atsakovę ir
prašė nurodyti, kada ir kur bus pasirašoma pagrindinė pirkimo – pardavimo
sutartis. Tačiau atsakovė iki 2009-08-07 nei pagrindinės sutarties sudarymo
vietos, nei laiko nenurodė ir termino pratęsti neprašė. 2009-08-10 išsiuntė
atsakovei prašymą pagal Sutarties sąlygas grąžinti sumokėtą avansą bei jo dydžio
netesybas. Atsakovė avansą grąžino, tačiau nesumokėjo netesybų. Preliminari
sutartis laikoma pasibaigusia savaime ir šalys nebegali sudaryti pagrindinės
sutarties. Sutarties nutraukimas nebūtinas. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta
dėl atsakovės kaltės, nes ji nepateikė nė vieno įrodymo aplinkybėms, kuriomis rėmėsi,
įrodyti, tačiau pateikia pretenzijas dėl sąlygų, kurios nebuvo įtrauktos į
preliminarią sutartį, nevykdymo: prašė pervesti visą už butą nurodytą kainą,
pateikti banko garantiją, reikalavo didesnio avanso. Todėl daro išvadą, kad atsakovė
nenorėjo parduoti buto, ir tuo jos kaltė įrodyta. Kauno miesto apylinkės
teismas 2009-08-19 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (b. l. 3-5, 15-16,
80-81, 118-122).
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2010-01-19 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-19
preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš
ieškovo atsakovei 1400 Lt išlaidų už advokato paslaugas, į valstybės biudžetą -
50,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2009-06-29 sudarė preliminariąją
pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir
perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo nupirkti butą, esantį A.
M. g. 46-3, Kaune už 205 000 Lt, kurių 5000 Lt ieškovas sumokėjo avansu,
likusią sumą įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas nuo pagrindinės notarine
tvarka tvirtinamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos. Šalys sutarė
dėl netesybų mokėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovė bendravo su ieškovu
elektroniniu paštu, domėjosi, kaip jam sekasi tartis su bankais dėl paskolos gavimo,
klausė jo preliminarios pagrindinės sutarties pasirašymo datos, pranešė apie
turimas pažymas dėl atsiskaitymo už parduodamą butą. Ieškovas į AB „DnB Nord
bankas dėl paskolos suteikimo kreipėsi 2009-07-20 ir 2009-07-29 gavo pranešimą
apie sprendimą suteikti 130000 Lt kreditą po to, kai ieškovas pasirašys su
banku kreditavimo sutartį bei įvykdys visas banko nustatytas sąlygas, o
atsisakius suteikti kreditą pretenzijos negali būti reiškiamos. Ieškovas
2009-08-03 kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad yra pasiruošęs pirkti butą bei
pranešė apie banko pažymą. Ieškovas 2009-08-10 pateikė atsakovei prašymą,
kuriame paprašė grąžinti 5000 Lt avansą bei sumokėti 5000 Lt dydžio netesybas.
Atsakovė 2009-08-19 grąžino ieškovui jo sumokėtą 5000 Lt dydžio avansą.
Byloje
esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės ketinimai
parduoti butą buvo pakankamai rimti , nes ji dar 2009 m. birželio 18-19 dienomis išsiėmė pažymas apie skolų už komunalines paslaugas nebuvimą, apie
ką pranešė ieškovui 2009-07-24. Elektroninio susirašinėjimo laiškų kopijos
patvirtina atsakovės prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, kad ji po
sutarties apsirašymo bendravo su ieškovu: klausė apie terminus, paskolos
sudarymo aplinkybes, sutarties sudarymo datą, pranešė apie gautas pažymas. Ieškovas
įsipareigojimų vykdymą grindė vieninteliu AB DnB Nord bankas 2009-07-29
pranešimu Nr. 3.6/655, iš kurio matyti, kad ji į banką dėl 130 000 Lt kredito
suteikimo kreipėsi tik 2009-07-20. Bankas pranešime nurodė, kad nusprendė
suteikti ieškovui 130000 Lt kreditą, tačiau jis bus suteiktas pasirašius
kreditavimo sutartį bei įvykdžius visas banko nustatytas sąlygas. Teismas
sprendė, jog iš pranešimo turinio negalima spręsti, jog bankas neabejotinai
užtikrino kredito suteikimą ieškovo prašytai sumai. Ieškovas kreipėsi į banką
ne dėl visos 200 000 Lt sumos mokėjimui už butą suteikimo ir nėra įrodymų, kad
jis turėjo likusią pinigų sumą. Ieškovas žinojo apie galimybę įnešti pinigus į
notaro depozitinę sąskaitą, tačiau ja nepasinaudojo. Teismas vertino, jog
ieškovas elgėsi pasyviai, į banką kreipėsi praėjus trims savaitėms po Sutarties
sudarymo. Gavęs iš banko 2009-07-29 pranešimą, jį registruotu laišku atsakovei
išsiuntė tik 2009-08-03, todėl ji jį gavo likus trims dienoms iki termino
sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės
nerimas dėl ieškovo galimybių sumokėti jai už parduodamą butą pilnai
pateisintinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nuolat
keitė savo nuomonę dėl pardavimo sąlygų, kad jis buvo pasirengęs sudaryti
pagrindinę sutartį, kad įvertinęs butą stengėsi pašalinti visas atsakovės
abejones dėl jo galimybės sumokėti visą sutartą už butą sumą nustatytais
terminais. Teismas nepripažino ieškovės nepagrįstai vengusia sudaryti pagrindinę
sutartį, todėl nurodė, kad jai negali būti taikytinos CK 6.165 str. 4 d. ir
Sutarties 5.3. punkte nustatytos pasekmės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos
Aukščiausiojo teismo praktika, sprendė, jog šalims neįgyvendinus pagrindinio
tikslo pagal sutartį ir nesudarius pagrindinės sutarties, 5000 Lt, kuriuos
ieškovas sumokėjo atsakovei avansu, perduoti be įstatyme nustatyto pagrindo. Ši
suma atsakovės ieškovui grąžinta 2009-08-19. Vadovaudamasis CK 1.5 str., 6.165
str. 1, 2, 3, 4, 5 d., 6.237 str. bei nustatytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto
apylinkės teismas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-19 preliminarų
sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).
Apeliaciniu
skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimą ir priimti sprendimą ieškinį patenkinti.
Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į keletą bankų,
kad gautų paskolą šiam butui įsigyti. 2009-07-29 iš AB DnB NORD bankas gavo
pranešimą Nr. 3.6/655, kuriuo buvo informuotas, jog bankas sutinka suteikti
paskolą, apie ką informavo ieškovę. 20098-08-03 registruotu laišku išsiuntė
prašymą, kuriuo prašė pranešti kada ir kur vyks pagrindinės pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymas, o taip pat pakartotinai informavo apie banko suteiktą
paskolą. 2009-08-07 pasibaigė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties
galiojimas, o jis ieškovės nebuvo informuotas apie pagrindinės
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką ir vietą. 2009-08-10 atsakovei
išsiuntė prašymą pagal Sutarties 5.3 p. sąlygą grąžinti sumokėtą avansą bei
avanso dydžio netesybas. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį
motyvuodama tuo, kad jis neturi pakankamai pinigų susimokėti už perkamą butą. Tačiau
ji nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti jo nemokumą ar
neturėjimą galimybių susimokėti už butą. Atsakovė vadovaujasi subjektyviomis
spėlionėmis ir vienašališkais niekuo nepagrįstais teiginiais. Mano, jog atsakovė
neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė nei vieno įrodymo, kuris bent iš
dalies paneigtų jo ieškinyje išdėstytą ir konkrečiais bei vienareikšmiais
įrodymais pagrįstą reikalavimą. Preliminarioje sutartyje nebuvo nustatyta
ieškovo pareiga prieš sudarant pagrindinę sutartį atsakovei pateikti konkrečius
įrodymus, pagrindžiančius jo finansinius resursus. Atsakovę saistė teisinė
pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o šios sutarties
neįvykdymą ji pagrindė tik nepagrįstomis prielaidomis. Nepaisant to, kad preliminarioje
sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga pateikti konkrečius įrodymus apie
mokumą, pateikė atsakovei 2009-08-03 banko pažymą apie kredito jam suteikimą, be
to, jau buvo sumokėjęs 5000 Lt dydžio avansą. Todėl atsakovė neturėjo jokio
pagrįsto pagrindo abejoti jo galimybe sumokėti pagrindinės pirkimo-pardavimo
sutarties kainą. Atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo
sutartį, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Teismo sprendimu
buvo padaryta neleistina intervencija į šalių sutartinius teisinius santykius
(b. l. 130-132).
Atsiliepime į
apeliacinį skundą atsakovės atstovas pranešė, kad atsakovė mirė 2010-01-10,
prašė bylą sustabdyti iki paaiškės jos teisių ir pareigų perėmėjai. Atsakovės atstovas
nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka (b. l. 141). Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-27 nutartimi bylos
nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki paaiškės mirusios atsakovės
teisių ir pareigų perėmėjai (b. l. 161-162). Jiems paaiškėjus bylos
nagrinėjimas atnaujintas, teisių ir pareigų perėmėjai pripažinti atsakovės
teisių ir pareigų perėmėjais (b. l. 177-178).
Apeliacinis
skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimas
paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei
absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1
d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329
str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė
teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai
pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir
taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo
išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti
apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija
iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų
pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais ir motyvais,
todėl visų jų nekartoja.
Apeliacinio
skundo motyvai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Apeliantas apeliaciniame
skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą
reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra
nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo
taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę
pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar
atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti
civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas,
kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba
neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu,
pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus
įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad
civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis
tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio
teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu
byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo
nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo
klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias
bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo
reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje
surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį,
pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos
teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos
teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė
faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė
tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos kvalifikavo
teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį atmesti. Todėl apeliacinio skundo
argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo vertinti nepagrįstais.
Bylos įrodymai
patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2009-06-29 šalių sudaryta
sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius (CK 6.165 str.).
Preliminarios sutarties šalims įstatymas numato tarpusavio pareigą elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos
kitai besiderančiai šaliai. Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų
taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 str. 3 d. nurodyti pagrindai
- kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai,
t. y. šalis neturėjo tikslo sudaryti sutartį, atliko sąžiningumo kriterijų
neatitinkančius veiksmus ir pan. Už įstatyme
nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti
civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.245 str. 4 d.). Todėl jai atsirasti
būtina sąlygų visuma: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir
padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę
nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp
jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, o skolininko kaltė preziumuojama,
tačiau taip pat turi būti nustatyta (CK 6.248 str. 1 d.). Neteisėtus veiksmus
šiuo atveju turėjo įrodyti ieškovas kaip netesybų (šalių aptartų nuostolių) atlyginimo
reikalaujanti šalis. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovė
derybose elgėsi nesąžiningai.
Pagal 2009-06-29
šalių sudarytos preliminarios sutarties 1.1 p., pardavėja (atsakovė)
įsipareigojo parduoti, o pirkėjas (ieškovas) - nupirkti butą
Mickevičiaus g. 46-3, Kaunas ne bet kokiomis, o 2009-06-19 preliminarios
pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei atsižvelgiant į
šalių pareiškimus, garantijas ir įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 4
straipsnyje, ir numatytais terminais (b. l. 7-10). Pagal sutarties 1.02 p., 2.2
p., 3.1 p., šalys sutarė, kad minėtas butas bus parduotas pagal pagrindinę
pirkimo-pardavimo sutartį už 205 000 Lt, kurią šalys įsipareigojo pasirašyti
per 30 darbo dienų nuo preliminarios sutarti pasirašymo dienos, t. y. iki
2009-08-07. Ieškovas atsakovei sumokėjo 5000 Lt avansą (3.2.1 p.), kurį
atsakovė grąžino, o likusią 200 000 Lt ieškovas atsakovei turėjo sumokėti per
5 darbo dienas nuo pagrindines notarine tvarka tvirtinamos pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo dienos (3.2.2 p.). Pardavėja (atsakovė) vykdė sutarties 2.3
p. numatytą pareigą iki pagrindinės sutarties pasirašymo momento pateikti
pirkėjui pažymas apie įsiskolinimų už komunalines paslaugas nebuvimą ir
laikotarpiu nuo 2009-06-16 – 2009-06-19 gavo minėtas pažymas, kas patvirtina,
kad ji turėjo rimtą ketinimą parduoti minėtą butą (b. l. 61-64). Tai, kad
atsakovė nebuvo gavusi pardavimui reikalingos pažymos iš VĮ „Registrų centras“,
nepatvirtina, kad atsakovė neketino sudaryti pagrindinės sutarties, nes tokią
pažymą galima gauti per vieną dieną, byloje neįrodinėjama, kad butas atsakovei
nepriklausė, buvo areštuotas ar kitaip apsunkintas jo pardavimas, kas būtų
reiškę preliminariosios sutarties 4 str. 1 ir 2 d. numatytų pirkėjų teisių
pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė pažeidė sutarties
4 straipsnio 4.1 – 4.2.5p. numatytus pareiškimus, įsipareigojimus ir
garantijas. Byloje iš esmės neginčijama aplinkybė, kad atsakovė nesudarė su
ieškovu pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties dėl to, kad ieškovui, atsakovės
nuomone, neturint pakankamų finansinių resursų sumokėti už perkamą butą visą
kainą, šis nesutiko su atsakovės keliama sąlyga pagrindinėje sutartyje, kad ji
butą perduos ir nuosavybės teisės ieškovui pereis tik tada, kai bus sumokėta
visa sutartyje nurodyta buto kaina (b. l. 45-47, 49, 132, 54-56, 57, 83-86).
Ieškinys kildinamas ne dėl sutarties 5.1 p. numatytų aplinkybių buvimo, o iš
to, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.3 p., nes pradelsė savo įsipareigojimą
sudaryti notarine tvarka patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2009-08-07
(b. l. 3-5, 13). Tačiau tokiu atveju pagal šalių sudarytos sutarties 5.3 p.
ieškovas turėjo teisę nutraukti minėtą sutartį dėl pardavėjo, t. y. atsakovės,
kaltės. Sutarties 6.2 p. šalys, be kita ko, susitarė, kad, jei paaiškėja, kad
[...] bet kuri šalis nevykdo savo esminių įsipareigojimų, nustatytų šioje
sutartyje, ar vykdo juos netinkamai, nukentėjusioji šalis gali pareikšti
rašytinę pretenziją kitai šaliai kartu nustatydama protingą terminą, ne
trumpesnį nei 15 kalendorinių dienų, pažeidimui nutraukti ar ištaisyti ir jei
kaltoji šalis nevykdo nukentėjusios šalies reikalavimų, nukentėjusioji šalis
pasibaigus pretenzijoje nustatytam terminui pažeidimui ištaisyti, gali
vienašališkai nutraukti sutartį ir pretenduoti į sutartyje numatytą baudą.
Įrodymų apie tai, kad sutartis buvo nutraukta dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės,
byloje nėra. Priešingai, 2009-08-10 prašyme, 2010-01-05 teismo posėdyje, apeliaciniame
skunde apeliantas nurodė, kad 2009-08-07 baigėsi preliminarios
pirkimo-pardavimo sutarties terminas, o ne kad sutartis ieškovo yra
vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės (b. l. 13, 118-122). Abi šalys
pripažįsta, kad atsakovė siekė, kad į pagrindinę sutartį būtų įrašyta sąlyga,
kad nuosavybės teisės į butą ieškovui pereis tik po galutinio pilno
atsiskaitymo už butą, o ieškovas su tuo nesutiko (b. l. 118-122). Kadangi šalys
nesusiderėjo dėl pagrindinės sutarties esminės sąlygos (nuosavybės teisės
perėjimo momento), kuri nebuvo aptarta preliminarioje sutartyje, tai pagrindinė
sutartis sudaryta nebuvo ir preliminarioji sutartis pasibaigė (CK 6.165 str. 5
d.).
Apeliantas
skunde teigia, kad pagal sutartį jam nebuvo nustatyta pareiga pateikti mokumą
patvirtinančius įrodymus. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Nors minėta
pareiga konkrečiai ir nenurodyta, tačiau Sutarties 4.3 p. pirkėjas (ieškovas)
pareiškė ir garantavo atsakovei, kad nėra nemokus, kad turi finansines,
organizacines ir kitas galimybes pilnai ir tinkamai įvykdyti visus
įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį joje numatyta tvarka ir sąlygomis, t
.y. ieškovas garantavo, kad per 5 dienas nuo nutarties pasirašymo dienos jis į
atsakovės sąskaitą perves 200 000 Lt. Sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, kad,
jei paaiškėja, kad bet kurie pareiškimai ir garantijos, pateikti šalių viena
kitai sutartyje, buvo iš esmės neteisingi, melagingi ar klaidinantys, tai
kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius (b. l. 7-10). Minėtų aplinkybių
paaiškėjimas yra galimas tik tada, kai sutarties šalis, privalėdama būti
apdairi ir rūpestinga, tam tikras abejotinas aplinkybes aiškinasi, tikrina ir
tiria. Pats apeliantas pateikė atsakovei duomenis apie tai, kad kreipėsi į
bankus dėl kredito suteikimo minėtam butui pirkti ir turi teigiamą sprendimą,
kas patvirtina, kad šalys pagal tikrąjį sutarties turinį ir esmę buvo sutarę
viena kitai pateikti įtikinamus argumentus apie galėjimą realiai įvykdyti
įsipareigojimus pagal sutartį (b. l. 12). Apie tai, kad atsakovė abejojo
ieškovo mokumu ir reikalavimo didesnio avanso dydžio, banko garantijos, kainos
sumokėjimo į depozitą, patvirtina ir šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys,
tą pripažino ir ieškovas 2010-01-05 teismo posėdyje (b. l. 57-60, 119). Apeliantas
teigia, kad atsakovei nebuvo jokio faktinio pagrindo abejoti, kad jis gali
neišgalėti sumokėti likusios 200 000 Lt buto kainos per 5 dienas nuo sutarties
sudarymo dienos. Teisėjų kolegija mano, kad dėl virš išdėstyto ir pagal įrodymų,
kurie buvo pateikti į bylą, turinį, atsakovei buvo pagrįstų abejonių dėl to,
ar ieškovas tikrai turės realias galimybes nurodytu terminu sumokėti daikto
kainos dalį. Abi šalys pripažįsta, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas
apmokėti visai buto kainai kreipsis į banką dėl kredito gavimo, kas reiškia,
kad atsakovė žinojo, jog 200 000 Lt sumos ieškovas tuo metu neturi. Iš
2009-07-29 DnBNORD bankas pažymos matyti, kad bankas sutiko suteikti dalies
buto kainos kreditą 130 000 Lt tik po to, kai bus pasirašyta sutartis ir
įvykdytos visos Banko nustatytos sąlygos. Pažymoje nenurodyta, kokios tos
sąlygos. Taip pat bankas nurodė, kad bankui atsisakius suteikti kreditą
pretenzijos negali būti reiškiamos, iš ko seka, kad kreditas galėjo būti ir
nesuteiktas (b. l. 11). Todėl tokie duomenys galėjo kelti atsakovei pagrįstas
abejones. Jeigu šis kreditas ir būtų buvęs suteiktas, atsakovė abejojo, iš kur
bus gauta kita suma. Nors apeliantas teigia, kad tuo metu savo sąskaitose
turėjo trūkstamą pinigų sumą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą iki šiol
nepateikė, nors atsakovė tokius argumentus buvo išdėsčiusi jau 2009-10-15
prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo (b. l. 45-47). Su informacija apie
tai, kad gavo pažymą iš banko dėl kredito suteikimo ir su prašymu nurodyti, kur
ir kada bus pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas į atsakovę kreipėsi
2009-08-03, t .y. likus daugiausia 4 dienoms iki termino suėmimo (b. l. 12), ir
tuo metu kreditas realiai jam dar nebuvo suteiktas. Todėl daryti išvadą, kad
atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir elgėsi
nesąžiningai nėra pagrindo (CK 6.165 str. 4 d.), o pirmosios instancijos teismo
išvada apie faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti, apie atsakovės
sąžiningumą šiame teisiniame santykyje, yra teisėta ir pagrįsta, padaryta
įvertinus sutarties nesudarymo aplinkybes bei atsižvelgiant į nustatytas
faktines aplinkybes, CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo
principus bei šalių lygiateisiškumo principą.
Kadangi
apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto į valstybės pajamas priteisiamos
išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b.
l. 152, CPK 88 str. 3 p., 96 str.). Vienas iš atsakovės teisių ir pareigų
perėmėjų S. J. už atsiliepimo ir prašymo sustabdyti bylą,
prašymo atnaujinti bylą surašymą, patarimą turėjo 500 Lt advokato pagalbos
išlaidų (b. l. 142, 145). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios
išlaidos priteisiamos iš ieškovo, nes jų dydis atitinka CPK 98 str.
reikalavimais ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl
rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“
patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p.,
8.15, 8.16 p.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, o valstybei – 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija:
Ramunė Čeknienė
Birutė
Jonaitienė
Birutė
Valiulienė