(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. atliekant bausmę Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, kadangi pasak pareiškėjo administracija teigė, kad jam nepriklauso minėtos priemonės, nes jis yra nuteistasis, o ne suimtasis.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neišduotų higienos priemonių negalėjo palaikyti asmeninės higienos, suprastėjo dantų būklė, juos pradėjo skaudėti, teko lankytis pas stomatologą ir šalinti dantis, dėl to pareiškėjas jautėsi blogai, patyrė neigiamų išgyvenimų, psichologinių kančių, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. 

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 20–25) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. iki 2019 m. Vilniaus PN atsiliepime pažymi, kad 2019-04-01 biudžetinė įstaiga Lukiškių TI-K yra reorganizuota ją prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios ir po reorganizavimo veikiančios biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai parėjo visos Lukiškių TI-K teisės ir pareigos. Todėl šioje byloje Lietuvos valstybės atstove laikomi Vilniaus PN.

Atsakovės atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2014 m. iki 2019 m. Vilniaus pataisos namai patikslina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ( nuo 2019-04-01 Vilniaus PN) buvo nuo 2014-02-19 iki 2019-02-13, o skundą pareiškėjas parašė 2020-07-27. Atsakovo atstovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pasak atsakovės atstovės pagal šią nuostatą, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Tuo remiantis Vilniaus PN prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Vilniaus PN savo atsiliepime į skundą pridėjo pareiškėjo kamerų ir judėjimo išrašus taip pat atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo kaip ir kuo remiantis asmenis yra skirstomi į kameras. Vilniaus PN vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nuostatomis, Vilniaus PN nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.) dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Taip pat pažymėtina, kad iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį ( t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo. Vadovaujantis materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis ir nuteistasis laikomas mokus tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ar (ir) reikmenims įsigyti. Vilniaus PN teigia, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti įstaigos parduotuvėje, tai atsakovės atstovė patvirtintina prie atsiliepimo pridėta medžiaga (b. l. 52-55). Atsakovės atstovė vadovaudamasi iki 2017 m. galiojusiomis materialinio buitinio aprūpinimo normomis, teigia, kad kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Vilniaus PN atsiliepime į skundą taip pat pridėjo medžiagą apie medicininių paslaugų užtikrinimą. Atkreipė dėmesį, kad pateikti asmens sveikatos kortelės kopijos neturi galimybės, kadangi 2019-02-13 su asmens sveikatos istorija pareiškėjas iš Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus PN) išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją 2 sektorių.

Atsakovės atstovė pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, susijusių su higienos priemonių išdavimu, kreipėsi į įstaigos administraciją. Prašymai išnagrinėti, pareiškėjui atsakyta. 

Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžianti asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pasak atsakovės atstovės pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Vilniaus pataisos namai teigia, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas žalos padarymo faktas. Atsižvelgiant į tai, pasak atsakovės atstovės, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neišduotų higienos priemonių). Administracinė byla nagrinėjama skundo suformuluoto dalyko ir nurodyto faktinio pagrindo ribose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2014 m. iki 2019 m. bausmę atliekant Lukiškių TI-K, atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime patikslina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Atsiliepime į skundą pateikta informaciją apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 21), todėl ginčo dėl kalinimo laikotarpio nėra.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Pažymėtina, kad atsakovo atstovė Vilniaus pataisos namai prašo teismo taikyti trijų metų ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes pareiškėjo reikalavimams. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę.                                                                        Teismas pažymi, kad skundas šioje byloje teismui pateiktas 2020 m. liepos 27 d. (spaudas ant voko), todėl reikalavimai priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, už nurodytos kalinimo sąlygos galimą pažeidimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2017 m. liepos 26 d. imtinai pareikšti praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Šiuo savarankišku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytą laikotarpį, kaip pareikšti praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, kas reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).         Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2019 vasario 13 d. yra pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl jo pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės.

Dėl higienos reikmenų išdavimo

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K / Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K / Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detaliai suformuluotas kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.

Pareiškėjas teigia, kad jam kalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. Lukiškių TI-K nebuvo išduoti būtini asmens higienos reikmenys. Konkrečiai, pasak pareiškėjo, jam nebuvo išduota: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Pareiškėjas nurodo, kad jo lūkestis būti nemokamai aprūpintu visais buities ir/ar higienos reikmenimis yra grindžiamas 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Kadangi pareiškėjo reikalavimams iki 2017 m. liepos 27 d. yra taikoma ieškinio senatis, todėl aktualios yra tik 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo nuostatos.  Nuostatų 4 punkte numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant nuostatų 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šių nuostatų 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal nuostatų 13 punktą suimtasis (nuteistasis) laikomas nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 eurų). Šiuo atveju pareiškėjas negali būti laikomas nemokus, kadangi iš Vilniaus PN pateikto žiniaraščio (b. l. 52-55) matyti, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų, todėl drabužių, avalynės ir higienos priemonių galėjo įsigyti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta minėtoje aprūpinimo normoje, o jų pritrūkus, kalinamam asmeniui sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018).                                                Pareiškėjas savo skunde taip pat teigė, kad jautėsi diskriminuojamas, kadangi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 patvirtintos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos buvo nustačiusios skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Teismas konstatuoja, kad vertinamos aplinkybes tik nuo 2017 m. liepos 27 d. ir tuo metu galiojusios normos numatė tų pačių higienos priemonių išdavimą tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems, todėl šis skundo argumentas nepagrįstas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją žodžiu, taip pat atsakovo atstovė savo atsiliepime į skundą pateikė pareiškėjo prašymus dėl higienos priemonių išdavimo ir Lukiškių TI-K atsakymus į prašymus. Pažymėtina, kad iš 10 pareiškėjo pateiktų prašymų dėl higienos priemonių išdavimo – 9 buvo netenkinti dėl to, kad pareiškėjas nėra laikomas nemokus; 1 buvo netenkintas, kadangi pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl trūkstamas higienos priemonės galėjo įsigyti Lukiškių TI-K parduotuvėje. Byloje pridėtas žiniaraštis (b. l. 52-55) patvirtina pareiškėjo apsipirkinėjimą įkalinimo įstaigos parduotuvėje.  Kaip minėta, šiuo metu galiojanti tvarka nenumato visiško nuteistųjų (suimtųjų) aprūpinimo visais asmens higienos reikmenimis. Aprūpinimas garantuojamas tik finansiškai ir materialiai neapsirūpinusiems kaliniams, pateikusiems prašymą administracijai. Pareiškėjas pateikė prašymus dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, tačiau jis pats gali realizuoti savo teisę į aprūpinimą, kadangi yra mokus ir savo sąskaitoje turi lėšų.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau nustatytas byloje faktiniam pagrindui reikšmingas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veikų, nenustačius konkrečios neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, – nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas kalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

atmesti pareiškėjo V. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                         Jovita Einikienė