Bylos Nr. T-858-506/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49858-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.7.; 2.5.16.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, nuteistajam M. K. (M. K.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo išdėstymo.
Teismas
n u s t a t ė :
M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; taikytos BK 641 straipsnio nuostatos, ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki keturių laisvės atėmimo mėnesių; taikytos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys ir paskirtosios sumažintos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. K. dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalis); pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 75 straipsnio 3 dalis); M. K. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: jam uždrausta naudotis specialia teise (įgyti teisę), tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; konfiskuota SIA Unicredit Leasing Lietuvos filialui priklausančio automobilio BMW X1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalis vertės pinigine išraiška, tai yra, 5000 (penki tūkstančiai) eurų suma.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad jis neseniai įsidarbino, jo pajamas sudaro minimali mėnesio alga; kito turto, realizuotino, kad iš karto sumokėtų 5000 eurų sumą, neturi. Prašo leisti sumokėti paskirtą konfiskuoti 5000 eurų sumą išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiu, pateikia mokėjimo grafiką.
Teismo posėdyje M. K. prašymą palaikė, papildomai pateikė VĮ Registrų centro informaciją, kad jo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
Prokuroras Armandas Vainauskas pateikė išvadą, kad prašymui neprieštarauja, nes pareiškėjas nevengia atlikti bausmės.
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau ir – BVK) nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas – 2020-06-09 nuosprendis įsiteisėjo 2020-06-30 ir su tos pačios dienos patvarkymu vykdomasis raštas išsiųstas Lietuvos antstolių rūmams. Dėl šios aplinkybės M. K., vykdydamas įstatyminę pareigą bendradarbiauti su antstoliu, gali nedelsdamas kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį dėl visų su vykdymu susijusių klausimų.
Teismas pažymi, kad nuteistasis su prašymu nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamų per mėnesį pajamų dydį, apie turimą (neturimą) kilnojamąjį turtą, teikė tik duomenis, jog nekilnojamasis turtas jo vardu Lietuvoje neregistruotas. Tačiau net ir esant išsamesniems duomenims, jie nesudarytų teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas to nenumato, nes turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginamas baudos bausmei ir negali būti vykdomas BVK nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, įvykdymo termino teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui, kas kaip minėta, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir buvo padaryta 2020-06-30.
Teismo padaryta išvada dėl negalimumo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą matoma ir formuojamoje teismų praktikoje šiuo klausimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. T-41-238/2018, Nr. T-345-478/2015, ir kt.).
Atsižvelgus, kad Lietuvos antstolių rūmams yra išsiųstas vykdyti procesinis dokumentas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo, M. K. papildomai išaiškintina atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos.
CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, taigi, M. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir, nedelsdamas sureagavęs į raginimą įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą, aktyviai bendradarbiaudamas, gali susitarti su antstoliu, taip mažindamas priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357, 362, 364 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjo M. K. (M. K.) prašymo netenkinti.
Išaiškinti, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl M. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį/ Lietuvos antstolių rūmus su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja