|
Baudžiamoji byla Nr.
|
|
|
Procesinio sprendimo kategorija:
|
1.2.14.3.1,
1.2.14.4.1,
1.2.26.2.1,
2.3.6.4.1
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D
I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko A. K. ,
teisėjų:
Jono Algimanto Venckaus, Lino Šiukštos,
sekretoriaujant
Agnei Aguonytei,
dalyvaujant
prokurorui G. G. ,
nuteistiesiems
M. L. , E. L. ,
gynėjui
advokatui Sergejui Pelš,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. , E. L. ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus
dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. L. pripažintas kaltu:
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1
metams 7 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1
metams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3
metams 2 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63
straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio
sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos
BK 180 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridedant paskirtas švelnesnes bausmes, iš
dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu
paskirtą bausmę ir M. L. paskirta galutinė laisvės
atėmimo bausmė 4 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178
straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos,
turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamasis procesas dėl M.
L. baudžiamojo persekiojimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį
dėl E. Š. fizinio skausmo sukėlimo nutrauktas.
E. L. pripažintas kaltu:
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6
mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje už viešosios tvarkos pažeidimą
2006-01-01 apie 7 val. 5 min. G. K. priklausančiame bute,
esančiame (duomenys neskelbtini) ir namo kieme, ir nuteistas laisvės atėmimo
bausme 1 metams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3
metams 7 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje už viešosios tvarkos pažeidimą
2006-01-01 apie 7 val. 15 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje
ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63
straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio
sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtas
švelnesnes bausmes ir E. L. paskirta galutinė laisvės
atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20
d. nuosprendžiu nuteistas R. P. , tačiau dėl jo
nuosprendis nėra apskųstas.
Iš M.
L. E. Ž. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. L. ir R. P. J. J. priteista 100 Lt turtinei
ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
M. L. nuteistas
už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą
prieš O. K. - 2005 m. gruodžio mėnesį nuo gruodžio 25 iki
27 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, vykstant automobiliu iš Pasvalio r. į
Šiaulių m. reikalavo, kad O. K. grąžintų 200 Lt skolą
grasindamas jai fiziniu smurtu, dėl ko O. K. kartu su M. L. nuvyko pas O. K. močiutę J. J. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5,
iš kurios O. K. pasiskolino 100 Lt ir juos atidavė M. L. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, 2006 m. sausio 1 d. nuo 3.00 val. iki 6.00 val., tiksliau
nenustatytu laiku, ištempė O. K. iš daugiabučio namo,
esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, parvertė ant žemės, rankomis ir
kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir reikalavo
grąžinti 100 Lt skolą, taip privertė ją vykti pas jos pusbrolį E. A. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k, Plytinės g. 3-5
pasiskolinti pinigų. Šiais veiksmais M. L. nesilaikydamas
įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo
tikrą teisę.
M. L. nuteistas
už tai, kad 2006-01-01 nuo 3.00 val. iki 6.00 val., tiksliau nenustatytu laiku,
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio (duomenys
neskelbtini) kieme sudavė I. Š. kumščiu į veidą ir tuo
nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
M. L. nuteistas
taip pat už tai, kad 2006-01-01 apie 6 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, viešoje vietoje - E. A. bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), tyčia atliko įžūlius veiksmus - grasino peiliu O.
K. , badė juo bute esantį stalą, peiliu kelis kartus sudavė E.
A. į kelį ir juo grasino, po to E. A. einant iš buto į
namo kiemą ėjo paskui jį laikydamas rankoje peilį ir grasino jam, kad
nepabėgtų; netrukus tęsdamas nusikalstamą veiką viešoje vietoje - namo, esančio
(duomenys neskelbtini) kieme, tyčia atliko įžūlius veiksmus - dūrė peiliu E. Ž. į nugaros kairę pusę; tęsdamas nusikalstamą veiką apie
6 val. 45 min. viešoje vietoje - E. A. bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), tyčia atliko įžūlius veiksmus ir grasinimus - paėmė šiame bute
buvusį E. A. benzininį pjūklą „Partner P462“ ir juo
pjaustė bei sugadino E. A. turtą - DVD grotuvo viršutinę
dalį 50 Lt vertės, 50 Lt vertės televizoriaus ekraną, 100 Lt vertės garso
kolonėlės metalinę apsaugą, 30 Lt vertės sekcijos stiklą, 20 Lt vertės sekcijos
dureles, 150 Lt vertės kambario sieną ir tapetus, 50 Lt vertės durų spyną, 35
Lt vertės benzininio pjūklo grandinę, benzininį pjūklą pakėlė į O. K. kaklo aukštį ir pjūklu O. K. grasino;
tęsdamas nusikalstamą veiką apie 7.00 val. viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys
neskelbtini), koridoriuje atliko įžūlius veiksmus - garsiai beldė į G. K. priklausančio buto duris, po to įėjęs į šį butą atliko
įžūlius veiksmus - išsitraukė peilį, peiliu mosavo prie G. K.
veido, vaikščiojo po kambarį su peiliu, pakėlė lovos, kurioje miegojo
mažametis A. K. , antklodę, taip jis demonstravo nepagarbą
aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlęs triukšmą E. A. ir G. K. butuose bei namo, esančio (duomenys neskelbtini),
kieme sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, M. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmeniu, dėl
kurio baudžiamoji byla išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-01-01
apie 7 val. 15 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojo
prieš E. Š. fizinį smurtą: pargriovė ją ant žemės, apie
10 kartų spyrė į galvą ir kitas kūno vietas, po to reikalavo atiduoti jam
mobiliojo ryšio telefoną, apieškojo E. Š. kišenes ir
pagrobė E. Š. mobiliojo ryšio telefonus „Samsung C100“ -
150 Lt vertės, „Nokia 6100“ - 250 Lt vertės ir „Tele-2“ SIM korteles bendros 10
Lt vertės, iš viso 410 Lt vertės turtą.
E. L. nuteistas
už tai, kad 2006-01-01 apie 6 val. 45 min., kartu su R. P. ir
asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties sudavė nenustatytą
skaičių smūgių rankomis I. Š. į įvairias kūno vietas ir
taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, E. L. nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 5 min.,
kartu su R. P. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla
išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys
neskelbtini), koridoriuje atliko įžūlius veiksmus - garsiai belsdami į G. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini),
tęsdami nusikalstamą veiką viešoje vietoje - G. K. priklausančiame
bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - R.
P. ir E. L. įsibrovus į G. K. butą,
E. L. rankose laikant įjungtą benzininį pjūklą „Partner
P462“, R. P. sudavus vieną smūgį ranka A.
B. į pakaušį, asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, saugant, kad
niekas iš buto nepabėgtų, R. P. kumščiu trenkus A. B. po vieną smūgį į krūtinę ir veidą, tęsiant nusikalstamą
veiką R. P. paėmus A. B. už plaukų ir
ištempus jį į lauką, parvertus jį ant žemės ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji
byla išskirta, spyrus apie 6 kartus A. B. į įvairias kūno
vietas, E. L. benzininio pjūklo korpusu sudavė A. B. apie 3 kartus į galvą, taip jie demonstravo nepagarbą
aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlę triukšmą G. K. bute
ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sutrikdė visuomenės rimtį bei
tvarką.
E. L. taip
pat nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 15 min., namo, esančio (duomenys
neskelbtini), kieme, kartu su R. P. , būdamas apsvaigęs
nuo alkoholio, atliko įžūlius veiksmus - panaudojo fizinį smurtą
nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu - pagriebė už plaukų ir
nutempė ją prie namo kieme esančio medinio pastato durų, E.
L. prispaudė ją ir laikė ir taip atėmė galimybę jai priešintis, R. P. įrėmė 2 peilius J. J. į smakrą, R. P. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, E. L. apieškojo kišenes ir pagrobė J. J. turtą:
du pakelius cigarečių „Red and White“.
E. L. nuteistas
už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 15 min., kartu su R. P. ,
nutempė J. J. į namo, esančio (duomenys neskelbtini),
koridorių, kur abu sudavė J. J. smūgius į įvairias kūno
vietas, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlę triukšmą
koridoriuje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nuteistasis
M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008
m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl E. Š. turto plėšimo
(pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį) ir šioje dalyje priimti
išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo
bausmės vykdymą.
Nuteistasis
apeliaciniame skunde nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendis
keistinas, nes padarytos teismo išvados dėl E. Š. plėšimo
epizodo neatitinka bylos aplinkybių. Kaltu dėl E. Š. turto
plėšimo apeliantas teigia neprisipažinęs ir teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad
tik išėjęs į lauką už namo jis pamatė E. Z. , kuris E. Š. pervertė ant žemės ir iškraustė jos kišenes.
Nukentėjusioji E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė,
kuris vaikinas paklausė ar ji turi mobiliojo ryšio telefoną, kuris vaikinas
apieškojo kišenes ir ištraukė du telefonus. Tuo tarpu apklausiama teisme
nukentėjusioji parodė, kad telefono reikalavo ir telefonus pagrobė abu vaikinai
ir paaiškino, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė anksčiau. Iš
nukentėjusiosios teisme duotų parodymų matyti, kad fizinis smurtas jos
atžvilgiu panaudotas po to, kai iš jos buvo paimti telefonai. Apeliantas mano,
kad šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo,
numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Apeliantas
taip pat nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo
atidėjimą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo
metu jis neturėjo teistumo, dirba UAB „Mobili rinka“, darbovietėje
charakterizuojamas teigiamai. Savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų
Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 284
straipsnio 1 dalyje, apeliantas pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo
manymu, ši aplinkybė turi būti laikoma kaip jo atsakomybę lengvinanti. Taip pat
apeliantas nurodo, kad atlygino nukentėjusiajam E. Ž. padarytą
150 litų turtinę žalą.
Nuteistasis
E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo
2008 m. kovo 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas
nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių,
padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo
suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui
išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip
pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nuteistasis
mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK
303-307 straipsnių reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.
2K-7-544/2005 pažymėta, kad Lietuvos Respublikos BPK 303-307 straipsniuose
nurodytų reikalavimų nesilaikymas turėtų būti vertinamas kaip esminis
baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.
Apeliantas
mano, kad teismo išvados, jog jis, E. L. , bendrininkavo
suduodant smūgius nukentėjusiajai, nepatvirtintos jokiais įrodymais, teismo
išvados kodėl remiamasi būtent I. Š. parodymais
nemotyvuotos. I. Š. parodymai yra prieštaringi, taip pat
yra prieštaravimų tarp apelianto ir I. Š. parodymų dėl to
ar E. L. jai sudavė smūgius. Nuteistasis mano, kad
prieštaravimai yra esminiai, teisminio bylos nagrinėjimo metu šių prieštaravimų
pašalinti nepavyko, todėl jie turėjo būti aiškinami jo naudai.
Apklausta
2007-11-13 teismo posėdyje I. Š. parodė: „A.
E. L. su draugu Edgaru ir dar vienas vaikinas ir mane
jie pradėjo mušti, kaip aš atsiradau ant žemės neprisimenu <...> Aš tik
momentais atsimenu, mačiau vienas vaikinas turėjo peilį dar man buvo pridėjęs“.
Iš I. Š. parodymų matyti, kad esminių įvykio aplinkybių
ji neprisimena, jos parodymai abstraktūs, ji tik deklaratyviai teigia, kad mušė
ją visi aplinkui buvę asmenys. Apeliantas nurodo, kad I. Š. mušti
jis neturėjo jokių motyvų, tokių priežasčių nenurodė ir I. Š.
, kitokių tai patvirtinančių įrodymų nėra.
Apeliantas
atkreipia dėmesį į tai, kad I. Š. neatvykdavo į teismo
posėdžius, į 2007-09-04, 2007-09-27 teismo posėdžius ji buvo atvesdinta.
2007-08-21 I. Š. sukako 18 metų, todėl, apelianto manymu, išnyko
aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas prokuroro nutarimas palaikyti valstybinį
kaltinimą, t. y. išnyko priežastys, dėl kurių asmuo dėl svarbių priežasčių
negali ginti teisėtų savo interesų ir visuomeninė reikšmė. Nuteistojo manymu,
šiuo atveju turėjo būti pritaikyta Lietuvos Respublikos BPK 416 straipsnio 2
dalis, kurioje nurodyta, kad tuo atveju kai privatus kaltintojas į teisiamąjį
posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako.
Prokuroras, palaikydamas kaltinimą, dėl kurio procesas galimas tik esant
nukentėjusiojo skundui, pagal Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalį,
iš esmės pažeidė BPK reikalavimus.
Apeliantas
mano, kad padarytų teismo išvadų dėl bendrininkavimo su R. P.
, dėl įjungto benzininio pjūklo laikymo, smūgių sudavimo pjūklo benzininio
korpusu A. B. į galvą, nepagarbos aplinkiniams bei
aplinkai rodymo ir triukšmo sukėlimo G. K. bute ir namo,
esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nurodo, kad A.
B. parodymai neišsamūs, prieštaringi. Teismo išvados kodėl remiamasi būtent
prieštaringais A. B. parodymais nemotyvuotos. A. B. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais.
Atliekant parodymą atpažinti iš fotonuotraukų buvo padaryti esminiai BPK
pažeidimai.
Nukentėjusysis
A. B. 2007-11-23 teismo posėdyje parodė: „<...> po
15-20 min. antrąkart atėjo vaikinai; iš viso buvo trys; vienas vaikinas įėjęs
man sėdint prie stalo trenkė man į sprandą <...> kitas vaikinas, kuris
buvo su užvestu pjūklu, kuris klausė, kur O. <...> trečias vaikinas
stovėjo prie durų <...> tas vaikinas, kur man sudavė įėjęs, sudavė man į
veidą <...> atpažįstu vieną vaikiną, kuris buvo atėjęs (nurodo į
kaltinamąjį E. L. )“.
Kaltinime
ir skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas nesudavė A.
B. ranka, tačiau turėjo rankose motorinį pjūklą ir juo sudavė A. B. . Teisme duoti A. B. parodymai
prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, o taip pat prieštarauja 2006-02-03
parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokole užfiksuotiems parodymams, kur A. B. parodė, kad atpažįsta E. L. kaip
asmenį, kuris vieną kartą sudavė kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į veidą ir už
plaukų ištempė A. B. į lauką.
A. B. parodymai
prieštaringi, keliantys abejonių dėl jo gebėjimo įsiminti išvaizdą (šių požymių
nenurodo, teigia neprisimenąs) ir parodymų nenuoseklumo skirtingose apklausose.
Nukentėjusysis
A. B. 2007-01-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas
parodė: „nuo parodymų patikrinimo vietoje aš atsisakau, nes aš įvykio metu
buvau neblaivus ir bijau suklysti ir suklaidinti bylą tiriančius pareigūnus.“
Nukentėjusysis
A. B. 2006-01-19 apklausiamas parodė, „prie durų stovėjo
kažkoks vaikinas, o koridoriuje pasilikęs M.; vienas iš vaikinų sudavė man
kelis smūgius, nuo kurių aš nuvirtau ant lovos; tada iš kambario atėjo vaikinas
su pjūklu ir iš pjūklo trenkė man per galvą; kaip tiksliai atrodė vaikinas,
kuris turėjo rankoje pjūklą aš nežinau, nepastebėjau, buvau išsigandęs“.
2006-02-20
apklaustas liudytoju A. B. apklausoje parodė: „<...>
iš trijų man pateiktų vaikinų galėčiau atpažinti tik vieną, kuris liepė įjungti
šviesą.“
Atsižvelgęs
į šias aplinkybes apeliantas daro išvadą, kad A. B. neįsidėmėjo
ir savarankiškai negalėjo atpažinti asmenų, apie kuriuos davė parodymus. M. L. du kartus, t. y. 2006-02-22 ir 2006-02-03, buvo
parodytas nukentėjusiajam atpažinti iš fotonuotraukų, tačiau A.
B. negalėjo nurodyti ankščiau jo parodymuose nurodytų asmenų, atpažinimo iš
fotonuotraukų metu nurodė skirtingus veiksmus (smūgių sudavimas kumščiu ar
veikiančio motorinio pjūklo laikymas), kuriuos atliko jo tariamai atpažintas
asmuo. Apie kuriuos konkrečiai asmenis A. B. davė
parodymus, neįmanoma nustatyti, nes tie asmenys nukentėjusiojo A.
B. apklausos protokoluose konkrečiai neįvardinti.
Lietuvos
Respublikos BPK 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atpažįstantis asmuo
pirmiau turi būti apklaustas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali
atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Nesilaikant šių reikalavimų
padarytas esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas. A. B. keliose
apklausuose pareiškė, kad neįsidėmėjo asmenų, apie kuriuos duoda parodymus.
Abejones
dėl A. B. atpažinimų tikrumo galėjo pašalinti pasirinktas
šio tyrimo veiksmo atlikimo būdas kai parodomas gyvas asmuo ir tai būtų sudarę
galimybes dalyvaujantiems asmenims užduoti klausimų A. B. .
Šis pažeidimas yra esminis, nes imperatyvių teisės normų (Lietuvos Respublikos
BPK 191 straipsnio 2, 5 dalys) reikalavimų vykdymas būtų leidęs pašalinti
prieštaravimus A. B. parodymuose. Atpažinimo darymas pagal
nuotrauką yra išimtinė priemonė ir šios priemonės pasirinkimas kiekvienu atveju
turi būti motyvuojamas, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 5
dalyje numatyta, kad atpažinimas gali būti daromas pagal nuotrauką, jeigu
asmens parodyti negalima. Negalimumo parodyti atpažinti paties įtariamojo turi
būti objektyvus, o ne motyvuojamas patogumu tyrėjui, užimtumu ar kitokiomis
subjektyviomis priežastimis.
Lietuvos
Respublikos BPK numatytas sulaikymo terminas, galimybė sudaryti tyrimo grupę
ikiteisminio tyrimo pareigūnams sudaro visas prielaidas atlikti parodymą atpažinti
laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Apeliantas nurodo buvęs
sulaikytas netrukus po įvykio, buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai,
dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose jis sutiko, parodymas atpažinti
atliktas praėjus mėnesiui po sulaikymo ir pakartotas beveik po dviejų mėnesių
(2006-02-22 ir 2006-02-03), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo jokių
objektyvių priežasčių atlikti atpažinimą pagal nuotrauką. Lietuvos Respublikos
BPK 192 straipsnio 1-4 dalyse detaliai apibrėžta ir nustatyta asmens parodymo
atpažinti ikiteisminio tyrimo veiksmo tvarka. Apeliantas mano, kad ikiteisminio
tyrimo pareigūnai, pateikdami atpažinti nuotrauką, faktiškai išvengė visų šių
reikalavimų, kuriuos nustatė įstatymų leidėjas, ir be jokių pagrindų suvaržė jo
kaip įtariamojo teisę apsiginti nuo galimo įrodymų klastojimo parodymo
atpažinti metu.
Liudytojas R. Ž. 2007-12-04 teismo posėdyje parodė: „kodėl E. L. nebuvo parodytas nukentėjusiems atpažinimui negaliu
pasakyti <...> gal dėl per didelio darbo krūvio“. Ši aplinkybė paneigia,
kad atpažinimas iš fotonuotraukų buvo padarytas objektyviai negalint parodyti
gyvo asmens.
Apeliantas
mano, kad teismo išvados dėl to, kas turėjo motorinį pjūklą, prieštarauja viena
kitai. Teismas padarė išvadą, kad motorinį pjūklą turėjo M.
L. , tačiau to, kad M. L. būtų motorinį pjūklą
perdavęs apeliantui, byloje nėra nustatyta. 2006-02-03 parodymų atpažinti iš
fotonuotraukų protokole A. B. parodė, kad atpažįsta
apeliantą kaip asmenį vieną kartą sudavusį kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į
veidą ir už plaukų ištempusį jį į lauką. Tačiau 2006-02-03 parodymų atpažinti
iš fotonuotraukų protokole A. B. parodė apeliantą kaip
asmenį, kuris buvo jo bute ir rankose laikė veikiantį pjūklą. Akivaizdu, kad
šios dvi aplinkybės prieštarauja viena kitai, o tuo pačiu ir jomis remiantis
padarytoms teismo išvadoms, nes menkai tikėtinas smūgių sudavimas, tempimas tuo
pačiu metu laikant įjungtą motorinį pjūklą. Duodamas parodymus apie veikiantį
pjūklą A. B. apie smūgių sudavimą nenurodė, kas taip pat
patvirtina, kad A. B. įvykio aplinkybes painioja.
Nuteistasis
apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2008-04-08 nutartimi
atmetė jo pareikštas pastabas dėl teismo posėdžio protokolo. Teismui jis buvo
pateikęs pastabas dėl 2008-02-15 teisiamojo posėdžio protokolo, kurio
pasirašymo data nenurodyta. E. L. savo skunde nurodė, kad
teismo posėdžio protokole neišsamiai ir neteisingai užrašyti liudytojo A. B. parodymai (b. l. 185, t. 5). Prieš A.
B. pradedant pasakoti įvykio aplinkybes, teisėjo buvo užduotas klausimas,
ar A. B. atpažįsta kurį nors iš kaltinamųjų ir kokie
santykiai su jais. Į šį teisėjo klausimą A. B. atsakė:
„Nei vieno iš kaltinamųjų neatpažįstu.“ Šis A. B. atsakymas
teismo posėdžio protokole neužrašytas. Apklausiamas kaip liudytojas teisiamojo
posėdžio metu A. B. parodė: „Atpažįstu vieną vaikiną,
kuris buvo atėjęs antrą kartą (nukentėjusysis A. B. parodo
į E. L. )“. Šie A. B. teiginiai
protokole užrašyti neteisingai. A. B. savo parodymuose
pasakė tik kad E. L. yra panašus į vaikiną, kuris buvo
atėjęs į kambarį antrą kartą. Apeliantas mano, kad šis pažeidimas yra esminis,
teismo nutartis kuria atmestos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo,
neteisėta ir nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 318 straipsnio 4 dalį
prieštaravimai dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole reiškiami
apeliaciniame skunde.
Apeliantas
mano, kad padarytų teismo išvadų dėl jo bendrininkavimo su R.
P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu,
bendrininkavimo su R. P. , pastarajam įremiant 2 peilius J. J. į smakrą, R. P. reikalaujant
atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
2007-12-04
teismo posėdyje R. P. parodė: „E. L. prie
Juodikaitytės tikrai nebuvo <...> M. L. turėjo
benzininį pjūklą užgesintą <...> man tyrimo metu policijoje buvo daromas
fizinis smurtas, todėl taip ir paaiškinau apie E. L. <...>“.
Apelianto nuomone, R. P. kategoriškai paneigė jo, E. L. , dalyvavimą atliekant aukščiau nurodytus veiksmus. R. P. nuosekliai neigė apelianto dalyvavimą nusikaltimo
padaryme ir ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji
J. J. 2007-09-04 teismo posėdyje parodė: „Mes su E. Š. įėjome į kiemą ir prie manęs pripuolė du nepažįstami,
o prie E. Š. kiti du vyrai ir mus atskyrė; mane nutempė
prie J. J. būdelės, prirėmė prie durų, vienas iš nugaros
prispaudęs ranka per kaklą laikė, o kitas grasino iš priekio stovėdamas dviem
peiliais.“ Apeliantas nurodo, kad J. J. nedavė parodymų
apie jį, kas yra asmuo, laikęs J. J. iš nugaros, byloje
ištirtais įrodymais nenustatyta.
Apklaustas
kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu (2006-01-03 apklausa) R. P. parodė: „aš išėjau į lauką ieškoti E. ir tuo pačiu
išmesti peilį; tik išėjęs į lauką pamačiau, kad E. prispaudęs kažką laiko
prispaudęs prie būdelės; tuo metu aš rankoje laikiau peilį; aš laikydamas
rankoje peilį priėjau prie E., kuris paėmęs už pečių laikė merginą prispaudęs
prie būdelės; kalba buvo apie telefoną <...>“. Darytina išvada, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos kaip
įrodymą nuosprendyje nurodė teismas, iš esmės prieštarauja nukentėjusios J. J. parodymams. Esant esminiams prieštaravimams,
nepašalintos abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Esant
esminiams prieštaravimams tarp R. P. parodymų, duotų
skirtingu laiku, jo parodymams ikiteisminio tyrimo pareigūnui neatitinkant
įrodymų leistinumo reikalavimų bei iš esmės prieštaraujant nukentėjusiosios
parodymams, teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kad apeliantas
bendrininkavo su R. P. panaudodamas fizinį smurtą
nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu.
Apeliantas
mano, kad padarytų teismo išvadų dėl bendrininkavimo su R. P.
suduodant smūgius J. J. , nepagarbos aplinkiniams bei
aplinkai demonstravimo, triukšmo sukėlimo namo koridoriuje visuomenės rimties
bei tvarkos sutrikdymo, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo išnagrinėti
teisiamajame posėdyje.
R. P. teisme
šias aplinkybes patvirtinančių parodymų nedavė. J. J. apelianto
nenurodė kaip asmens vartojusio jos atžvilgiu kokį nors smurtą. J. J. parodymai tik patvirtina, kad fizinį smurtą jos
atžvilgiu pavartojo du asmenys. Ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota ir
nepagrįsta įrodymais, taip teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
Nuteistojo
manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes įrodymais
laikė R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo
pareigūnui, o ne teismui. Dėl to teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20
straipsnio 4 dalies ir 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos
Respublikos BPK 242 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo
teisme principą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti
perskaityti tik esantiems įrodymams patikrinti, t. y. naudojami ribotai,
įstatymo nustatyta apimtimi, o ne pripažįstami įstatymo nustatyta tvarka
gautais įrodymais. R. P. duodant parodymus ikiteisminio
tyrimo pareigūnui kiti kaltinamieji nedalyvavo, todėl negalima konstatuoti, kad
tie parodymai apklausos protokole užfiksuoti teisingai. Teismo nurodytas R. P. parodymų patikrinimas vietoje kaip įrodymas yra
išvestinis ir jo leistinumas byloje tiesiogiai priklauso nuo įtariamojo
parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos R. P.
nuosekliai neigia.
Įrodomąja
reikšmę byloje turi tik įstatymo nustatyta tvarka duoti kaltinamojo parodymai
(Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnis ir 272 straipsnis). Apelianto manymu,
pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1
dalies reikalavimus, kur nustatyta, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais
įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šis Lietuvos
Respublikos BPK pažeidimas, nuteistojo manymu, yra esminis.
Tikslus
įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų (Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnio
ir 272 straipsnio) laikymasis šioje byloje turėjo esminės reikšmės, kadangi R. P. nurodė, kad iš jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu
buvo išgauti panaudojant fizinį smurtą, kankinimus. Liudytojo R.
Ž. parodymai nepaneigia R. P. parodymų apie panaudotą
fizinį smurtą ikiteisminio tyrimo metu, nes R. Ž. nurodė
vykdęs procesinę funkciją, t. y. tik pakviestas užrašinėjęs įtariamųjų
parodymus. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad operatyvinius veiksmus
atlikinėjo Šiaulių rajono PK tyrėjas G. T. ir kiti
pareigūnai.
Kad R. P. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo pavartoti
fizinį smurtą, kankinimus, patvirtina aplinkybė, kad Šiaulių rajono policijos
komisariate nebuvo tinkamos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kontrolės.
R. P. buvo sulaikytas 2006-01-01 ryte apie 7 val. 25 min.
Tai matyti iš Šiaulių rajono policijos komisariato tyrėjo G.
T. 2006-01-01 tarnybinio pranešimo: „<...> Sulaikant jaunuolį
panaudojau kovinių imtynių veiksmus, t. y. pargrioviau ant žemės ir uždėjau
antrankius <...> ties užrašu „Šiauliai“ sulaikytas dar vienas asmuo,
kuris įsodintas į automobilį <...>“ (b. l. 41, t. 1) nepilnametis
įtariamasis R. P. buvo sulaikytas nuo 2006-01-01 7 val.
25 min. iki 2006-01-03 12 val., t. y. daugiau kaip 48 val., tačiau to
neužfiksuota sulaikymo protokole.
Apeliantas
mano, kad net pripažinus, kad teismas teisingai nustatė įvykio aplinkybes,
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, veika dėl peilio
panaudojimo kvalifikuota netinkamai. Iš R. P. parodymų
matyti, kad peilio panaudoti jis su niekuo nesitarė, veiksmus grasinant
nukentėjusiajai peiliu atliko netikėtai ir be aiškios priežasties, veiksmai
buvo atlikti per trumpą laiką ir nėra duomenų, kad R. P. veiksmams
pritarė kiti bendrininkai. Šios aplinkybės turėtų būti kvalifikuotos kaip
vykdytojo ekscesas ir R. P. veiksmai panaudojant peilį
neturėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupės.
Apeliantas
nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis pradėjo dirbti kai
buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tęsia mokslą, charakterizuojamas
teigiamai.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šiaulių
apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:
M. L. nusikalstamas
veikas perkvalifikuoti ir nuteisti:
iš Lietuvos
Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies (dėl savavaldžiavimo, panaudojant prieš O. K. psichinę prievartą ir fizinį smurtą) į nusikalstamas
veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir
nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl
nukentėjusios O. K. turto prievartavimo) - laisvės
atėmimo bausme 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį
(dėl nukentėjusios O. K. turto prievartavimo, panaudojant
prieš ją fizinį smurtą) - laisvės atėmimo bausme 4 metams;
iš Lietuvos
Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
nepilnametei I. Š. ) į Lietuvos Respublikos BK 284
straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. sausio 1 d. nuo 3 val. iki 6 val. ryto, (duomenys
neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje ir kieme viešosios tvarkos
pažeidimo) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.
Iš Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies (dėl viešosios tvarkos pažeidimo
padarymo 2006-01-01 ryte Šiaulių r., Aleksandrijos k.) kaip tęstinio
nusikaltimo į atskiras nusikalstamas veikas:
pagal
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo
padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis E. A. bute
ir sužalotas E. Ž. ) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1
metams 7 mėnesiams;
pagal
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo
padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis E. A. bute)
ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams;
pagal
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo
padarymo O. K. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės atėmimo
bausme 1 metams 9 mėnesiams;
pagal
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo
padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis G. K.
bute bei A. B. sužalojimo) ir nuteisti laisvės atėmimo
bausme 2 metams.
Nuosprendžio
dalį, kuria M. L. buvo išteisintas dėl nusikalstamų
veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos
Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti
naują nuosprendį:
M. L. pripažinti
kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178
straipsnio 2 dalyje (dėl benzininio pjūklo vagystės įsibraunant į E. A. butą) bei Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2
dalyje (dėl E. A. turto sugadino visuotinai pavojingu būdu)
ir nuteisti:
pagal
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3
metams;
pagal
Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams
6 mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu dėl
nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,
284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės įsibraunant į E. A. butą, viešosios tvarkos pažeidimo bei E.
A. turto sugardinimo visuotinai pavojingu būdu) subendrinti apėmimo būdu,
paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 9 punktu, paskirtas
bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės,
paskirtos neskundžiama nuosprendžio dalimi pagal Lietuvos Respublikos BK 180
straipsnio 1 dalį, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, taip pat iš dalies
pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu paskirtą
bausmę, ir M. L. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę
7 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą
nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
Prokuroras
apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas perkvalifikuodamas M.
L. nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 ir 2
dalių į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo,
kad byloje surinkta įrodymų, jog kaltinamasis M. L. padarė
savavaldžiavimą. Tokią išvadą teismas daro motyvuodamas tuo, kad iš kaltinamojo
M. L. , nukentėjusiosios O. K. parodymų
matyti, jog iki M. L. nusikalstamos veikos padarymo 2005
m. gruodžio mėn. 25 - 27 d., iškilo ginčas dėl 200 Lt, kuriuos M.
L. siekė susigrąžinti iš O. K. . Tai, teismo nuomone,
patvirtina liudytojų E. J. , G. J. ,
L. D. , L. Š. parodymai
teisiamajame posėdyje bei nukentėjusiosios I. Š. parodymai,
duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Teismas vadovavosi šių liudytojų ir
kaltinamojo M. L. parodymais ir atmetė kaip nenuoseklius
nukentėjusiosios O. K. parodymus duotus ikiteisminio
tyrimo metu bei patvirtinus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, teismas iš
nukentėjusios O. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo
teisėjui, nustatė, kad prieš M. L. padarytą nusikalstamą
veiką O. K. su M. L. draugavo.
Teismas padarė išvadą, kad tarp O. K. ir M.
L. galėjo būti turtinių santykių.
Teismo
padaryta išvada nepagrįsta, nes nuosprendis negali būti grindžiamas manymu ir
prielaidomis. Nukentėjusioji O. K. nuo pirmosios
apklausos ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, kad ji M.
L. nebuvo skolinga. Tai O. K. patvirtino ir apklausta
pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismo pasisakymas dėl O. K.
parodymų vertinimo, o būtent jog neturėjo galimybės O. K.
apklausti teisiamajame posėdyje ir taip patikrinti jos parodymų teisingumą,
nes ji išvyko gyventi į Rusiją, prieštarauja BPK 184 straipsnio bei pačio
ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto baudžiamajam procese nuostatoms.
Netinkamai
įvertinti ir M. L. parodymai dėl „skolos“ buvimo - jie
nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad O. K. ir I. Š. buvo skolingos po 100 lt, tačiau kada tuos pinigus
joms paskolino, nepaaiškino. Apklaustas teisiamajame posėdyje M.
L. parodė, kad O. K. buvo jam skolinga 200 lt. Apie I. Š. skolą jokios kalbos nebėra. M. L. teisme
parodė, kad 100 lt jis pasiskolino iš draugo L. D. klube
„Tera“, kuriuos vėliau padavė O. K. , o kitus 100 lt. iš G. J. , nuėjęs su O. K. pas ją į
darbą, kur ji dirbo kažkokiame kioske. Pateikta M. L. versija
dėl skolos buvimo, byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta: kad pinigus būtų
paskolinusi G. J. M. L. , jos dukra
E. J. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, be to, E. J. tik teisme patvirtino M. L. teiginius,
kad kartu su juo važiavo į Pasvalio r. K. M. L. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei paneigti
nuosekliais nukentėjusiųjų O. K. , E. A.
ir kitų liudytojų parodymais bei nustatytomis faktinėmis bylos
aplinkybėmis, todėl turi būti atmesti ir įvertinti, kaip M.
L. pasirinkta gynybinė pozicija.
Pagal
Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį turto prievartavimu laikomi:
neteisėti kaltininko veiksmai, kai neturėdamas teisėto pagrindo verčia kitą
asmenį perduoti turtą ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų
susilaikyti panaudodamas grasinimus. Būtinasis veikos požymis - psichinės
prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš
nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar
sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją,
kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos
panaudojimu. Šie psichinės prievartos panaudojimo būdai įstatymo dispozicijoje
suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka,
jei panaudojamas bent vienas iš jų. Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant
tam teisėto pagrindo yra turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis. Šis
vertimas, pirmiausia pasireiškė psichinės prievartos panaudojimu, t. y.
nukentėjusiajai O. K. buvo skambinama telefonu ir
grasinant reikalaujama pinigų. Vėliau seka aktyvūs M. L. veiksmai,
t. y. M. L. nuvyksta į Pasvalio r., kur nukentėjusioji O. K. buvo nuvykusi jau ankščiau, ten jai grasina neaišku
kur nuvežti ir „išprievartauti“, įsodina į automobilį, nuveža į Šiaulių r.,
Aleksandrijos k., ten liepia O. K. eiti prašyti pinigų iš
jos močiutės J. J. , iš kurios gavusi 100 lt., O. K. perdavė M. L. . Gavęs dalį
pinigų (100 Lt), M. L. ir toliau prievartavo pinigus iš
nukentėjusiosios O. K. . M. L. veiksmai
turi būti vertinami kaip psichinė prievarta, nes nukentėjusiajai O. K. buvo sukurta situacija, kuri jai kėlė nerimą, vertė ją
bijoti, jog nepadavus pinigų, kurių dar reikalavo M. L. ,
atsiras žalingos pasekmės jos sveikatai, kas vėliau ir buvo padaryta, t. y.
nukentėjusioji O. K. , Naujųjų 2006 Metų rytą M. L. buvo sumušta, (duomenys neskelbtini) esančio
daugiabučio namo laiptinėje ir kieme. Tai patvirtina O. K. parodymai
bei specialisto išvada dėl jos sužalojimo. Fizinis smurtas turto prievartavimo
atveju panaudojimas kaip nukentėjusiojo įbauginimo priemonė. Fizinio smurto
panaudojimas, kaip įbauginimo priemonė nukentėjusiosios O. K.
, privertė ją vykti į Šiaulių r. Aleksandrijos k. skolintis dar dalies
pinigų iš pusbrolio E. A. . Byloje surinkti duomenys
neginčytinai parodo, jog nukentėjusioji O. K. nebuvo
skolinga M. L. , nes tarp jų nebuvo jokių tarpusavio
įsipareigojimų, ar turtinių santykių, todėl M. L. reikalavimas
O. K. perduoti jo naudai pinigus buvo neteisėtas. Turto
prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai
nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimais.
Todėl kaltinamojo M. L. atlikti veiksmai nukentėjusiosios
O. K. atžvilgiu ir teismo kvalifikuoti kaip
savavaldžiavimas, turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181
straipsnio 1 ir 2 dalis.
Teismas
taip pat nepagrįstai M. L. nusikalstamą veiką, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje dėl viešosios tvarkos
pažeidimo, kuriuo metu buvo sužalota nepilnametė nukentėjusioji I. Š. perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 140
straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, jog kaltinamajame akte nenurodyta, kuo
pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tokia teismo išvada yra
neteisinga ir keistina: kaltinamajam M. L. buvo
inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu jis sutrikdė visuomenės
rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymas pasireiškė triukšmo sukėlimu laiptinėje
ir lauke, bei nepilnametės nukentėjusiosios I. Š. gim.
1989-08-21 sumušimu. Visuomenės tvarkos sutrikdymas M. L. inkriminuotas
nebuvo. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji
atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje
įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir
visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Numatyto nusikaltimo objektyvieji
požymiai turi atitikti bent vieną iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta
viešoje vietoje. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad
minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti
sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai
laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis
smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti
ir pan. M. L. apsvaigusio nuo alkoholio atlikti veiksmai,
pasireiškė įžūlumu, fiziniu smurtu, nes prieš nepilnametę I.
Š. laiptinėje ir netrukus gatvėje buvo pavartotas fizinis smurtas - suduota
kumščiu į veido sritį, nenustatytas smūgių skaičius, Naujųjų Metų naktį
sutrikdyta viešoji rimtis, žmonių šventimas ir poilsis, todėl jo veiksmai buvo
nukreipti pažeminti I. Š. ir jai pademonstruoti savo
jėgą, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir
kvalifikuotini pagal aptartą baudžiamojo kodekso normą.
Teismas
kvalifikuodamas M. L. inkriminuojamų atskirų viešosios
tvarkos pažeidimo veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą (dėl viešosios tvarkos
pažeidimų padarymų 2006-01-01 E. A. bute ir lauke, G. K. bute bei E. Ž. , O. K. ir A. B. sužalojimų), netinkamai
pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad M. L. kelis veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284
straipsnio 1 dalyje, padarė per vieną laiko tarpą, šie veiksmai kilo iš O. K. skolos, todėl M. L. veikoje yra
vieninga tyčia ir tą veiką įvertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismo
išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad M. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos - viešosios
tvarkos pažeidimai - Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo padaryti per keturis
kartus; skirtingiems asmenims - E. A. , E.
Ž. , O. K. , G. K. bei A. B. ; skirtingose trijose vietose - E. A.
bute ir kieme prie namo, G. K. bute ir kieme prie
namo, esančio (duomenys neskelbtini); skirtingu laiku, nors ir per gana trupus
laiko periodus - kas 15 minučių. Byloje nenustatyta, kad visus M.
L. nusikaltimus sietų vieningas sumanymas ir vieninga tyčia. M. L. atvykimo tikslas į Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo „skolos“
išreikalavimas iš O. K. , tačiau tolimesnių įvykių seka
parodė, kad M. L. „skolos“ atsiėmimas neberūpėjo. Tai
parodo M. L. veiksmai, kuriuos jis būdamas E. A. bute antrą kartą, galėjo nutraukti, nežiūrint į tai,
kad O. K. buvo bute ir jau nebesislapstė, iš jos jis
nieko nebereikalavo, o tik, be jokios priežasties, liejo savo pyktį pažeisdamas
elementarias gyvenimo ir elgesio normas, t. y. atliko chuliganiškus veiksmus.
Tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir turi
būti kvalifikuoti kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos.
Teismas
nepagrįstai išteisino M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK
178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, M. L. nepadarius
veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisinimą
teismas motyvavo tuo, kad M. L. į E. A. butą
įėjo kartu su O. K. , o tam E. A. neprieštaravo.
M. L. neturėjo tyčios pagrobti E. A. benzininį
pjūklą, juo tik pasinaudojo bei kuriuo atlikęs vandališkus veiksmus -
suniokojęs E. A. turtą, paliko lauke prie jo namo, kur jis
buvo rastas. Teismas M. L. veiksmus, E.
A. bute su benzininiu pjūklu vertina, kaip vandališkus, kurie yra M. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje - viešosios tvarkos pažeidimo sudėties
požymis, todėl jų nekvalifikuoja kaip sutaptį. Tokia teismo išvada yra
neteisinga ir nepagrįsta, todėl yra keistina.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės
ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ I dalies 7, 8, 15 punktuose išaiškinta, kad
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas
pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą.
Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris ir pan.) ir be
kliūčių (pvz., per neužrakintas duris, per pravirą langą, įėjimas į butą,
apgaunant savininką ir pan.). Aplinkybes, kad būtent M. L. įsibrovė
į E. A. priklausantį butą, patvirtina tai, kad bute, E. A. nebuvo, jis buvo iš jo pabėgęs ieškoti pagalbos dėl M. L. neteisėtų veiksmų prieš jį, o M. L. pirmą
kartą atėjęs į butą kartu su O. K. , jau buvo iš jo
išėjęs. Konstatuotina, kad antrą kartą į butą M. L. pateko
neteisėtai, t. y. be namo savininko ar jos šeimos nario žinios. Nustatant
veikos objektyviosios pusės požymį ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ta
aplinkybė, kad namo durys buvo neužrakintos. Bute pagrobė E.
A. priklausantį benzininį pjūklą „Partner P462“, buvusį virtuvėje po stalu.
Nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė, pasireiškė staiga
atsiradusia tyčia, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp M.
L. ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų
praėjęs tam tikras laiko tarpas. Po ko M. L. su
neteisėtai užvaldytu E. A. benzininiu pjūklu, tęsdamas
savo nusikalstamą veiką, dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliais veiksmais
demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kas pasireiškė triukšmo
sukėlimu E. A. bute ir visame name, taip sutrikdė
visuomeninę rimtį bei visuotinai pavojingu būdu, t. y. su įjungtu iš E. A. pagrobtu benzininiu pjūklu „Partner P462“, kitų asmenų
akivaizdoje pjaustė ir gadino E. A. priklausantį turtą.
Įžūlus M. L. elgesys pasireiškė tuo, kad viešoje vietoje
- E. A. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstų
Naujų 2006 Metų rytą, su įjungtu benzininiu pjūklu, kitų asmenų akivaizdoje
pjaustė ir gadino E. A. priklausantį turtą, be to, įjungtą
pjūklą pakėlęs kaklo aukštyje, kitų asmenų akivaizdoje, juo pagrasino O. K. , šie jo veiksmai sukėlė didelį išgąstį ir šokiravo
kitus asmenis, sukėlė triukšmą bute ir visame name, tai patvirtina, jog M. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad atlieka
veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies
dispozicijoje, ir siekė, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio
normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį. Tokį
kaltinamojo M. L. elgesį labiau sąlygojo elementarus
visuomenės priimtų moralės ir elgesio normų nepaisymas bei niekinimas, noras
priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgą ir niekam
nereikalingą, jaunatvišką, nepakankamai subrendusio jaunuolio drąsą prieš save
ir prieš kitus asmenis. M. L. pasirinktas turto
sugadinimo būdas vienu metu sukėlęs pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių:
nuosavybei, kitų žmonių sveikatai ir pan., patvirtina, kad turto sugadinimas
padarytas visuotinai pavojingu būtu. Be to, turto sugadinimo visuotinis
pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo
vietos. Šiuo atveju tai buto viešoji vieta - E. A. butas,
kuriame buvo nemažai žmonių. Tai rodo, kad M. L. veikė
tiesiogine, staiga kilusia tyčia, kurią tuoj pat realizavo, t. y. sugadino E. A. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu. Todėl
kaltinamojo M. L. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti
ikiteisminio tyrimo metu, kaip idealioji trijų nusikalstamų veikų - vagytės,
viešosios tvarkos pažeidimo ir svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu
būdu - sutaptis.
Prokuroras
mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai
perkvalifikavo nusikalstamas veikas, dėl ko paskyrė M. L. per
švelnią bausmę. Skirdamas bausmę M. L. teismas
nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, netinkamai
įvertino kaltinamojo M. L. asmenybę, atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir reikšmę, bei
nepagrįstai, neatsižvelgdamas į įstatyme numatytos bausmės vidurkį, skyrė
aiškiai per švelnią bausmę.
Teisingumo
principo reikalavimų įgyvendinamas paskiriant bausmę kaltinamajam M. L. - tai ne tik jo nusikalstamų veikų, jų padarymo
aplinkybių, kaltinamojo asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiųjų nuo
nusikaltimų teisėtų interesų gynimas. Prokuroras nurodo, kad M.
L. kaltinamas padaręs 1 sunkų, 4 apysunkius ir 6 nesunkius, tyčinius
nusikaltimus, ankščiau teistas vieną kartą ir turi neišnykusį teistumą, ne
vieną kartą baustas administracine tvarka, charakterizuojamas, kaip asmuo
linkęs daryti teisės pažeidimus, dirbantis, nusikalstamas veikas padarė
tiesiogine tyčia panaudodamas fizinį smurtą, peilį bei benzininį pjūklą, iš
dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą. M. L. atsakomybę
sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo
alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Įvertinant aptartų aplinkybių visumą ir užtikrinant teisingumo principo
įgyvendinimą, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. L. realias
laisvės atėmimo bausmes, didesnes už įstatymo numatytus bausmės vidurkius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje
nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras
prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš
dalies, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Prokuroro ir nuteistojo E.
L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo M.
L. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl turto prievartavimo
Perkvalifikuodamas M. L.
veiksmus, reikalaujant pinigų iš O. K. , iš turto
prievartavimo į savavaldžiavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2005
m. gruodžio 25-27 dienomis tarp nukentėjusiosios O. K. ir
nuteistojo M. L. buvo susiklostę ginčo santykiai dėl 200
Lt, t. y. nukentėjusioji buvo skolinga M. L. šią pinigų
sumą ir M. L. siekė ją susigrąžinti, nesilaikydamas
įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą.
Motyvuodamas išvadą dėl turtinių santykių buvimo tarp minėtų asmenų, pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad tokį nuteistojo M. L. aiškinimą
patvirtina E. J. , L. D. , L. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme, I. Š. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Teismas nelaikė nuosekliais nukentėjusiosios O. K. parodymų
nurodęs, kad ji tiksliai nenurodė reikalaujamos sumos. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, kad apklausiama 2006-01-01 O. K. parodė,
kad M. L. iš jos reikalavo 200 Lt. Apklausiama 2007-02-13
ši nukentėjusioji teigė, kad M. L. iš jos reikalavo 200
ar 300 Lt, o gavęs 100 Lt, reikalavimą sumažino iki 100 Lt, nurodęs, kad šią
sumą turi atiduoti ji ir I. Š. . Apklausiama pas
ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė, kad iš jos reikalavo 300 Lt.
Pats M. L. pirmosios
instancijos teisme parodė, kad 2005 m. pabaigoje, klube „Tera“ O. K. jo paprašė paskolinti pinigų. Jis paskolino 200 litų:
savo turėtus 100 Lt ir dar tiek pat pasiskolinęs iš kioske dirbusios G. J. . Pinigus O. K. žadėjo grąžinti
iki Naujų Metų, tačiau to nepadarė (b. l. 9, t. 6).
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji
I. Š. nieko neparodė apie O. K. skolas,
teigdama, kad dėl galvos sutrenkimo visiškai nieko neprisimena. Ji dar nurodė,
kad apie tai anksčiau davė kažkokius parodymus, tačiau jų turinio nepamena (b.
l. 232-233, t. 6). Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė,
kad „kiek žinau O. K. buvo skolinga už kažką pinigų M. L. “, tačiau smulkiau to nepaaiškino, nes ir paklausta
apie tai nebuvo (b. l. 73-74, t. 2). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją
ji parodė, kad į Aleksandriją, kur ir pati buvo sumušta, ji vyko kaip O.
draugė, pastaroji turėjo atiduoti pinigus (b. l. 132-134, t. 2).
Kaip matyti iš šių parodymų, I. Š. sakė žinanti apie tai, kad O. K. turėjo
atiduoti pinigus, galbūt skolą, M. L. , tačiau neparodė
apie tai, kaip ta pareiga atsirado.
To paaiškinti negalėjo ir kiti apklausti
asmenys. Liudytoja L. Š. teigė, kad iš savo dukros
girdėjo, kad O. K. „kažkokių skolų turėjo M. L. “ (b. l. 44, t. 6), tačiau nieko konkrečiau apie tai
neparodė.
Liudytojas L. D. parodė
matęs, kaip jo draugas M. L. 2005 m. pabaigoje, šokiuose
„Teroje“ kažkokiai merginai davė 100 Lt, bet tos merginos neatpažintų (b. l.
185-186, t. 5).
Liudytoja E. J. pirmosios
instancijos teisme, 2007-09-24 vykusiame posėdyje parodė, kad su M. L. ji gyvena jau 4 metus. Iš kalbos žino, kad M. L. iš jos motinos pasiskolino 100 Lt ir juos paskolino O. K. . Pati liudytoja nurodė to nemačiusi (b. l. 116-117,
t. 5). Apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja papildė parodymus,
nurodydama, kad tą informaciją gavo iš savo motinos (b. l. 210-211, t. 6). Pastaroji,
apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį
dirbo naktiniame kioskelyje Šiaulių m., Vilniaus g. 123. Prieš Kalėdas į
kioskelį atėjo M. L. ir mergina vardu O. M.
L. paprašė paskolinti 100 Lt, nors prieš tai liudytoja ir apšaukė jį, kam
jis vaikšto su prastos reputacijos mergina O.. Liudytoja G.
J. paskolino prašomą sumą, tačiau nematė, ar M. L. padavė
tai merginai pinigus (b. l. 158, t. 5).
Kaip matyti iš šių parodymų, nei vienas iš
paminėtų asmenų negalėjo patvirtinti matęs ar bent jau tvirtai žinantis, kad O. K. pasiskolino pinigų iš M. L. . Jo
paties parodymai apie skolą yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas
2006-01-11 jis parodė, kad, sutinkant 2006 metus, jam skambino I.
Š. ir O. K. . Jos pasakė, kad nori atiduoti skolą.
Per abi jos jam buvo skolingos apie 100 litų (b. l. 136, t. 1). Kaip matyti,
tiek skolos dydis, tiek skolininkų kiekis stipriai skiriasi nuo to, ką apie
skolą M. L. nurodė teisme. Paklaustas apie parodymų
skirtumų priežastis, M. L. nieko įtikinamo nepaaiškino,
nurodė, kad „gal tyrimo metu ne taip pasakiau, neprisimenu, kodėl taip sakiau,
kad skola 100 Lt“ (b. l. 10, t. 6). Kaip nurodyta, M. L. parodymus
apie tai, kad jam skolingos 2 merginos ir, kad skola buvo 100 Lt, davė 2006-01-11,
t.y. praėjus tik apie 2 savaitėms po įvykių, dėl kurių jis buvo apklausiamas.
Šis laikas gana trumpas, todėl M. L. paaiškinimai teisme
apie parodymų skyrimosi priežastis nelaikytini įtikinamais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su nukentėjusiosios
O. K. parodymų vertinimu pirmosios instancijos teismo
nuosprendyje. Pačioje pirmoje apklausoje 2006-01-01 ji parodė, kad M. L. iš jos reikalavo 200 litų už kažkokias kalbas (b. l.
58-59, t. 1). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-13 ji teigė, kad
nurodymą apie reikalingumą sumokėti M. L. 200 ar 300 Lt
už kažkokį prisikalbėjimą jai telefonu perdavė mergina, prisistačiusi kaip „M.
pana“. Vėliau apie pareigą susimokėti kalbėjo ir M. L. ,
paaiškindamas, kad ji prisikalbėjo kažkokiam Petkui. Nukentėjusioji šiuose
parodymuose neparodė, kokios tiksliai sumos iš jos reikalavo M.
L. . Ji tik parodė, kad po to, kai išsigandusi M. L. grasinimų
jam atidavė 100 Lt gautų iš močiutės, M. L. dar paėmė jos
mobilųjį telefoną ir pasakė, kad grąžins, kai gaus likusius pinigus. Po kelių dienų
M. L. grąžino telefoną ir pasakė, kad jos su I. Š. turi grąžinti 100 Lt, nes susitikę su Petkum jie tą
sumą sumažino (b. l. 60-62, t. 1). Taigi, pastaruosiuose parodymuose O. K. kalbėdama apie reikalingumą sumokėti M.
L. 200 ar 300 Lt, parodė tai išgirdusi telefonu iš kažkokios merginos. Apie
tai, kiek reikalavo jau pats M. L. , ji konkrečiai nebuvo
paklausta ir nepasakė. Tačiau iš kitų išdėstytų aplinkybių - kad gavęs 100 Lt M. L. po kelių dienų pasakė, kad pakaks dar 100 Lt, nes suma
sumažinta - aišku, kad pagal šiuos jos parodymus M. L. iš
jos reikalavo didesnės kaip 200 Lt sumos.
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo
teisėją, O. K. parodė, kad iš jos M. L.
iš viso reikalavo 300 Lt. Išreikalavęs 100 Lt, kuriuos ji jam perdavė
gavusi iš močiutės, M. L. pasakė, kad ji dar turės
atiduoti 200 Lt. Tačiau kitą dieną jis grąžino telefoną ir pasakė, kad bereikės
jam perduoti 100 Lt. Naujų Metų naktį, atvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, M. L. kvietė taksi, tam, kad būtų galima nuvažiuoti į
Aleksandriją ir paimti pinigus: 50 Lt už O. K. ir tiek
pat už I. Š. (b. l. 67-71, t. 1).
Kaip matosi, nukentėjusiosios parodymų
laikyti nenuosekliais nėra pagrindo. Reikalavimą dėl pinigų perdavimo ji
girdėjo kelis kartus, jo dydis keitėsi nuo 300 Lt iki 100 Lt (atsižvelgiant,
kad 100 litų buvo sumokėta), todėl ji ir parodė apie reikalautas skirtingas
sumas. Nukentėjusioji labai kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad
niekada nebuvo skolinga M. L. , o pinigų šis reikalavo už
kažkokį prisišnekėjimą.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija
nukentėjusiosios O. K. parodymus apie tai, kad M. L. iš jos pinigų reikalavo be jokio teisėto pagrindo,
laiko teisingais ir remiasi jais kaip įrodymu. O M. L. parodymai,
kaip minėta, vertintini kaip nenuoseklūs, todėl ir nepatikimi. E.
J. , L. D. , L. Š. , I. Š. parodymai nepatvirtina nei matymo, nei tvirto
žinojimo, kad O. K. skolinosi pinigų iš M.
L. , ir nepaneigia nuoseklių O. K. parodymų.
Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad
M. L. pinigų iš O. K. reikalavo
neturėdamas tam teisėto pagrindo. Tokie veiksmai, kaip pagrįstai nurodyta
prokuroro apeliaciniame skunde, laikomi turto prievartavimu. Tačiau kolegija
nesutinka su šio apeliacinio skundo teiginiu, kad M. L. atlikti
turto prievartavimo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip 2 atskiros veikos – viena
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, o kita – pagal to paties
straipsnio 2 dalį. Iš nukentėjusiosios O. K. parodymų
matyti, kad buvo reikalaujama ta pati pinigų suma (atsižvelgiant į M. L. padarytą „sumažinimą šimtu litu“), tuo pačiu
pretekstu, iš tos pačios nukentėjusiosios, todėl kolegija mano, kad visi turto
prievartavimo veiksmai – tiek padaryti 2005 m. gruodžio 25-27 d, tiek padaryti
2006-01-01 - kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2
dalį, kaip turto prievartavimas, susijęs su fizinio smurto panaudojimu.
Atsižvelgiant į patikimais pripažintus nukentėjusiosios O.
K. parodymus apie turto prievartavimo aplinkybes, pirmosios instancijos
teismo posėdyje ištirtus ir nuosprendyje perteiktus J. J. ,
E. A. , E. Ž. parodymus,
patvirtinančius atskiras su turto prievartavimu susijusias aplinkybes, M. L. veika, prievartaujant turtą, išdėstoma taip:
M. L. panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį
smurtą - 2005 m. gruodžio mėnesį nuo gruodžio 25 iki 27 dienos, tiksliau
nenustatytu laiku, vykstant automobiliu iš Pasvalio r. į Šiaulių m.,
neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo iš O. K. sumokėti
300 Lt, grasindamas jai fiziniu smurtu, dėl ko O. K. kartu
su M. L. nuvyko pas O. K. močiutę J. J. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5,
iš kurios O. K. pasiskolino 100 Lt ir juos atidavė M. L. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, 2006 m. sausio 1 d. tarp 3 val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu laiku,
ištempė O. K. iš daugiabučio namo, esančio (duomenys
neskelbtini) laiptinės, parvertė ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė
nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir reikalavo perduoti 100 Lt,
taip privertė ją vykti pas jos pusbrolį E. A. , gyv.
Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5, skolintis pinigų.
Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios
instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo ir M. L. veika iš Lietuvos
Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos
BK 181 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl I. Š. sužalojimo
Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad
M. L. 2006-01-01 tarp 3 val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu
laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio (duomenys
neskelbtini) kieme sudavė I. Š. kumščiu smūgį į veidą ir
tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Pirmosios instancijos teismas
perkvalifikavo M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 284
straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad kaltinamajame
akte nenurodyta kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Be
to, šią nusikalstamą veiką M. L. padarė naktį tarp 3
val. ir 6 val., jo neteisėta veika I. Š. atžvilgiu truko
labai trumpai, jis ir nukentėjusioji I. Š. buvo
pažįstami. Byloje duomenų, kad šią veiką matė pašaliniai asmenys, nėra.
Tokius veiksmus prokuroras apeliaciniame
skunde prašo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
Jis
apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamajam M. L. buvo
inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu jis sutrikdė visuomenės
rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymas pasireiškė triukšmo sukėlimu laiptinėje
ir lauke, bei nepilnametės nukentėjusiosios I. Š. gim. 1989-08-21
sumušimu. Visuomenės tvarkos sutrikdymas M. L. inkriminuotas
nebuvo.
Kolegija
sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.
Pirmosios
instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, kad M. L. atliko aptariamus veiksmus. Tačiau jų kvalifikavimas
nėra teisingas.
Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam,
kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais
veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė
visuomenės rimtį ar tvarką.
Nustatyta,
kad M. L. viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje
ir kieme, elgdamasis įžūliai, t. y. sukeldamas triukšmą, suduodamas I. Š. kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į veidą bei
padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pademonstravo nepagarbą
aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Nors konkretūs asmenys,
kurie matė ar galėjo matyti šiuos M. L. veiksmus ir
nenustatyti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad M. L. veiksmai
buvo nukreipti į visuomenės rimties sutrikdymą. Jis negalėjo nesuvokti, kad
Naujų Metų naktį tarp 3 ir 6 valandos daugiabutyje paprastai būna nemiegančių
asmenų, kurie gali matyti jo veiksmus kieme bei girdėti veiksmus koridoriuje,
tačiau tai nesulaikė jo nuo tokių veiksmų. Tai patvirtina, kad šie jo veiksmai
nukreipti ne tik prieš jam kažkiek žinomą I. Š. (prieš
kurią jis taip pat neturėjo jokio pagrindo taip elgtis), bet ir prieš aplinką
(namo gyventojus), jų, kaip visuomenės dalies, rimties sutrikdymą. Tuo metu
joks ginčas ar konfliktas tarp nukentėjusiosios I. Š. ir M. L. nevyko, tik pasirodęs M. L. iš
karto atliko veiksmus, kurie buvo nukreipti ir į tai, kad pažemintų I. Š. ir jai pademonstruotų savo jėgą, o tai nelaikytina
asmeninėmis paskatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai - tai,
kad veiksmai truko neilgai, kad M. L. pažinojo I. Š. , o asmenys, kuriems sutrikdyta rimtis nenustatyti -
neduoda pagrindo minėtus chuliganiškus M. L. veiksmus
vertinti tik pagal I. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo
pasekmes ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir ši skundžiamo nuosprendžio
dalis pakeičiama, M. L. veiksmai iš Lietuvos Respublikos
BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į 284 straipsnio 1 dalį ir jo
veika apibūdinama taip:
M. L. 2006-01-01
tarp 3val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - daugiabučio
namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir kieme, tyčia, dėl
chuliganiškų paskatų, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais triukšmo
sukėlimu laiptinėje ir lauke, nenustatyto skaičiaus smūgių kumščiu sudavimu į
veido sritį nukentėjusiajai I. Š. , gim. 1989 m.,
padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir
aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Dėl
E. Š. plėšimo
Nuteistasis
M. L. prašo išteisinti jį dėl šio kaltinimo, teigdamas,
kad E. Z. parvertė šią nukentėjusiąją ir iškraustė jos
kišenes, o jis (apeliantas) prie to neprisidėjo, tik matė šį įvykį. Pati
nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kas klausė ar ji turi
telefoną, kas apieškojo kišenes ir ištraukė du telefonus, tačiau teisme ji teigė,
kad tai padarė abu vaikinai ir paaiškino, kad įvykį geriau atsiminė anksčiau.
Be to, nukentėjusioji parodė, kad smurtas panaudotas po to, kai telefonai buvo
atimti, o tai reiškia, kad plėšimo nebuvo.
Iš
nukentėjusiosios E. Š. parodymų pirmosios instancijos
teisme matyti, kad jai 2006-01-01 atėjus iki E. A. namų,
prie jos pribėgo 2 nepažįstami vaikinai, kuriuos vėliau atpažino kaip M. L. ir E. Z. , paklausė „kur O.“ ir
griebę už rankų, pareikalavo mobiliojo telefono. Jai pasakius, kad neturi,
apieškojo kišenes ir paėmė 2 telefonus. Po to ją išvadino negražiais žodžiais,
parvertė ant žemės ir abu spardė. Kai jai pavyko ištrūkti, ji nubėgo pas G. K. . Ten atėjusi M. L. draugė
pasakė, kad dėl visko kalta O. (b. l. 72-73, t. 5).
Apklausima
pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ši nukentėjusioji davė panašius parodymus. Jie
skyrėsi tuo, kad šioje apklausoje apie telefonų ištraukimą ji parodė, kad „kai
mane mušė, ištraukė telefonus“ (b. l. 67-70, t. 3), t. y. nukentėjusioji mušimą
ir telefonų paėmimą nurodė buvus vienu metu, o pirmosios instancijos teisme ji
nurodė, kad paėmė telefonus, o po to mušė. Taip ji nurodė ir 2006-02-02
apklausiama tyrėjos (b. l. 55-56, t. 3). Šioje pirmojoje apklausoje ji dar
nežinojo, kas buvo ją užpuolę asmenys, tačiau apklausoje pas ikiteisminio
tyrimo teisėją ji jau nurodė, kad vienas iš užpuolikų buvo M.
L. . Tą ji patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu
(b. l. 98-99, t. 3).
Kaip matyti
iš nukentėjusiosios parodymų, telefonų atėmimas ir smurtas prieš ją sudarė
vientisą veiksmą. Jos parodymai tuo klausimu yra gana vienodi, skiriasi tik
telefonų paėmimo momentas – pirmosios instancijos teisme ji pasakė, kad paėmė
telefonus ir iškart po to mušė, o ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad telefonus
paėmė mušdami. Bet kokiu atveju, net ir tuo, kad mušimas prasidėjo paėmus
telefonus, tokie M. L. veiksmai teisingai įvertinti kaip
plėšimas, nes mušimas ir šiuo atveju buvo kaip priemonė išlaikyti pagrobtą
svetimą turtą. Kad tikslas užvaldyti telefonus buvo derinamas su prievarta
matyti ir iš nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ją užpuolę vaikinai
griebė už rankų ir pareikalavo telefono.
Nukentėjusiosios
E. Š. parodymai pagrįstai laikyti įrodymu, kurie kaip ir
atpažinimo protokolas patvirtina, kad M. L. ne tik
stebėjo įvykį, bet ir pats jame dalyvavo. Toks telefonų užvaldymo būdas, kai
tai padaryta panaudojant fizinį smurtą, teisingai įvertintas kaip plėšimas ir
tinkamai kvalifikuotas kaip Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje
numatytas nusikaltimas. Todėl nuteistojo M. L. prašymas
jį dėl šios veikos išteisinti negali būti patenkintas.
Netenkinamas
ir jo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Šiuo nuosprendžiu jis nuteisiamas
ir už sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalis), o
bausmės vykdymas gali būti atidedamas tik tada, kai asmuo nuteisiamas už
nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ( Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1
dalis).
Pirmosios
instancijos teismas jau pripažino M. L. atsakomybę
lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino E. Ž. padarytą
turtinę žalą, todėl tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė dar kartą neturi
būti nustatoma ir toks M. L. apeliacinio skundo prašymas taip
pat netenkinamas.
Savo kaltę
dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1
dalyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo Aleksandrijos gyvenvietėje) M. L. pripažino tik iš dalies, todėl tai laikyti jo
nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi nėra pagrindo. Tokia atsakomybę
lengvinanti aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nepripažinta pagrįstai. Jo
veikos iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 294 straipsnio 2
dalies perkvalifikuojamos į sunkesnius nusikaltimus, dėl kurių M.
L. savo kaltės nepripažino, todėl ir dėl jų pripažinti tokią pat atsakomybę
lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi.
Dėl
benzininio pjūklo vagystės, tyčinio turto sužalojimo ir M. L.
2006-01-01 Šiaulių r. Aleksandrijos k. padarytų viešosios tvarkos pažeidimų
kvalifikavimo
Byloje
nustatyta, kad M. L. iš tikrųjų neteisėtai paėmė E. A. bute buvusį benzininį pjūklą „Partner P462“ ir juo
pasinaudodamas atliko vandališkus veiksmus, sugadino E. A. priklausančio
turto už 485 Lt. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio
skundo argumentais, kad šie veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip vagystė ir
svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.
Iš
liudytojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo
matyti, kad jis šį pjūklą rado tarp Aleksandrijos gyvenvietės Plytinės g. 3
namo ir tarp ūkinio pastato (b. l. 77-80, t. 2). Tokia pjūklo palikimo vieta
(tarp namo, kuriame gyvena kelios šeimos ir tarp ūkinio pastato prie šio namo)
leidžia teigti, kad pjūklas nebuvo paslėptas, o buvo numestas kaip
nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad M. L. veikoje nubuvo tyčios šį pjūklą užvaldyti, todėl jis
pagrįstai išteisintas dėl šio kaltinimo. Nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro
apeliacinio skundo dalį, kuria M. L. prašoma nuteisti už
tyčinį svetimo turto sunaikinimą. M. L. nuteistas ir už
viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą nukentėjusiojo E. A. bute.
Vandališki veiksmai kuriais buvo sugadintas E. A. turtas,
priskirtini prie viešosios tvarkos pažeidimą sudarančių veiksmų ir atskirai
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį nekvalifikuojami.
Pirmosios
instancijos teismas nepadarė klaidos kvalifikuodamas M. L. inkriminuojamas
atskiras viešosios tvarkos pažeidimo veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą (dėl
viešosios tvarkos pažeidimų padarymų 2006-01-01 E. A. bute
ir lauke, G. K. bute bei E. Ž. , O. K. ir A. B. sužalojimų).
Nesutikdamas
su tokiu veikų kvalifikavimu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad M. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos - viešosios
tvarkos pažeidimai - Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo padaryti per keturis
kartus; skirtingiems asmenims - E. A. , E.
Ž. , O. K. , G. K. bei A. B. ; skirtingose trijose vietose - E. A. bute
ir kieme prie namo, G. K. bute ir kieme prie namo,
esančio (duomenys neskelbtini); skirtingu laiku, nors ir per gana trumpus laiko
periodus - kas 15 minučių. Pasak prokuroro, nenustatyta, kad visus M. L. nusikaltimus sietų vieningas sumanymas ir vieninga
tyčia.
Kolegija
atsižvelgia, kad M. L. kelis veiksmus, numatytus Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė per trumpą laiko tarpą (nuo 6
val. 30 min iki 7 val. 15 minučių), jie praktiškai sekė vienas po kito,
padarymo vieta taip pat mažai skyrėsi – viskas vyko to paties namo ir jo kiemo
ribose. Šie veiksmai kilo reikalaujant pinigų iš O. K. ir
jos ieškant. Šie požymiai leidžia teigti, kad M. L. veikoje
buvo vieninga tyčia, todėl veika pagrįstai įvertinta kaip vienas tęstinis
nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Dėl
smūgių sudavimo I. Š. Šiaulių r. Aleksandrijos k.
Ginčydamas
kaltę dėl šio nusikaltimo E. L. apeliaciniame skunde
nurodo, kad nukentėjusiosios I. Š. parodymai nenuoseklūs,
prieštaringi, todėl jais nebuvo galima remtis, o kiti įrodymai jo kaltumo
nepatvirtina.
Apklausiama
pirmosios instancijos teisme apie jos sumušimą Šiaulių r. Aleksandrijos k., I. Š. parodė, kad į šią įvykio vietą atvažiavo E. L. su draugu Edgaru ir dar vienas vaikinas, ir jie ją ėmė
mušti. Kaip atsirado lauke ant žemės – neprisimena. Vienas iš vaikinų, kuris
mušė, buvo jai pridėjęs peilį. Už ką mušė – nežino. Peilį turėjo ir dar vienas
vaikinas, kuris mušė. Kumščiu trenkė į veidą, buvo sumušta galva, abi akys. Į
Aleksandriją atvažiavo trys vaikinai – E. L. ,
Edgaras, trečio nepažinojo. Prašė vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio
tyrimo metu, nurodydama, kad dėl galvos sumušimo blogai prisimena įvykius (b. l.
157-158, t. 5). Tai ji nurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme,
teigdama, kad atmintis vis blogėja. Ji patvirtino, kad anksčiau apklausiama
nurodė kažkokius faktus, tada juos prisiminė (b. l. 232-233, t. 6).
Apklausiama
pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2006-05-04, ji parodė, kad nuvykus į Šiaulių r.
Aleksandrijos k., po kiek laiko ten atvažiavo trise – E. L. ,
Edgaras, trečio nežino. Iš karto ėmė ją mušti. Prieš tai M.
L. pjūklu pjaustė sekciją, DVD grotuvą. Ji atsigulė lauke, daugiau nieko neprisimena.
E. L. sudavė kumščiu vieną kartą kambaryje. E. Z. ir trečias vaikinas mušė, kiek kartų – neatsimena.
Trise mušė, vienas iš jų buvo įrėmęs peilį. Įvykio vakarą buvo truputį išgėrusi
– 3-4 stiklines sidro (b. l. 132-134, t. 2).
Apklausiama
pas tyrėją 2007-01-09 ir 2006-02-27, I. Š. taip pat
parodė, kad atvykę 3 vaikinai, tarp kurių buvo ir E. L. ,
ją ėmė mušti (b. l. 72-74, t. 2; b. l. 177-179, t. 1).
Taigi,
matyti, kad nukentėjusioji apklausose iš esmės vienodai nurodė, kas ją mušė ir,
kad vienas iš ją mušusių buvo E. L. , todėl jos parodymus
vertinti kaip nenuoseklius ir nelaikyti jų E. L. kaltės
įrodymu nėra teisinio pagrindo. Jais remiantis nuteistojo E.
L. kaltė konstatuota pagrįstai. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kadangi
nukentėjusioji I. Š. , gim. 1989-08-21, įvykio metu buvo
nepilnametė, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006-05-04 prokurorės reikalavimu
(b. l. 169, t. 1). Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 2 dalyje numatyta,
kad ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas tokiose pagal prokuroro
reikalavimą iškeltose bylose vyksta bendra tvarka. Tai reiškia, jog byla dėl
fizinio skausmo sukėlimo I. Š. nebuvo ir nėra privataus
kaltinimo byla, tokia netapo ir nukentėjusiajai sulaukus pilnametystės. Todėl
toje bylos dalyje negalėjo ir neprivalėjo būti taikomos E. L.
apeliaciniame skunde nurodytos nukentėjusiosios I. Š. neatvykimo
į teismo posėdį pasekmės – bylos nutraukimas, nes ne privataus kaltinimo byloje
tokios pasekmės nenumatytos. Prokuroras, palaikydamas kaltinimą toje byloje, E. L. apeliaciniame skunde nurodyto procesinio pažeidimo
nepadarė, kadangi, kaip jau minėta, procesas tokiose bylose vyksta bendra
tvarka.
Dėl
J. J. turto plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo
Šiaulių r. Aleksandrijos k. Plytinės g. 3 namo koridoriuje
Ginčydamas
kaltę dėl šių veikų padarymo, E. L. apeliaciniame skunde
nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje
išnagrinėti įrodymai, o R. P. ikiteisminio tyrimo metu
duotais parodymais nebuvo galima remtis kaip įrodymu, be to, šie parodymai
išgauti neteisėtais būdais.
Pirmosios
instancijos teisme R. P. iš tikro parodė, kad jis,
būdamas lauke, buvo prirėmęs peilį J. J. prie gerklės ir
klausė, kas sužeidė M. L. . Teigia, kad iš J. J. nieko nepaėmė. E. L. prie J. J. nebuvo. R. P. dar parodė, kad J. J. už plaukų netampė ir išvis jai daugiau nieko nedarė.
Tuo metu, kai jis laikė peilį prie J. J. kaklo, ją iš
nugaros pusės laikė kažkoks nepažįstamas vaikinas, bet ne E.
L. (b. l. 11-13, t. 6).
Lietuvos
Respublikos BPK 196 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant patikrinti ar
patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos
arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės
nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai
tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su
aplinkybėmis vietoje.
Šis
veiksmas reglamentuotas atskirame Lietuvos Respublikos BPK straipsnyje negu
įtariamojo apklausa (Lietuvos Respublikos BPK 188 straipsnis), todėl pagal
veiksmo paskirtį ir atlikimo tvarką tai nėra tas pats kaip įtariamojo apklausa.
Todėl parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys gali būti pripažįstami
įrodymais pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį ir tam Lietuvos
Respublikos BPK 276 straipsnio apribojimai netaikytini.
2006-01-03
buvo atliktas R. P. parodymų patikrinimas vietoje.
Atliekant šį veiksmą, dalyvavo ne tik R. P. , bet ir jo
gynėjas, kurie abu pasirašė protokole, patvirtindami jo teisingumą. Parodymų
patikrinimo vietoje tvarka, nustatyta 196 straipsnio 2 dalyje, pažeista nebuvo,
todėl šis tyrimo veiksmas pripažįstamas įrodymu. Minėtame protokole užfiksuota,
kad R. P. , nuvykus į Šiaulių r. Aleksandrijos k., parodė
vietą, kur jis paėmęs peilį pridėjo nepažįstamai merginai prie kaklo ir
pareikalavo telefono, o tuo metu merginą už pečių laikė E. L.
(b. l. 101-104, t.4).
Apklaustas
kaip liudytojas šį tyrimo veiksmą atlikęs R. Ž. paneigė,
kad prieš įtariamuosius būtų buvę naudoti kokie nors neteisėti veiksmai (b. l.
9, t. 6).
Tai,
kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina ir jau minėtas gynėjo dalyvavimas
parodymų patikrinimo vietoje metu.
Nukentėjusioji
J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai ir E. Š. įėjus į kiemą, prie jų pripuolė po du nepažįstamus
vyrus ir jas atskyrė. Ją nutempė prie būdelės, prirėmė prie durų. Vienas ją
laikė prispaudęs iš nugaros, o kitas grasino stovėdamas iš priekio dviem
peiliais. Pirmiausia paklausė „kur O.“, paskui pareikalavo telefono. Pasakius,
kad neturi, tas, kuris buvo už nugaros, apieškojo kišenes ir ištraukė 2
pakelius cigarečių. Po to tas, kuris stovėjo už nugaros, ją nutempė už plaukų į
koridoriuką, ten abu spardė, R. P. grasino peiliu. Paskui
vienas jų suriko, kad „policija“ ir jie pabėgo. Vieną iš jų – R.
P. - ji atpažino, o kito – ne (b. l. 71-72, t. 5).
Savo parodymus nukentėjusioji J. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l.
34-37, t. 3).
Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti
nukentėjusiąja, todėl jos parodymais remiasi ne tik kaip R.
P. , bet ir kaip E. L. kaltės, padarius plėšimą ir
viešosios tvarkos sutrikdymą, įrodymu. Pirmosios instancijos teisme duotus R. P. parodymus, kad J. J. laikęs
asmuo buvo ne E. L. ir kad po to jokie veiksmai prieš šią
nukentėjusįjį nebuvo atliekami, teisėjų kolegija vertina kaip bandymą padėti E. L. išvengti atsakomybės už plėšimą bei kaip bandymą jam
pačiam bei E. L. išvengti atsakomybės už viešosios
tvarkos sutrikdymą. Remiantis nukentėjusiosios J. J. parodymais
apie plėšimo aplinkybes matyti, kad abu ją užpuolę asmenys veikė sutartinai. R. P. grasinant peiliu ir reikalaujant telefono, kitas asmuo
(jau dabar žinoma, kad tai buvo E. L. ) iškraustė jos
kišenes ir paėmė cigaretes. Šie parodymai patvirtina, kad E.
L. matė ir girdėjo, kad R. P. , panaudodamas peilį,
atlieka plėšimo veiksmus (pareikalavo atiduoti turtą – telefoną) ir pats
prisidėjo prie tokių veiksmų, iš pradžių laikydamas iš nugaros pusės
nukentėjusiąją, o po to pats apieškodamas jos kišenes ir pagrobdamas cigaretes.
Todėl tiek jo, tiek ir R. P. padaryti veiksmai teisingai
kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimas
padarytas panaudojant peilį.
Jų tolesni
veiksmai - J. J. nutempimas į namo, esančio (duomenys
neskelbtini) koridorių, smūgių jai sudavimas į įvairias kūno vietas,
pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir, sukėlę triukšmą
koridoriuje, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nors nukentėjusioji J. J. ir šiuo atveju negalėjo nurodyti, kad vienas iš tuos veiksmus
atlikusių asmenų buvo E. L. , iš jos parodymų, kad
plėšimo metu ją iš nugaros pusės laikęs asmuo (jau nustatyta, kad tai buvo E. L. ) ją už plaukų nutempė į namo koridorių, kur jau
dviese su R. P. ją mušė, aišku, kad apeliantas E. L. ir buvo tas asmuo, apie kurį, nenurodydama pavardės,
parodė nukentėjusioji J. J. . Šie veiksmai teisingai
kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas
nusikaltimas.
Dėl
viešosios tvarkos pažeidimo Šiaulių r. Aleksandrijos k. (duomenys neskelbtini) ir
namo kieme 2006-01-01 apie 7 val. 5 min.
E. L. kaltė
dėl šio nusikaltimo skundžiamame nuosprendyje grindžiama A. B.
parodymais, atpažinimo protokolais.
Pirmosios
instancijos teisme A. B. parodė, kad 2006-01-01, apie 7
val. 15 min. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo 3 vaikinai. Vienas
vaikinas trenkė į sprandą, jis pargriuvo ant lovos. Kitas vaikinas stovėjo prie
durų ir nieko nedarė. Dar vienas vaikinas turėjo užvestą pjūklą, klausė kur O.,
nuėjo pas G. K. į kambarį. Ką jis ten darė, nematė.
Grįžęs tas vaikinas sudavė jam į veidą, tempė už plaukų, sakė „ieškosi O.“.
Lauke jam spyrė į galvą, mušė ir su benzopjūklu, spardė. Nukentėjusysis parodė
į E. L. , kaip į vieną iš vaikinų, kuris buvo tarp trijų
atėjusių į jo butą (b. l. 185, t. 5).
Apklaustas
apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis A. B. parodė,
kad atsisako visų anksčiau duotų parodymų, nes apie įvykį dėl įvykio metu
buvusio girtumo nieko nepamena, parodymus, kad muštynėse dalyvavo Lukšai davė
verčiamas kaimynų, kurie grasino jį primušti. Atpažinimo iš nuotraukų metu jis
parodė pirmas pasitaikiusias nuotraukas (b. l. 211-213, t. 6). Teisėjų kolegija
nukentėjusiojo paaiškinimo dėl jam daryto poveikio nelaiko įtikinamu, nes A. B. apie tai niekam nepranešė ir labai neapibrėžtai nurodė
poveikį tariamai dariusius asmenis. Tačiau A. B. parodymų
kolegija negali pripažinti tinkamu E. L. kaltės įrodymu.
Jau pačioje pirmoje apklausoje, vykusioje 2006-01-09 jis parodė, kad įvykio
metu buvo išsigandęs, vaikino, kuris jam su pjūklo korpusu sudavė per galvą,
atpažinti negalėtų (b. l. 92-94, t. 2). Pirmosios instancijos teisme duotuose
parodymuose jis netvirtino, kad E. L. buvo tas asmuo,
kuris prieš jį vartojo smurtą, jis tik nurodė, kad šis buvo vienas iš tų trijų
atėjusių. Tačiau pažymėtina, kad apie vieną vaikiną jis parodė, kad jis tik
stovėjo ir nieko nedarė. Nėra tinkamas kaltės įrodymas ir parodymo atpažinti iš
nuotraukų protokolai. Vien dėl to, kad E. L. nebuvo
parodytas atpažinti „gyvai“ šie protokolai neturėtų būti nelaikomi įrodymais,
nes Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnis tokios atpažinimo tvarkos
neuždraudžia, tačiau šie atpažinimai turi kitų trūkumų. Kaip teisingai nurodyta
E. L. apeliaciniame skunde, jo nuotrauka nukentėjusiajam A. B. kažkodėl buvo parodyta atpažinti net 2 kartus. Abiejų
atpažinimų metu nukentėjusysis nurodė skirtingus jo veiksmus. 2006-02-03 A. B. jį atpažino kaip asmenį, kuris kumščiu sudavė į krūtinę
ir veidą bei už plaukų ištempė jį į lauką (b. l. 148-149, t. 2). Kitą kartą,
2006-02-22 tas pats nukentėjusysis jį atpažino kaip asmenį, kuris atliko
visiškai kitokius veiksmus - rankose laikė veikiantį pjūklą (b. l. 97-98, t.
2).
Kad vienas
iš asmenų, kurie trikdė viešėją tvarką aptariamu atveju, buvo E.
L. , grindžiama ir G. K. asmens parodymo atpažinti
pagal jo nuotrauką protokolu. Šiame protokole užfiksuota, kad ji atpažino E. L. nuotrauką, paaiškindama, kad „šis vaikinas, pagal
mane, laikė veikiantį pjūklą, kai buvo atėjęs į mano butą“ (b. l. 90-91, t. 2).
Kaip matyti, atpažindama E. L. , G. K. nebuvo
labai tvirtai įsitikinusi tuo, nes pasakymas „pagal mane“, rodo, kad ji
abejojo. Vadovautis jos apklausų protokolais nėra galimybės, nes pas
ikiteisminio tyrimo teisėją ar pirmosios instancijos teisme G.
K. nebuvo apklausta, kadangi jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Taigi,
patikrinti jos parodymų teisingumo nėra galimybės, todėl jais remtis taip pat
negalima. Kiti įrodymai nepatvirtina, kad E. L. buvo tas
asmuo, kuris su R. P. atliko chuliganiškus veiksmus
Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3 namo 5 bute ir namo kieme
2006-01-01, apie 7 val. 5 min. Dėl šio kaltinimo E. L. išteisintinas
neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Tai padaroma
panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir šioje
dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 329
straipsnio 1 punktas). Tuo E. L. apeliacinis skundas
tenkinamas iš dalies.
Dėl
bausmių
E. L. apeliaciniame
skunde taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei jis pagrįstai nuteistas už
Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą,
jam paskirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Nurodo, kad pradėjo dirbti, tęsia mokslą, charakterizuojamas teigiamai.
Pagal
Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį gali būti paskirta laisvės
atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 7 metų. Pagal šią teisės normą E. L. paskirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė
yra kiek mažesnė už sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės
atėmimo bausmės vidurkį. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato
tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: „1) padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos
nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5)
kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą
veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.“
Apeliantas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta.
Apeliantas iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis net 2 kartus
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, padarytus 2004 m. ir
2006 m. rugsėjo mėnesį. Nustatytos 2 jo atsakomybę už plėšimą sunkinančios
aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šie duomenys
neduoda pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas
apeliantui bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį,
netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Į
tai, kad dirba, mokosi, į teigiamą darbovietės charakteristiką pirmosios
instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir
mažinti bausmę nėra pagrindo.
Kadangi dėl
vieno kaltinimo E. L. išteisinamas, jam iš naujo skirtina
subendrinta bausmė. Jis padarė sunkų ir 2 nesunkius nusikaltimus. Jo padarytos
nusikalstamos veikos tarp savęs labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 5 dalies 2 punkto
nuostatomis už juos paskirtos bausmės subendrintinos ne dalinio sudėjimo, bet
apėmimo būdu.
M. L. padarytas turto prievartavimas yra sunkus,
tyčinis nusikaltimas. Skiriant bausmę, atsižvelgiama, kad nuteistasis linkęs
pažeidinėti įstatymus - po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu
nuosprendžiu, jis padarė naujus nusikaltimus ir yra nuteistas. Atsižvelgiama ir
į tai, kad nuteistasis dirba, charakterizuojamas patenkinamai. Be to, nors
prievartaujamo turto vertė nėra didelė, tačiau nusikaltimas padarytas pasižymėjo
įžūlumu, nukentėjusiosios niekinimu. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė,
nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas
aplinkybes, M. L. už turto prievartavimą skirtina, kaip
to prašo prokuroras, 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima
sankcijos vidurkiui. Už viešosios tvarkos pažeidimą Šiaulių m. 2006-01-01 tarp
3 ir 6 val. M. L. , atsižvelgiant į jau minėtą jo polinkį
nusikalsti, į taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat skirtina
nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Kadangi M. L. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą yra
ir panašios ir skirtingos, jos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 63
straipsnio 6 dalis, bendrintinos ir apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu
paskirtos bausmės tokiu pat būdu subendrintinos ir su Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2007-09-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1
dalį bei 180 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4
dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n
d ž i a:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008
m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos
pažeidimo (duomenys neskelbtini) bute ir namo kieme 2006-01-01, apie 7 val. 5
min., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - E. L. dėl
kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios
tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) bute ir namo kieme 2006-01-01, apie 7
val. 5 min. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą
veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63
straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi E. L. pagal Lietuvos
Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1
dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios
tvarkos pažeidimą 2006-01-01 apie 7 val. 15 min. namo, esančio (duomenys
neskelbtini) koridoriuje) paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme
apimant švelnesnes bausmes ir E. L. paskirti galutinę subendrintą
bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir septyniems mėnesiams. Bausmę
paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio
įvykdymo dienos.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo
20 d. nuosprendžio dalį pakeisti:
M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 294
straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2
dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti jį ketverių metų laisvės atėmimo
bausme.
M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 140
straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio
1dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo
bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63
straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi M. L. pagal
Lietuvos Respublikos BK 181
straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalį (už viešosios
tvarkos pažeidimą Šiaulių m. 2006-01-01 tarp 3 ir 6 val.), pagal Lietuvos
Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą Šiaulių r.
Aleksandrijos k. 2006-01-01 tarp 6 val. 30 min. ir 7 val. 15 min.), pagal
Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2007-09-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1
dalį bei 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio
sudėjimo būdu ir M. L. paskirti galutinę subendrintą
bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos
namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.
Likusią Šiaulių apygardos teismo 2008 m.
kovo 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. L. apeliacinį
skundą atmesti.
|
Kolegijos
pirmininkas
Teisėjai
|
Aloyzas Kruopys
Jonas Algimantas Venckus
Linas Šiukšta
|