Administracinė byla Nr. eAS-92-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03085-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21M37076 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1698 (toliau – ir komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2021 m. gruodžio 28  d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, išdėstė ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus skundo turiniui nustatytus reikalavimus ir nurodė, kad pareiškėjai pateikė skundą, neatitinkantį ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, nepateikė įrodymų, kas yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini) įstatyminis atstovas, koks ryšys tarp pareiškėjų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjams pasiūlė pateikti patikslintą skundą, kurio turinys ir forma atitiktų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas taip pažymėjo, kad nepateiktas ginčijamas administracinis aktas, taip pat duomenys, kada jis įteiktas pareiškėjams. Nutartimi buvo išaiškinta, kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjams.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį pareiškėjų atstovei.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi su skundu, prašydami panaikinti Departamento ir Departamento komisijos sprendimus bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. gruodžio 28 d. (imtinai). Įvertinęs tai, jog per teismo nustatytą terminą skundas, atitinkantis ABTĮ 24, 25 straipsnių reikalavimus, nebuvo pateiktas, teismas vertino, jog 2021 m. gruodžio 13 d. teismo nutartyje nurodyti skundo trūkumai nepašalinti, todėl skundas laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį, priimti pareiškėjų skundą ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šios nutarties turinys pareiškėjų atstovei tapo žinomas tik priėmus skundžiamą 2022 m. sausio 3 d. nutartį. Nors formaliai skundžiama nutartis priimta remiantis teisės aktais, nesėkmingai susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma, kuriai patys pareiškėjai negalėjo daryti įtakos, lėmė jų esminio klausimo dėl prieglobsčio nesuteikimo neišnagrinėjimą teismine tvarka iš esmės.

Pareiškėjai pabrėžia, kad patys neatliko jokių veiksmų, kuriais bandyta vilkinti procesą. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su Lietuvą 2021 metų vasarą užplūdusių migrantų srautu, pareiškėjų atstovės advokatės užimtumu teikiant teisinę pagalbą minėtomis aplinkybėmis atvykusiems užsieniečiams, taip pat pabrėžiama, kad pareiškėjų skundas teismine tvarka turėtų būti išnagrinėtas iš esmės, Lietuvos Respublikoje susiklostė force majeure aplinkybės. Nesavalaikį dokumentų pateikimą šiuo atveju lėmė aplinkybė, jog itin didelio krūvio neatlaiko ne tik žmonės, bet ir technika. Nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d., t. y. nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo metu, pareiškėjų atstovė buvo išvykusi į užsienį ir dėl nestabilaus interneto ryšio tik epizodiškai galėjo naudotis Lietuvos teismų elektroniniu paslaugų portalu, o pavykus techniškai išspręsti advokato profilio peržiūros problemą, gautų dokumentų srautas lėmė, jog 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis ginčo byloje pateko tarp perskaitytų ir įvykdytų užduočių, todėl faktiškai nebuvo atverta ir jos turinys nebuvo žinomas. 

Pareiškėjų teigimu, abejotina, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra tokio pobūdžio ir reikšmės, jog būtų taikomos tokios sunkios ir neproporcingos pasekmės pareiškėjams. Teismas kaip esminį skundo trūkumą nurodė, jog pareiškėjai privalo pagrįsti tarpusavio ryšį bei teisę atstovauti nepilnamečiams vaikams. Šiuo klausimu paaiškinama, kad dėl pareiškėjų atsakovas priėmė vieną sprendimą, todėl net jei jų nesietų šeimyniniai ryšiai, pareiškėjai turi teisę ir galimybę paduoti vieną skundą dėl vieno bendro sprendimo. Pareiškėjai atvyko į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai kirsdami valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio, jokių išsamių dokumentų, pagrindžiančių jų šeiminius ryšius, jie niekam nėra pateikę ir pateikti neturi galimybės, nes dokumentų tiesiog neturi.

Teismas nutartimi nustatė trūkumus dėl pateiktų dokumentų metaduomenų ir skundžiamų sprendimų įteikimą pareiškėjams patvirtinančių įrodymų. Tačiau pareiškėjų atstovė teikdama valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Departamento dokumentų, jų duomenų nekeičia, t. y. teikia teismui juos tokia forma, kokia gauna iš atsakovo. Todėl šiuo atveju teismo nustatyti trūkumai ir neigiamos pasekmės pareiškėjams iš esmės yra nulemtos atsakovo elgesio. Kadangi byloje skundas dėl Departamento komisijos sprendimo buvo paduotas teismui per 7 dienas po šio sprendimo surašymo, akivaizdu, jog, terminas skundui paduoti objektyviai negalėjo būti praleistas, todėl teismo reikalavimas pateikti duomenis apie pareiškėjų supažindinimo su sprendimu datą yra perteklinis ir nereikalingas.

Akcentuodami teisės kreiptis į teismą principo universalumą, pareiškėjai tvirtina, kad neproporcingas reikalavimų kėlimas skundo priėmimo stadijoje prieštarauja ir gero viešojo administravimo principams, ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Šioje išskirtinėje situacijoje teismo prašoma vadovautis protingumo, proceso koncentruotumo bei teisingumo principais. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjai neįvykdė 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, t. y. neištaisius nustatytų skundo trūkumų teismas skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad nustatyti teismo trūkumai pertekliniai, vienas jų – neįvykdomas, o dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų, atsižvelgiant į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, pareiškėjams užkirsta viena iš pagrindinių asmens teisių – teisė į teisminę gynybą, kilo neproporcingos pasekmės. 

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai prašė panaikinti Departamento sprendimą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjams. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Departamento komisijos sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1352 straipsnio 1 dalimi (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija), pareiškėjų skundas dėl Departamento sprendimo buvo atmestas.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nurodė pareiškėjams paduoti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį skundą ir nustatė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kas yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini) įstatyminis atstovas bei koks ryšys tarp pareiškėjų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepateiktas ginčijamas administracinis aktas, taip pat duomenys, kada jis įteiktas pareiškėjams. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjai prie skundo pridėjo ir Departamento, ir Departamento komisijos sprendimus, sudarytus elektroniniu būdu, Komisijos sprendimo metaduomenyse atsispindi dokumento sudarytojai, registravimo ir pasirašymo data. Taigi nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai nepridėjo skundžiamo administracinio akto. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje nevertino, ar pareiškėjai nepraleido termino skundui paduoti, tačiau nustatė skundo trūkumą dėl skundžiamo sprendimo įteikimą pareiškėjams patvirtinančių įrodymų nepateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas skundo trūkumas yra perteklinis, kadangi byloje pakanka duomenų įvertinti, ar pareiškėjai nepažeidė procesinių terminų.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje nustatyto trūkumo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nepilnamečio pareiškėjo atstovavimą, pareiškėjų šeimyninius ryšius, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Departamento sprendimo matyti, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų. Todėl spręstina, kad minėtas teismo reikalavimas objektyviai neįvykdomas, be to, atsižvelgiant į inicijuojamo ginčo pobūdį, net neįvykdžius šio reikalavimo, nėra kliūčių vertinti skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartis yra be pakankamų motyvų. Teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė tų skundo trūkumų, kurie, jo vertinimu, sudaro esmines kliūtis jį priimti, tuo paneigiant pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašė priimti skundą ir jį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tačiau šis prašymas netenkinamas, kadangi pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154
straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                                        Ramūnas Gadliauskas

                                                        Arūnas Sutkevičius