Administracinė byla Nr.A14–800/07
Procesinio sprendimo kategorija 12.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei
dalyvaujant pareiškėjo atstovei I.Š.
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R.D.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. vasario 10 d. pateikė prašymą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, kuriuo prašė įregistruoti žemės sklypą, suformuotą adresu Didžioji g. 21, 23, Vilniuje (t. I, b.l.72). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. vasario 13 d. sprendimu atidėjo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kerta statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, pašalinti (t. I, b.l.74). Išnagrinėjusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundą, Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr.168 teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko galioti. Nustatyta, kad pagal pateiktą prašomo įregistruoti žemės sklypo planą žemės sklypo riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamąjį namą 1A3p, esantį adresu Didžioji g. 21, Vilniuje, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnį kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jei kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų (pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o Žemės įstatymo 40 straipsnis numato, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas sklypas, reikalingas jam eksploatuoti). Nustatyta, jog žemės sklypas yra suformuotas netinkamai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl negalima įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti tokį daiktą Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. 1. 8).
Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė teismą panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą ir valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 168, įpareigojant valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti žemės sklypo Didžioji g. 21, 23, ir 25, Vilniuje, duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 bei 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 289V „Dėl sklypo Didžioji g. 21, 23 ribų ir ploto nustatymo", nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio Didžioji g. 21, 23, Vilniuje, ribas, plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas bei kelio servitutą. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 bei Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 289V, 2006 m. sausio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3.-411-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžioji g. 21, 23 ir 25, Vilniuje, įregistravimo nekilnojamojo turto registre", pavesdamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suformuotą žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Vilniaus apskrities viršininko pavedimą, pateikė prašymą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja nurodė, jog teritorijų planavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra savivaldybės priskirtoji funkcija. Vilniaus miesto valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 289V, kuriuo buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio Didžioji g. 21, 23, Vilniuje, ribos, plotas, specialiosios naudojimo sąlygos bei kelio servitutas, yra galiojantis ir turi būti vykdomas, o teisės aktai nesuteikia valstybės įmonei Registrų centras teisės vertinti Vilniaus miesto valdybos priimtų sprendimų ir žemės sklypų suformavimo teisėtumo bei jų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Ši funkcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, priskirta Vilniaus apskrities viršininko kompetencijai. Be to, ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje bei Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Į-167 „Dėl Pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo UP - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo" yra įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnyje numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, minėtas žemės sklypas yra suformuotas pagal Vilniaus Senamiesčio regeneravimo projektą (pagal senas miesto „posesijas") esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Šio žemės sklypo duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėjos teigimu, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatos. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu, kur nustatyta, kada Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, bei šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, ką turi patikrinti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas prieš pažymėdamas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, pareiškėja teigė, jog įstatymas nesuteikia Nekilojamojo turto kadastro tvarkytojui teisės atsisakyti įrašyti minėtus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (t. I, b. 1. 2-5). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto senamiestis yra išskirtinė teritorija, kurioje dėl istoriškai susiklosčiusių užstatymo ypatumų neišeina griežtai laikytis sklypų formavimo taisyklių, nustatytų įstatymais. Todėl, formuojant sklypus šioje teritorijoje, laikomasi Vilniaus senamiesčio - kultūros paminklo U1P - apsaugos reglamento, t. y. sklypų ribų, nustatytų šiuo reglamentu. Be to, sklypus formuoja ne Vilniaus apskrities viršininko administracija, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo sprendimais. Pakeisti suformuotą žemės sklypą, kaip nurodė pareiškėjos atstovė, Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi galimybės. Kadangi valstybės įmonei Registrų centrui įstatymas nėra pavedęs kontroliuoti, kaip formuojami žemės sklypai, pareiškėjos atstovės manymu, pateikus visus reikiamus dokumentus, žemės sklypas turėjo būti įregistruotas.
Atsiliepime į skundą Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą bei pateiktus dokumentus, 2006 m. vasario 13 d. jis priėmė sprendimą atidėti sprendimo įrašyti minėto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmimą, kadangi šio žemės sklypo ribos kerta statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Didžioji g. 21, Vilniuje. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, jog buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu bei 17 straipsnio 4 dalimi. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, suformuotą kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (t. 1, b. l. 56-57). Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad namas, kurį dalina sklypo riba, turi vientisus rūsius ir dalį vientisų patalpų, kurios negali būti skirtinguose žemės sklypuose.
Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas apskrities viršininko pavedimą, pateikė prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl žemės sklypų Didžioji g. 21, 23 ir 25, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Minėtų žemės sklypų įregistravimas, jos manymu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes suformuotų žemės sklypų ribos nekerta statinių ir prie statinio formuojamas tik vienas sklypas (t.1, b.l. 45-46).
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos skundą palaikė. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad sklypo riba kerta statinį, tačiau šio statinio daliai, atsidūrusiai kitame sklype, galėtų būti suteiktas kitas adreso numeris ir taip būtų išspręsta problema. Sklypas suformuotas laikantis Vilniaus senamiesčio -kultūros paminklo U1P - apsaugos reglamento pirmosios dalies 2.2.3 papunkčio (senamiestyje saugomos apskaitos dokumentuose nustatytos vertingos dalys bei elementai - sklypų (posesijų) dydis, ribos). Kultūros paveldo apsaugos departamento atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks sklypų suformavimas numatytas patvirtintu reglamentu, nusistovėjęs nuo seno, todėl turėtų išlikti ir ateityje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, 2 straipsnio 5 dalimi. Nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė prašymą įtraukti į kadastrą žemės sklypą Didžioji g. 21,23 ir 25, Vilniuje. Jį gavęs, kadastro tvarkytojas privalėjo patikrinti, ar sklypo planas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo keliamus reikalavimus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta, kad formuojant žemės sklypus, vadovaujamasi Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kadastro tvarkytojas privalėjo patikrinti, ar pateiktas į kadastrą įtraukti planas atitinka šių įstatymų keliamus reikalavimus. Pareiškėja pripažino, kad prašyto įregistruoti sklypo šiaurinė riba kerta sklype esantį pastatą į dvi dalis, o viena iš šio pastato dalių lieka gretimame sklype, kuris dar nėra suformuotas - Didžioji g. 19. Tai patvirtino ir sklypo geodezinis planas (t. I, b.l.23), pastato Didžioji g. 21 1A3/p ir prašomo įregistruoti sklypo ribos kirtimo linijos per pastatą kadastrinis planas (b.1.75). Be to, pastato Didžioji g.21 rūsių pažymėjimas (t.I, b.l.179), teismo konstatavimu, patvirtina, kad po visu pastatu yra rūsio patalpos, šių rūsių planas patvirtino, kad rūsio patalpos sujungtos bendrais praėjimais, todėl yra dalinamos pusiau ( t. I, b.l.181). Pastato pirmojo aukšto buto (patalpų) Nr.5 dalis patenka į sklypą Didžioji g. 21,23 ir 25, o kita dalis - į nesuformuotą sklypą Didžioji g. 19 (t.I, b.l.182), į butą Nr.2 patenkama iš nesuformuoto žemės sklypo Didžioji g.19, nors pats butas lieka sklype Didžioji g.21, 23 ir 25.
Teismas pažymėjo, jog pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, turi būti laikomasi reikalavimo prie statinio suformuoti tik vieną žemės sklypą, reikalingą statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Pastatų išdėstymo planas (t.I, b.l.16) patvirtino, kad dalį pastato Didžioji g.21 palikus kitame žemės sklype, jis turėtų būti priskirtas žemės sklypui, kuriame yra ir pastatas Didžioji g.19. Teismo konstatavimu, tokiu sklypo formavimu pažeidžiamas ne tik Žemės įstatymo reikalavimas prie vieno pastato formuoti tik vieną žemės sklypą, tačiau jis keltų problemų ir ateityje įgyvendinant pastato savininkų teises nuomoti ar įsigyti nuosavybėn žemės dalis proporcingai turimam pastate plotui (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.9 punktas), kadangi to pačio pastato savininkai dėl jų nuosavybės teise valdomų patalpų, išdėstytų dviejuose sklypuose, įgytų teisę privatizuoti ar išsinuomoti žemę dviejuose sklypuose ir valdyti šiuos sklypus su skirtingais jų savininkais. Todėl Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, teismo nuomone, pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nustatydamas terminą plano trūkumui pašalinti: suformuoti sklypą taip, kad pastatas 1A3/p sklypo riba nebūtų dalinamas į dvi dalis (t. I, b.l. 10). Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus pateikta pastatų Didžiojoje gatvėje Vilniuje išdėstymo schema (t.I, b.l. 114), teismo konstatavimu, patvirtina, kad tokia galimybė yra, sklypo Didžioji g.21,23 ir 25 riba apimant visą pastatą 1 A3/p ir toliau ją sujungiant su žemės sklypo plane nurodytu tašku 5 (t.I, b.1.23). Teismas nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2006 m. gruodžio 18 d. raštu Nr.(3.12)2-2509 paaiškino, kad suformuotas sklypas nekirstų pastato Didžioji g.21, jei daliai šio pastato būtų suteiktas adresas Didžioji g.19. Tokiu būdu būtų išlaikytos istoriškai suformuotos sklypo ribos (pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Kultūros ministro įsakymu Nr.ĮV-490 patvirtintą Lietuvos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 2.2.3 papunktį senamiestyje saugomos apskaitos dokumentuose nustatytos vertingos dalys bei jų elementai - sklypų (posesijų) dydis, ribos; t II, b.l.16).
Teismas konstatavo, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas. Šiame įstatyme tiesiogiai nėra reglamentuota, kaip saugomi istoriškai susiformavę žemės sklypai. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis kultūros paveldo objektais įvardija pavienius ar į kompleksą įeinančius objektus, registruotus kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, tai yra žemės sklypuose, jų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esančius statinius ir kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Teismo konstatavimu, įstatymas pirmenybę apsaugos prasme pirmiausia teikia vertingam nekilnojamajam daiktui ir tik po to žemės sklypui, tarnaujančiam šiam daiktui. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas (poįstatyminis aktas) nustato konkrečius apsaugos elementus bei jų saugojimo būdus Vilniaus senamiesčio teritorijoje. Apsaugos objektais šiame reglamente įvardinti statiniai bei jų kompleksai, užstatymo struktūra, taip pat sklypų (posesijų) dydis, ribos ( Reglamento 2 straipsnis). Reglamento grafinėje dalyje ( t. II, b.l.4,8) pastatas Didžioji g.21 pažymėtas kaip statinys, turintis kultūrinės vertės požymių. Todėl tiek pastato padalinimas į dvi dalis, tiek sklypo ribų koregavimas, kaip nurodyta teismo sprendime, prieštarautų reglamento nuostatoms išsaugoti pastatą ir sklypo ribas nepakeistomis. Atsižvelgiant į tai, kad pastato Didžioji 21 padalinimas į dvi dalis neįmanomas dėl jo vidinio išplanavimo, teismo konstatavimu, turi būti taikoma Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, reikalaujanti pastatą saugoti kartu su jo užimama teritorija. Todėl valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas pagrįstai nurodė, kad sklypo planas ir jo ribos turi būti pakoreguotos taip, kad apimtų visą pastatą. Kaip nustatyta iš pateikto istoriškai susiklosčiusių sklypų dydžių ir ribų plano (t. I, b.1.49), sklypų ribos jame tėra grafinės ir, įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti tikslinamos ne tik vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatomis, bei ir laikantis Žemės įstatymo reikalavimų.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliantė pažymi, kad ji skunde išdėstė pakankamai daug argumentų, tačiau teismas sprendime nepagrįstai išnagrinėjo tik du aspektus, tokiu būdu neišnagrinėdamas visų reikšmingų bylai aplinkybių. Be to jis neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė teisės normas. Apeliantė teigia, kad nurodydamas, jog kadastro tvarkytojas privalėjo patikrinti kadastro bylos atitikimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimams, teismas neįvertino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkto, pagal kurį teritorijos planavimas yra savivaldybės priskirtoji funkcija. Apeliantė pažymi, jog Vilniaus miesto valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 289V, kuriuo buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio Didžioji g. 21, 23, Vilniuje, ribos, plotas, specialiosios naudojimo sąlygos bei kelio servitutas, yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis nustato atvejus, kada Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gali atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, o šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalis nustato, ką turi patikrinti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas prieš pažyminėdamas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas. Tarp minėtų įstatymo straipsnių, kaip nurodo apeliantė, nėra pagrindų, suteikiančių teisę Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui atsisakyti minėtus žemės sklypus pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ar atsisakyti jų duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo bei Centrinio registratoriaus išdėstytais atsisakymo pagrindais. Apeliantė nurodo, jog teismas nepasisakė ir dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio taikymo šiuo atveju, nors būtent ši teisės norma numato, jog vertinti Vilniaus miesto valdybos priimtų sprendimų ir žemės sklypų suformavimo teisėtumą bei jų atitikimą teisės aktų reikalavimams priskirta Vilniaus apskrities viršininko kompetencijai. Apeliantė pažymi, jog teismas sutiko, kad ginčo teritorijos režimas yra ypatingas, numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme ir ginčo žemės sklypas turi būti suformuotas pagal Vilniaus Senamiesčio regeneravimo projektą (pagal senas miesto „posesijas") esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, tačiau, įvertinęs pastatų, esančių ginčo žemės sklype, kultūrinę vertę, nurodė, kad sklypo ribos turi būti nustatytos taip, kad apimtų visą pastatą. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai siūlo pažeisti istoriškai susiformavusias žemės sklypų ribas. Nagrinėdamas bylą, jis nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklypas, esantis Didžioji g. 21, 23 ir 25, pagal 2006 m. vasario 15 d. pažymėjimą buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (esant analogiškoms aplinkybėms, pasielgta skirtingai).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo teismo 2007 m. sausio 2 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog statiniai, esantys Didžioji g. 21, nėra vieningi ir yra statyti skirtingu metu, jų kultūrinis vertingumas yra skirtingas (AB „Paminklų restauravimo instituto" paruošta Senamiesčio 34 kvartalo statinių inventorizacijos, registro projektinių pasiūlymų ištrauka, pagal kurią pastatas MN yra pastatytas tik 1967 m. bei nepažymėta, kad tai objektas, turintis vertės požymių; šių įrodymų pateikimo būtinybė, kaip nurodo apeliantė, iškilo tik po priimto teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriame konstatuota, jog Didžioji g. 21 esantys statiniai turi kultūrinės vertės požymių, todėl jų išsaugojimas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo atžvilgiu yra svarbesnis nei Didžioji g. 21 posesijos ribų išlaikymas nepakitusiomis). Atsakovė pritaria Kultūros paveldo departamento nuomonei, kad suformuotas sklypas nekirstų pastato Didžioji g. 21, jei daliai šio pastato būtu suteiktas adresas Didžioji g. 19. Atsakovė paaiškina, jog 2003 m. vasario 13 d. Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 289V suformuoti žemės sklypai Didžiojoje g. 21, 23 atitinka Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektą (specialusis planas) ir jame nurodytus sklypų planus, patvirtintus 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 775V (t. I, b.l. 49), o Vilniaus miesto savivaldybė, tvirtindama sklypo Didžiojoje g. 21, 23 ribas, privalėjo remtis minėtu specialiuoju planu, įregistruotu Teritorijų planavimo dokumentų registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė remiasi 1996 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams" 1.1. punktu ir nurodo, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Apeliantė pažymi, jog sklypo ribų tikslinimas neturėtų pažeisti Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamento 2 straipsnio, pagal kurį senamiestyje saugomi sklypų (posesijų) dydžiai ir ribos, bei Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 11 straipsnio nuostatų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniu skundu, pažymėdamas, jog teismas neišnagrinėjo visą svarbių bylai aplinkybių bei neįvertino visų pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų argumentų, neteisingai pritaikė teisės normas. Pažymima, jog 2003 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 289V yra galiojantis ir turi būti vykdomas, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis bei 17 straipsnio 4 dalis nenumato pagrindų, suteikiančių teisę Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui šiuo atveju atsisakyti žemės sklypus pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ar atsisakyti jų duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymima, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį vertinti Vilniaus miesto valdybos sprendimų ir žemės sklypų suformavimo teisėtumą bei jų atitikimą teisės aktų reikalavimams priskirta Vilniaus apskrities viršininko kompetencijai, tačiau teismas nepasisakė dėl šio argumento.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Vertinant skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą turi būti taikomas ir bendrasis viešojoje teisėje veikiantis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas nustatyta“, pagal kurį viešojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1539) (toliau- ir Registro įstatymas) 9 straipsnis nustato taisyklę, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir žemės sklypai, jeigu egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, t.y. jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris; nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Lietuvos Respublikos 2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) (toliau- ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniais pagrindais yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.
Kadastro įstatymas taip pat įtvirtina kadastro tvarkytojo kompetencijos sprendžiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą klausimą ribas: pagal įstatymą kadastro tvarkytojas turi įvertinti tokio prašymo atitikimą įstatymui ir priimti vieną iš sprendimų, numatytą Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje: 1) prašymą tenkinti, 2) prašymą atmesti, 3) sprendimo priėmimą atidėti.
Kartu pažymėtina, kad Kadastro įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant kadastro tvarkytojas gali ir turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą:
,,1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti;
2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas;
3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis;
4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų;
5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.“.
Kaip matyti iš skundžiamų aktų turinio, atsakovai atidėjo pareiškėjos prašymo sprendimą remdamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymo (,,šio Įstatymo“) reikalavimų ir tuo, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje.
Kadastro įstatymo 17 straipsnio ,,Nekilnojamojo daikto pažymėjimas kadastro žemėlapyje“ 4 dalyje yra nustatyta, kad prieš pažymėdamas nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas turi patikrinti ar:
,, 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje;
2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja dėl kadastriniais matavimais netiksliai nustatytų žemės sklypų ribų, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kertasi ar nesiriboja su gretimų žemės sklypų ribomis, kurių šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiniu būdu dėl šiems žemės sklypų planams parengti naudotos kartografinės medžiagos tikslumo;
3) žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu;
4) žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu.“.
Įvertinus cituotų teisės normų turinį, akivaizdu, kad faktinė aplinkybė, kuria pagrįstas atsakovo sprendimas- tai, kad suformuotas sklypas kerta statinį- įstatymo nėra pripažįstama pagrindu, neleidžiančiu nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Iš to nuosekliai išplaukia išvada, kad atsakovai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai rėmėsi kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies normomis.
Kaip nurodyta pirmiau, atsakovai pareiškėjos prašymo sprendimą atidėjo ir remdamiesi tuo, kad pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnyje suformuluotas sąvoką nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – tai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą sukomplektuotas rinkinys. Siekiant plačiau atskleisti Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalies normos turinį tikslinga analizuoti ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau- ir Nuostatai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 Nr. redakcija), kadangi šis teisės aktas yra skirtas įgyvendinti Kadastro įstatymo nuostatoms; tarp kitų klausimų jame reglamentuojama kadastro duomenų bylos suformavimo bei prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
Nuostatų 64 punktas nustato išsamų kadastro bylos turinį, t.y. joje komplektuojamų dokumentų sąrašą. Nuostatų 78 straipsnyje yra nuroyta, kokius veiksmus apima kadastro tvarkytojo atliekamas kadastro duomenų bylos patikrinimas:
,, 78. Tuo atveju, kai kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai teikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kadastro tvarkytojas:
78.1. patikrinęs, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1-64.11 punktuose, ir tai, ar galima nekilnojamojo daikto ribas pažymėti kadastro žemėlapyje ir kadastro duomenis įrašyti į kadastrą arba juos pakeisti, deda spaudą ant kadastro duomenų bylos ir pažymi kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą. „.
Nors cituota Nuostatų norma tiesiogiai reglamentuoja išankstinę kadastro duomenų bylos patikrą, sistemiškai įvertinus Nuostatų normų turinį, darytina išvada, kad ta pati tvarka yra taikoma visais kadastro duomenų bylos tikrinimo atvejais. Iš šios Nuostatų normos turinio taip pat akivaizdu, kad kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas, t.y. vertinimas, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, į kadastro tvarkytojo vykdomą patikrinimą neįeina.
Nurodytą išvadą patvirtina ir Nuostatų 88 punkto, reglamentuojančio prašymų nagrinėjimo tvarką, analizė:
,,88. Kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar:
88.1. prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti;
88.2. dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas;
88.3. dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis;
88.4. žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi;
88.5. prašomo įrašyti nekilnojamojo daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje;
88.6. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo pageidavimu.“.
Kaip matyti, prašymo nagrinėjimas neapima veiksmų, susijusių su dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, turinio vertinimu.
Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčui taikytini teisės aktai nesuteikia kadastro tvarkytojui teisės vertinti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų; teismo sprendimų, nutarčių, ir t.t.) teisėtumo. Nagrinėjamu atveju Registrų centro įstaigos savo sprendimus grindė būtent tokio pobūdžio aplinkybe- tuo, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kaip jau nurodyta, toks vertinimas neįeina į kadastro tvarkytojo kompetenciją, žemės sklypo formavimo teisėtumas turi būti tikrinamas šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir tam įgaliotų institucijų. Dėl to skundžiami atsakovų sprendimai vertintini kaip priimti ultra vires ir neteisėti.
Konstatavus, kad skundžiami atsakovų sprendimai yra neteisėti, jie turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė materialinių įstatymų taikymo klaidą- taikė ne tuos įstatymus, kuriuos turėjo taikyti nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Kadangi byloje nėra duomenų pakankamų spręsti, ar pareiškėjos prašymas įregistruoti ginčo žemės sklypą atitinka kitus negu aptartieji įstatymo reikalavimus ir ar neegzistuoja kitų įstatyminių kliūčių jo tenkinimui, apeliacinės instancijos teismas negali įpareigoti atsakovą įregistruoti žemės sklypą. Dėl to pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skundai tenkinami iš dalies, pareiškėjos prašymas grąžinamas iš naujo nagrinėti teritoriniam kadastro tvarkytojui.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. sausio 2d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. vasario 13 d. sprendimą ir Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr.168.
Įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 10 d. prašymą įregistruoti žemės sklypą, suformuotą adresu Didžioji g. 21, 23, Vilniuje .
Sprendimas neskundžiamas
Teisėjai Artūras Drigotas
Stasys Gudynas
Sigita Rudėnaitė