Administracinė byla Nr. eA-2207-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00149-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Naujieji Berniūnai“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2019 m. sausio 24 d. aktas Nr. ŽVP-195-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ (toliau – ir ŽŪK „Naujieji Berniūnai“) nuosavybės teise valdomą 1,2739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) paimtą Žemės sklypą 1 dydis yra 14 861 Eur;
3) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-194-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2019 m. sausio 24 d. aktas Nr. ŽVP-194-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,0030 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
4) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-194-(1.18.) paimtą Žemės sklypą 2 dydis yra 35 Eur;
5) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-198-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2019 m. sausio 25 d. aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 0,9402 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 3), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
6) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. aktu paimtą Žemės sklypą 3 dydis yra 10 923 Eur;
7) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. akto Nr. ŽVP-219-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2019 m. sausio 29 d. aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą 1,6780 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 4), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
8) nustatyti, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. aktu paimtą Žemės sklypą 4 dydis yra 19 843 Eur.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31) patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
2.2. Pagrįsdamas reikalavimus dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šiems žemės sklypams vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal“ turto vertintojų R. Š. ir J. J. parengtose nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose, kurių Nr. 18-04-149KL-36, Nr. 18-03-93KL-8, Nr. 18-05-276P ir Nr. 18-05-275P (toliau – ir Vertinimo ataskaitos), nurodytos rinkos vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Žemės sklypų vertinimui taikytas lyginamasis metodas, žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintojai, turintys nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtos paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios ir laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovo žemės sklypus, o šiose ataskaitose nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžiai ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
3. Atsakovas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nesutiko su pareiškėjo nurodytais atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiais. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Paimant žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas turi gauti teisingą atlyginimą, kuris apima teisingos žemės kainos sumokėjimą ir žalos, pasireiškiančios patirtais nuostoliais ir negautu pelnu, atlyginimą. Atsakovas užsiima gyvulių auginimu, pienininkyste, javų auginimu, žemės sklypai naudojami gyvuliams ganyti, javams ir kitoms kultūroms auginti, šie sklypai yra išsidėstę kompaktiškai, atsakovas turi galimybę be jokių kliūčių patekti į visus žemės sklypus, nuginti į pievas gyvulius. Žemės sklypų paėmimas iš esmės pablogina atsakovo padėtį, sukelia nepatogumų, dėl ko vykdomoje komercinėje-ūkinėje veikloje patirs nuostolių. Žemės paėmimu atsakovo valdomas nekilnojamas turtas yra padalijamas tiesiant geležinkelio vėžę, atsakovo valdomos žemės teritoriją padalins į dvi 260,15 ha ir 445,22 ha dalis, dėl šios geležinkelio linijos tiesimo bus uždaryti du pagrindiniai keliai, kuriais privažiuojama prie visų laukų, genami galvijai, todėl teks kiekvieną kartą papildomai nuvažiuoti 5,69 km. Dėl šių priežasčių ūkis praras ekonominę vertę ir taps nepatrauklus investuotojams, be to, atsižvelgus į tai, jog per metus vidutiniškai padaromi 3 207 reisai žemės ūkio darbams atlikti, laukų apdirbimui teks priimti vieną darbuotoją, kurio darbo užmokestis sudarys 17 617 Eur per metus, teks papildomai įsigyti traktorių ir priekabą, kurių vertė 138 500 Eur, patiriamos išlaidos per 50 metų sieks 880 000 Eur. Bendra nuostolių suma sudarys 1 019 360 Eur.
3.2. Teismo posėdyje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atstovai, remdamiesi UAB „Vertinimo partneriai“ parengta konsultacija dėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimo pokyčio“ apie atsakovo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos galimą pokytį, prašė papildomai priteisti papildomų 607 000 Eur nuostolių sumą. Atsakovo atstovų tvirtinimu, paimant iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ visuomenės poreikiams žemės sklypus, turi būti atlyginami ir materialiniai praradimai, kurie kils, kai bus nutiesta suprojektuota Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kadangi dėl šios geležinkelio linijos atsakovo dirbamos žemės bus atskirtos, privažiavimo keliai prie žemės sklypų, liekančių už geležinkelio linijos, palyginus su šiuo metu esančiais, pailgės, todėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip ūkio subjekto, verslo kaina sumažės 607 000 Eur.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ ir NŽT atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 22 d. teismo nutartimi patvirtino: 1) NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą 1 naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. akto Nr. ŽVP-194-(1.18.) teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą 2 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 3) NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. akto teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą 3 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 4) NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. akto teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą 4 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tenkino, nustatė, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžiai yra: 1) už NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) paimtą Žemės sklypą 1 – 14 861,00 Eur; 2) už NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. aktu Nr. ŽVP-194-(1.18.) paimtą Žemės sklypą 2 – 35,00 Eur; 3) už NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. aktu paimtą Žemės sklypą 3 – 10 923,00 Eur; 4) už NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. aktu paimtą Žemės sklypą 4 – 19 843,00 Eur. Teismas Susisiekimo ministerijos ir ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymų dėl atstovavimo ir kitų išlaidų netenkino.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl nuosavybės teisės ribojimo (2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę (2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).
8. Teismas nurodė, kad Susisiekimo ministerija, pagrįsdama prašomų nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius, pateikė UAB „Inreal“ turto vertintojų J. J. ir R. Š. parengtas Vertinimo ataskaitas. Pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-149KL-36, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12739/75800 dalies (projektinis Nr. 256(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 6 736 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 8 125 Eur; pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-03-93KL-8, vertinamo nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/13500 dalies (projektinis Nr. 267-2), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 16 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 19 Eur; pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-276P, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9402/26400 dalies (projektinis Nr. 257-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 4 927 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 5 996 Eur; pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-05-275P, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16780/265000 dalies (projektinis Nr. 254-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 9 867 Eur, žemės sklypo savininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 9 976 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Vertinimo ataskaitose nurodytomis visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertėmis ir žemės sklypų savininko kitų patirtų nuostolių dydžiais. Atlyginimo dydžiai už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ priklausiusius žemės sklypus nustatyti taikant Vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą Metodiką; Vertinimo ataskaitas parengė UAB „Inreal“ turto vertintojai J. J., kurio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina 2006 m. birželio 2 d. išduotas pažymėjimas Nr. A000355, ir R. Š., kurios nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina 2009 m. gruodžio 30 d. išduotas pažymėjimas Nr. 000005. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdyje nekėlė ginčo dėl UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtose Vertinimo ataskaitose nurodytų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių ir kitų patirtų turtinių netekimų dydžių. Nustatęs, kad UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtos Vertinimo ataskaitos Vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, teismas jas vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamus įrodymus, kuriais grindžiami atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dydžiai. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
9. Teismas pažymėjo, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymą papildomai priteisti 607 000 Eur nuostolių sumą grindė 2020 m. balandžio 20 d. pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ parengtą konsultacija (konsultacinio pobūdžio išvados parengimas) dėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimo pokyčio (toliau – ir Konsultacija). Pagal Konsultacijos dalies „Konsultavimo ypatybės ir metodai“ 1-ąjį punktą, dokumentas parengtas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ užsakymu, siekiant sužinoti šio ūkio subjekto verslo kainos galimus pokyčius, atsiradusius dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės per jo teritoriją nutiesimo, kai iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ paimama dalis žemės ir nepadaromi pravažiavimai esamais keliais. Konsultacijoje nurodyta, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimas pokytis, atsirasiantis dėl „Rail Baltic“ geležinkelio vėžės per atsakovo teritoriją nutiesimo, kai paimama dalis žemės ir nepadaromi privažiavimai esamais keliais, galėtų sudaryti 607 000 Eur. Susisiekimo ministerija 2020 m. gegužės 7 d. prašyme pateiktuose paaiškinimuose ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymą dėl papildomų 607 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimo vertino kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, remdamasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigė, kad įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, jog nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl kokių nors veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Susisiekimo ministerija tvirtino, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas atlyginami tik patirti, o ne būsimi nuostoliai. Be to, pareiškėjas vertino, kad atsakovo pateikta Konsultacija nėra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti, kad Susisiekimo ministerijos pasitelktų nekilnojamojo turto vertintojų parengtos Vertinimo ataskaitos yra ydingos, be to, Konsultacija nėra Vertinimo pagrindų įstatyme nurodyta turto vertinimo ataskaita. Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad kiekviename Konsultacijos lape aiškiai yra nurodyta, kad ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta Metodika bei Vertinimo pagrindų įstatymu, Konsultacija tėra konsultacinio pobūdžio dokumentas.
10. Teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis bei vadovaudamasis LVAT formuojama praktika dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą (2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020), nusprendė, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ nurodyti nuostoliai dėl galimo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos sumažėjimo nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, o, atsižvelgęs į Konsultacijos dalį „ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimo pokyčio nustatymas“, nusprendė, kad išvada dėl verslo kainos sumažėjimo 607 000 Eur yra tikėtino, spėjamojo pobūdžio, kadangi tokio dydžio verslo kainos mažėjimas vertinamas kaip galimas. Teismas konstatavo, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ reikalavimas papildomai atlyginti 607 000 Eur dydžio nuostolius yra nepagrįstas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl Susisiekimo ministerijos prašymo atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas, nurodė, kad pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus. Teismas, vertindamas Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgė į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Teismas padarė išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas bylos pobūdį, atsižvelgė į tai, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialios srities teisinių žinių ir pasirengimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetė.
12. Teismas taip pat nurodė, kad, visiškai patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo, ŽŪK “Naujieji Berniūnai” teisės į turėtų išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
III.
13. Atsakovas (apeliantas) ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas papildomai priteisti 607 000 Eur, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – papildomai priteisti atsakovui ŽŪB „Naujieji Berniūnai“ 607 000 Eur ir pareiškėjo skundą patenkinti; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad „paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį“ ir nenumatanti visų kitų asmens, iš kurio paimamas turtas, nuostolių atlyginimo, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai nustatančiai, kad už paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginama; priteisti iš pareiškėjo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Byloje neteisingai išspręstas klausimas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ valdytus žemės sklypus nustatymo ir dėl atsiradusių nuostolių dėl žemės sklypų paėmimų atlyginimo. Šios bylos negalima teisingai išnagrinėti ir išspręsti realių ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ patirtų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, teisingo atlyginimo, netaikant tiesiogiai Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, nes Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis nustato tik ribotą (ne visišką) nuostolių atlyginimą paimamos žemės savininkui. Nurodyto Konstitucijos straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinama nuosavybės teisių įstatyminė apsauga. Ši Konstitucijos norma taip pat sąlygoja tai, kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, kuri turi užtikrinti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą. Tokiai apsaugai skirtų teisės normų suderinimas, esamų ir galimų prieštaravimų ginant nuosavybės teises pašalinimas, yra svarbiausias tokios įstatymų sistemos kūrimo tikslas. Nuosavybės teisių suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ar kitas Konstitucijos saugomas vertybes. Teisinio reguliavimo tikslas – teisingai suderinti reikšmingus interesus, užtikrinti jų pusiausvyrą ir kartu nustatyti pakankamas nuosavybės teisių gynybos ribas. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime aiškindamas teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo elementų turinį yra išaiškinęs, kad teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LVAT aiškinimu, konstatavo, kad nurodyti nuostoliai dėl galimo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos sumažėjimo nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl teismo sprendimu konstatuota, jog paminėtu įstatymu įstatymų leidėjas nepasisakė dėl visų asmens, iš kurio paimamas turtas, praradimų atlyginimo. Todėl yra akivaizdus prieštaravimas tarp dviejų teisės normų: Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio, kuris nustato teisingo atlyginimo už paimamą turtą reikalavimą. Teisingo atlyginimo už paimamą turtą reikalavimas suponuoja pareigą atlyginti bet kokius savininko praradimus, kurie atsiranda dėl savininko turto paėmimo visuomenės poreikiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs teisės normas dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo paimant žemės sklypus taip: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192- 219/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą.
14.3. Byloje yra pateikta kompetentingo asmens – UAB „Verslo partneriai“, Konsultacija. UAB „Verslo partneriai“ yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Ši konsultacinė išvada nėra paneigta jokiais kitais įrodymais ir ši Konsultacija neprieštarauja pareiškėjo pateiktiems žemės sklypo vertinimams. Atliekant žemės sklypų vertinimą, nebuvo įvertinta ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip juridinio asmens, patiriami nuostoliai dėl verslo kainos pokyčio. Pats kooperatyvas turi savo vertę, rinkos kainą ir dėl žemės paėmimo atsiradusios kliūties patekti į likusius žemės sklypus kooperatyvo vertė sumažėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Konsultacijoje pateiktas išvadas dėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip ūkinio vieneto, verslo kainos sumažėjimo. 607 000 Eur netekimas yra labai žymus ir į tokį netekimą negali būti neatsižvelgiama. Jeigu teismui kilo kokia nors abejonė dėl atsakovo pateiktų skaičiavimų ar UAB „Verslo partneriai“ pateiktos išvados Konsultacijoje, teismas galėjo skirti ekspertizę. Atsakovas pateikė tokį prašymą teismui, pateikė klausimus, tačiau teismas atsisakė skirti ekspertizę.
14.4. Žemės sklypų paėmimas iš esmės pablogina kooperatyvo padėtį, sukelia esminių nepatogumų, dėl ko vykdomoje komercinėje-ūkinėje veikloje patirs nuostolių. Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena atsakovo valdomos žemės teritoriją padalins į dvi 260,15 ha ir 445,22 ha dalis, dėl šios geležinkelio linijos tiesimo bus uždaryti du pagrindiniai keliai, kuriais privažiuojama prie visų laukų, genami galvijai, todėl teks kiekvieną kartą papildomai nuvažiuoti 5,69 km. Dėl šių priežasčių ūkis praras ekonominę vertę ir taps nepatrauklus investuotojams, be to, atsižvelgus tai, jog per metus vidutiniškai padaromi 3 207 reisai žemės ūkio darbams atlikti, laukų apdirbimui teks priimti vieną darbuotoją, kurio darbo užmokestis sudarys 17 617 Eur per metus, teks papildomai įsigyti traktorių ir priekabą, kurių įsigijimas atsieis 138 500 Eur, patiriamos išlaidos per 50 metų sieks 880 000 Eur. Bendra nuostolių, patiriamų dėl žemės sklypų paėmimo, suma sudarys 1 019 360 Eur. Nurodytiems nuostoliams pagrįsti atsakovas pateikė pažymą „Dėl nuostolių skaičiavimo paimant žemę“, skaičiavimo suvestinę, komercinius pasiūlymus, duomenis iš oficialiosios statistikos portalo (adresas: https://osp.gov.lt/).
14.5. Šioje byloje turi būti sprendžiama ne tik atlyginimo už paimamą žemę dydis, kuris nustatytas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, tačiau taip pat išsprendžiamas klausimas dėl bet kokių kitų nuostolių, atsirandančių dėl paimamų žemės sklypų, atlyginimo. Nėra pagrindo teigti, kad kitus nuostolių atlyginimo klausimus reikėtų spręsti kitose bylose, nes tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtinant teisinės valstybės principui. Paimant iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ visuomenės poreikiams žemės sklypus, turi būti atlyginami ir materialiniai praradimai, kurie kils, kai bus nutiesta suprojektuota Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kadangi dėl šios geležinkelio linijos dirbamos žemės bus atskirtos, privažiavimo keliai prie žemės sklypų, liekančių už geležinkelio linijos, palyginus su šiuo metu esančiais, pailgės, todėl ŽŪK „Naujieji Berniūnai“, kaip ūkio subjekto, verslo kaina sumažės 607 000 Eur.
15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; apelianto prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
15.1. Apelianto argumentai yra visiškai formalūs ir deklaratyvūs. Apeliantas iš esmės visiškai teisingai cituoja Konstitucijos ir Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo principus, tačiau juos aiškina ir interpretuoja išeidamas už įstatyminio reguliavimo ribų, teigdamas, kad turi būti atlyginami ne tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, bet ir visi kiti papildomi nuostoliai, kuriuos apeliantas patiria netgi ne dėl paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, bet dėl naujai atsirandančio infrastruktūros objekto – Rail Baltica geležinkelio vėžės tiesimo. Tokiu būdu apeliantas siekia gauti asmeninės naudos. Vien apelianto įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, tėra tik subjektyvi apelianto nuomonė.
15.2. Apeliantas savo patiriamus papildomus nuostolius (607 000 Eur) dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams kildina iš verslo kainos sumažėjimo, kuris atsiras dėl to, jog paėmus minėtus žemės sklypus visuomenės poreikiams bus apsunkinamas patekimas į kitus apeliantui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nes nebus padaromi pravažiavimai esamais keliais. Apeliantas nepateikė jokių aplinkybių, kaip yra apribojama veikla, t. y. kad jis juose negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir pan. Ir priešingai, apeliantas jam galbūt atsirasiančių nuostolių prigimtį kildina iš išlaidų, susijusių su transporto, naujos technikos pirkimo, papildomų darbuotojų samdymo kaštais, kas niekaip nesusiję visuomenės poreikiams paimtais žemės sklypais.
15.3. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas yra aiškiai matoma, kad atlyginami tik patirti nuostoliai, o ne būsimi nuostoliai. Teismas tokią savo poziciją grindė teismine praktika, kurioje aiškiai nurodoma, jog Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą.
15.4. Nagrinėjimu atveju apeliantas kelia klausimą ne dėl visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypų 1–4 ir su jais susijusių nuostolių atlyginimo, o iš esmės dėl Specialiojo plano sprendinių, kas reiškia, kad apelianto prašomi atlyginti nuostoliai tiesiogiai nėra susiję su visuomenės poreikiams jo paimamais žemės sklypais ir iš esmės tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas prašo atlyginti jo ne realiai patirtus nuostolius, bet galimus nuostolius, susijusius su kitais jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir Specialiojo plano sprendiniais bei jo paties, kaip juridinio asmens, vykdoma veikla. Tą aplinkybę patvirtina paties apelianto pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ Konsultacija. Konsultacija yra vienintelis dokumentas, kuriuo apeliantas nuosekliai remiasi grįsdamas savo papildomų nuostolių dydį.
15.5. Konsultacija nėra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti, jog pareiškėjo pasitelktų nekilnojamojo turto vertintojų parengtos Vertinimo ataskaitos yra ydingos, be to, Konsultacija nėra Vertinimo pagrindų įstatyme nurodyta turto vertinimo ataskaita. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad Konsultaciją parengusi įmonė UAB „Vertinimo partneriai“ yra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, tačiau tai savaime nereiškia, kad pati Konsultacija, kaip dokumentas, atitinka Vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir gali būti lygiavertė Vertinimo ataskaitoms, t. y. atitinka įrodymų leistinumo ir pakankamumo reikalavimus.
15.6. Konsultacijoje, jos skyriuje „Konsultavimo ypatybės ir metodai“, yra aiškiai nurodoma, jog apskaičiuojant verslo kainos ypatumus nėra taikomas lyginamasis ir turto požiūrio metodų derinys, o tuo metu Vertinimo ataskaitose yra nurodoma, kad kaip tik yra remiamasi lyginamuoju metodu, kaip vienu iš metodų, apskaičiuojant atlygintinų nuostolių dydžius. Tad kyla pagrįstas klausimas, jei apskaičiuojant apelianto patirtus papildomus nuostolius buvo pasitelkta kitokia apskaičiavimo metodika, ar jie gali būti laikomi tinkamais ir papildančiais Vertinimo ataskaitose nurodytus apskaičiuotus nuostolius. Apeliantas, būdamas aktyvus ir suinteresuotas, pateikė visus dokumentus, susijusius su Žemės sklypų 1–4 paėmimu visuomenės poreikiams nuostolių atlyginimu, dar Vertinimo ataskaitų metu ir jis jų neginčija, o prašomi atlyginti 607 000 Eur dydžio nuostoliai yra nepagrįsti.
15.7. Teismas, įgyvendindamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir dėl to priimdamas nutartis, yra saistomas Žemės paėmimo įstatymo nuostatų, tai yra išsprendžia klausimus tiesiogiai susijusius su Žemės paėmimo įstatyme nustatytų procedūrų teisėtumu (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 2 ir 3 d.) bei su konkretaus visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymu (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 4 d.). Kiti klausimai, tiesiogiai nesusiję su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu ir jo vertės nustatymu, neturėtų būti nagrinėjami šiose bylose. Apeliantas savo neva patirtus nuostolius kildina dėl infrastruktūros pasikeitimo, tokie deklaruojami nuostoliai nėra susiję su Žemės sklypų 1–4 paėmimu visuomenės poreikiams, tad teismui neturi esminės reikšmės jokie Konsultacijoje pateikti paskaičiavimai, dėl ko ir nebuvo kilusi ekspertizės skyrimo būtinybė. Vien tas faktas, kad teismas atsisakė skirti ekspertizę, nereiškia, jog buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas. Kaip matoma iš pateiktų klausimų, prašymas dėl ekspertizės skyrimo grindžiamas su tikslu prisiteisti papildomas išlaidas žemės įdirbimui, t. y. kuro išlaidas, papildomo darbuotojo samdymo išlaidas, o taip pat ir naujo traktoriaus įsigijimo išlaidas, remiantis pateiktais komerciniais pasiūlymais.
15.8. Apeliantas nepateikė jokio realaus pagrindo, patvirtinančio Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies prieštaravimą Konstitucijai, o tik pateikė savo nuomonę/ samprotavimus, kurie visiškai nepagrindžia jo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad šioje administracinėje byloje turėtų būti sprendžiamas ne tik atlyginimo už paimamą žemę dydis, kuris nustatytas įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, tačiau taip pat išsprendžiamas klausimas dėl bet kokių kitų nuostolių, atsirandančių dėl paimamų žemės sklypų atlyginimo. Įstatymas ir numato, kad yra atlyginama ne tik visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė, bet ir kiti nuostoliai, susiję išimtinai su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, kurie aiškiai apibrėžti Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, įvertinta visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetimo ir atsakovo įrodinėjamų aplinkybių pripažinimo neįrodytomis.
17.1. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad „paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį“ ir nenumatanti visų kitų asmens, iš kurio paimamas turtas, nuostolių atlyginimo, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad už paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginama.
17.2. Atsakovo teigimu, iš Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatų kylantis teisingo atlyginimo už paimamą turtą reikalavimas suponuoja pareigą atlyginti bet kokius savininko praradimus, kurie atsiranda dėl savininko turto paėmimo visuomenės poreikiams. Tuo metu iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo negalima daryti išvadą, kad nuostoliai dėl galimo vystomo grūdinių kultūrų auginimo verslo kainos sumažėjimo patenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas.
17.3. Atsakovas byloje teikė įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys), kad veikia augalininkystės sektoriuje, atsakovui priklausantys žemės sklypai yra išsidėstę kompaktiškai, atsakovas turi galimybę be jokių kliūčių patekti į visus žemės sklypus. Teigė, kad žemės sklypų paėmimas iš esmės pablogina atsakovo padėtį, sukelia nepatogumų, dėl ko vykdomoje komercinėje-ūkinėje veikloje patirs nuostolių. Paaiškino, kad Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena atsakovo valdomos žemės teritoriją padalins į dvi 260,15 ha ir 445,22 ha dalis, dėl šios geležinkelio linijos tiesimo bus uždaryti du pagrindiniai keliai, kuriais privažiuojama prie visų laukų, todėl teks kiekvieną kartą papildomai nuvažiuoti 5,69 km. Dėl šių priežasčių ūkis praras ekonominę vertę ir taps nepatrauklus investuotojams, be to, atsižvelgus į tai, jog per metus vidutiniškai padaromi 3 207 reisai žemės ūkio darbams atlikti, laukų apdirbimui teks priimti darbuotojų, papildomai įsigyti traktorių ir priekabą. Patiriamos papildomos išlaidos per 50 metų sieks 880 000 Eur.
17.4. ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ prašymą papildomai priteisti 607 000 Eur nuostolių sumą grindė Konsultacija, kurioje nurodoma (dalies „Konsultavimo ypatybės ir metodai“ 1-asis punktas, II-as verslo scenarijus, III t., b. l. 161–167), kad dokumentas parengtas ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ užsakymu, siekiant sužinoti šio ūkio subjekto verslo kainos galimus pokyčius, atsiradusius dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės per jo teritoriją nutiesimo, kai iš ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ paimama dalis žemės ir nepadaromi pravažiavimai esamais keliais. Konsultacijoje nurodyta, kad ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ verslo kainos galimas pokytis, atsirasiantis dėl „Rail Baltic“ geležinkelio vėžės per atsakovo teritoriją nutiesimo, kai paimama dalis žemės ir nepadaromi privažiavimai esamais keliais, galėtų sudaryti 607 000 Eur.
17.5. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste vertinant aktualų teisinį reguliavimą, taikytiną nagrinėjamoje byloje, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iš dalies ateityje keis atsakovo ūkininkavimo (verslo) sąlygas. Tačiau ne kiekvienas verslo sąlygų pokytis vertintinas, kaip potencialūs, aiškiai išreikšti bei vertine išraiška apskaičiuojami nuostoliai. Šia prasme svarbu pažymėti, kad konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui geležinkelio vėžei statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų interesų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvą, iš kurio kyla visų subjektų, veikiančių viešuosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai. Atsakovo atveju tai inter alia reiškia tokio ūkininkavimo modelio taikymą praktikoje, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimą ir sudarytų prielaidas išvengti praradimų. Atsakovas būsimus nuostolius įrodinėja tokiomis aplinkybėmis, kai nesiekiama veikti taip, kad atsakovo nurodomų netekčių nebūtų, pvz., rinktis ar koreguojant ūkininkavimo modelį taip, kad būtų prisitaikoma prie pakitusių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis įrodinėjami nuostoliai tikrai kiltų, jei atsakovas veiktų kaip rūpestingas ir atidus asmuo, kuriam taikomi aukštesni kvalifikuoto subjekto (verslininko) elgesio standartai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.).
17.6. Atsakovo pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo vertinimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tik pripažinus, jog byloje įrodyta, kad dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms atsakovas ateityje tikrai patirs nuostolių ir jų išvengti objektyviai neįmanoma, būtų teisinis pagrindas spręsti, ar yra Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai požymių ir vertinti galimas tokių prieštaravimų apimtis.
17.7. Nenustačius atsakovui ateityje kilsiančių nuostolių fakto, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti prie išvados, kad nagrinėjant individualų ginčą yra kilę abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, todėl teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ar kreiptis į Konstitucinį Teismą savo iniciatyva nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.).
17.8. Teisėjų kolegija šios Nutarties 17.4 punkte nurodytus atsakovo pateikiamus įrodymus vertino ir dėl jų reikšmės pasisakė Nutarties 17.5 punkte. Nesikartodama, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konsultacijoje nėra pateikta vertinimų, kurie teisėjų kolegijos apibrėžti, kaip faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas verslininko rūpestingo ir atidaus elgesio standartas: įvairių ūkininkavimo modelių taikymo praktikos analizė prognozuojamoje situacijoje ir jų taikymo įtaka būsimai ūkinei veiklai, kiti ūkiniai sprendimai, inovacijos, kuriomis remiantis pertvarkoma veikla prisitaikant prie pakitusių ūkininkavimo sąlygų, todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Konsultacija pagrindžia būsimus nuostolius remdamasi visuma kriterijų, kurie reikšmingi visapusiškam teisiniam faktinės situacijos įvertinimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.).
18. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė