Administracinė byla Nr. A556-2120/2014

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Delfi“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. SPR-146.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. UAB ,,Delfi“ priklausančiame interneto portale www.delfi.lt buvo įdėtas Š. Č. straipsnis „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“, kuriame paskelbta tikrovės neatitinkanti, jo garbę ir orumą žeidžianti bei visuomenės informavimo nuostatas pažeidžianti informacija. Dėl informacijos paneigimo kreipėsi į UAB ,,Delfi“, tačiau ji atsisakė prašymą tenkinti. Su skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (toliau – ir Inspektorius), tačiau ir jis ginčijamu sprendimu pripažino skundą dėl straipsnyje paskelbtos informacijos nepagrįstu. Inspektorius padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Delfi“ ar žurnalistas Š. Č. peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas ir pažeidė A. J. garbę ir orumą. Pareiškėjo manymu, Inspektorius, siekdamas pateisinti melagingą, neišsamią, netikslią ir nepatikimą straipsnio informaciją, visiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią sudėtine viešosios informacijos (skleidėjo) sąžiningumo pareigos dalimi yra laikomas teisėtos, teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos skleidimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Todėl, vadovaudamasis šia CK nuostata bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Inspektorius, atlikdamas nagrinėjamą tyrimą, privalėjo pareikalauti, kad tiek viešosios informacijos rengėjas (UAB ,,Delfi“), tiek ir žurnalistas pateiktų straipsnyje išspausdintų teiginių teisingumą patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė, kadangi skundžiamame sprendime konstatuojama, jog neva dėl straipsnyje pateikiamos informacijos buvimo viešojo intereso objektu nėra svarbūs straipsnyje pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir įrodymų nepakankamumas jiems pagrįsti. Jeigu Inspektorius būtų tinkamai atlikęs tyrimą ir pareikalavęs iš viešosios informacijos rengėjo (UAB ,,Delfi“) ir žurnalisto Š. Č. pateikti straipsnio teiginių teisingumą patvirtinančius įrodymus, akivaizdžiai būtų nustatęs, kad straipsnyje buvo pateikta tendencinga ir melaginga informacija apie jį, kadangi nei UAB ,,Delfi“, nei žurnalistas negalėtų pateikti tokių teiginių, pavyzdžiui, „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje“, teisingumą patvirtinančių duomenų, nes jų paprasčiausiai nėra. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Inspektorius sprendime pats sau prieštarauja, t. y. nurodo, kad straipsnio teiginiai ir paskelbta verslo schema leidžia daryti išvadą, jog ir pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Visagino energetikos remontas“ (toliau – ir UAB ,, Visagino energetikos remontas“) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ iškilimą / nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje), o vėliau teigia, jog straipsnyje nėra įvardyta, jog pareiškėjas įvykdė netinkamas, nesąžiningas veikas. Vertinant straipsnio teksto konstrukcijas, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdus, loginius duomenų sąsajumo aspektus bei visą straipsnio kontekstą, akivaizdu, kad jis yra siejamas su neigiama straipsnyje aprašoma neva nusikalstama verslo schema, nesąžiningai ir gerai moralei prieštaraujančia veika. Straipsnyje yra pateikiamas teiginys „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje. Jis (duomenys neskelbtini) versluose toli gražu nėra naujokas, įvairias pareigas šis kaunietis ėjo daugelyje su R. J. susijusių įmonių“. Jo ir aptarto bendro straipsnio konteksto loginis sąsajumas skaitytojams suponavo išvadą, kad būtent jis vykdė straipsnyje aptariamas netinkamas, nesąžiningas veikas, nors nei straipsnyje, nei Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų tokios informacijos teisingumą. Akivaizdu, kad straipsniu buvo paskelbta melaginga ir jo garbę ir orumą žeminanti informacija, todėl Inspektorius, darydamas priešingas išvadas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Sprendime daromos išvados taip pat nėra pagrįstos Įstatyme ar kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis, todėl neaišku, kuo remdamasis Inspektorius daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjas (UAB ,,Delfi“) ar žurnalistas Š. Č. neperžengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribų.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 51–56) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į ginčo publikacijos kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas, jų loginius ryšius, pareiškėjo nurodytą informaciją ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus, nustatė, jog publikacijoje paskelbtoje schemoje ir teiginiuose pateikta informacija, kad R. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų (V. J., A. Ž., B. G.) veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Visagino energetikos remontas“) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) iškilimą / nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje). Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, publikacijoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neformulavo konstatuojamojo pobūdžio išvados (žinios), kad R. J. ir (ar) su juo susiję asmenys (taip pat ir pareiškėjas) savo veiksmais atliko nusikalstamas veikas, jog buvo sukurta nusikalstama verslo schema. Publikacijoje aiškiai identifikuota, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateikta jam vadovaujančio prokuroro pozicija, be to, informacija apie galimą pinigų plovimą ir turto „išpumpavimą“ pateikta nekategoriškai, neformuluojant savarankiškų įtarimų. Konstatuodamas, kad publikacijoje paskelbta informacija yra viešojo intereso objektas, rėmėsi aktualia EŽTT ir LVAT praktika. Tyrimo metu nustatė, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija (kad R. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Visagino energetikos remontas“) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) iškilimą / nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje)) buvo pagrįsta žurnalistinio tyrimo metu surinktais įrodymais bei įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo skunde akcentuojamas teiginys „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje“ yra pagrįstas tikrovėje egzistuojančiais sąryšiais tarp jo ir UAB ,,NBP“, UAB „Pilada“, UAB ,,ENG“, UAB „RAY Investments“, V. J., R. J., UAB „Visagino energetikos remontas“ bei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, kurie papildomai parodyti (paaiškinti) publikacijoje pateiktoje schemoje. Inspektorius tyrimo metu nustatė, kad publikacijoje nurodyti ryšiai yra objektyviai pagrįsti tiek valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) pateiktais duomenimis, tiek kita žurnalistinio tyrimo metu surinkta informacija. Inspektorius, spręsdamas, ar konkrečiu atveju nebuvo peržengtos informacijos saviraiškos laisvės ribos, rinko įvairiapusę informaciją ir analizavo įvairias aplinkybes (taip pat ir tas, kurios buvo aktualios nustatant viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) / žurnalisto sąžiningumą)). Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir teismų suformuotą praktiką, Inspektorius padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Delfi“ ar žurnalistas S. Č. peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas. Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatose nėra nurodyta, kad publikacijose turi būti pateiktos visų jose minimų asmenų nuomonės, o akcentuojamas siekis pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Ginčo publikacijoje nagrinėjamais klausimais buvo pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Energetikos ministerijos, vykusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ir R. J. komentarai. Vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo argumentas, kad publikacijoje pateikta vienpusiška ir šališka pozicija, yra atmestinas. Būtent R. J., o ne pareiškėjas ar kitas publikacijoje minimas asmuo, yra pagrindinis ginčo publikacijos herojus, nes su juo susieti kiti asmenys (taip pat ir pareiškėjas), jų atlikti veiksmai, įvykusios faktinės aplinkybės, publikacijoje pateiktos tik dvi nuotraukos, ir abiejose R. J. Ištyręs visas šias aplinkybes, Inspektorius nematė pagrindo konstatuoti, kad publikacijoje nebuvo užtikrintas nuomonių įvairovės principas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 34–36) su prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jokių pažeidimų nei naujienų portalas „Delfi“, nei portalo žurnalistas Š. Č. nepadarė, ir tai buvo motyvuotai paaiškinta 2013 m. balandžio 10 d. raštu atsakant į pareiškėjo pretenziją. Susipažinus su ginčo publikacija, akivaizdu, kad žurnalistas Š. Č. išsinagrinėjo atsakyme į paklausimą gautus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, pačių juridinių asmenų VĮ Registrų centrui pateiktą informaciją (akcininkų sąrašai ir pan.), taip pat panaudojo Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos interneto svetainėje paskelbtą oficialų Energetikos ministerijos pranešimą apie kreipimąsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl publikacijoje aprašomų įvykių (Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., 2 d.), pakalbino ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorę ir pagrindinį publikacijos herojų R. J. Atlikęs tokį tyrimą, žurnalistas Š. Č. parengė ir paskelbė publikaciją, kurios tinkamumu, teisingumu, tikslumu, objektyvumu ir nešališkumu abejoti nėra jokio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu (II t., b. l. 62–69) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. SPR-146 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviem perleistas verslas“ (www.delfi.lt, 2013 m. sausio 21 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos buvo pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 8 dalies 4 punktu.

Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 21 d. UAB „Delfi“ priklausančiame interneto portale www.delfi.lt buvo paskelbtas autoriaus Š. Č. straipsnis „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“, kuriame, pareiškėjo manymu, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti, jo garbę ir orumą žeidžianti bei Įstatymo nuostatas pažeidžianti informacija. 2013 m. kovo 26 d. pareiškėjas pateikė UAB „Delfi“ prašymą paneigti garbę ir orumą žeminančią informaciją, t. y. per 2 (dvi) savaites nuo šio prašymo gavimo dienos paskelbti paneigimą, pašalinti straipsnį iš portalo archyvų ir kitų UAB „Delfi“ priklausančių portalų bei duomenų bazių ir užtikrinti, kad šiame prašyme aptarta informacija nebūtų skleidžiama ir naudojama kitose portalo „Delfi“ publikacijose, taip pat, kad nebūtų suteikiama teisė kitoms žiniasklaidos priemonėms ir / ar tretiesiems asmenims cituoti minėtą straipsnį. 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 60 UAB „Delfi“ atsakė į pareiškėjo 2013 m. kovo 26 d. prašymą, kad straipsnyje nebuvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl nurodė negalinti tenkinti pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad tiek UAB „Delfi“, tiek ir žurnalistas Š. Č. akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, todėl su 2013 m. rugpjūčio 6 d. skundu kreipėsi į Inspektorių, prašydamas: 1) įspėti UAB „Delfi“ apie Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus; 2) įpareigoti UAB „Delfi“ Įstatymo nustatyta tvarka paneigti straipsnyje „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ tikrovės neatitinkančią bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paskelbti interneto portale www.delfi.lt paneigimą, įpareigoti UAB „Delfi“ pašalinti šį straipsnį iš interneto portalo www.delfi.lt archyvų ir kitų UAB „Delfi“ priklausančių portalų bei duomenų bazių. 2013 m. gruodžio 16 d. Inspektorius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SPR-146 pripažinti pareiškėjo skundą dėl straipsnyje paskelbtos informacijos nepagrįstu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamame sprendime Inspektorius prieštarauja pats sau. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje neformulavo konstatuojamojo pobūdžio išvados (žinios), kad R. J. ir (ar) su juo susiję asmenys savo veiksmais atliko nusikalstamas veikas, kad buvo sukurta nusikalstama verslo schema. Joje buvo aiškiai nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateikta jam vadovaujančio prokuroro pozicija, be to, informacija apie galimą pinigų plovimą ir „turto išpumpavimą“ pateikta nekategoriškai, neformuluojant savarankiškų įtarimų („prokurorams įtarimų sukėlusio įmonių atskyrimo, kurį Energetikos ministerija vadino pinigų plovimu“, „ministerija tuomet vadino „dar viena pinigų plovimo schema“). Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad tokia informacija yra ir viešojo intereso objektas, nes ji susijusi su visuomenei aktualiais klausimais (asmenų netinkamais veiksmais, valstybės valdomo juridinio asmens veikla, galbūt padaryta žala Lietuvos Respublikai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kuriais atvejais gali būti sunku atskirti faktų priskyrimą ir vertinamuosius teiginius, bet diskusijose viešojo intereso klausimais jų atskyrimas tampa ne toks svarbus (žr., pvz., 2001 m. vasario 27 d. EŽTT sprendimą Jerusalem v. Austrija, pareiškimo Nr. 26958/95; 2004 m. lapkričio 17 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą Cumpana ir Mazare v. Rumunija, pareiškimo Nr. 33348/96; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Taigi teismų praktikoje nurodoma, kad tvirtinimai spaudoje negali būti prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese ir būtų nepagrįsta iš asmens reikalauti savo paskleistą informaciją patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Negalima daryti asmenų, paskleidusių informaciją, likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, kuriam žiniasklaidos atstovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą. Nors apkaltinamasis nuosprendis iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tokiu būdu apriboti teiginių apie nusikalstamą elgesį įrodinėjimo būdą šmeižto byloje yra aiškiai nepagrįsta, net jeigu reikalaujama atsižvelgti į tokio asmens nekaltumo prezumpciją. Situacijose, kai pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį visuomenės interesą, pirmaeiliu dalyku tampa patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai (EŽTT 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Flux v. Moldova (Nr. 6), Nr. 22824/04, 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Flux v. Moldova (Nr. 7), Nr. 25367/05, LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, EŽTT 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Kasabova v. Bulgaria, Nr. 22385/03). Vertinant sąžiningumą reikšmės gali turėti įvairios aplinkybės – žurnalistinio tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti, šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas ir panašiai. Tiriant pareiškėjo skundą nustatyta, kad Energetikos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir savo interneto svetainėje 2010 m. gegužės 19 d. paskelbė pranešimą (pavadinimas „Bus narpliojama dar viena galima pinigų plovimo schema“) (pacituotas teismo sprendime). Kadangi šis pranešimas paskelbtas ginčo publikacijoje, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad būtent Energetikos ministerija dar 2010 m. iškėlė prielaidas apie galimą pinigų plovimo schemą, galbūt nusikalstamą UAB ,,Visagino energetikos remontas“ atliktų veiksmų pobūdį, galbūt UAB ,,Visagino energetikos remontas“ padarytą didelę žalą Lietuvos Respublikai ir galbūt nepagrįstos naudos kitiems UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcininkams suteikimą. Inspektorius atlikto tyrimo metu nustatė, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija (kad R. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens UAB „Visagino energetikos remontas“ bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ iškilimą / nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje) buvo pagrįsta žurnalistinio tyrimo metu surinktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Teiginys „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje“ yra pagrįstas tikrovėje egzistuojančiais sąryšiais tarp jo ir UAB ,,NBP“, UAB „Pilada“, UAB ,,ENG“, UAB „RAY Investments“, V. J., R. J., UAB „Visagino energetikos remontas“ bei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, kurie papildomai parodyti (paaiškinti) publikacijoje pateiktoje schemoje. Inspektorius atlikto tyrimo metu nustatė, kad publikacijoje nurodyti ryšiai yra objektyviai pagrįsti tiek VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, tiek kita žurnalistinio tyrimo metu surinkta informacija. Atsakovas pagrįstai teigia, kad jis, spręsdamas, ar konkrečiu atveju nebuvo peržengtos informacijos saviraiškos laisvės ribos, rinko įvairiapusę informaciją ir analizavo įvairias aplinkybes, kurios buvo aktualios nustatant viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) / žurnalisto sąžiningumą. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) ir žurnalisto pateikti duomenys ir informacija parodė, kad informacija buvo rinkta iš įvairių informacijos šaltinių, analizuota ir įvertinta, tikrovėje egzistavusių aplinkybių visuma sudarė aiškų ir tinkamą faktinį pagrindą publikacijoje paskelbtai informacijai. Publikacijoje buvo remtasi valstybės institucijų, valstybės įmonės ir pareigūno (Energetikos ministerijos, teismų, VĮ Registrų centro, prokuroro) parengta ir pateikta informacija, o jie laikytini patikimais informacijos šaltiniais, kurių tikrumo žurnalistas tikrinti neprivalo. Paskelbta informacija ne tik remiasi įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais įrodymais, bet ir yra argumentuotai pagrįsta pačiame ginčo publikacijos tekste, todėl publikacijos skaitytojas galėjo ir gali savarankiškai įvertinti joje pateiktų argumentų tinkamumą. Tyrimo metu nenustatyta reikšmingų informacijos netikslumų, kurie galėjo pakeisti esminę (pagrindinę) publikacijos mintį ar kuriais paskelbta informacija buvo sąmoningai iškraipyta, siekiant pažeminti pareiškėją. Atsakovas pagrįstai teigia, kad publikacijoje nėra kategoriškai ir tiesiogiai įvardyta, jog pareiškėjas įvykdė netinkamas, nesąžiningas veikas; informacija apie jį neigiamą atspalvį įgyja tik ją vertinant visos paskelbtos informacijos kontekste, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ir žurnalistas neformulavo savarankiškos konstatuojamojo pobūdžio išvados (žinios), kad R. J. ir (ar) su juo susiję asmenys savo veiksmais atliko nusikalstamas veikas; publikacijoje nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateikta jam vadovaujančio prokuroro pozicija, publikacijoje pateikta kitos pusės pozicija. Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir teismų suformuotą praktiką, Inspektorius padarė teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Delfi“ ar žurnalistas S. Č. peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad publikacijoje nebuvo pateikta jo ir kitų publikacijoje minimų asmenų, išskyrus R. J., pozicijų, pateikta tik vienpusiška ir šališka pozicija, todėl turėjo būti konstatuoti Įstatymo 16 straipsnio ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimai. Šiuos pareiškėjo skundo argumentus teismas atmetė, nes Įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kad publikacijose turi būti pateiktos visų jose minimų asmenų nuomonės, o akcentuojamas siekis pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Ginčo publikacijoje nagrinėjamais klausimais buvo pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Energetikos ministerijos, vykusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ir R. J. komentarai. Atsakovas pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog būtent R. J. (o ne pareiškėjas ar kitas publikacijoje minimas asmuo) yra pagrindinis ginčo publikacijos herojus, nes su juo susieti kiti asmenys, jų atlikti veiksmai, įvykusios faktinės aplinkybės, publikacijoje pateiktos tik dvi nuotraukos ir abiejose yra R. J. Remdamasis šiais argumentais, Inspektorius padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Delfi“ ar žurnalistas Š. Č. peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas ir pažeidė A. J. garbę ir orumą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 74–79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti: panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. SPR-146; patenkinti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. skundą, pateiktą Žurnalistų etikos inspektoriui, t. y. 1) įspėti UAB „Delfi“ apie Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus; 2) įpareigoti UAB „Delfi“ Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti straipsnyje „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paskelbti interneto portale www.delfi.lt paneigimą, išdėstytą 2013 m. rugpjūčio 6 d. A. J. skundo Žurnalistų etikos inspektoriui priede Nr. 3; įpareigoti UAB „Delfi“ pašalinti straipsnį „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ iš interneto portalo www.delfi.lt archyvų ir kitų UAB „Delfi“ priklausančių portalų bei duomenų bazių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvykdė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrindė savo įsitikinimo dėl byloje esančių įrodymų vertinimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str., 86 str. 1 d. ir 2 d.).

2. Pareiškėjas pateikė humanitarinių mokslų daktarės A. J. semiotinę analizę, tačiau teismas dėl šio rašytinio įrodymo visiškai nepasisakė, nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis šį įrodymą atmeta.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeminančia asmens garbę ir orumą, informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011 ir kt.).

4. LVAT, pasisakydamas dėl visuomenės informavimo priemonės sąžiningumo bei saviraiškos laisvės, yra pažymėjęs, jog „<...> visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai <...> (LVAT m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1250/2013). Iš pareiškėjo į bylą pateiktos įvykių chronologijos matyti, kad pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių daryti kokią nors įtaką publikacijoje gvildenamiems įvykiams – nei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ steigimui, nei ginčo publikacijoje minimame ikiteisminiame tyrime tirtoms aplinkybėms, nei teisminiams ginčams tarp UAB „Visagino energetikos remontas“ ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir kt. Tačiau straipsnį parengęs žurnalistas šių aplinkybių tyčia ir dėl aplaidumo nepaminėjo, net nebandė apie šias aplinkybes gauti komentaro iš paties A. J., kuris, jeigu prieš rengiant straipsnį būtų buvęs paklaustas, būtų visą šią informaciją pateikęs ir tokiu būdu būtų išvengta klaidinančių ir neteisingų teiginių straipsnyje. Vietoje to pareiškėjas yra minimas publikacijoje aprašomos „pinigų plovimo schemos“ kontekste ir dar daugiau – yra įvardijamas „kaip kertinė figūra šioje verslo schemoje“.

5. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės tik perrašė Inspektoriaus sprendimo turinį, nurodė tik Inspektoriaus sprendime išdėstytas faktines aplinkybes, rėmėsi vien tik šiame Inspektoriaus sprendime ir Inspektoriaus atsiliepime nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika bei padarė iš esmės identiškas išvadas (kai kur pakeisdamas tik sakinių struktūrą ir jų išdėstymo tvarką) arba pritarė Inspektoriaus išvadoms, tačiau Inspektoriaus nustatytų faktų teisėtumo ir pagrįstumo netyrė, taip pat nemotyvavo, kodėl vienpusiškai remiasi tik Inspektoriaus sprendime ir atsiliepime išdėstyta pozicija, o pareiškėjo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus atmeta ir į juos neatsižvelgia.

6. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 8 d. vykusio posėdžio metu teismui pateikė internetiniame tinklapyje www.lrytas.lt 2013 m. kovo 6 d. publikuoto straipsnio „Pardavusi akcijas valstybė uždirbo dvigubai, bet pasmerkė savo bendrovę“ nuorašą. Šiame straipsnyje pateikiami faktai ir nuomonės paneigia ginčo publikacijoje išdėstytus faktus ir aiškiai parodo, kad ginčo publikacijos rengėjai, nepaklausdami su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Visagino energetikos remontas“ tiesiogiai susijusių asmenų, siekė pateikti neteisingą, neobjektyvią ir tendencingą informaciją. Tačiau teismas minėtojo posėdžio metu atsisakė priimti šį rašytinį įrodymą (tai patvirtina 2014 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).

7. Semiotinės analizės išvados patvirtina, jog ginčo publikacijos rengėjai akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, įpareigojančias viešosios informacijos rengėjus būti objektyviems ir nešališkiems bei pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta žurnalistų pareiga pateikti kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių, ypač tais atvejais, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Vadinasi, ir pati žurnalistų etika reikalauja sudaryti asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas žurnalistinis tyrimas, galimybę būti išklausytam ir pateikti savo nuomonę bei poziciją. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad žurnalistas bandė ar siekė gauti pareiškėjo nuomonę apie ginčo publikacijoje aprašomus įvykius ir faktus, o tai, jog ginčo publikacijoje yra aprašomas pareiškėjas ir neva jo dalyvavimas „pinigų plovimo schemoje“, yra akivaizdu. Pareiškėjo įsitikinimu, Įstatymo nuostatos išties nenumato, jog publikacijose turi būti pateiktos visų jose minimų asmenų nuomonės, tačiau, jeigu publikacijoje yra akivaizdžiai aprašoma neigiama informacija apie asmenį, siekiant įgyvendinti Įstatyme įtvirtintą siekį pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, tokiam asmeniui privalo būti bent sudaryta galimybė pasisakyti ir būti išklausytam.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 91–98) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo sprendime esančiais argumentais ir padarytomis išvadomis. Pagrindinis dėmesys atkreiptinas į šias Inspektoriaus sprendime ir teismo sprendime nurodytas reikšmingas aplinkybes: 1) viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) ir žurnalisto pateikti duomenys ir informacija rodė, kad informacija buvo rinkta iš įvairių informacijos šaltinių, analizuota bei įvertinta; 2) tikrovėje egzistavusių aplinkybių visuma sudarė aiškų ir tinkamą faktinį pagrindą publikacijoje paskelbtai informacijai; 3) publikacijoje buvo remtasi valstybės institucijų, valstybės įmonės ir pareigūno (Energetikos ministerijos, teismų, VĮ Registrų centro, prokuroro) parengta / pateikta informacija, o jie laikytini patikimais informacijos šaltiniais, kurių tikrumo žurnalistas neprivalo tikrinti; 4) paskelbta informacija ne tik remiasi įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais įrodymais, bet ir argumentuotai pagrįsta pačiame ginčo publikacijos tekste, todėl publikacijos skaitytojas galėjo ir gali savarankiškai įvertinti publikacijoje pateiktų argumentų tinkamumą; 5) vertinimo metu nenustatyta reikšmingų informacijos netikslumų, kurie galėjo pakeisti esminę (pagrindinę) publikacijos mintį, ar kuriais paskelbta informacija buvo sąmoningai iškraipyta, siekiant pažeminti pareiškėją; 6) publikacijoje nėra kategoriškai ir tiesiogiai įvardyta, jog pareiškėjas įvykdė netinkamas, nesąžiningas veikas; informacija apie pareiškėją neigiamą atspalvį įgyja tik ją vertinant visos paskelbtos informacijos kontekste; 7) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ir žurnalistas neformulavo savarankiškos konstatuojamojo pobūdžio išvados (žinios) apie tai, jog R. J. ir (ar) su juo susiję asmenys savo veiksmais atliko nusikalstamas veikas; publikacijoje identifikuota, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateiktajam vadovaujančio prokuroro pozicija; 8) informacija apie galimą pinigų plovimą ir „turto išpumpavimą“ viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nepateikta kategoriškai ir / ar savarankiškai formuojant įtarimus; 9) publikacijoje pateikta kitos pusės (R. J.) pozicija; 10) pareiškėjo skunde Inspektoriui nurodyta pozicija apie tai, jog ginčo publikacija yra užsakomoji, kuria siekiama sukompromituoti, yra tapati publikacijoje paskelbtai R. J. pozicijai. Kartu pažymi, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, publikacijos kontekstas buvo analizuotas tiek Inspektoriaus, tiek teismo. Jis buvo vertintas nustatant publikacijoje paskelbtos informacijos turinį, pobūdį bei aplinkybes, konkrečiai susijusias su pareiškėju (pavyzdžiui, kaip pažymėta pirmiau, jog publikacijoje nėra kategoriškai ir tiesiogiai įvardyta, kad pareiškėjas įvykdė netinkamas, nesąžiningas veikas; informacija apie pareiškėją neigiamą atspalvį įgyja tik ją vertinant visos paskelbtos informacijos, faktinių aplinkybių kontekste). Teismo sprendime motyvuotai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktas tinkamas jų teisinis kvalifikavimas, be to, remtasi nagrinėtam atvejui aktualia teismų praktika, susijusia su specifiniu informacijos (saviraiškos) laisve besinaudojančiu subjektu - žiniasklaida. Pažymi, kad teismai turi vertinti konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes / įrodymus, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės / įrodymai šio kriterijaus neatitinka. Kaip nurodyta pačioje A. J. atliktoje semiotinėje analizėje, ji susitelkia ne į teksto sukūrimo aplinkybes ar sakomų dalykų atitikimą tikrovei, o į jo sukuriamą prasmę. Semiotinių analizių pagrindinis trūkumas ir yra tai, kad analizuojama tik pati publikacija, neatsižvelgiant į kitas teisiniam įvertinimui svarbias aplinkybes. Kadangi teisinė publikacijos analizė yra žymiai platesnė nei semiotinė, šių analizių išvados gali ir nesutapti. Inspektorius ir teismai gali pasitelkti semiotikos ekspertus tuo atveju, kai susiduria su sunkumais nustatinėdami publikacijoje paskelbtos informacijos, ar tam tikrų žodžių turinį ir (ar) pobūdį. Tačiau konkrečiu atveju tokio poreikio nėra ir nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Delfi“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 85–89) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjo UAB ,,Delfi“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad portalas DELFI nuosekliai, išsamiai ir sąžiningai informavo savo skaitytojus apie ikiteisminio tyrimo eigą ir baigtį. Skundžiamas Inspektoriaus sprendimas ir teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjo nurodomais motyvais jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. sausio 21 d. UAB ,,Delfi“ priklausančiame interneto portale www.delfi.lt buvo įdėtas Š. Č. surašytas straipsnis „(duomenys neskelbtini) žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“.

Administracinėje byloje prašyta panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl 2013 m. sausio 21 d. paskelbtos galbūt tikrovės neatitinkančios, pareiškėjo garbę ir orumą žeidžiančios bei visuomenės informavimo nuostatas pažeidžiančios informacijos pripažintas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas klausimas neatsiejamas nuo UAB „Delfi“ veiksmų bei paties straipsnio autoriaus - Š. Č., rinkusio informaciją, ją analizavusio bei pateikusio aptariame straipsnyje, veiksmų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiam momentui niekaip nepakeičia S. Č. teisių bei pareigų, bet esant priešingai situacijai akivaizdu, jog pastarojo asmens teisių ir pareigų apimtis gali pasikeisti. O jei galutinis bylos išsprendimas daro įtaką neįtrauktų į bylą asmenų teisėms bei pareigoms - jų dalyvavimas administracinės bylos procese turi būti užtikrintas. Tačiau į procesą Š. Č. nebuvo įtrauktas, o tai, turint omenyje Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, iš esmės ir sąlygoja skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo naikinimą bei visos administracinės bylos perdavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, esant tikslinga atkreipti iš naujo bylą nagrinėsiančio teismo dėmesį į tai, jog vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra ir sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 5 p.).

Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą pastebėta, kad pastarojo motyvuojamoji dalis ne kartą ir ne vienoje vietoje sutampa su atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atsiliepimo į skundą argumentacija (pvz., žr. I t., b.l. 52 5-6 pastraipos atitinka skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo 4 lapo 6 pastraipą; I t., b.l. 53 3 pastraipa atitinka skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo 4 lapo 7 pastraipą persikeliančią į sprendimo 5 lapą).

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą, pažymi, kad minėta faktinė situacija administracinėje jurisprudencijoje nėra toleruojama bei suponuoja išvadą apie nevisapusišką bei neobjektyvų bylos išnagrinėjimą, atitinkamais atvejais sąlygoja ir teismo sprendimo naikinimą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-806/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-342/2011).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius