Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16127-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo; dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.
2. Ieškovė bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ teismo prašė priteisti iš atsakovių UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2616,30 Lt (757,73 Eur) žalos atlyginimo ir 6 proc. procesines palūkanas.
3. Byloje nustatyta, kad ieškovė bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo 2616,30 Lt (757,73 Eur) draudimo išmoką apdrausto automobilio savininkui po to, kai jo automobilis buvo apgadintas 2011 m. birželio 14 d. įvažiavus į duobę Vilniuje, Slucko gatvėje. Nurodyta gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ją prižiūrėti ir tvarkyti sutartimi įsipareigojo UAB „Grinda“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Grinda“ 2616,30 Lt (757,73 Eur) žalos atlyginimo ir 6 proc. procesines palūkanas bei atmetė ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.
5. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, nes pagal CK 6.266 straipsnį civilinė atsakomybė taikoma ne tik nekilnojamojo daikto valdytojui, valdančiam daiktą valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, pagrindu, bet ir faktiniam valdytojui, kuriam daikto valdymas, kaip nuosavybės teisės elementas, perduotas pagal sutartį. Atsižvelgęs į tai, kad pagal atsakovių sudarytą 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį gatvės savininkė pavedė atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą, teismas pripažino atsakovę UAB „Grinda“ Slucko gatvės valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 2616,30 Lt (757,73 Eur), todėl sprendė, kad UAB „Grinda“ privalo šias išlaidas atlyginti.
6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovės UAB „Grinda“ apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas ieškovės keltu solidariosios atsakomybės klausimu, pažymėjo, kad 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai bei priežiūros paslaugos, priskirtinos gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad solidarioji atsakovių atsakomybė nagrinėjamu atveju nekilo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, žalos atlyginimą priteisiant solidariai iš abiejų atsakovių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiška savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, juo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nors savivaldybė turi teisę pavesti tretiesiems asmenims atlikti konkrečių statinių priežiūros darbus ar perduoti šių statinių valdymą, tačiau tai neeliminuoja savivaldybei įstatymu nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Savivaldybė privalo kontroliuoti, kaip trečiasis asmuo vykdo sutartį, o nustačius, kad ją vykdo netinkamai, – perduoti funkcijų atlikimą kitam asmeniui. Byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad gatvės dangos priežiūra buvo atlikta netinkamai ir gatvė nebuvo laiku sutaisyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jai įstatyme nustatytos pareigos, todėl turėjo būti taikomas ne tik CK 6.266, bet ir 6.271 straipsnis, priteisiant žalos atlyginimą iš abiejų atsakovių.
2. Teismai nepagrįstai nesivadovavo išaiškinimais dėl atsakomybės savivaldybei taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-2864/2012, kurioje konstatuota, kad savivaldybės atsakomybė kyla CK 6.271 straipsnio pagrindu, taip pat remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų valdos“, bylos Nr. 3K-3-21/2012, išaiškinimu, kad savivaldybė, sutartimi pavedusi atlikti jai priskirtą funkciją kitam asmeniui ir nekontroliavusi, kaip tą pareigą atlieka asmuo pagal sutartį, žalos padarymo atveju turi atsakyti solidariai. Išvada, kad atsakomybė už gatvės nepriežiūrą taikytina tik sutarties pagrindu šią funkciją vykdančiai UAB „Grinda“, gali nepagrįstai suvaržyti nukentėjusio asmens teises bei apsunkinti žalos atlyginimo procesą tokios sutarties neįregistravus viešame registre, savivaldybei gatvių priežiūros funkciją sutartimis galint pavesti daugeliui skirtingų asmenų, kuriems gali kilti finansinių sunkumų atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Seesam Insurance AS“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-330-706/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. 3K-3-108/2013, vertino kaip precedentinę ir formuojančią teismų praktiką nagrinėjant savivaldybės atsakomybės klausimą, todėl kasacinis teismas gali pasisakyti, kokia nurodytoje nutartyje suformuluotų išaiškinimų teisinė reikšmė.

9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
1. Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta kaip savivaldybės savarankiškoji funkcija, yra išvestinė iš bendros Konstitucijoje bei civilinėje teisėje įtvirtintos turto, šiuo atveju statinio – kelio, savininko pareigos jam atsakingai rūpintis priklausančiu turtu ir jo atsakomybės už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. nurodyta teisės norma tik patvirtina ir pakartoja iš civilinės teisės kylančią savininko pareigą prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius vietinės reikšmės viešuosius kelius ir gatves. Ginčo teisiniai santykiai atsirado ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaip valdžios institucijos veiksmų, bet dėl pavestas funkcijas šioje srityje vykdžiusio subjekto – UAB „Grinda“ veiksmų (neveikimo). Savivaldybė nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tarp atsiradusios žalos ir savivaldybės veiksmų priežastinio ryšio nėra arba jis pernelyg nutolęs. Kasatorės nurodyto Aprašo 6 punkte reglamentuojama, kad savivaldybės atlieka organizatoriaus (užsakovo) funkcijas kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų srityje. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad už viešųjų paslaugų teikimo režimo laikymąsi ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę atsako paslaugas teikiančio subjekto vadovas (Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). Sisteminis normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybė, yra atsakingas ne už gatvės priežiūrą ir taisymą, bet už šios paslaugos organizavimą. Kasatorė byloje savivaldybės atsakomybę grindžia ne netinkamu darbų organizavimu, bet netinkamos kokybės darbais.
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, kuriuo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė turėtų būti teikiama vėlesnei praktikai, t. y. nutartims, priimtoms specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą byloje Nr. T-38-2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą byloje Nr. T-18/2015; 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą byloje Nr. T-46/2015, kt.). Be to, kasatorės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A662-2864/2012, nesiremtina, nes nurodytoje byloje nustatyta, kad savivaldybė apskritai nebuvo sudariusi gatvių ir kelių priežiūros bei remonto darbų sutarties su viešųjų paslaugų teikėju, t. y. neįgyvendino savo funkcijos organizuoti kelių ir gatvių priežiūrą ir remontą, todėl byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl kito atsakovo nei savivaldybė atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų valdos“, bylos Nr. 3K-3-21/2012, nesiremtina, nes nurodytoje byloje nustatyta, kad atsakomybė savivaldybei kilo griuvus ne statiniui, bet medžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „Seesam Insurance AS“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-330-706/2015, nustatant atsakingą asmenį, buvo taikoma įstatymo analogija, konstatavus, kad egzistuoja teisinė spraga, o nagrinėjamoje byloje teisinio reglamentavimo spragų nekonstatuota.
10. Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
1. Aprašo 13.6 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai asmenys privalo iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliodami organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti – užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys atsako tik pažeidę Aprašo reikalavimus, o kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia Aprašo nuostatas.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015, nurodė, kad bylos dėl žalų, padarytų esant kliūtims kelyje, Teismingumo kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-82/2014 priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, tačiau pažymėjo, jog iki nurodytos datos šios kategorijos bylos buvo nagrinėjamos administraciniuose teismuose, todėl, siekiant teismų praktikos tęstinumo ir teisinio tokių bylų apibrėžtumo, yra reikšminga ankstesnių šios kategorijos bylų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sutartis nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės už automobilį vairavusio asmens patirtą žalą jam įvažiavus į jokiais ženklais nepažymėtą duobę kelyje. Teismas nustatė, jog UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, pastaroji išlaikė pareigas, susijusias su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos vykdymu, nes būtent ji turi teikti užsakymus dėl konkrečių darbų atlikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1554/2014). Ginčo sutartimi savivaldybė pirko gatvių priežiūros paslaugą, tačiau teisės aktais jai nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims ji negalėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-867-261/2015).

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savivaldybės atsakomybės už kelių, kurių savininkė (valdytoja) ji yra, konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims pagrindų

11. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
12. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

13. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).
14. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
15. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).
16. Aptariama registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005). Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą.
17. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
19. Kasaciniame skunde teigiama, kad savivaldybės atsakomybė kyla iš įstatyme įtvirtintos jos pareigos užtikrinti tinkamą gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, savivaldybei nekontroliavus, kaip trečiasis asmuo vykdo sutartį, žala priteistina iš savivaldybės ir trečiojo asmens solidariai, taikant CK 6.266 ir 6.271 straipsnių nuostatas.
20. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 6.271 straipsnis netaikytinas tiems atvejams, kai žalą padaro valstybė, veikdama ne kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012), o kaip turto savininkė, sprendžia, kad tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu. Skiriasi CK 6.266 ir 6.271 straipsniuose įtvirtintų normų taikymo sritis. Valstybė, prižiūrėdama sau priklausančius statinius, veikia privatinės teisės sferoje kaip turto savininkas (valdytojas), todėl atsako už to turto padarytą žalą kaip ir bet kuris kitas savininkas (valdytojas). CK 6.271 straipsnis taikomas už žalą, kai valstybė ar savivaldybė veikia viešojo administravimo srityje. Žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nepatenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį. Įstatyme nėra įtvirtinta už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą specialių valstybės ar savivaldybės atsakomybės taisyklių, todėl tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), atsakomybė jai turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu.
21. Tais atvejais, kai savivaldybė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo priežiūros funkciją statinių grupės atžvilgiu (pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 7 dalis; Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktas ir kt.), bet nėra konkretaus statinio savininkė (valdytoja), už viešojo administravimo funkcijos netinkamą vykdymą jai gali būti taikoma atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis atvejis nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Remdamasi CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015).
24. Atsiliepime į kasacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas, nes 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė šiai Slucko gatvės valdymą, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja ir atsako pagal CK 6.266 straipsnį (byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Slucko gatvės savininkė).
25. UAB „Grinda“(pirmiau nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
26. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Slucko gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.
27. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino sutartimi suteiktų teisių UAB „Grinda“ apimtį, todėl nepagrįstai sprendė, kad nurodyta įmonė yra Slucko gatvės valdytoja, CK 6.266 pagrindu be kaltės atsakinga už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų.
28. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl savivaldybės kaip statinio savininkės atsakomybės, UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 straipsnio) pagrindu nekonstatuotina.
29. Pagal CPK 353 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Kasatorei prašant priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovių, vienos jų pakeitimas kita kasatorei gali reikšti blogesnį sprendimą nei skundžiamas. Dėl to nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimas kasatorei priteistinas iš abiejų atsakovių solidariai. Tokią UAB „Grinda“ prievolę nagrinėjamoje byloje lemia šalių pozicija nagrinėjant bylą kasacine tvarka: kasaciniu skundu ieškovė prašo žalos atlyginimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovių; UAB „Grinda“ kasacine tvarka neskundė teismų procesinių sprendimų, pagal kuriuos žalos atlyginimas priteistas iš jos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Visiškai tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovių priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 59 Lt (17,09 Eur), už apeliacinį skundą – 78 Lt (22,59 Eur), už kasacinį skundą – 17 Eur. Ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 28,34 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginimo (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį pakeisti, išdėstant taip:

Priteisti ieškovei bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 50003210451), veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), solidariai iš atsakovių UAB „Grinda“ (j. a. k. 120153047) ir Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 757,73 Eu (septynis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 73 ct) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 50003210451), veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), iš atsakovių UAB „Grinda“ (j. a. k. 120153047) ir Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) po 28,34 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 34 ct) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

Sigita Rudėnaitė