Administracinė
byla Nr. A17 – 887/2007
Procesinio sprendimo
kategorija 10.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus
Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos
pirmininkė),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui
Gintarui Pakalniškiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobleiras”
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22
d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
,,Autobleiras” skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio
teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė
bendrovė ,,Autobleiras” (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Autobleiras”)
kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3-4), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų
komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių
ginčų komisija) 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-328(7-314/2006),
kuriuo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2006 m. liepos 10
d. sprendimas Nr. lA-4.14-292.
Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio
teritorinė muitinė 2006 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6PM19018, kuriuo
UAB ,,Autobleiras“ panaikino muito lengvatą ir priskaičiavo 816 Lt muito
mokesčio, papildomai 147 Lt PVM bei paskyrė 289 Lt baudą už mokesčio sumažinimą.
Panevėžio teritorinė muitinė, atlikusi mokestinį tyrimą dėl importuotų prekių
kilmės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, pagal Šveicarijos muitinės
pranešimą nustatė, kad eksportuotojas Šveicarijos firma „Dany Auto Export“
nepasiekiamas, todėl prekių judėjimo sertifikatų EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143,
Nr. M0978144 teisingumas negali būti patikrintas. Dėl to buvo nuspręsta
importuotiems lengviesiems automobiliams panaikinti muito lengvatą,
apskaičiuoti ir įregistruoti mokestinę prievolę bei skirti 30 procentų baudą už
mokėtino mokesčio sumažinimą. Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas
motyvuojamas tuo, kad Šveicarijos muitinė paneigė bendrovės pateiktų kilmės
dokumentų autentiškumą bei nurodė, jog sertifikatų autentiškumo nustatyti
neįmanoma (eksportuotojas yra nepasiekiamas), todėl daroma išvada, jog
minėtiems automobiliams pagrįstai buvo perskaičiuoti importo mokesčiai.
Komisija nurodė, kad prekių kilmės įrodymu šioje byloje laikytinas ir
Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. raštas Nr.
323.2.240.2005-323.2.241.2005, kuriuo bendrovės pateikti kilmės įrodymai yra
paneigti. Visus sprendimuose minimus sertifikatus EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143,
Nr. M0978144 Šveicarijos muitinė patvirtino savo spaudais, todėl šie dokumentai
yra įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys prekių kilmę. Be to, lengvųjų
automobilių ,,Renault Espace“ kilmė yra nustatyta pagal jų kėbulo numerius. Tuo
pat metu sertifikatų EUR.1 klastojimo faktas nėra nustatytas ir įrodytas, nes
šie dokumentai iš viso netirti, o išvada apie galimą suklastojimą daroma iš
fakto, jog Šveicarijos muitinė nurodė, kad Šveicarijos firma „Dany auto Export“
nepasiekiama, nors atsakymo formuluotė tokio fakto nepatvirtina.
Atsakovas Muitinės departamentas
atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 55-56) prašė skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Laisvosios prekybos
sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo
nuostatomis, preferencinė prekių kilmė gali būti įrodoma prekių judėjimo
sertifikatu EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje. Muitinės departamento
generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. lB-609 „Dėl
Bendrijos kilmės prekių importo į Lietuvos Respubliką iš Šveicarijos Konfederacijos,
Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės
bei iš kitų trečiųjų šalių“ 1.1 punkte nustatyta, kad Bendrijos preferencinės
kilmės prekėms, kurioms išduotas EUR.l judėjimo sertifikatas arba preferencinės
kilmės deklaracija sąskaitoje-faktūroje, importuotoms į Lietuvos Respubliką iš
Šveicarijos Konfederacijos, taikomos Sutartyse numatytos preferencijos (t. y.
netaikomi importo muitai). UAB „Autobleiras“ prekių muitinio įforminimo metu
pateikė prekių judėjimo sertifikatus EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144
ir bendrovės importuotiems automobiliams buvo pritaikyta muito preferencija.
1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio
Bendrijos muitinės kodeksą, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nepaisant to,
kad pateiktas kilmę įrodantis dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms
abejonėms, reikalauti, jog būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas,
liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Bendrijos teisės aktų
nustatytų taisyklių reikalavimus. Muitinei kilo abejonių dėl bendrovės pateiktų
kilmės dokumentų autentiškumo ir 2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. 3B-15.7/21-1875
buvo užklausta Šveicarijos Konfederacijos muitinė, kuri 2005 m. lapkričio 23 d.
raštu Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005 pateikė atsakymą, kuriame nurodo, kad
eksportuotojas Šveicarijos firma „Dany Auto Export“ nepasiekiamas, todėl prekių
judėjimo sertifikatų EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 teisingumas
negali būti patikrintas. Iš Šveicarijos muitinės atsakymo matyti, kad
nepatvirtintas bendrovės pateiktų kilmės dokumentų autentiškumas, todėl šie
dokumentai neįrodo preferencinės prekių kilmės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007
m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 71-73) pareiškėjo skundą atmetė kaip
nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas
šioje byloje vyksta dėl pareiškėjo apmokestinimo, kuris priklauso nuo BAD
importo rinkiniuose Nr. 5PR40400040, Nr. 5PR40400041 ir Nr. 5PR40400042
nurodytų importuotų lengvųjų automobilių ,,Renault Espace“ kilmės. Teismas
nustatė, kad UAB „Autobleiras“ 2005 m. sausio 14 d. iš Šveicarijos firmos „Dany
Auto Export“ importavo lengvuosius automobilius ,,Renault Espace“ ir 2005 m.
sausio 14 d. įformino bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius
Nr. 5PR40400040, Nr. 5PR40400041, Nr. 5PR40400042 išleidimo į laisvą apyvartą
muitinės procedūrai. Minėtų automobilių kilmei pagrįsti pareiškėjas mokesčių
administratoriui pateikė prekių judėjimo sertifikatus EUR.1 Nr. M0978142, Nr.
M0978143 ir Nr. M0978144, turinčius Šveicarijos muitinės atspaudus. Teritorinei
muitinei kilus abejonių dėl šių prekių kilmės ir importo mokesčių apskaičiavimo
teisingumo, ji per Muitinės departamentą kreipėsi į Šveicariją dėl kilmės
dokumentų patikrinimo. Tokia muitinės teisė yra įtvirtinta Muitinės kodekso 26
straipsnio 2 dalyje bei Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir
Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 32 straipsnyje. Šveicarijos Generalinis
muitinės direktoratas 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr.
323.2.240.2005-323.2.241.2005 informavo, kad nebuvo galimybės susisiekti su
firma „Dany Auto Export“, todėl minėtuose prekių judėjimo sertifikatuose EUR.1
nurodyti automobiliai vertintini kaip nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai negaliojančiais.
Eksportuotojas, minimas prekių judėjimo sertifikatų 1 langelyje, neišdavė
kilmės dokumentų ir juose nepasirašė, todėl šie automobiliai vertintini kaip
nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai suklastotais. Be to, Šveicarijos
muitinės tarnyba 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 323.2.1162.2005 informavo
pareiškėją, kad nebuvo galimybės susisiekti su firma „Dany Auto Export“, todėl
minėtuose prekių judėjimo sertifikatuose EUR.l nurodyti automobiliai vertintini
kaip nenustatytos kilmės, o kilmės pažymėjimas pagal Laisvos prekybos sutartį
Šveicarija - EB išduotas neteisėtai (b. l. 46-47). Atsižvelgiant į tai, kad
atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtiems automobiliams teisėtai buvo
perskaičiuoti importo mokesčiai. Tai, kad ant dokumentų yra Šveicarijos
Konfederacijos muitinės spaudai, dar nepatvirtina prekių kilmės. Šveicarijos
Konfederacijos muitinė atsakyme Lietuvos muitinei nurodė, kad dokumentų
autentiškumo negalima patikrinti, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog
pareiškėjo pateikti sertifikatai EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144
neįrodo preferencinės prekių kilmės. Be to, pati bendrovė, iškilus abejonėms
dėl pateiktų kilmės dokumentų autentiškumo, nepateikė muitinei jokių papildomų
įrodymų, kurie pagrįstų preferencinę prekių kilmę.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Mokestinių
ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-328(7-314/2006),
Muitinės departamento 2006 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-292 ir
Panevėžio teritorinės muitinės 2006 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 6PM19018.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teiginiai, kad Šveicarijos muitinė paneigė bendrovės pateiktų kilmės
dokumentų autentiškumą, yra nepagrįsti.
2. Sertifikatus EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 yra
patvirtinusi Šveicarijos muitinė savo spaudais ir muitinė savo patvirtintų
sertifikatų nepaneigė, todėl šie dokumentai yra įrodymai, patvirtinantys, kad
prekių kilmė pripažinta ir nustatyta.
3. Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. rašto
Nr. 323.2.240.2005-323.2.241 ir jo vertimo į lietuvių kalbą atsakovas pirmosios
instancijos teismui nepateikė.
4. Lengvųjų automobilių kilmė, t. y. jų gamybos vieta, yra visuotinai
žinomas faktas, kurio įrodinėti ir nereikėtų. Be to, šis faktas atsispindi
automobilių kėbulų numeriuose.
5. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
jau suformuotą teisminę praktiką administracinėje byloje Nr. A8-926/05.
Papildoma mokesčių suma neturėtų būti įregistruojama, nes mokesčių suma
neįregistruota arba per maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno
klaidos, kurios bendrovės darbuotojai veikdami sąžiningai ir laikydamiesi visų
teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu, negalėjo
nustatyti.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį
skundą (b. l. 82-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais
argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos
teismui. Taip pat pažymi, kad nesutinka ir su
pareiškėjo skundo argumentais dėl nepagrįstai įregistruotos mokestinės
prievolės, nes Šveicarijos Konfederacijos muitinės 2005 m. lapkričio 23 d.
raštu Nr.323.2.240.2005-323.2.241.2005 pateikta informacija bendrovės
nepaneigta, todėl ir skola bendrovei įregistruota pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas ginčija kompetentingų institucijų sprendimus,
kuriais uždarajai akcinei bendrovei „Autobleiras“ buvo panaikinta muito
lengvata ir priskaičiuotas muito mokestis, papildomai pridėtinės vertės
mokestis, bauda už mokesčio sumažinimą. Skundžiamo sprendimo (bendrine prasme)
pagrindas buvo tas, jog neįrodyta importuotų prekių (automobilių) kilmė. Taigi
administracinėje byloje kyla ginčas dėl faktinių duomenų vertinimo. Proceso
šalių nuomonės taikytinų teisės normų atžvilgiu iš esmės neišsiskyrė, todėl
tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą labiau
akcentuotinas įrodymų vertinimo aspektas.
Muitinei kilus abejonių dėl uždarosios akcinės bendrovės
„Autobleiras“ pateiktų dokumentų autentiškumo buvo užklausta Šveicarijos
Konfederacijos muitinė, kuri pateikė atsakymą, nurodantį negalinti pasiekti
eksportuotojo Šveicarijos firmos „Dany Auto Export“, o kartu negalinti patikrinti
ir EUR. 1 sertifikatų, kuriais remiantis pareiškėjas grindė preferencijų
taikymą įvežamoms į Lietuvos Respubliką prekėms (automobiliams), teisingumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks įrodymas akivaizdžiai
paneigia teisę į preferencijų taikymą. Tai, kad sertifikatus yra patvirtinusi
Šveicarijos muitinė savo spaudais, šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės
neturi, nes Šveicarijos Konfederacijos muitinė, išvykstant automobiliams,
netikrino tų sertifikatų autentiškumo. Tai buvo padaryta tik Lietuvos muitinės
prašymu.
Vadovaujantis
Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos
Konfederacijos 3 protokolo nuostatomis, preferencinė prekių kilmė gali būti
įrodoma prekių judėjimo sertifikatu EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje.
Vadinasi, sąlyga preferencijų taikymui - atitinkami dokumentai, nurodyti
Laisvosios prekybos sutartyje, bet ne faktinės aplinkybės apie visuotinai
žinomą lengvųjų automobilių kilmę, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas
pripažintinas nepagrįstu.
Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu jau yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005 Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25.
Pareiškėjas, Muitinei pradėjus ir užbaigus tikrinimą
dėl pateiktų kilmės dokumentų autentiškumo, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos
administraciniame teisme, nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų
preferencijų taikymą, paneigiant Šveicarijos Konfederacijos muitinės 2005
m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005. Pareiškėjo teiginys dėl aiškios eksportuotų automobilių
kilmės, suponuojančios importo muito netaikymą, neįrodytas. Tuo tarpu, šiuo
konkrečiu atveju, vis dėl to turi įrodyti tas, kuris teigia, o ne tas, kuris
neigia. Tai bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė, kuri taikoma ir
administraciniame procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A1-835/2007;
procesinio sprendimo kategorija 1.3; 11.2). Tvirtindama
sertifikatus esančius autentiškais uždaroji akcinė bendrovė „Autobleiras“
turėjo būti aktyvi ir veikti taip, kad galėtų paneigti Muitinės surinktus
faktinius duomenis. Pareiškėjui nepateikus teisės aktais nustatytų įrodymų dėl
automobilių kilmės bei, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, apeliacinio skundo
motyvus pripažinus niekuo neparemtais, teigtina, kad Panevėžio
teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai 2006 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą
Nr. 6PM19018, kuriuo UAB ,,Autobleiras“ panaikino muito lengvatą ir
priskaičiavo 816 Lt muito mokesčio, papildomai 147 Lt PVM bei paskyrė 289 Lt
baudą už mokesčio sumažinimą.
Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. rašto
Nr. 323.2.240.2005-323.2.241 vertimas į lietuvių kalbą yra Mokestinių ginčų
komisijos byloje pridėtoje prie šios administracinės bylos, todėl apeliacija
dėl minimo dokumento vertimo į lietuvių kalbą nebuvimo, nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme, visiškai nepagrįsta.
Taigi skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis
skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą,
o uždarosios akcinės bendrovės „Autobleiras“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Arūnas
Sutkevičius
Vaida
Urmonaitė