Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-626-639-2011].docx
Bylos nr.: 2-626-639/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Specialus autotransportas" 140026178 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus
Bylos dėl materialinės atsakomybės
dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo sutartis:
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka:
Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo:
Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
Darbo užmokestis:
Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
Darbo drausmė:
Darbuotojų drausminė atsakomybė:
Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
Drausminių nuobaudų rūšys, skyrimo terminai ir tvarka
Drausminės nuobaudos galiojimo terminas, apskundimas ir panaikinimas
Individualūs darbo ginčai
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija:
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų vertinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

  Civilinė byla Nr. 2-626-639/2011 m. Proceso Nr. 2-06-11988-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 14.1:14.7.: 15.3.2.: 15.4.; ' 15.5-18.2.2.; 125.7..

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 15 d. Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Ząjarskas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovui R. B. jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo atstovei teisininkei Ž. D., viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Specialus autotransportas", dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

nustatė:

ieškovas R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pas atsakovą UAB „Specialus autotransportas" dirbo nuo 1993 m. lapkričio 22 d. Nuo 2010-08-01 pakeitus darbo sutartį dirbo autokrautuvo vairuotoju. Atsakovo direktorės 2010-08-17 d. įsakymu Nr. 115k buvo atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą (už veiką, turinčią vagystės, turto pasisavinimo požymių). Ieškovas nurodė, kad nesutinka su atleidimu iš darbo nes pirma, 2010 08 17 įsakyme nurodoma, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas - 2010 08 17 UAB "Specialus autotransportas" aktas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir 2010 08 16 R. B. paaiškinimas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal LR DK 236 str. drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Tuo tarpu atsakovas drausminę nuobaudą ieškovui skyrė ne dėl darbo drausmės pažeidimo, bet dėl savo paties 2010 08 17 priimto akto dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei gauto 2010 08 16 R. B. paaiškinimo. Antra 2010 08 17 UAB "Specialus autotransportas" akte dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir 2010 08 16 R. B. paaiškinime nurodomos faktinės aplinkybės skiriasi. Akte teigiama, kad UAB "Specialus autotransportas" darbuotojų komisija nustatė, jog R. B. grobė ("nuleidinejo") dyzelį kurą. Tuo tarpu R. B. paaiškinime nurodoma, kad jam buvo leista paimti nedidelį kiekį dyzelinio kuro (kad galėtų nuvalyti dažais išteptas rankas), nors tai yra darbdavio pareiga užtikrinti darbovietėje švarą. Pagal LR DK 260 str. nuostatas, kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o darbuotojų saugą ir sveikatą privalo užtikrinti darbdavys. Taigi atsakovas privalo suteikti ieškovui ne tik tiesiogiai darbo funkcijoms atlikti skirtas darbo priemones, bet ir darbo procese reikalingas papildomas darbo priemones (šiuo atveju, valiklius ar ploviklius). Tačiau atsakovas šios LR Darbo kodekse įtvirtintos pareigos nevykdė, todėl ieškovas R. B. buvo priverstas pasinaudoti kitomis priemonėmis, kad galėtų nuvalyti dažais išteptas rankas (šiuo atveju, dyzeliniu kuru). Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad darbdavys nepateikė jokiu įrodymų, kurie patvirtintu UAB "Specialus autotransportas" komisijos nustatytas aplinkybes, jog ieškovas atliko veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, bei paneigtu R. B. paaiškinime nurodytas

aplinkybes. Be to, R. B. nebuvo sulaikytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu nebuvo atlikti kiti veiksmai, kurie leistų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Dėl išdėstyto ieškovas prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas taip pat prašė priteisti penkis tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ieškinio nepripažino ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apklausus darbuotojus, susipažinus su jų raštu pateiktais pasiaiškinimais bei išanalizavus visas įvykio aplinkybes, bendrovės vadovybei neliko abejonių, kad ieškovas, veikdamas kartu su šiukšliavežės vairuotoju M. K., mėgino neteisėtai (neturėdamas tam teisinio pagrindo) užvaldyti mažiausiai apie 10 litrų bendrovei priklausančio dyzelinio kuro ir buvo užkluptas darant veiką, turinčią vagystės požymių, todėl jo atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikyta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Dėl išdėstyto prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 228 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pagrindinės visų darbuotojų pareigos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, būti jam lojalus. Pagrindines darbuotojų pareigas gali sukonkretinti, detalizuoti kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių aprašymai ir kiti teisės aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas. Nevykdant darbo pareigų, nustatytų įstatymu bei kitais teisės aktais, ar netinkamai jas vykdant daromas darbo drausmės pažeidimas ( DK 234 straipsnis), kuris sukelia drausminę atsakomybę. Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nustatytą DK 235 straipsnyje, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). LR DK 235 straipsnio l dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigu pažeidimo samprata, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti šiurkštaus darbo pareigu pažeidimo atvejai. Pagal šio straipsnio 2 dalies 7 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės. sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šis atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant šių institucijų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo kaip atlikęs veiką, turinčią vagystės, turto pasisavinimo požymių, t.y. dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d. darbo metu buvo užkluptas iš atsakovo transporto priemonės šiukšliavežės Mercedes Benz, nuleidinėjąs dyzelinį kurą. Šio fakto nuo pat pradžių neneigia ir pats ieškovas (R. B. paaiškinimas b.1.13 ). Tačiau jis tai pateisino tuo, kad tai darė su minėtos transporto priemonės vairuotojo M. K. leidimu, be to tai darė, kad galėtų nusivalyti dažais suteptas rankas. Taip pat paaiškino, kad dyzelinio kuro jis nuleido tik apie l litrą. L. M. K. patvirtino, kad ieškovas prašė jo nusileisti dyzelinio kuro, rankoms nusiplauti ir jis (M. K.) leido. Vienok ieškovas žinojo, kad nuleidinėjo ne asmeninį M. K. dyzelinį kurą, bet darbdavio, t.y. įmonės kurą, todėl darbdavio vairuotojo leidimas tai daryti, negali turėti jokios teisinės reikšmės. Ieškovas galėjo tai padaryti tik gavęs savo vadovų leidimą, o ne kito tokio paties darbuotojo leidimą. Tuo tarpu teisme apklaustas tiesioginis ieškovo vadovas A. P. nurodė, kad ieškovas nesikreipė ir neprašė kuro. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, kad ieškovas buvo aprūpintas visomis reikalingomis darbo priemonėmis kurios būtinos darbui, t.y. skiedikliai, šveitikliai, wait spiritas ir pan. Taip pat pažymėjo, kad vieta kur buvo nuleidinėjamas kuras yra uždara. Vairuotojas M. K., iš kart po šio įvykio, parašė prašymą ir išėjo iš darbo savo noru. L. M. Ž. parodė, kad jis asmeniškai užklupo ieškovą nuleidinėjant kurą. Parodė, kad bakelis į kurį kurą nuleidinėjo R. B. buvo plastmasinis baltos spalvos 10

litrų talpos ir gerai matė kaip į jis buvo užpildytas 70-80 procentų. Jam paklausus R. B. ką jis čia daro jis atsakė, kad nieko nedaro ir viską atgal supils. Taip pat paaiškino, kad vieta kur stovėjo automobilis ir iš kurio buvo leidžiamas kuras nėra būtingą šio automobilio stovėjimo vieta, tačiau yra labai patogi vieta kurui nuleidinėti, kadangi tikimybė, kad kas nors pamatys menka. L. V. B. parodė, kad ieškovas nesikreipė į jį dėl papildomų priemonių suteikimo.

Pagal LR CPK 176 straipsnio l dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. personalinė Įmonė "(duomenys neskelbtini)" su Vilniaus miesto valstybine mokesčių inspekcija, bylos Nr.3K-3-945/1999', 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Ž. su AB "Panevėžio duona", bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. su K. K. ir Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005).

Teismas mano, jog išdėstyti įrodymai, t.y. iš dalies pačio ieškovo paaiškinimai, liudytojų M. K., A. P., V. B. ir ypač M. Ž. parodymai patvirtina, kad ieškovas buvo užkluptas bandant pasisavinti darbdavio turtą (dyzelinį kurą). Ir tai ieškovas darė ne norėdamas nusiplauti rankas, o būtent norėdamas ši kurą pasisavinti. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino, kad jis turi nuosavą automobilį su dyzeliniu varikliu. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 punktą, darbuotojo įvykdyta vagystė, turto pasisavinimas, įstatymo laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taigi ieškovo ieškinyje išdėstytas argumentas, kad jis dėl šios veikos nebuvo sulaikytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu nebuvo atlikti kiti veiksmai, kurie leistų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, yra nepagrįsti. Kaip minėta įstatymas nereikalauja, kad toks darbuotojas būtų būtinai sulaikytas, jo atžvilgiu būtu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar jis būtu patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nustatyta, kad tam tikras tyrimas atliktas, t.y. surinkti paaiškinimai (M. K. atsisakė paaiškinti, tačiau pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru), surašytas aktas ir pan.

Ieškovas taip pat nurodė, kad darbdavys jam skyrė drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo ne dėl darbo drausmes pažeidimo, bet dėl savo paties 2010 08 17 priimto akto dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei gauto 2010 08 16 R. B. paaiškinimo. Toks aiškinimas taip pat yra nepagrįstas. Ieškovo atleidimas iš darbo pagrįstas ieškovo padarytu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kuris užfiksuotas akte ir paties R. B. paaiškinime. Taigi įsakymas apie atleidimą iš darbo pagrįstas ne aktu, o akte užfiksuota informacija, apie padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Nagrinėdamas darbuotojo ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis taisyklėmis bei CPK XX skyriuje įtvirtintomis darbo bylų nagrinėjimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ar nėra pagrindo drausminę nuobaudą panaikinti atsižvelgiant į DK 242 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2004).

Teismas mano, kad atsakovas pagristai ieškovo veiksmus vertino, kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pritaikė pagristą nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ta aplinkybė, kad dėl

4

jo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė apčiuopiamos žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo, net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2008).

Dėl išdėstytų motyvų ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį darbą atmetamas. Atmetus reikalavimą grąžinti į ankstesnį darbą nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Taip pat kadangi pripažinta, kad atsakovas veikė teisėtai, o pats ieškovas veikė neteisėtai, atmestinas taip pat ir reikalavimas priteisti neturtinę žala, bei bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis LR CPK 3,185. 268. 270, 541 str., teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                          Saulius Zajarskas