Civilinė byla Nr. e2-2568-562/2017

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02152-2016-8

         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ atstovams advokatui N. S., N. J., atsakovės S. M. atstovui advokatui D. S.,  atsakovo L. K. atstovui advokatui L. S., UAB „Moleka“ atstovui  advokato padėjėjai D. H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2568-562/2017 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Cleanex“, L. K., S. M., UAB „Molekas“ dėl skolos už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas ir žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas BUAB „Darbas Europoje“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo BUAB „Cleanex“, ir subsidiariai iš atsakovų UAB „Moleka“, L. K., S. M. 39 138,60 Eur skolos, 10 444,61 Eur dydžio delspinigius bei 8,40 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad bankroto administratorius, susipažinęs su BUAB „Darbas Europoje“ dokumentais, nustatė, jog ši bendrovė užsiėmė darbuotojo nuomos paslaugomis. 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (darbuotojų nuomos sutartį) Nr. 13/08/01-1 (toliau - Darbuotojų nuomos sutartis) su atsakovu UAB „Cleanex“, kuria vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo teikti užsakovui (atsakovui UAB „Cleanex“) paslaugas - išnuomoti užsakovui darbuotojus reikalingus jam sutartiems darbams atlikti užsakovo nurodytoje darbo vietoje, o užsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas apmokėti (Darbuotojų nuomos sutarties 1.1 p.). Pagal minėtos sutarties 3.1 punkto nuostatas sąskaitas, pateiktas pagal šią sutartį ir jos priedus, užsakovas privalėjo apmokėti per 15 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Sutarties 3.4 p. numatė, jog pasibaigus sutartyje ir jos prieduose nustatytiems atsiskaitymo terminams, užsakovas moka  vykdytojui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo nesumokėtos sumos ar jos dalies. Sutarties 7.1 p. šalys susitarė, jog sutartis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d. Darbuotojų nuomos sutarties Priede Nr. 1 šalys susitarė dėl nuomojamų darbuotojų įkainių, t.y. patalpų tvarkytojo (-os), kiemsargio (-ės), vairuotojo-operatoriaus (-ės), administratoriaus (-ės) valandinio įkainio už 1 vnt. - 8,90 Lt. Taip pat šio priedo 1 p. susitarė, jog nuomojamų darbuotojų įkainiai be atskiro vykdytojo pranešimo ir užsakovo sutikimo gali keistis LR Vyriausybei priėmus nutarimą dėl minimalaus darbuotojo užmokesčio keitimo. Pasikeitus minimaliam darbuotojų užmokesčiui atitinkamai keičiasi nuomojamų darbuotojų įkainiai pagal šiame punkte nurodytą formulę.

Nurodo, kad bankroto administratorius taip pat nustatė, jog 2014 m. spalio 17 d. vienintelė UAB „Darbas Europoje“  akcininkė perleido visas akcijas UAB „Moleka“. Būtent tapęs vieninteliu akcininku UAB „Moleka“ 2014 m. lapkričio 14 d. neeilinio UAB „Moleka“ akcininkų susirinkimo sprendimu nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Darbas Europoje“  akcininkų iniciatyva. UAB „Darbas Europoje“ direktorė J. Č. priėmė 2014 m. liepos 24 d. įsakymą, kuriuo nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. įgaliojo paslaugų administratorę V. A. eiti direktoriaus pareigas jos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. V. A. 2014 m. lapkričio 24 d. buvo atleista iš darbo. Nurodo, kad bankroto administratoriui žinomos faktinės aplinkybės, jog UAB „Darbas Europoje“ ir UAB „Cleanex“ buvo tarpusavyje susijusios bendrovės tiek valdymo organais ir akcininkais, tiek  ir darbuotojais. Kaip minėta, UAB „Moleka“ 2014 m. spalio 17 d. įsigijo UAB „Darbas Europoje“ akcijas iš J. Č.. UAB „Cleanex“ 2014 m. spalio 10 d.  ir 2014 m. spalio 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog UAB „Cleanex“ akcininkai po 50 procentų visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų buvo L. K. ir S. M.. Sprendimu 2014 m. spalio 10 d. G. J. buvo atleistas iš UAB „Cleanex“ direktoriaus pareigų, o 2014 m. spalio 20 d. L. J. paskirta šios bendrovės direktore. Bankroto administratoriaus žiniomis, G. J. ir L. J. (dabartinė pavardė J.) yra buvę sutuoktiniai, o jų duktė yra S. M.. S. M. sutuoktinis yra V. M., kuris yra UAB „Moleka“ akcininkas, o kitas G. J. ir L. J. dukters sutuoktinis yra L. K.. 2014 m. spalio 17 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutartį UAB „Moleka“ vardu pasirašė būtent L. K.. Taip pat dabartinė G. J. sutuoktinė yra J. Č. – buvusi UAB „Darbas Europoje“ direktorė ir vienintelė akcininkė. J. Č. pusbrolis – V. M.. Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Darbas Europoje“ išimtinai darbuotojų nuomos paslaugas teikė tik UAB „Cleanex“. Todėl UAB „Darbas Europoje“ ir UAB „Cleanex“ nesąžiningumas sudarant tarpusavio sandorius, atliekant veiksmus, preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Ieškovo bankroto administratorius nustatė, jog 2014 m. spalio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Cleanex“ buvo sudarytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame fiksuota, jog UAB „Darbas Europoje“ suteikė 3 933 valandų darbuotojų nuomos paslaugų atsakovui UAB „Cleanex“.  2014 m. lapkričio 3 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra DE Nr. 0015 už 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. spalio 31 d. laikotarpį 35 000 Lt be PVM .

Nurodo, kad darbuotojų nuomos sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti įkainių už sutiektas paslaugas paskaičiavimas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo 2014 m. spalio 31 d. akte taip pat nurodyta, jog atlygis apskaičiuojamas pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2. Kaip matyti, 35 000 Lt suma pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą apskaičiuota visą darbuotojų valandų skaičių (3 933) padauginus iš buvusio 8,90 Lt įkainio. Pažymi, kad priedo 1 ir 2 punktuose numatyta įkainių apskaičiavimo tvarka keičiantis LR Vyriausybės nustatytam minimaliam atlyginimo dydžiui. Būtent nuo 2014 m. spalio mėn. 1 d. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimo dydis padidintas nuo 1 000 Lt iki 1 035 Lt. Todėl nuo 2014 m. spalio mėn. 1 d. valandinis įkainis už darbuotojų nuomos paslaugas buvo 9,21 Lt (1 035/1 000 x 8,90). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovas UAB „Cleanex“ už 2014 m. spalio mėnesį suteiktas 3 933 valandų paslaugas turėjo sumokėti ne 35 000 Lt, o 36 222,93 Lt be PVM. Atsakovui UAB „Cleanex“ turėjo būti žinoma apie įkainių pasikeitimus, be to, kaip minėta, įmonės tarpusavyje buvo susijusios, dėl ko preziumuojant, jog žinant apie UAB „Darbas Europoje“ blogą finansinę padėtį, šalys siekė, jog susijęs asmuo UAB „Cleanex“ nemokėtų UAB „Darbas Europoje“, taip UAB „Cleanex“ išvengtų mokėjimo, iš kurio būtų tenkinami UAB „Darbas Europoje“ kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo  turi būti priteista 354,19 Eur (36 222,93 Lt - 35 000 Lt = 1,222,93 Lt arba 354,19 Eur) už suteiktas 2014 m. spalio mėnesį darbuotojų nuomos paslaugas ( 3 933 valandas).

Pažymi, kad bankroto administratorius taip pat nustatė, jog pagal UAB „Darbas Europoje“ esančius darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, UAB „Darbas Europoje“ darbuotojai dirbo atitinkamai spalio mėnesį – 9 072 valandų  ir 30 minučių, lapkričio mėnesį – 5 479 valandų, gruodžio mėnesį – 6 valandas. Nurodo, kad UAB „Darbas Europoje“ darbuotojai objektyviai negalėjo niekur kitur dirbti, kaip tik toliau teikiant darbuotojų nuomos paslaugas UAB „Cleanex“. Nors UAB „Darbas Europoje“ neišrašė sąskaitų-faktūrų, tai neatleidžia UAB „Cleanex“  pareigos tinkamai vykdyti darbuotojų nuomos sutartį ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovo įsitikinimu, šalys žinodamos apie keliamą bankroto bylą UAB „Darbas Europoje“, tokiu būdu siekė išvengti mokėjimų iš veikiančios UAB „Cleanex“, kurių pagrindu būtų tenkinami UAB „Darbas Europoje“ kreditorių reikalavimai. Taigi, nesumokant ieškovui už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, šalys elgėsi nesąžiningai, priešingai ieškovo ir jo kreditorių teisėms ir interesams. Taigi UAB „Cleanex“  privalo sumokėti  ieškovui už darbuotojų nuomos paslaugas ( 2014 m. spalio mėnesį - 13 709,11 Eur už 5 139 valandų 30 minučių(( 9072 valandų 30 minučių - 3933) x 9,21 =47 334,80 Lt arba 13 709,11 Eur); už lapkričio mėnesį -  14 614,69 Eur už 5 479 valandų (5479 vai. x 9,21 = 50 461,59 Lt arba 14 614,69 Eur); gruodžio mėnesį 16 Eur ( už 6 valandas (6 valandos x 9,21 = 55,26 Lt arba 16 Eur). Taigi iš atsakovo UAB „Cleanex“ turi būti priteista 28 693,99 Eur (354,19 +13 709,11 + 14 614,69 + 16) skola.

          Vadovaujantis Darbuotojų nuomos sutarties 3.4 p., CK 1.125 str. 5 d. 1 p., iš atsakovo turi būti priteisti 10 444,61 Eur dydžio delspinigiai (0,2/100 x 28693,99 x 182 dienos). Viso iš atsakovo turi būti priteista 39 138,60 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti 8,40 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

          Nurodo, kad UAB „Moleka“ tapus vieninteliu akcininkui ir perėmus bendrovės valdymą, būdamas susijęs asmuo su UAB „Cleanex“ akcininkas nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą bendrovės valdymą, laikinai einančios direktorės kontrole dėl tinkamų sąskaitų dydžių ir apmokėjimų už paslaugas atlikti. Be to,  nuo 2014 m. lapkričio 18 d. bendrovėje apskritai nebuvo  direktoriaus pareigas atliekančio asmens, o direktorė J. Č. tuo laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose. Vienintelis akcininkas UAB „Moleka“ nesiėmė jokių priemonių užtikrinti bendrovės valdymo, paskirti direktorių, todėl yra atsakingas kreditoriams už tai, kad tinkamai neužtikrino bendrovės valdymo ir jo nekontroliavo, ir dėl to savo veiksmais padarė žalos kreditoriams. UAB „Moleka“ nekontroliavus ir neužtikrinus tinkamo įmonės valdymo, UAB „Darbas Europoje“ nebuvo išrašytos sąskaitos-faktūros už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, nebuvo tinkamai apskaičiuoti įkainiai, dėl ko bendrovė patyrė žalą – neteko 28 693,99 Eur pajamų, taip pat jai nėra atlyginti 10 444,61 Eur delspinigiai. UAB „Moleka“, būdama susijusi su UAB „Cleanex“ ir žinodama apie keliamą bankroto bylą UAB „Darbas Europoje“, tokiu būdu siekė išvengti mokėjimų UAB „Darbas Europoje“ iš veikiančios UAB „Cleanex“. Taigi, neišrašant sąskaitų-faktūrų už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, netinkamai apskaičiuojant įkainius, siekiant išvengti UAB „Cleanex“ atsiskaitymo su UAB „Darbas Europoje“, nekontroliuojant UAB „Darbas Europoje“ valdymo ir nepaskyrus bylai aktualiu laikotar[iu direktoriaus, ieškovo UAB „Darbas Europoje“ vienintelis akcininkas UAB „Moleka“ elgėsi nesąžiningai, priešingai ieškovo ir jo kreditorių teisėms ir interesams. Atsižvelgiant į tai, iš UAB „Moleka“ subsidiariai su UAB „Cleanex“ turi būti priteisiama 39 138,60 Eur žalos atlyginimo.

           2016 m. sausio 28 d. antstolės surašytas turto aprašas, patvirtina, jog šioje civilinėje byloje BUAB „Cleanex“ buvo areštuotos tik piniginės lėšos, o jokio kitokio turto ši bendrovė neturi. Kaip minėta, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas BUAB „Cleanex“ yra susijusios bendrovės per savo akcininkus, t.y. atsakovas L. K. yra G. J. ir L. J. dukters sutuoktinis. 2014 m. spalio 17 d akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Moleka“ (BUAB „Darbas Europoje“ akcininkas) vardu pasirašė būtent L. K., kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas. S. M. (buvusi Juonytė) yra G. J. ir L. J. (dabartinė pavardė J.) dukė. S. M. sutuoktinis yra V. M., kuris yra UAB „Moleka“ (BUAB „Darbas Europoje“ akcininko) akcininkas. Todėl UAB „Darbas Europoje“ ir UAB „Cleanex“ nesąžiningumas sudarant tarpusavio sandorius, atliekant veiksmus, preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu. Akivaizdu, jog atsakovams L. K. ir S. M. per susijusius asmenis buvo ar turėjo būti žinoma apie UAB „Cleanex“ ir BUAB „Darbas Europoje“ sandorius, apie neišrašytas sąskaitas-faktūras už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, netinkamai apskaičiuojamus įkainius, siekiant išvengti BUAB „Cleanex“ atsiskaitymo su ieškovu. Būdami BUAB „Cleanex“ akcininkai ir žinodami nurodytas aplinkybes, atsakovai L. K. ir S. M. nesiėmė jokių veiksmų tiek patys priimdami sprendimus akcininkų susirinkimuose, tiek nesiėmė kontroliuoti UAB „Cleanex“ veiklos,  tokiu būdu elgėsi nesąžiningai, neatidžiai, nerūpestingai ieškovo atžvilgiu ir atliko neteisėtus veiksmus.

          Taip pat atsakovų L. K. ir S. M. nesąžiningumas pagrindžiamas ir BUAB „Cleanex“ veiksmais siekiant perkelti verslą į kitą bendrovę. Ieškovo duomenimis, Atsakovas BUAB „Cleanex“  perkėlė savo verslą į UAB „Jutarė“, kuri užsiima taip pat valymo paslaugomis, ir jos buveinė yra tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo. UAB „Jutarė“ vadovauja V. M. kuris, kaip minėta, yra atsakovės S. M. sutuoktinis. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos (http://rekvizitai.vz.lt/imone/iutare/darbuotoiu-skaicius/) UAB „Jutarė“ darbuotojų skaičius didėja proporcingai BUAB „Cleanex“ darbuotojų mažėjimui.

           Nurodo, kad atsakovų veikimas ir neveikimas lėmė bei prisidėjo prie to, kad BUAB „Cleanex“ nepajėgi įvykdyti prievolių ieškovui, t.y. akcininkai, žinodami apie Ieškovo ir Atsakovo BUAB „Cleanex" sandorius, nesiėmė veiksmų priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose, nesiėmė kontroliuoti BUAB „Cleanex“ veiklos, taip pat žino apie BUAB „Cleanex“ veiklos perkėlimą susijusiai UAB „Jutarė“, akcininkai nesiima veiksmų užkirsti tam kelią.

          Atsakovas UAB „Cleanex“ nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra išrašęs sąskaitą faktūrą DE Nr. 0015 už 3 933 darbo valandas. Sąskaitos suma – 35 000 Lt (be PVM). Šią sąskaitą atsakovas ir apmokėjo (ieškovas tos aplinkybės neginčija). Neapmokėti sąskaitos ar apmokėti kito dydžio sumą, nei nurodyta sąskaitoje, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Už sąskaitos išrašymą ir joje esančių duomenų teisėtumą yra atsakingi ją išrašę ieškovo darbuotojai. Dokumentai, kuriais remiantis buvo apmokėta ieškovui, yra sąskaita faktūra DE Nr.0015 ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovas suteikė 3 933 valandų darbuotojų paslaugų, šį aktą pasirašė abi darbuotojų nuomos sutarties šalys. Akto pagrindu buvo išrašyta bei apmokėta sąskaita - faktūra DE Nr.0015. Ieškovo atsakingiems darbuotojams nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau niekada nekilo jokių abejonių netinkamo (pernelyg mažo) paslaugų valandų apskaičiavimo, todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad 2014 metų spalio mėnesį jam buvo suteikta daugiau  paslaugų, nei įvardinta atliktų darbų priėmimo perdavimo akte.

         Nurodo, kad atsakovui nieko nėra žinoma apie tai, kaip buvo tvarkomi ir apskaitomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nes tai yra vidinis ieškovo dokumentas. Taip pat atsakovui nėra žinoma, kokiose objektuose (pas ieškovą, pas atsakovą, pas trečiuosius asmenis) buvo dirbama, taip pat kiek teisingai yra užpildyti laiko apskaitos žiniaraščiai.        

          Atsakovas nesutinka su ieškovo  išvada, kad darbuotojų nuomos sutartis galiojo iki 2014 metų gruodžio  mėnesio, nes ji buvo nutraukta 2014 m. spalio 29 d. ieškovo laikinai einančios direktorės pareigas V. A. paranešimu, kuriuo atsakovas UAB „Cleanex“ buvo informuotas, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2014 metų lapkričio 1 d. sutarties 7.3.1 punkto pagrindu, tai yra dėl atsakovo kaltės. Nors tuo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui, tačiau vėliau įsiskolinimas už ankstesnius laikotarpius buvo likviduotas. Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2014 m. lapkričio 1 d., tai akivaizdu, kad ir ieškovas neteikė jokių paslaugų atsakovui. Todėl ieškinys dalyje dėl 14 614,69 Eur už 2014 m. lapkričio mėnesį ir 16 Eur už 2014 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas nepagrįstas.

           Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas ir ieškovas yra tarpusavyje susijusios įmonės. Ieškinyje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus teiginius, kad „bankroto administratoriui žinomos faktinės aplinkybės“. Tarp šalių buvo susiklostę įprasti komerciniai santykiai, kai viena šalis teikė paslaugas, kurių dydį šalys fiksuodavo priėmimo - perdavimo aktuose, o antra šalis apmokėdavo už suteiktas paslaugas pagal sąskaitas - faktūras, kuriose nurodyta suma sutapdavo su akte nurodytų valandų paskaičiavimu. Todėl visai nepagrįsta ieškinyje daroma išvada, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir apmokėjo už mažiau paslaugų, nei gavo.

            Pažymi, kad vėliau, atsakovui įsiskolinimo nepadengiant, ieškovo akcininkė raštu reikalavo sumokėti skolas, priešingu atveju įspėjo, jog kreipsis į teismą, o vėliau nuomos sutartį nutraukė.

           Atsakovė UAB „Moleka“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodo, kad UAB „Darbas Europoje“ akcijas įsigijo 2014 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš tuometinės akcininkės J. Č.. Minėtos sutarties 7 punkte pardavėjas suteikė garantijas ir patvirtinimus, kad UAB „Darbas Europoje“ negresia jokie teisminiai ginčai, kurie iš esmės galėtų neigiamai paveikti verslą ar finansinę padėtį (7.5 p.), pardavėjui nebuvo žinoma jokių aplinkybių, kurios neigiamai paveiktų bendrovės finansinę būklę ar turėtų neigiamą esminį poveikį nuosavybės ir/ar turto vertei (7.6 p.), pardavėjo pareiškimuose nėra praleisti jokie svarbūs faktai (8 p.), ir nėra jokių aplinkybių, kurių šalys nevaldytų (9 p.). Remiantis šiomis garantijomis, atsakovui buvo patikinta, jog jis perka „sveiką“ ir veikiantį subjektą, kuriame dirba pakankamai daug darbuotojų, jis generuoja pakankamai dideles pajamas. Apie tai, kad šiai įmonei gresia bankrotas, atsakovui nebuvo žinoma.

Atsakovui buvo žinoma, kad direktorė J. Č. yra motinystės atostogose, tačiau ją atostogų metu pavaduoja V. A. nuo 2014 m liepos 25 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. Tapus akcininku, atsakovas išsamiau susipažino su UAB „Darbas Europoje“ veikla ir pamatė, jog bendrovės situacija yra sunki. Dėl to nedelsiant, t.y. 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra nuo akcijų įsigijimo iki akcininkų sprendimo priėmimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (įskaitant susipažinimą su įmonės padėtimi ir susirinkimo sušaukimą) nepraėjo nei mėnuo.

Pažymi, kad laikinai einanti direktorės pareigas V. A., nelaukdama termino pabaigos, iki ji turėjo eiti direktorės pareigas, 2014 m. lapkričio 27 d. savavališkai nustojo dirbti dar 2014 m. lapkričio 18 d. Tai nepriklausė nuo akcininko (UAB „Moleka“) valios, akcininkas dėl to nepriėmė jokio sprendimo, ir nebuvo apie tai informuotas. Taip pat ir įmonės vadovė J. Č., kuri privalėjo dirbti pati, pasibaigus tikslinėms atostogoms (nuo 2014 m. lapkričio 28 d.) turėjo išduoti naują įgaliojimą, tačiau to nepadarė. Akcininkui nėra žinoma, kodėl ji neatvyko į darbą, nes jis nebuvo informuotas. Tačiau ta aplinkybė, kad akcininkai nusprendė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tikėtina, paveikė tiek V. A., tiek ir J. Č. norą tęsti darbą, nes darbuotojai dirba už darbo užmokestį, o kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo - stabdomi visi išmokėjimai, tame tarpe ir darbuotojams.

Papildomai nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnyje yra apibrėžtos akcininkų teisės ir pareigos. Jame nurodyta, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kainą. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia įstatymo priskirtos kompetencijos ribose svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdieniės veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato bendrovės vadovo kompetenciją. Vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsakovo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Todėl nesuprantami ieškovo argumentai, kad neišrašius sąskaitų, netinkamai apskaičiavus įkainius, už tai subsiadiariai turi atsakyti atsakovas UAB „Moleka“. Dalyvio (akcininko) padėtis yra susijusi su jo atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu - neteisėti ir kalti (CK 6.626 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) - juridinio asmens dalyvio veiksniai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, kt.). Taigi viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys - negalėjimas vykdyti savo prievolės.

Pažymi, kad net ir padarius prielaidą, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti (su kuo atsakovas nesutinka), sąskaitos išrašymas ir jos apmokėjimas neturėtų įtakos ieškovo mokumui, nes ieškovo įsipareigojimai tuo metu gerokai viršijo įmonės turtą. 

            Atsakovas L. K. su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.  Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog  jis, veikdamas kaip BUAB „Cleanex“ akcininkas, atliko kokius nors veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos atsakovo BUAB „Cleanex“ galimybei vykdyti savo įsipareigojimus. Ieškovas neįvardijo jokių atsakovo L. K., kaip BUAB „Cleanex“ akcininko, priimtų sprendimų (visuotiniuose akcininkų susirinkimuose), kurie būtų neteisėti bei susiję su minėtos bendrovės mokumo sumažėjimu.

            Taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų spręsti, jog atsakovas L. K. piktnaudžiavo akcininkų teisėmis, naudojosi jomis, sąmoningai siekdamas sukurti nepateisinamos žalos ieškovui, ar priėmė sprendimus, sukėlusius BUAB „Cleanex“ nemokumą ir pan.

            Pažymi, kad svarbiausia aplinkybė, kurią privalu ieškovui įrodyti nagrinėjamoje byloje, yra atsakovo L. K., kaip BUAB „Cleanex“ akcininko, nesąžiningumas priimant sprendimus, atliekant veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su  BUAB „Cleanex“ negalėjimu vykdyti savo prievolių, t. y. dalyvio atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti draudimo piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 str. 3 d., pažeidimą.

Ieškovas pats identifikavo veiksmus, susijusius su neatsiskaitymo faktu. Tai yra ieškovo savalaikis sąskaitos neišrašymas ir nepateikimas paslaugų gavėjui – atsakovui BUAB „Cleanex“. Tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių ieškovo vadovo pareigą užtikrinti bei tinkamai kontroliuoti kasdienę bendrovės veiklą, nesant tam teisinio pagrindo, perkelia atsakovui L. K., kaip paslaugos gavėjo – BUAB „Cleanex“ akcininkui.

            Nurodo, kad  jei ir buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė sąskaitos neišrašymu, tai juos atliko ieškovo direktorė V. A. arba J. Č., kurios buvo atsakingos už ieškovo kasdienės veiklos organizavimą.

Atsakovas L. K. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negalėjo daryti įtakos sąskaitų išrašymui ar neišrašymui ir, būdamas BUAB „Cleanex“ akcininku, neturėjo jokios pareigos domėtis, ar ieškovo vadovas tinkamai realizuoja savo teises ir pareigas. Pažymi, kad ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimus, remiasi melaginga informacija apie atsakovo L. K. svainystės ryšius bei abstrakčiais samprotavimais apie tariamą atsakovo L. K. nesąžiningumą. Atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra susituokęs su G. J. ir L. J. dukra ir jų nesieja jokie giminystės / svainystės ryšiai.

Pažymi, kad nei BUAB „Cleanex“ tiesiogiai ar netiesiogiai nevaldė ieškovo akcijų, nei atvirkščiai, todėl atsakovo BUAB „Cleanex“ ir ieškovo sandoris nelaikytinas sandoriu tarp susijusių asmenų. Antrosios prezumpcijos atveju, yra reikalaujama, kad vienos iš sandorio šalių vadovas būtų kitos sandorio šalies ar abiejų sandorio šalių dalyvis. Šiuo atveju BUAB „Cleanex“ vadovais skirtingais laikotarpiais buvo G. J. ir L. J.. Pastarieji nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo ieškovo akcininkais. Ieškovo vadovais skirtingu laikotarpiu buvo J. Č. ir V. A., kurios taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo atsakovo BUAB „Cleanex“ akcininkėmis. Taigi, akivaizdu, kad CK 6.67 straipsnio 7 p. įtvirtinta prezumpcija negali būti taikoma.

Kita vertus, pasisakydamas dėl galimo šalių nesąžiningumo, ieškovas nurodo, kad nesąžiningi veiksmai taip pat pasireiškė tariamai perkeliant verslą į UAB „Jutarė“. Tačiau atsakovas L. K. nėra jokiais nei tiesioginiais, nei netiesioginiais ryšiais susijęs su UAB „Jutarė“, jis nėra nei UAB „Jutarė“ akcininkas, nei valdymo organas. Taigi atsakovas jokia forma nedalyvavo minėtos bendrovės valdyme.

            Atsakovė S. M. su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Darbas Europoje“ 2014 m. spalio mėnesį būtų suteikęs paslaugų daugiau, nei nurodyta 2014 m. spalio 31 d. atliktų darbe priėmimo-perdavimo akte, ar kad iš viso būtų suteikęs atitinkamas paslaugas 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, todėl negalima iš pateiktų ieškovo argumentu darytį išvados, kad egzistuoja atsakovo UAB „Cleanex:“ skola ieškovui UAB ..Darbas Europoje“. Kita vertus, jei teismas vis dėlto sprendime pasisakytų., kad atsakovas UAB ..Cleanex“ yra skolingas ieškovui už darbuotojų teiktas nuomos paslaugas, atsakovė S. M. nesutinka, kad turi atsakyti subsidiariai pagal pareikštą ieškovo patikslinu ieškinį.

Ieškovas neatskleidžia, kokius  atsakovė S. M. atliko neteisėtus veiksmus dėl ko UAB „Cleanex“ būtų negalintis atsiskaityti su ieškovu. Pažymi, kad ieškovas su atsakovu UAB „Cleanex“ buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir visi santykiai tęsėsi iki 2014 metų pabaigos, todėl ieškovas atsakovės kaltę turi įrodinėti būtent šiuo laikotarpiu. Susipažinus su ieškiniu, galima daryti prielaidą, jog ieškovas kildina atsakovės S. M. atsakomybę iš to, kad  ji nesiėmė jokių veiksmų priimant sprendimus visuotiniuose UAB „Cleanex“ akcininkų susirinkimuose ir nekontroliavo įmonės veiklos tiesiogiai.

Ieškovas savo patikslintame ieškinyje daug dėmesio skiria galimiems giminystės ryšiams, tačiau esančių giminystės ryšių  negalima laikyti besąlyginiu neteisėtu konkretaus asmens veiksmų atlikimu, kurie galėtų sukelti atitinkamą žalos padarymą. Todėl ieškovas turėtų nurodyti ne tik giminystės ryšius, bet ir pateikti konkrečius įrodymus apie neteisėtus S. M. atliktus veiksmus, kurie lemtų UAB „Cleanex“ negalėjimą atsiskaityti su ieškovu.

Pažymi, kad jos sutuoktinis V. M. paskirtas UAB ,,Moleka“ direktoriumi yra tik nuo 2015 m. spalio mėnesio, todėl ieškovo nurodyti faktai niekaip nėra susiję su pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis 2014 metais.

Nurodo, kad  S. M. 2012 metų pradžioje  buvo suteiktos vaiko gimdymo  atostogos, o vėliau ir vaiko priežiūros atostogos. Akivaizdu, jog atsakovė S. M. nedalyvavo atsakovo UAB „Cleanex“ veikloje, nepriiminėjo jokių sprendimų, kurie galėtų įtakoti atsakovo UAB „Cleanex“ negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas patikslintame ieškinyje klaidingai nurodo, jog atsakovė S. M. nesiėmė jokių veiksmų priimdama sprendimus, nesiėmė kontroliuoti atsakovo UAB „Cleanex“ veiklos,  nes ginčo atveju reikia atriboti ir atskirti juridinio asmens dalyvio teises, pareigas ir galimybes dalyvauti juridinio asmens veikloje ir juridinio asmens direktoriaus galimą atsakomybę už priimamus sprendimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant juridinio asmens dalyvio atsakomybę, jo nesąžiningi veiksmai vertinami būtent juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų turinio kontekste.

Nesutinka su ieškovo argumentais, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir UAB „Cleanex“ negalėjimo atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė niekaip nėra suinteresuota minėtos bendrovės turto sumažėjimu ar net praradimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji būtų priėmusi atitinkamus sprendimus, kurie  galėtų sukelti atitinkamą žalos padarymą ieškovui.

Ieškovas nėra įrodęs neteisėtų ir kaltų atsakovės S. M. veiksmų. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovei galėjo būti žinoma, jog ieškovas nėra išrašęs sąskaitų už suteiktas paslaugas , kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti UAB „Cleanex“ atsiskaitymo su ieškovu.

BUAB „Cleanexa bankroto administratorius su pareikštais reikalavimais sutinka ir nurodo, kad susipažinęs su kreditoriaus BUAB „Darbas Europoje“ pateiktais kreditorinį reikalavimą įrodančiais dokumentais ir su civilinės bylos Nr. e2-5141-562/2016 medžiaga, BUAB „Cleanex“ bankroto administratorius su pareikštu BUAB „Darbas Europoje“ kreditoriniu reikalavimu sutinka. Iš dokumentų nustatyta, kad sutarties Nr. 13/08/01-1 pagrindu UAB „Cleanex“ nuomojosi darbuotojus iš UAB „Darbas Europoje“ ir neapmokėjo dalies PVM sąskaitų - faktūrų, bendrai sumai 27 673,19 Eur. Pagal sutarties 3.4 p. nuostatas UAB “Cleanex” turi mokėti 10 073,04 Eur dydžio delspinigius. Be to, iš darbo apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB „Cleanex“ už darbuotojų nuomos paslaugas nesumokėjo bendroje sumoje 3 8655,49 Eur (28339,80 Eur skola ir 10315,69 Eur delspinigiai), o dėl minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo yra  pagrįsta skola 354,19 Eur  bei sutarties pagrindu delspinigiai 128,93 Eur. Pažymi, kad UAB „Cleanex“ už UAB „Darbas Europoje“ atliko eilę mokėjimų (mokesčiai VMI, darbuotojams), tačiau tarpusavio užskaitų šalys neatliko (tokie dokumentai nenustatyti). Šiuo metu įmonėms iškeltos bankroto bylos ir užskaitos negalimos, tai reiškia, kad UAB „Cleanex“, atlikusi mokėjimus už UAB „Darbas Europoje“ įgavo teisę reikalauti grąžinti sumokėtas sumas CK 6.50 str. 3 d. pagrindu. Artimiausiu metu BUAB „Cleanex“ pareikš kreditorinį reikalavimą BUAB „Darbas Europoje“, bankroto byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Darbas Europoje“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6426-560/2014). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ekvalda“.

Dėl skolos iš BUAB „UAB „Cleanex“ priteismo

CK 6.4 straipsnis nustato, kad prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Darbas Europoje“ ir atsakovas UAB „Cleanex“ 2013 m. rugpjūčio 1 d sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartį) Nr. 13/08/01-1 su UAB „Cleanex“, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui paslaugas - išnuomoti UAB „Cleanex“ darbuotojus sutartiems darbams atlikti UAB „Cleanex“ nurodytoje darbo vietoje, o UAB „Cleanex“ įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas apmokėti (Sutarties 1.1 p.). Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė dėl suteikiamų paslaugų įkainių, t. y. patalpų tvarkytojo (-os), kiemsargio (-ės), vairuotojo-operatoriaus (-ės), administratoriaus (-ės) valandinio įkainio už 1 vnt. - 8,90 Lt. Be to, šio priedo 1 p. susitarė, jog numatyti įkainiai be atskiro vykdytojo pranešimo ir užsakovo sutikimo gali keistis Vyriausybei priėmus nutarimą dėl minimalaus darbuotojo užmokesčio keitimo. Pasikeitus minimaliam darbuotojų užmokesčiui, atitinkamai keičiasi nuomos įkainiai pagal minėtame punkte numatytą formulę.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nustatė, kad 2014 m. spalio 31 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Cleanex“ sudarytame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte fiksuota, jog suteikta 3 933 valandų paslaugų, nurodant, kad bendra mokėtina suteiktų paslaugų suma 35 000 Lt. 2014 m. lapkričio 3 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra DE Nr. 0015 už 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. spalio 31 d. laikotarpį 35 000 Lt( bendra suma su  PVM – 42 350 Lt).

Tinkamo prievolės įvykdymo principas, įtvirtintas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi atitikti prievolės sąlygas. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl suteikiamų paslaugų įkainių, t. y. patalpų tvarkytojo (-os), kiemsargio (-ės), vairuotojo-operatoriaus (-ės), administratoriaus (-ės) valandinio įkainio už 1 vnt. - 8,90 Lt. Tuo pačiu numatydamos, kad įkainiai be atskiro vykdytojo pranešimo ir užsakovo sutikimo gali keistis Vyriausybei priėmus nutarimą dėl minimalaus darbuotojo užmokesčio keitimo. Pasikeitus minimaliam darbuotojų užmokesčiui, atitinkamai keičiasi nuomos įkainiai pagal priedo 1  punkte numatytą formulę.

Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimo dydis padidintas nuo 1 000 Lt iki 1 035 Lt. (Minėtos nuostatos įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d.). Taigi pagal šalių nustatytą įkainių apskaičiavimo formulę pasikeitus minimaliojo darbo užmokesčiui, valandinis įkainis turėtų būti 9,21 Lt (1035/1000 x 8,90). Atsižvelgiant į tai, pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 354,19 Eur ( 36 222,93 Lt - 35 000 Lt = 1,222,93 Lt arba 354,19 Eur) skirtumą už suteiktas (3 933 valandas) paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

            Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius taip pat nustatė, jog pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo suteiktos paslaugos, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti neįvykdė.

Bylos duomenys patvirtina, kad minėtos sutarties 3.1 punkto nuostatas sąskaitas, pateiktas pagal šią sutartį ir jos priedus, užsakovas privalėjo apmokėti per 15 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Sutarties 3.4 p. numatė, jog pasibaigus sutartyje ir jos prieduose nustatytiems atsiskaitymo terminams, užsakovas moka vykdytojui 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo nesumokėtos sumos ar jos dalies. Sutarties 7.1 p. šalys susitarė, jog sutartis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d., likus vienam mėnesiui iki sutarties pabaigos, jei nė viena iš šalių nepraneša kitai dėl sutarties nutraukimo, sutartis tomis pačiomis sąlygomis pratęsiama dar vieneriems metams.

Byloje pateiktas UAB „Darbas Europoje“ 2014 m. spalio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad faktiškai darbuotojai dirbo 9 072 valandų ir 30 minučių; 2014 m. lapkričio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad faktiškai darbuotojai dirbo 5 479 valandų; 2014 m. gruodžio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad faktiškai darbuotojai dirbo 6 valandas. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2014 m. sausio 27 d. Nutarimu Nr. 78 patvirtintos darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo nuostatas žiniaraštyje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (Aprašo 3 p.). Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad žiniaraščiuose nurodyti duomenys yra teisingi.

Bankroto administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad UAB „Darbas Europoje“ darbuotojai objektyviai negalėjo niekur kitur dirbti, kaip tik toliau teikiant darbuotojų nuomos paslaugas UAB „Cleanex“ patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. Č., pažymėdama, kad darbuotojų nuomos paslaugos buvo teikiamos  tik UAB „Cleanex“. Taigi teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėtų žiniaraščių duomenis, nustatant atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu, tuo labiau, kad šiuos duomenis patvirtina ir liudytojų J. Č. bei V. A. parodymai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymų įrodomąją galią, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-348/2012).

            Atsakovas teigia, kad darbuotojų nuomos sutartis buvo nutraukta 2014 m. spalio 29 d. ieškovo laikinai einančios direktorės pareigas V. A. paranešimu, kuriuo atsakovas UAB „Cleanex“ buvo informuotas, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2014 metų lapkričio 1 d. sutarties 7.3.1 punkto pagrindu, tai yra dėl atsakovo kaltės. Kadangi  nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2014 m. lapkričio 1 d., tai akivaizdu, kad ir ieškovas neteikė jokių paslaugų atsakovui.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad sutarties 7.3.1 punkte šalys numatė, kad sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai vykdytojo iniciatyva raštu pranešus apie tai užsakovą prieš tris dienas, esant esminiams sutarties pažeidimas, t.y. užsakovas 2 mėnesius iš eilės tinkamai nesumoka už suteiktas paslaugas ir po rašytinio vykdytojo įspėjimo apie įsiskolinimo padengimą per vykdytojo nurodytą protingą terminą nesumoka už suteiktas paslaugas, taip pat nesumoka netesybų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Darbas Europoje“ direktorė V. A. 2014 m. spalio 29 d. d. pranešimu informavo UAB „Cleanex“, kad vadovaujantis paslaugų teikimo sutarties Nr. 13/08/01-1 7.3.1 punktu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. vienašališkai nutraukia paslaugų teikimą.

Teismas neneigia šalių teisės nutraukti vienašališkai sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal bylos duomenis faktiškai paslaugos ir toliau buvo teikiamos ir šios aplinkybės paneigia, kad sutarties nutraukimas buvo realus. Teismas pažymi, kad sutartiniuose santykiuose galimos situacijos, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga vykdyti sutartį ir tuomet tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykto tinkamai. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 3 dalis specialiai reglamentuoja sutarties nutraukimo galimybę, kai ji nutraukiama dėl tos priežasties, kad praleistas sutarties įvykdymo terminas. Tokiais atvejais nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra nustatyta.

Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuose sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t.y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Todėl ir aplinkybės, kad UAB „Darbas Europoje“ neišrašė sąskaitų-faktūrų, neatleidžia UAB „Cleanex“ pareigos tinkamai vykdyti darbuotojų nuomos sutartį ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad egzistuoja UAB „Cleanex“  pareiga sumokėti  ieškovui už darbuotojų nuomos paslaugas ( 2014 m. spalio mėnesį - 13 709,11 Eur už 5 139 valandų 30 min.(( 9 072 valandų 30 min. – 3 933) x 9,21 =47 334,80 Lt arba 13 709,11 Eur); už lapkričio mėnesį -  14 614,69 Eur už 5479 valandų (5479 vai. x 9,21 = 50 461,59 Lt arba 14 614,69 Eur); gruodžio mėnesį 16 Eur ( už 6 valandas (6 valandos  x 9,21 = 55,26 Lt arba 16 Eur). Bendrai iš atsakovo BUAB „Cleanex“ priteisiama 28 693,99 Eur (354,19 +13 709,11 + 14 614,69 + 16) skola ( CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo BUAB „Cleanex“ 10 444,61 Eur dydžio delspinigių (0,2 /100x28 693,99 x 182 dienos).

Teismas pažymi, kad už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą, pažeidusiai sutartį šalai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis).  Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sutarties 3.4 p. numatė, jog pasibaigus sutartyje ir jos prieduose nustatytiems atsiskaitymo terminams, užsakovas moka vykdytojui 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo nesumokėtos sumos ar jos dalies.

            Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tačiau įstatymas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia teisę kontroliuoti netesybas: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d.; 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

           Dėl sutartinių netesybų dydžio kiekvienu atveju yra sprendžiama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes; priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013). Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama tokius kriterijus kaip šalių sutartinių santykių pobūdis, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai), kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, sutarties šalių interesų pusiausvyra, bankų mokamų palūkanų dydis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3 K-3-153-916/2016).

             Nagrinėjamu atveju atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl siekiant užtikrinti tiek šalių, tiek bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų pusiausvyrą,  taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, prašomas priteisti delspinigių dydis sumažinamas iki 0,02 proc. Taigi priteisiama delspinigių suma – 1 032,98 Eur dydžio delspinigių (0,02 /100 x 28 693,99 x 180 dienos).

            Dėl įmonės akcininkų atsakomybės pagrindų

           Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: a) vadovo atsakomybė įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; b) akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d. už bankroto bylos neinicijavimą laiku; c) vadovo ir akcininkų atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kreditoriui tuo atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

          CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

             Ieškovas reikalavimą subsidiariai priteisti iš juridinio asmens dalyvių žalą, grindžia tuo, kad UAB „Moleka“ tapus UAB „Darbas Europoje“ akcininke ir perėmus bendrovės valdymą, būdama susijusi su BUAB „Cleanex, nesiėmė jokių tinkamų priemonių užtikrinti minėtos bendrovės valdymą, laikinai einančios pareigas direktorės kontrolę dėl tinkamų sąskaitų dydžių ir apmokėjimų už paslaugas atlikti (ko pasekmėje nebuvo UAB „Darbas Europoje“ išrašytos sąskaitos – faktūros už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, nebuvo tinkamai apskaičiuoti įkainiai, dėl ko bendrovė patyrė žalą – neteko 28 693,99 Eur pajamų, taip pat jai nėra atlyginti delspinigiai).

Prašydamas priteisti iš UAB „Cleanex“ akcininkų L. K. ir S. M. žalą, nurodo, kad atsakovai nesiėmė veiksmų priimti sprendimus akcininkų susirinkimuose, neužtikrino UAB „Cleanex“ veikos kontrolės, taip pat nesiėmė veiksmų,kurių pagrindu būtų užkirstas kelias perkelti įmonės veiklą susijusiai bendrovei „Jutarė“.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003).

           Nagrinėjau atveju ieškovė atsakovų veiksmų neteisėtumą siejo su bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nedaryti žalos kitiems asmenims (šiuo atveju ieškovei, jos kreditoriams) pažeidimu. Be to, ieškovės reikalavimai atsakovams, kaip įmonės akcininkams, kildinama iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygas pagal juridinio asmens prievoles. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition” v. S. B. ir kt.,  bylos Nr. 3K-3-124/2004). Nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarąją atsakomybę.

              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės (UAB „Darbas Europoje“, UAB „Moleka“, UAB „Cleanex“, UAB „Jutarė“) buvo susijusios tiek valdymo organais, tiek ir akcininkais. UAB „Cleanex“ akcininkas L. K. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo UAB „Moleka“. UAB „Jutarė“ direktorius V. M., kuris buvo ir UAB „Moleka“ akcininkas. Pažymėtina, kad V. M. yra S. M. (UAB „Cleanex“ akcininkė) sutuoktinis bei J. Č. pusbrolis. UAB „Jutarė“ akcininkais skirtingais laikotarpiais buvo UAB „Moleka“( nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d) ir J. Č. ( nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. birželio 19 d.), kuri anksčiau ( iki 2014 m. liepos 24 d. dirbo UAB „Darbas Europoje“ ir buvo šios bendrovės akcininkė, taip pat G. J. sutuoktinė. Pažymėtina, kad G. J. (laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. ) buvo UAB Cleanex“ direktorius.

             Minėtos bendrovės vykdė tą pačią veiklą, susijusią su patalpų valymu ir teritorijų priežiūra. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Darbas Europoje“ (civilinė byla Nr. B2-6426-560/2014). Teismas, iškėlęs bankroto bylą, konstatavo, kad UAB „Darbas Europoje“ pagal 2013 m. turto balanso duomenimis bendrovės turtą sudarė 114 307 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – net 239 114 Lt. Taip pat 2014 m. lapkričio 18 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas balanso parengimo dienai sudarė tik 26 672 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – net 220 012 Lt. Iš 2014 m. lapkričio 18 d. balanso duomenų seka, kad atsakovo turtą sudaro tik trumpalaikis turtas – iš esmės tik per vienerius metus gautinos sumos, o jokio ilgalaikio turto įmonė neturi. 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2013 m. atsakovas patyrė 125 729 Lt nuostolio, o 2014 m. – 68 533 Lt nuostolio.

            Taigi nustatyti duomenys apie UAB „Darbas Europoje“ įsipareigojimų dydį  bei turimo turto vertę patvirtina, kad jau 2013 metais minėta bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. devyniasdešimt aštuoni asmenys nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir atitinkamai sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“. Teismo posėdžio metu liudytoja V. A., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. atlikusi UAB „Darbas Europoje“ direktorės pareigas, patvirtino aplinkybes dėl darbuotojų perėjimo dirbti ginčui aktualiu laikotarpiu iš UAB „Darbas Europoje“ į UAB „Cleanex“. Liudytoja taip pat parodė, kad ji tik formaliai atliko UAB „Darbas Europoje“ direktorės pareigas, faktiškai šiai bendrovei skirtingais laikotarpiais vadovavo UAB „Cleanex“ direktorius G. J. ir L. J. (J.). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. UAB „Cleanex“ direktoriaus pareigas atliko  laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. lapŠkričio 4 d., L. J. paskirta UAB „Cleanex“ vadove nuo 2014 m. lapkričio 4 d. Teismo vertinimu šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad buvo taikomos nesąžiningos verslo schemos, perkeliant įmonės veiklą į naujai įsteigtas bendroves, kurių tikslas- kurių tikslas - išvengti prievolių. Pažymėtina, kad tokios veiklos schemos buvo taikomos ne vieną kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A556-141/2012, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis Nr.A442-724/2013).      

            LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Cleanex“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-4414-562/2016). Teismas nustatė, kad pradelsti atsakovo įsiskolinimai kreditoriams sudarė daugiau nei pusę įmonės turto, todėl UAB „Cleanex“ atitiko nemokios įmonės statusą ir šiuo pagrindu jai buvo iškelta bankroto byla. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. mėnesio keturiasdešimt keturi asmenys nutraukė darbo sutartis su UAB „Cleanex‘ ir atitinkamai sudarė darbo sutartis su UAB „Jutarė“. Pažymėtina, kad tiek UAB „Cleanex“, tiek ir UAB „Jutarė“ ta pati buveinės vieta (Ukmergės g.369A, Vilnius).

          Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo tikslingai siekiama, perkeliant įmonės aktyvus į naujai įsteigtas bendroves, išvengti tenkančių prievolių kreditoriams, ir tai negalėjo būti daroma be akcininkų, nagrinėjamu atveju UAB „Moleka“, L. K. ir S. M. žinios. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos dėl tyčinio bankroto požymių. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys ( ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

           Bylos duomenimis nustatyta, kad nors ir UAB „Darbas Europoje“ teikė nuomos paslaugas atsakovui (UAB „Cleanex“), tačiau nebuvo išrašytos sąskaitos – faktūros bei atlikti mokėjimai už minėtas paslaugas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovai nesiėmė tinkamų priemonių užtikrinti bendrovių valdymą – pagrįsti. Tuo labiau, kad UAB „Darbas Europoje“ faktiškai vadovo funkcijas atliko UAB „Cleanex“ valdymo organai. Vertinama situacija patvirtina atsakovų veiksmų bendrumą, nukreiptą išvengti prievolių bei lėmusių bendrovių (tiek UAB „Darbas Europoje“, tiek ir UAB „Cleanex“) nemokumą. Taigi UAB „Darbas Europoje“ akcininkė UAB „Moleka“ bei UAB „Cleanex“ akcininkai L. K. ir S. M. atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių juridiniai asmenys tapo nemokūs. Nagrinėjamu atveju tarp nesąžiningų veiksmų ir atsiradusios įmonei žalos (nemokumo ir negalėjimo įvykdyti prievolių)  yra priežastinis ryšys, o nesąžiningų veiksmų nustatymas yra  pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviams subsidiariąją atsakomybę (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

          Subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius (nagrinėjamu atveju bankroto administratorius) gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas bei, minėta, nustačius subsidiariosios atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį pagrindą. Nagrinėjamoje byloje svarbus faktas, kad UAB „Cleanex“ yra iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad įmonės turtą 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 84 183 Eur: ilgalaikis turtas 1 084 Eur sumai,  trumpalaikis turtas 83 099 Eur sumai, iš kurių 3 881 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 74 343 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 4 875 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Teismo posėdžio metu BUAB „Cleanex“ bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojanti bendrovė turi apie 600 -700 Eur turto ir apie 7 400 Eur piniginių lėšų. Tai reiškia, kad BUAB „Cleanex“ neturės galimybės įvykdyti prievolę ieškovui. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina subsidiariosios atsakomybės taikymo pagrindą atsakovų UAB „Moleka“, L. K. ir S. M. atžvilgiu.

           Dėl procesinių palūkanų priteisimo

           Ieškovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovų 8,40 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo minimas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas suteikia teisę ieškovui prašyti didesnių nei CK 6.210 straipsnyje nustatytų procesinių palūkanų, tačiau nagrinėjam atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, dalis atsakovų yra fiziniai asmenys, teismas nemato pagrindo taikyti didesnes procesines palūkanas, nei nustato CK 6.210 straipsnis, todėl teismas priteisia 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ naudai             28 693,99 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt trys Eur 99 ct) skolą,          1 032,98 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt du Eur 98 ct) delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (iš viso 29 726,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ ir subsidiariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Moleka“, L. K. ir S. M..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Rosita Patackienė