Administracinė byla Nr. N – 062 – 690 – 09
Procesinio sprendimo kategorija – 39.2.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimo T. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu T. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 2000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
II.
T. Č. apeliaciniame skunde nesutinkama su rajono apylinkės teismo nutarimu ir teigiama, kad jis buvo nubaustas per griežtai. Todėl prašoma pakeisti rajono apylinkės teismo nutarimą ir, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Marijampolės policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, nes nesutinkama su apelianto argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
T. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamuoju nutarimu jis, T. Č., nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens T. Č. kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, jog šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių T. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
T. Č. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytojo administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ji buvo tinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimą T. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, jo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius