Teikimas Nr. T-9-564/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07641-2015-9

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1.  

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 14 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. RV-20-9027 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turės gyvenamąją vietą  Darbinė motyvacija teigiama, Marijampolės kalėjime gauta ir pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini)dėl nuteistojo įdarbinimo pagalbiniu darbininku įmonėje. Ieškiniai yra padengti. Palaiko ryšius su seneliais, bendrauja su broliu, partnee. Duomenų ar kitų įrodymų apie smurtą šeimoje ar prieš partnerę nėra. Nuteistasis Komisijai pristatomas 6 kartą. Paskutinį kartą Komisijai pristatytas 2024-05-30. Komisija nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo šias resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones iki sekančio svarstymo: tęsti pataisą pagal individualų resocializacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Sėkmingas asmeninių finansų valdymas“ programoje. Nurodytu rekomendacijų įvykdymo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo resocializacijos priemonėse, numatytose jam sudarytame individualiame resocializacijos plane. Rekomendacijų įvykdymo laikotarpiu nėra fiksuota, kad nuteistasis būtų pažeidęs režimo reikalavimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu vertinta 7 kartus, paskutinį kartą – 2024-11-29, ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą svarstymui Komisijoje. Po paskutinio rizikos vertinimo, nuteistojo rizikos lygis sumažėjo nuo aukšto iki vidutinio.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad nuteistajam pagal OASys metodiką paskutinio vertinimo, atlikto 2024-11-29 metu, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymi, kad nuteistajam rizika vertinta 7 kartus, tačiau tik po paskutinio rizikos vertinimo ji sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, kas rodo, jog nuteistasis deda ne visas pastangas šią riziką mažinant ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam vis dar nustatyti 4 kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, juos nuteistasis savo teigiamu, motyvuotu bei tinkamu elgesiu turi ir gali sumažinti ar visai eliminuoti, kad nekiltų jokia pagrįsta abejonė, pakankama jo elgesio korekcija ir padaryta akivaizdžia pažanga. Anksčiau asmuo teistas 10 kartų, iš kurių 2 kartus teistas užsienio valstybėse. Daug kartų baustas administracine tvarka. Anksčiau buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nusikalto, nusikaltimai sunkėjo. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už itin sunkaus nusikaltimo padarymą – asmens gyvybės atėmimą. Nuteistasis šiuo metu dar neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 1 mėnesio ir 23 dienų (paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo) ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. B. drausminėmis nuobaudomis baustas 19 kartų, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau darytina išvada, jog nuteistojo elgesys negali būti vertinamas nepriekaištingai. Net būdamas prižiūrimas nesilaikė nustatytos tvarkos, taisyklių, sistemingai pažeidinėjo dienotvarkę. Daug kartų baustas administracine tvarka dėl nusižengimų padarytų apsvaigus nuo alkoholio, paskutinis nusikaltimas taip pat padarytas apsvaigus nuo alkoholio. 2022-04-20 nuteistasis buvo pervestas į asmenų, turinčių priklausomybių Reabilitacijos centrą, tačiau dėl sistemingų tvarkos pažeidinėjimų buvo perkeltas į kitą būrį. Nors nuteistasis kažkiek bandė spręsti su priklausomybe susijusias problemas (baigė įžanginę grupę), tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei didelės asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, su tuo susijusias pasekmes, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis jau galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Nutarimas netvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. B. teistas 2015-11-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 11 metų laisvės atėmimo bausme. 2016-03-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2015-11-04 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2015-08-07 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015-02-06, bausmės pabaiga – 2026-02-04. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnesis 23 dienos.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistasis Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas 7 kartus, užsienyje – 2 kartus. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės, net ir laisvės atėmimo, įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis nuolat sistemingai vykdė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis net 19 kartų yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – paskutinė nuobauda skirta 2022-02-17, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo elgesio ir požiūrio į taikomą nustatytą tvarką pasikeitimu.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis nurodęs, kad didžiausią neigiamą įtaką darė gyvenimo būdo pasirinkimas: alkoholio vartojimas, vagystės. Nuteistasis, būdamas laisvėje, dalyvavo asocialioje veikloje. Paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra esminė nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimo priežastis. 2022-04-20 nuteistasis buvo pervestas į asmenų turinčių priklausomybių Reabilitacijos centrą (nuteistojo prašymu baigus įžanginę grupę), tačiau 2022-12-21 dėl sistemingo Reabilitacijos centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimo nuteistasis buvo perkeltas į kitą būrį. Bausmės atlikimo metu dalyvavo keliose resocializacijos priemonėse, skirtose asmenims susiduriantiems su piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemomis. Nuteistasis būdamas struktūrizuotoje aplinkoje ir prižiūrimas geba valdyti šį kriminogeninį veiksnį, tačiau būdamas laisvėje negebėjo jo kontroliuoti. Nuo nuteistojo gebėjimo spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą laisvėje galimai priklausys ir jo nusikalstamo elgesio pasireiškimas ateityje. Išėjus iš struktūruotos aplinkos negalima atmesti rizikos įsitraukti į priklausomybę, kuri lėmė nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nors nuteistasis ir supranta, kad jis turi tam tikrų neigiamų savybių bei trūkumų, tačiau iš dalies trūksta savianalizės įgūdžių, negeba jų identifikuoti, paviršutiniškai vertina savo netinkamus elgesio niuansus.

Vertinant nuteistojo kriminalinį elgesį pastebima, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra susiję su apgalvotais tiesioginiais veiksmais, turint priežastį, pasidavimu aplinkos stimuliacijai, neapgalvojant elgesio savo pasekmių („nusikaltimus dariau, kad papulčiau į pataisos namus ir nereikėtų gyventi su girtaujančiais tėvais“). Nuteistasis neneigia, kad agresyvus ar impulsyvus elgesys jam yra būdingas tuomet, kai jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Šie faktai liudija apie nuteistajam būdingą impulsyvumą bei nepakankamą gebėjimą kontroliuoti save ir įvertinti tolimesnes savo elgesio pasekmes. Taip pat galima įžvelgti ir nuteistajam būdingą tam tikrą kontroliuojantį - agresyvų elgesį, kuris pasireiškė svetimo turto grobimu, administracinės teisės pažeidimais, nužudymu. Analizuojant problemų sprendimo įgūdžius, matoma, jog kilus psichologinio pobūdžio problemoms, asmuo vartodavo alkoholį, orientuodamasis į trumpalaikes teigiamas pasekmes, kartojant tas pačias elgesio klaidas ir vengdamas spręsti problemas teisėtais būdais. Nuteistasis linkęs būti gynybiškas, minimizuojant nusikaltimą, kas rodo, jog egzistuoja tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bandant pateisinanti savo elgesį. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, nuteistasis deklaruoja, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, sutinka su įstatymų ir apribojimų svarba, tačiau neapgalvodamas savo elgesio pasekmių praeityje elgėsi netinkamai visuomenės vertybių požiūriu. Teismo nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. 

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, tačiau vis tiek išlieka vidutinė, kas kelia pagrįstas abejones, nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu. Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikaltimai sunkėja; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. gruodžio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9027 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                        Audronė Šiupšinskaitė