Civilinė byla Nr. e2-9070-545/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04673-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;
2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14;
3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 09 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, atstovei M. V.,
atsakovės UAB „City Service Engineering“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Dubovskienei
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, ieškinį atsakovei UAB „City Service Engineering“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas,-
n u s t a t ė :
ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į. k. 304080146, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „City Service Engineering“ 16 046,22 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3, dok-4662).
Ieškinyje (b.l.1-3, dok-4662) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2021-09-29 d. „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB\, ir UAB „Sirin Development“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausti statiniai ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas).
2022-04-01 UAB „City Service Engineering“ ir UAB „LT Logic“ sudarė Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutartimi Sutarties šalys susitarė, kad atsakovė teiks Objekto priežiūros paslaugas, užtikrinančias Objekto nepertraukiamą funkcionavimą.
2022-07-19 įvyko įvykis, kurio metu, susidėvėjus ir užstrigus mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui buvo užlietos Objekto patalpos (toliau – Įvykis).
2023-01-19 ieškovė, sureguliavusi žalą Draudimo sutarties pagrindu, priėmė sprendimą išmokėti 16 046,22 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „LT Logic“.
CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-564/2012).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civ.ibyloje Nr. 3K-3-118-248/2016).
Įvykis įvyko dėl susidėvėjusios vandens siurblio relės užstrigimo. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis už šio įrenginio priežiūrą Sutarties galiojimo metu buvo atsakinga atsakovė.
Atsakovė Sutartimi įsipareigojo užtikrinti Objekto, jame įrengtų inžinerinių sistemų nepertraukiamą funkcionavimą. Ginčo įvykis įvyko atsakovei neįvykdžius nurodytos pareigos bei netinkamai vykdžius Sutarties priedo Nr. 3 16.2 p. nurodytą paslaugą - netinkamai prižiūrėjus Objekto siurblių valdymo automatiką (relę).
Paties atsakovės sudarytame 2022-07-21 defektavimo akte nurodyta, kad siurblio relė užstrigo dėl jos susidėvėjimo. Darytina išvada, kad toks relės užsikirtimas yra ilgalaikio jos naudojimo pasekmė, taigi, įvykis įvyko ne dėl netikėto/negalimo numatyti įrenginio gedimo. Relė užstrigo dėl per ilgo jos naudojimo/dėvėjimo.
Be to, Sutartimi jos šalys susitarė ne tik dėl konkrečių paslaugų atlikimo, bet ir šių paslaugų atlikimo rezultato. Atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad Objektas ir jame įrengta inžinerinė įranga funkcionuos nepertraukiamai. Ieškovės nuomone, Sutartimi sutartas atsakovės teiktų paslaugų rezultatas nebuvo pasiektas. Sutriko tiek Objekto inžinerinės sistemos darbas, tiek buvo apgadintas apdraustas nekilnojamasis turtas.
Sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo atsakyti dėl Objekto sugriuvimo ir/ar kitokių jo trūkumų kaip statinio valdytojas pagal CK 6.266 str. (Sutarties 10.1 p.), taigi nagrinėjamu atveju atsakovei kyla ir CK numatyta griežtoji atsakomybė.
CK 6.256 str. 3 d. nurodyta, jog jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Sutartimi atsakovė patvirtino esantis pastatų (statinių) priežiūros profesionalas. Atitinkamai, tokiam asmeniui keliami didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai.
Atsakovei, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinoma informacija apie relės tarnavimo/susidėvėjimo laiką, poreikis, atsižvelgiant į šio įrenginio dėvėjimosi laiką, įrenginį pakeisti nauju. Atsakovei tinkamai neveikiant - tinkamai ir laiku nenustačius relės susidėvėjimo, nebuvo užtikrintas tinkamas Objekto ir jame esančios įrangos veikimas ir buvo padaryta žala apdraustam Objektui.
CK 6.249 str. 1 d. įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Sutarties 10.1 p. atsakovė įsipareigojo atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo Sutarties vykdymo.
Ieškovė (draudikas) atlygino tiesioginę įvykio metu padarytą žalą (nuostolius). Įvykio metu buvo padaryta 19 046,22 Eur žala:
- 130,00 Eur relės ir vožtuvo keitimo darbai;
- 2316,72 Eur avarijos likvidavimo darbai;
- 1111,50 Eur papildomi avarijos likvidavimo darbai;
- 600,00 Eur patalpų valymo po užliejimo darbai;
- 876,00 Eur priešgaisrinės sistemos tvarkymo darbai;
- 14012,00 Eur apgadintų patalpų atstatymo darbai.
Ieškovė draudimo išmoką –16 046,22 Eur, išmokėjo iš nuostolio sumos išskaitęs draudimo sutartyje numatytą 3 000,00 Eur besąlyginę išskaitą.
CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Atsakovas buvo įsipareigojęs prižiūrėti vandens siurblio valdymo automatikos įrenginius bei garantuoti nepertraukiamą jų veikimą.
Žala kilo dėl susidėvėjimo užstrigus siurblio valdymo automatikos įrenginiui (relei), t.y. atsakovė tinkamai nesuteikė paslaugų, sulygtų Sutartimi – laiku nepastebėjo įrenginio susidėvėjimo ir šiam dėl susivedėjimo užstrigus, buvo sukelta žala – užlietas ieškovės apdraustas turtas.
Atsakovei tinkamai vykdant įsipareigojimus, laiku nustačius įrenginio susidėvėjimą, būtų užkirstas kelias žalos kilimui.
CK 6.248 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama.
Atsakovė UAB „City Service Engineering“, į. k. 304605423, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas-605 Eur (484+121 Eur) advokato padėjėjos išlaidų (b.l.7-10, dok-82078; b.l. 29, dok-147188; dok-149686).
Atsiliepime (b.l.7-10, dok-82078) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, bei nenustatė įvykio kaltininko.
Pagal draudimo įstatymo 96 str. 2 d., draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Atsakovės nuomone, ieškovė išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją, o draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
Ieškovė tinkamai ir visapusiškai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. To nepadarius ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė, minėta, preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko įvykis, o įvykio metu atsakovė buvo Objekto prižiūrėtojas, pagal Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikia įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad Objekto prižiūrėtojas teisės aktų ir/ar Sutartyje numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
Būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymo reikalavimus ir/ar Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė privalo įrodyti kaip konkrečiai atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas/įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Darytina išvada, kad ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Vadovaujantis CK 6.248 str. 3 d. nuostata, - asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad vien Objekto inžinerinės įrangos priežiūros faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Būtina nustatyti atsakovės kaltę, nes vadovaujantis CK 6.266 str., kuris numato, kad atsakomybė be kaltės negalima, ieškovė nepateikia pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovės kaltė dėl kilusios žalos.
Iš ieškinyje esančių duomenų neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai, ar neveikimas, sąlygojo kilusią žalą. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsakovė pasirėmė teismų praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, kurioje nurodyta, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus/prižiūrėtojo pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutarttis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-563- 687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pastato administratorius/prižiūrėtojas neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininko sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Pagal Sutartį atsakovė, prieš pradėdamas teikti konkrečias paslaugas, privalo su atsakingu asmeniu suderinti konkrečios paslaugos teikimui naudotinas medžiagas, darbų apimtis, bei gauti atsakingo asmens pritarimą konkrečių darbų atlikimui. Atsakovė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Atsakovė, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šiems planams turi būti pritarta.
Atsakovės nuomone, nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 str. nuostatas „griežtąją atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės.
Ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad atsakovė, sudariusi Sutartį privalėjo teiks Objekto priežiūros paslaugas, užtikrinančias Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir kad atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga už įvykio metu užlietas Objekto patalpas ir tos avarijos pasekoje atsiradusią žalą.
Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei buvo pavesta prižiūrėti Objektą, juo rūpintis, todėl atsakovei tenka pareiga atsakyti dėl apdraustame Objekte kilusio įvykio ir žalos kompensavimo subrogacijos tvarka, nes tokios atsakovui tenkančios Objekto priežiūros pareigos ji neįvykdė.
Atsakovės teigimu, ji, kaip prižiūrėtojas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti.
Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t.y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Vien ta aplinkybė, kad užstrigus mechaninei vandens siurblio slėgio relei ir per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui 2022-07-20 buvo užlietos Objekto patalpos, nepatvirtina, kad atsakovė iki įvykio netinkamai prižiūrėjo įrangą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pagal įrangos būklę iki vandens iš jo pratekėjimo būtų buvęs pagrindas spręsti, jog vandens siurblio slėgio relei būtų reikalingas remontas (atnaujinimas). Objekto savininkas ir/ar kiti tretieji asmenys jokių pretenzijų atsakovei dėl vandens siurblio netinkamo įrengimo ar jo būklės nėra pareiškę.
Svarbu įvertinti ir tai, kad kai 2022-07-19 atsakovė gavo iškvietimą, kad veržiasi vanduo iš šulinio (duomenys neskelbtini) - atsakovės darbuotojams atvykus į vietą, vanduo buvo išsiurbtas, rasta vandens veržimose iš šulinio priežastis - vanduo veržėsi per vamzdžio ir sklendės sujungimą (išsinėręs vamzdis). Buvo iškviesti atsakovės rangovai, kurie atstatė vamzdžius. Kad besiveržiantis vanduo, atliekant remonto darbus, nepratekėtų, buvo užsuktos (duomenys neskelbtini)objekte esančios vandens padavimo sklendės. Taip pat, kol buvo vykdomas vandens išsiurbimas, buvo atjungtas vandens padavimas iš (duomenys neskelbtini) kurios aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pastatus. Lokalizavus avariją - vanduo buvo paleistas kitiems pastatams išskyrus (duomenys neskelbtini). Vandens tiekimas buvo atstatytas 2022-07-19 d. 18:00 val. Po hidroforo įjungimo atsakovės darbuotojas patikrino sistemos veikimą, gedimų nebuvo nustatyta, nes slėgis sistemoje neviršijo darbinių parametrų, siurblys išsijungdavo, pasiekus nustatytą 6 bar. darbinį slėgį. Atsakovė, būdama Objekto prižiūrėtoju, tinkamai ir laiku reagavo į įvykį ir atliko visus reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti.
Vandens veržimasis iš šulinio buvo vienkartinis, t.y. įvyko tik 2022-07-19, priežastis buvo identifikuota, avarija lokalizuota. Taip pat, prieš vandens veržimasi iš šulinio, 2022-07-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta, kad 2022-07-01 atlikus pastatų ir statinių prevencinę priežiūrą, nebuvo nustatyta pažeidimų/defektų. Tai patvirtina, kad atsakovė nuolat ir periodiškai tikrino bei vykdė Objekto ir Objekte esančios įrangos techninę priežiūrą.
2022-07-20 06:57 val. buvo gautas pranešimas, kad vandeniu užpiltos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpų užpylimas užfiksuotas tik po keliolikos valandų nuo pastarojo atsakovės apsilankymo Objekte. Atsakovė reagavo nedelsiant, rado avarijos priežastį. Patalpų užpylimas per apsauginį vožtuvą (duomenys neskelbtini) dujinėje katilinėje įvyko dėl padidėjusio slėgio, kurį lėmė slėgio relės gedimas. Patalpų užpylimas buvo užfiksuotas tik po keliolikos valandų, t.y. 2022-08- 20 d. 06:57 val.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad 2022-07-20 siurblio slėgio relės gedimo pastebėti buvo neįmanoma, taip pat patalpų užpylimas per apsauginį vožtuvą (duomenys neskelbtini) dujinėje katilinėje dėl padidėjusio slėgio, kurį lėmė slėgio relės gedimas, užfiksuotas tik po keliolikos valandų: 2022-08- 20d. 06:57 val. Atsakovė į (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta 2022-07-19 dėl šulinyje priešais pastatą besiveržiančio ir pratekančio vandens per vamzdžio ir sklendęs sujungimą. Dėl to darytina išvada, kad slėgio relė sugedo vėliau ir to nebuvo galima numatyti.
Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovai būtų tikrinę vandens išsiliejimo židinį. Ieškovė neatliko ginčo įvykio aplinkybių tyrimo tinkamai, suabsoliutino turimą informaciją ir tik ja apsiribojo, pats nerinko reikšmingos informacijos, jos netikrino, todėl negalėjo ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti. Tai nesudaro pagrindo perkelti atsakomybę atsakovei.
Nagrinėjamu atveju, taikant atsakovei, kaip Objekto prižiūrėtojai, civilinę atsakomybę, susidarytų situacija, kurioje atsakovė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias Objekto technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas. Tai reikštų, jog atsakovei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai, o atsakomybė atsirastų nepaisant Sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo. Taigi, iš esmės atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Objekto priežiūros pareigas atsakovė vykdė ir vykdo rūpestingai, tačiau negalėjo sukontroliuoti, įtakoti ar pastebėti galinčio atsirasti relės gedimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad įvykio nesąlygojo atsakovės veiksmai ar neveikimas (netinkamas pareigų vykdymas). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 str.). Atsakovė negali būti atsakinga dėl padarytos žalos, todėl ieškinys atsimestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, manytina, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.
Pagal draudimo įstatymo 96 str. 2 d., draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi draudikas įpareigojamas veikti taip, kad visos žalos nustatymo procedūros ir įvykio tyrimo eiga būtų atliekama dedant maksimalias pastangas, laikantis didžiausio rūpestingumo bei atidumo standartų.
Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ji tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Taip pat, ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis Objekto bei įrangos nusidėvėjimu ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 rugsėjo 19 d. civ.byloje Nr. 3K-3-763/2001).
Atsakovė daro išvadą, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
Atsakovės nuomone, nei paties žalos atsiradimo fakto ieškovė nėra įrodžiusi, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla ieškovei, todėl būtent ieškovė, prašydama atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė ieškovė atkurdamas draudėjo turtą po įvykio. Taigi pagrįstai galima teigti, kad ieškovei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei šalių pateiktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad ieškovės pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsakovės nuomone, ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės neva patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Priešingas vertinimas pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas j.a. k. 302912288, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, visiškai palaiko atsakovės poziciją (b.l.21, dok-110809).
Ieškinys tenkintinas visiškai
Kaip nustatyta byloje ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, 2021-09-29 d. „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, ir UAB „Sirin Development“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią nuo 2021-10-01 iki 2023-10-01 d. nuo visų rizikų, gaisro ir gamtinių jėgų, finansinių nuostolių buvo apdrausti statiniai ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) Sutarties šalys susitarė dėl 3000 Eur išskaitos (frančizės).
Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2022-04-01 d. UAB „City Service Engineering“ ir UAB „LT Logic“ sudarė Objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti Objekto priežiūros pas
laugas, užtikrinančias jo nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų su statinių priežiūra susijusių pareigų vykdymą.
2022-07-19 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui buvo užlietos Objekto patalpos.
2023-01-19 ieškovė (draudikas) priėmė sprendimą išmokėti 16 046,22 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „LT Logic“ (draudėjas).
Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovė nurodė, kad nėra visų civilinių atsakomybės sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti, be to, ieškovė neatliko draudikui priskirtos pareigos tirti įvykio aplinkybes.
Teisinis bylos įvertinimas
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Teismas, svarstydamas ieškovės reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Teismas svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.
CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).
Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).
Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (LAT 2020-12-16 nutartis civ.bylojeNr. e3K-3-344-701/2020 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus
aplinkybė, kad atsakovė netinkamai atliko jai įstatymu ir norminiais aktais priskirtas pareigas, dėl ko ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas, kas yra atsakingas už 19046,22 Eur žalos padarymą Objektui.
Kaip nustatyta byloje, 2022-04-01 d. UAB „City Service Engineering“ (Vykdytojas) ir UAB „LT Logic“ (Užsakovas) sudarė Objekto (Logistikos parkas (LT Logic), esantis (duomenys neskelbtini) priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti Objekto (kas sudaro visi Sutarties Priede Nr. 1 nurodyti statiniai, įskaitant visas jų konstrukcijas ir visus inžinerinius, komunalinius ir sanitarinius statinius, ir visi kiti minėtame priede nenurodyti statiniai, kiek jie funkciškai yra susiję su Objektu ir/ar skirti / reikalingi Objekto tinkamam funkcionavimui, taip pat įrenginiai) priežiūros paslaugas, užtikrinančias jo nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų su statinių priežiūra susijusių pareigų vykdymą.
Sutarties šalys sutarė ir dėl Sutartyje vartojamų sąvokų:
Įrenginiai: visi Sutarties Priede Nr. 1 nurodyti Objekto inžineriniai, komunaliniai ir sanitariniai įrenginiai, sistemos, tinklai, mechanizmai, įrengimai bei prietaisai, įskaitant, bet neapsiribojant vidaus ir išorės įrenginiais, sistemomis, tinklais, mechanizmais, įrengimais bei prietaisais, taip pat visi kiti Objekto įrenginiai, sistemos, tinklai, mechanizmai, įrengimai bei prietaisai, kiek jie funkciškai yra susiję su Objektu ir/ar skirti / reikalingi Objekto tinkamam funkcionavimui. Šiame punkte vartojamos sąvokos suprantamos ir aiškinamos sutinkamai su galiojančiais ir taikomais teisės aktais, įskaitant, bet neapsiribojant LR Statybos įstatymo, LR Energetikos įstatymo, statybos techninių reglamentų nuostatomis;
Paslaugos: visos Objekto priežiūros paslaugos, užtikrinančios Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugas, kurios yra nurodytos šios Sutarties Prieduose Nr. 2 ir 3, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus, kai už tam tikros Objekto priežiūros paslaugos teikimą Vykdytojas nėra atsakingas ir/arba kai pagal atsakomybės ribų aktus (Sutarties Priedas Nr. 8) už Paslaugų teikimą konkrečioje Objekto dalyje Vykdytojas nėra atsakingas;
Papildomos paslaugos: tokios paslaugos, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugas, išvardintas Sutarties Priede Nr. 4, kurios neįeina į Paslaugų apimtį ir yra papildomai užsakomos Atsakingo asmens, su sąlyga, kad prieš tokių paslaugų atlikimo pradžią Šalys susitaria dėl tokių paslaugų atlikimo, paslaugų kainos ir kitų šių paslaugų teikimo sąlygų, išskyrus Sutartyje aiškiai numatytas išimtis;
Priemonės: Prietaisai, įranga, įrankiai, įrenginiai, technika, taip pat visos kitos priemonės, reikalingos Paslaugoms ir/ar Papildomoms paslaugoms teikti. Visi Vykdytojo pagal šią Sutartį naudojami prietaisai, įranga, įrankiai, įrenginiai, technika, taip pat visos kitos priemonės privalo atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus; Prietaisai, įranga, įrankiai, įrenginiai, technika, taip pat visos kitos priemonės, reikalingos Paslaugoms ir/ar Papildomoms paslaugoms teikti. Visi Vykdytojo pagal šią Sutartį naudojami prietaisai, įranga, įrankiai, įrenginiai, technika, taip pat visos kitos priemonės privalo atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus;
Medžiagos: konkrečių Paslaugų ir/ar Papildomų paslaugų teikimui naudojamos Objekto ir/ar Įrenginių detalės, kitos jų sudėtinės dalys ir medžiagos, išskyrus Priemones;
Atsakingas asmuo: Užsakovo paskirtas atstovas, turintis teisę duoti Vykdytojui privalomus nurodymus, susijusius su Paslaugų ir Papildomų paslaugų teikimu, dalyvauti teikiant Paslaugas ir Papildomas paslaugas, susipažinti su visais Vykdytojo, teikiant Paslaugas ir/ar Papildomas paslaugas, atliktais veiksmais / darbais bei informacija, o taip pat atlikti visus kitus teisėtus veiksmus bei priimti sprendimus, būtinus / susijusius / reikalingus šios Sutarties tinkamam vykdymui bei vykdyti kitus šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakingas asmuo ir jo kontaktai nurodami šios Sutarties 0 punkte, o Atsakingo asmens ir/ar jo kontaktų pakeitimo atveju – rašytiniame Užsakovo pranešime;
Avarija: Objekto ir/ar Įrenginių ir/ar jų sudedamųjų dalių, avarija, bet koks sutrikimas taip pat bet kokios su Objektu susijusios aplinkybės, kurios kelia pavojų ir/arba daro žalą žmonėms, aplinkai ar bet kokiam Užsakovo ir/ar trečiųjų asmenų turtui;
Avarijos lokalizavimas: visi veiksmai, atliekami esant Objekto ir/ar Įrenginių ir/ar jų sudedamųjų dalių Avarijai, siekiant sustabdyti Avarijos ir jos sukeliamų padarinių plitimą, maksimaliai apsaugojant žmones ir aplinką, Objektą, Įrenginius ir/ar jų sudedamąsias dalis ir visą kitą Užsakovo bei trečiųjų asmenų turtą. Avarijos lokalizavimo veiksmai privalo būti atliekami, remiantis terminais, nurodytais šioje Sutartyje;
Avarijos likvidavimas: visi veiksmai, pradedami iš karto po Avarijos lokalizavimo, siekiant iš dalies arba visiškai pašalinti Avarijos sukeltus padarinius, įskaitant, bet neapsiribojant Objekto, Įrenginių arba jų sudedamųjų dalių būklės, techninių parametrų, funkcionavimo / darbo režimų atkūrimu į iki Avarijos buvusią padėtį, o jeigu to padaryti dėl objektyvių priežasčių neįmanoma – į tokią būklę, kad juos būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti ir jais naudoti.
Šios Sutarties 1.1. p. Vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja savo jėgomis bei savo Priemonėmis laiku, kokybiškai ir profesionaliai Užsakovui (UAB „LT Logic“) teikti Paslaugas ir Papildomas paslaugas, o Užsakovas įsipareigoja už suteiktas šios Sutarties sąlygas atitinkančias Paslaugas ir Papildomas paslaugas mokėti Vykdytojui Sutartyje numatytą atlyginimą šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Šios sutarties 1.2. p. sutarties šalys sutarė, kad pasirašant šią Sutartį Vykdytojas, kaip šios srities profesionalas, pareiškia ir patvirtina, kad tinkamas ir kokybiškas Paslaugų teikimas šioje Sutartyje nustatyta tvarka užtikrins Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą. Vykdytojas įsipareigoja užtikrinti, kad Vykdytojo pagal šią Sutartį teikiamos Paslaugos užtikrintų nepertraukiamą Objekto funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų su statinių priežiūra susijusių pareigų vykdymą.
Šios sutarties 1.3. sutarties šalys sutarė, kad Vykdytojas įsipareigoja užtikrinti, kad Vykdytojo pagal šią Sutartį teikiamos Paslaugos ir Papildomos paslaugos atitiktų Užsakovo, šios Sutarties nuostatų ir teisės aktų tokioms paslaugoms keliamus reikalavimus.
Tokiu būdu, atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už Objekto priežiūros paslaugos, užtikrinančios Objekto nepertraukiamą funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą.
Kaip nustatyta byloje, galiojant 2022-04-01 d. priežiūros paslaugų teikimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-07-19 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui buvo užlietos Objekto patalpos dėl ko 2023-01-19 ieškovė (draudikas) išmokėjo 16 046,22 Eur draudimo išmoką naudos gavėjui UAB „LT Logic“ (draudėjas) 2021-09-29 d. įmonių turto draudimo sutarties (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu.
Atsakovė nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priskirtas Sutartimi pareigas vykdė tinkamai. Teismas nesutinka su atsakovės motyvais.
Taip, teismų praktikoje dėl panašių atvejų buvo išaiškinta dėl buto užliejimo, nustatant, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (LAT 2017-07-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, kad 2022-07-19 susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui buvo užlietos Objekto patalpos, draudėjui padaryta -19046,22 Eur žala, o atėmus 3000 Eur išskaitą (frančize) išmokėta -16046,22 Eur.
Atsakovė sutarties pagrindu yra pastato (Objekto) administratorius, todėl teismui turi būti pateikti įrodymai, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodinėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieškovui.
Teismo vertinimu, atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (laiku nepastebėjo ir nepakeitė susidėvėjusio vandens siurblio relės).
Kaip jau minėta, vandens siurblys yra priskirtinas prie įrenginių sąvokos, nurodytos sutartyje, t.y. atsakovas privalo aptarnauti visus Sutarties Priede Nr. 1 nurodytus Objekto inžinerinius, komunalinius ir sanitarinius įrenginius, sistemas, tinklus, mechanizmus, įrengimus bei prietaisus, įskaitant, bet neapsiribojant vidaus ir išorės įrenginiais, sistemomis, tinklais, mechanizmais, įrengimais bei prietaisais, taip pat visus kitus Objekto įrenginius, sistemas, tinklus, mechanizmus, įrengimus bei prietaisus, kiek jie funkciškai yra susiję su Objektu ir/ar skirti / reikalingi Objekto tinkamam funkcionavimui.
Kaip matyti iš Sutarties Priede Nr. 3 16.1-16.2 p. p. (skyriuje vandens Gręžiniai ir jų įranga) atsakovė įsipareigojo 1 kartą per mėnesį atlikti gręžinio ir jo siurblių nuolatinė priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą bei siurblių valdymo automatikos priežiūrą, reguliavimą, parametrų nustatymą.
2022-07-19 draudiminis įvykis, kurio metu susidėvėjus ir užstrigus pastato mechaninei vandens siurblio slėgio relei, per apsauginį vožtuvą pratekėjus vandeniui buvo užlietos Objekto patalpos, atitinka avarijos sąvoką, aptarta ginčo sutartyje, o būtent, tai yra Objekto ir/ar Įrenginių ir/ar jų sudedamųjų dalių, avarija, bet koks sutrikimas taip pat bet kokios su Objektu susijusios aplinkybės, kurios kelia pavojų ir/arba daro žalą žmonėms, aplinkai ar bet kokiam Užsakovo ir/ar trečiųjų asmenų turtui.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nurodytą avariją lokalizavo ir likvidavo, t.y. visiškai pašalino avarijos sukeltus padarinius, įskaitant, bet neapsiribojant Objekto, Įrenginių arba jų sudedamųjų dalių būklės, techninių parametrų, funkcionavimo / darbo režimų atkūrimu į iki Avarijos buvusią padėtį, pakeitė siurblio susidėvėjusią relę, kad vandens siurblį būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti ir naudoti.
Tačiau Sutarties 1.2 , 2 .4 p., priedo Nr. 3 16.1-16.2 p. p. nevykdymas yra atsakovės sutartinių pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), dėl kurių yra atsakovės kaltė, atsirado 19046,22 Eur žala bei yra priežastinis ryšys dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių jei nebūtų, neatsirastų ir žala.
Taip, Sutarties 2.4.p. taip pat numato, kad Vykdytojas Užsakovui Paslaugas pradeda teikti nuo Apžiūros akto, kuris laikytinas ir Objekto perdavimą Vykdytojui patvirtinančiu dokumentu, pateikimo Atsakingam asmeniui dienos. Vykdytojas įsipareigoja Užsakovui teikti Paslaugas, atitinkančias Užsakovo, Sutarties nuostatų ir teisės aktų Paslaugoms keliamus reikalavimus bei užtikrinančias nepertraukiamą Objekto funkcionavimą ir tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugas, išvardintas Sutarties Priede Nr. 2 ir 3, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus, kai už tam tikros Objekto priežiūros paslaugos teikimą Vykdytojas nėra atsakingas ir/arba kai pagal atsakomybės ribų aktus (Sutarties Priedas Nr. 8) už Paslaugų teikimą konkrečioje Objekto dalyje Vykdytojas nėra atsakingas. Šalys susitaria, kad visos paslaugos, nenurodytos Sutarties Prieduose Nr. 2 ir 3, tačiau reikalingos siekiant užtikrinti nepertraukiamą Objekto funkcionavimą ir/ar tinkamą galiojančiuose teisės aktuose statinių savininkui (valdytojui) numatytų pareigų, susijusių su statinių priežiūra, vykdymą (išskyrus šioje Sutartyje aiškiai numatytas išimtis) yra besąlygiškai įtrauktos į šioje Sutartyje numatytą Vykdytojo teikiamų Paslaugų apimtį ir jokiais atvejais negali būti laikomos Papildomomis paslaugomis ir apmokamos papildomai.
Nors atsakovė ir nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta -2022-04-01 d., o avarija įvyko po 3 mėn. -2022-07-19 d., t.y. atsakovė negali būti atsakinga už vandens siurblio relės susidėvėjimą, nes objektą aptarnavo trumpą laiką, detalė yra paslėpta, neišardžius siurblio, relės nusidėvėjimo laipsnio pamatyti neįmanoma, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, todėl galėjo pareikalauti reikalingus dokumentus dėl inžinierinių įrengimų įrengimo laiko pastate, susipažinti su jų eksploatavimo laikotarpiu ir sudaryti jš keitimo grafiką, jei tokie eksploatavimo terminai pasibaigtų. Tačiau, kaip nustatyta byloje, to nepadarė, dokumentų iš užsakovo nereikalavo ir su jais nesusipažino, taigi, veikė nerūpestingai ir neapdairiai. Tuo neteisėti veiksmai ir pasireiškia.
Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246-6.248 straipsniai) (LAT 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LAT 2009-03-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. 6 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais : išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).
Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų (relės ir vožtuvo keitimo išlaidų, avarijos likvidavimo išlaidų, papildomos avarijos likvidavimo išlaidų patalpų valymo išlaidų, priešgaisrinės sistemos tvarkymo išlaidų, patalpų atstatymo išlaidų, žalos atlyginimo suma sudarė 19046,22 Eur, o būtent, šią draudimo sumą sudarė 130,00 Eur relės ir vožtuvo keitimo darbai, 2316,72 Eur avarijos likvidavimo darbai, 1111,50 Eur papildomi avarijos likvidavimo darbai, 600,00 Eur patalpų valymo po užliejimo darbai, 876,00 Eur priešgaisrinės sistemos tvarkymo darbai, 14012,00 Eur apgadintų patalpų atstatymo darbai. Tai patvirtina ir papildomai pateikti atsakovės dokumentai: vandens siurblio remonto po avarijos sąmata, likvidavimo darbų sąmata, pažeistų paviršių remonto darbų sąmata (b. l. 18, dok-105832).
Taikant 3000 Eur sutartimi nustatyta išskaitą (frančizę), draudėjai buvo išmokėta 16046,22 Eur (19046,22 Eur – 3000 Eur) draudimo išmoka.
Atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu, tačiau tai paneigiančių teismui įrodymų nepateikė, todėl neįrodė mažesnio žalos dydžio (CPK 12 str., 178 str.).
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, nors įpareigota tai padaryti pagal Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. Byloje taip pat nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė vadovavosi atsakovės surašytais dokumentais (defektavimo aktu, 2022-07-22 d. apžiūros aktais ir žalos likvidavimo patvirtinančiais įrodymais dėl išlaidų), t.y. iš esmės sutiko dėl avarijos priežasčių ir likvidavimo išlaidomis, fiksuotais atsakovės, neįrodo fakto dėl šių įrodymų nepagrįstumo, neteisingumo, kad draudimo išmokos dydis neatitinka padarytų nuostolių ir pan. Tuo labiau, kad kitų įrodymų byloje nėra, o esantys įrodymai byloje surašyti atsakovės.
Be to, Vilniaus apygardos teismo 2022-03-03 d. nutarties civ.byloje Nr. e2A-418-936/2022 31 p. nurodė, kad civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, grįsdama prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata (iš sąmatos išbraukė pozicijas, kurios yra nesusijusios su įvykiu), ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų jam paneigti neteikė. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės, apeliantės samprotavimai, nesant juos atitinkančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šiuo aspektu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Remonto darbų sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, nei kokio dydžio nusidėvėjimą, jos nuomone, nustatant žalos dydį reikėjo skaičiuoti, nei kokie bylos įrodymai apskritai lemia nusidėvėjimo skaičiavimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, ir byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovė atsikirtimų į ieškinio reikalavimus byloje neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 16046,22 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-147-690/2018).
Pagal CK 6.210 str. 2 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys), privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 16046,22 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos/teismo įsakymo priėmimo (2023-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, o CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą ar ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 361 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 361 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (16046,22 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro -605 Eur (484+121 Eur) advokato padėjėjos išlaidų (b.l. 29, dok-147188; dok-149686).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.1 d.).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra. Byla yra elektroninė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „City Service Engineering“ j. a. k. 304080146, 16 046,22 Eur (šešiolika tūkstančių keturiasdešimt šešis Eur 22 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16046,22 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023-03-31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, j. a. k. 304080146, naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė