Civilinė byla Nr. e2A-468-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00362-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,LTG Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,LTG Cargo“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas penktoje skelbiamų derybų būdu vykdyto tarptautinio pirkimo „23662-23663-23664-23665, Akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkimas“, pirkimo Nr. 665753 (toliau – Pirkimas), dalyje (toliau – V p. o. d.).

2.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2023 m. balandžio 22 d. paskelbė Pirkimą, kuriame UAB „Skinest Baltija“ pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo tiekėjus apie penktos Pirkimo dalies (V p. o. d.) rezultatus. Laimėjusiu pasiūlymu penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) pripažintas ieškovės UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas. 

3.       Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į: i) anksčiau gautą kompetentingų institucijų informaciją, kad ieškovės UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. (O. O.) turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, ii) į aplinkybę, jog Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios ieškovės akcijas, savininko O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, bei siekdama gauti aktualią ir detalią informaciją, 2023 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2023 m. gruodžio 21 d. 13 val. pateikti perkančiosios organizacijos prašomus dokumentus ir informaciją. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimą, kad 2021 m. sausio 21 d. Latvijos Vidžemės rajono teismo nuosprendžiu O. O. išteisintas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo.

4.       Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.). Sprendimą grindė aplinkybėmis, kad ieškovės galutiniu naudos gavėju yra fizinis asmuo, dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nuspręsta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 597 (toliau kartu vadinami – Vyriausybės nutarimai). Vyriausybės nutarimais konstatuota, kad konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Šiame sprendime perkančioji organizacija pažymėjo, kad buvo gauti už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų duomenys ir nuomonė dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies pritaikymo. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimu, 2024 m. kovo 20 d. padavė pretenziją, nurodydama, kad tiekėjai nebuvo suteikta visa reikalinga informacija efektyviam teisių gynimui ir perkančioji organizacija nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės nutarimais, nes pastarieji skirti konkretiems pirkimams, o ne visoms situacijoms; tiekėja pažymėjo, jog aplinkybės nuo Vyriausybės nutarimų priėmimo yra iš esmės pasikeitusios. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija netinkamai įvykdė motyvavimo pareigą, o ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) pagrindė duomenimis, kurie ieškovei nebuvo išviešinti. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją patvirtino, kad ieškovei nebuvo pateikti susipažinti už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų duomenys ir nuomonė. Be to, perkančioji organizacija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.5 papunkčiu, pagal kurį perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu turi kompetentingų institucijų patvirtintą informaciją dėl ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Nors iš nurodytų aplinkybių matyti, kad perkančioji organizacija atliko papildomą vertinimą ir gavo naujus duomenis, kurie ieškovei nebuvo išviešinti, atsakyme į pretenziją nurodė, jog nesiremia naujais duomenimis ir informacija iš kompetentingų institucijų, todėl vien šiuo pagrindu perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, perkančioji organizacija sprendime dėl pasiūlymo atmetimo ir atsakyme į pretenziją nenurodė duomenų, kuriuos pateikė už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos ir kurie nulėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovei turėjo būti nurodyti motyvai, kokiais teisės aktais remiantis, kurių institucijų nuomone vadovaujantis nuspręsta, kad Vyriausybės nutarimai laikyti tinkamais įrodymais. Perkančioji organizacija turėjo sudaryti ieškovei galimybes nuginčyti tiek perkančiosios organizacijos argumentus, tiek kitų institucijų išaiškinimus. 

6.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą atmesti UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą, nepagrįstai įvertino Vyriausybės nutarimuose nurodytą informaciją, nes ši informacija Pirkimo metu buvo pasikeitusi, o ieškovė pateikė pasikeitusias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Jeigu perkančiajai organizacijai po ieškovės pateiktų papildomų duomenų kilo klausimų, ji turėjo kreiptis į ieškovę arba į kompetentingas institucijas. Ieškovė neturėjo būti įpareigota pateikti daugiau duomenų, negu jos prašė perkančioji organizacija, ar numatyti, kokius papildomus aspektus perkančioji organizacija įvertins. 

7.       Ieškovės teigimu, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Komisija) išvada, kurios pagrindu yra priimti Vyriausybės nutarimai, Pirkime neturi būti pritaikoma automatiškai. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi įvertinti, ar aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos, ir tik tuomet nuspręsti dėl sandorio su tokiu asmeniu (ne)sudarymo. Komisija nevertina būsimų ryšių, jų nutraukimo ateityje, naujų aplinkybių, kurios atsiras ateityje, o tik objektyvius praeities duomenis. Po Vyriausybės nutarimų priėmimo aplinkybės, susijusios su UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančio asmens savininku, pasikeitė iš esmės, t. y. O. O. neturi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, O. O. atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, apie kurį ieškovė informavo perkančiąją organizaciją 2023 m. gruodžio 21 d. raštu. Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) priėmimo metu nebuvo nė vienos sąlygos, kuri buvo nurodyta kaip Vyriausybės nutarimų ar ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindas. Perkančiajai organizacijai neatsižvelgus į naujausią informaciją ir duomenis, buvo pažeistos ieškovės teisės, konkurencijos užtikrinimo principas ir siekis racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas.

8.       Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nesilaiko savo pačios formuojamos viešųjų pirkimų vykdymo praktikos. Ieškovė anksčiau dalyvavo perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose, kuriuose pritaikytos tokios pačios sąlygos kaip Pirkime, ir šiuose viešuosiuose pirkimuose perkančioji organizacija neprašė duomenų apie Vyriausybės nutarimų taikymą, sudarė sutartis su ieškove ir jas vykdė. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo VPĮ pakeitimai, susiję su VPĮ 45 straipsnio 21 dalies papildymu, perkančioji organizacija (ar jos dukterinės bendrovės) vykdė 98 pirkimus, kuriuose dalyvavo ieškovė ir kuriuose buvo įtvirtinti analogiški reikalavimai, t. y. VPĮ 45 straipsnio 21 dalies taikymas. Ieškovė laimėjo ir su perkančiąja organizacija (ar jos dukterinėmis bendrovėmis) pasirašė 55 viešojo pirkimo sutartis pagal tokius pirkimus, šiuo metu dalyvauja 4 pirkimuose.

9.       Ieškovės teigimu, teismų praktika, kuria vadovavosi perkančioji organizacija, negali būti taikoma nagrinėjamo ginčo atveju, nes nesutampa bylų aplinkybės. Perkančiosios organizacijos nurodytame Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1483-855/2024 buvo vertinamos aplinkybės, kai viešojo pirkimo vykdymo metu paaiškėjo rizikos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Nurodytoje byloje pirkimo vykdytojas viešojo pirkimo metu kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl potencialaus laimėtojo patikrinimo ir įvertino šių institucijų pateiktą informaciją. Ginčo Pirkime perkančioji organizacija dėl vertinimo ar informacijos į institucijas nesikreipė, o kreipėsi tik dėl nuomonės, kaip pritaikyti VPĮ 45 straipsnio 21 dalį. Ginčo atveju perkančioji organizacija neatliko aktualių duomenų įvertinimo, o vadovavosi šešių metų senumo duomenimis, t. y faktiškai pritaikė tik VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 punkto (Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 papunkčio) pagrindą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1483-855/2024 buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 41 dalies 5 punkto (atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto) aiškinimo, tačiau ginčo Pirkimo atveju toks klausimas nėra sprendžiamas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.). 

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pripažintas laimėjusiu penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.), todėl ieškovė yra suinteresuota dalyvavimu Pirkime, Pirkimo sutarties sudarymu ir turi teisinį suinteresuotumą teisme ginčyti, jos vertinimu, neteisėtą perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimą.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymo atmetimo pagrindai yra susiję su grėsme nacionalinio saugumo interesams, o šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistavo visos sąlygos Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų pritaikymui. Teismas padarė išvadą, kad pirmoji būtinoji sąlyga VPĮ 45 straipsnio 21 dalies pritaikymui yra nustatyta, nes Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, PĮ 58 straipsnio 41 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“, kuris įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 16 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad antroji sąlyga egzistuoja tuomet, jeigu perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, jog VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ši nuostata perkelta į Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad nurodytu atveju tiekėjų pasiūlymai bus atmesti.

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vyriausybės nutarimai, kurie buvo priimti dėl konkrečių sandorių ir konkrečiu laikotarpiu, neturėtų būti taikomi automatiškai, visiems viešiesiems pirkimams, įskaitant ir ginčo Pirkimą, laiko aspektu neįvertinus, kaip Pirkimo metu (ne)pasikeitė ieškovės grupės įmonių struktūra, investicijos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktą Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) raštą, padarė išvadą, kad galima remtis iki 2022 m. balandžio 1 d. priimtais individualiais aktais (Vyriausybės nutarimais), tačiau ne automatiškai, o įvertinus, ar nuo jų priėmimo nėra pasikeitusios aplinkybės. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau –  NSUSOAĮ) 13 straipsnio 1–2 dalimis, Komisija išvadas teikia ir Vyriausybės nutarimai, kurių pagrindu perkančioji organizacija argumentavo ginčijamą sprendimą, priimami ne dėl subjekto visų sandorių ar visos veiklos, bet tik dėl konkrečių sandorių, sudaromų su tuo subjektu. Teismo vertinimu, Komisijos išvados, be papildomo ištyrimo ir įvertinimo pagal aktualiu laiku esamą situaciją, negali būti taikomos faktinėms aplinkybėms, atsiradusioms po 2018 m. iki 2024 m., todėl nagrinėjamoje byloje Vyriausybės nutarimai, nuo kurių priėmimo praėjo šešeri metai, ieškovei negali būti automatiškai taikomi ir yra aktualūs tik tiek, kiek nėra pasikeitusios aplinkybės po jų priėmimo. Aplinkybę, kad kartu su turima informacija turi būti įvertintos visos naujos faktinės aplinkybės ir po to sprendžiama dėl sandorio nesudarymo, patvirtina ir NSUSOAĮ 13 straipsnio 10 dalis.

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pirkimo sandoris neatitinka NSUSOAĮ 13 straipsnio kriterijų, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Komisiją dėl naujų sprendimų priėmimo. Iš atsakovės tik teismui pateiktos ir teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi pripažintos nevieša atsiliepimo į ieškinį prieduose esančios informacijos, su kuria teismas neleido susipažinti byloje dalyvaujantiems ir kitiems tretiesiems asmenims, teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, kreipdamasi į atsakingas institucijas dėl nuomonės pateikimo, nenurodė ieškovės pateiktų duomenų apie pasikeitusias aplinkybes ir neprašė kompetentingų institucijų įvertinti, ar ieškovės pateiktų naujų duomenų kontekste ieškovė (ne)atitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Nei atsakovė, nei teismas negali įvertinti, ar ieškovė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes tam reikalinga kompetentingų institucijų atlikta analizė dėl aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia situacijos pokytį nuo 2018 m.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Visgi, iš perkančiosios organizacijos veiksmų matyti, kad perkančioji organizacija neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie pasikeitusias aplinkybes po Vyriausybės nutarimų priėmimo 2018 m. ir nesikreipė į kompetentingas institucijas su prašymu įvertinti tiekėjos pateiktą informaciją, neprašė surinkti ir pateikti perkančiajai organizacijai aktualių duomenų, rekomendacijų ar išvadų. Tik atlikusi šiuos veiksmus perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, ar ieškovės ir kompetentingų institucijų pateikta aktuali informacija sudaro pagrindą kitaip įvertinti Vyriausybės nutarimus. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar po 2018 m. aplinkybės pasikeitė iš esmės ir O. O. (ne)turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Perkančioji organizacija, teigdama, kad jai trūko duomenų sprendimui priimti, turėjo nurodyti tiekėjai, kokius konkrečius papildomus dokumentus ji turi pateikti, jog perkančioji organizacija galėtų priimti sprendimą dėl ieškovės atitikties VPĮ 45 straipsnio 21 dalies reikalavimams. Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija sprendimą atmesti UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymą priėmė neįvertinusi, ar egzistuoja visos būtinos sąlygos Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų pritaikymui.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

16.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB ,,LTG Cargo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija ieškovės įvertinimą atliko automatiškai ir neatsižvelgdama į aktualius duomenis, klaidinga. Jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesų požiūriu nebuvo pasikeitusios, nes galutinis naudos gavėjas buvo tas pats asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimti Vyriausybės nutarimai ir kuriais perkančioji organizacija pagrįstai galėjo vadovautis. Perkančioji organizacija tinkamai įvykdė savo pareigas, o Vyriausybės nutarimų aktualumą jai buvo įvardijusios kompetentingos valstybės institucijos.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė netinkamai įvykdė procedūrą, įvertindama, ar yra pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą. Situaciją, kad perkančioji organizacija anksčiau ieškovės pasiūlymų neatmesdavo, nulėmė tai, jog VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto turinys VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–2 punktuose nurodytų subjektų kontekste ilgą laiką buvo neaiškus. VPT Pirkimo procedūrų metu atsakovei pateikė prieštaringą galiojančios normos taikymo išaiškinimą, o poziciją pakeitė tik 2024 m. vasario mėn. Perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, buvo priimtas tik po VPT išaiškinimo. Egzistavo neaiškumas dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, dėl to buvo vykdoma komunikacija tiek su VPT, tiek su už nacionalinio saugumo apsaugą atsakingomis institucijomis. VPĮ normos nenumato, kad perkančiosios organizacijos pirkimų atveju turėtų inicijuoti kreipimąsi į kompetentingas institucijas, jog šios pateiktų informaciją, įvertinimus dėl įvardintų subjektų interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė pareigą Pirkimo procedūroje veikti aktyviai. Atsakovė, turėdama ankstesnės informacijos apie Vyriausybės nutarimus ir jų turinį, galiojant pasikeitusiam VPĮ reglamentavimui ir būdama strateginės reikšmės bendrovė, komunikavo su kompetentingomis institucijomis, siekdama įsitikinti, ar Pirkimo atveju ieškovės rizikos vis dar egzistuoja. Atsakovė kreipėsi į institucijas, atsakingas už nacionalinio saugumo užtikrinimą, taip pat VPT, veikė aktyviai, gavo aktualius kompetentingų institucijų atsakymus ir šiuo požiūriu elgėsi tinkamai.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktus paaiškinimus Pirkimo procedūrų metu ir netinkamai ištyrė su tuo susijusius įrodymus. Perkančioji organizacija kreipėsi ne tik į kompetentingas institucijas, bet du kartus kreipėsi į ieškovę. Gauta informacija patvirtino, kad O. O. yra galutinis naudos gavėjas, jog šis asmuo išteisintas byloje dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo. Nors buvo prašoma pateikti informaciją, iš kurios matytųsi įvardintų rizikų, t. y. kad O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, pašalinimo priemonės ir būdai, tačiau tokios informacijos ieškovė nepateikė. 

16.5.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymi, kad su ieškove ketinamo sudaryti Pirkimo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams atsakovė negalėjo pateikti vertinimui Komisijai, kadangi ginčo Pirkimas neatitinka NSUSOAĮ 13 straipsnyje nustatytų kriterijų. Atsakovė gavo kompetentingų institucijų, taip pat VPT poziciją, kad, (duomenys neskelbtini). Atsakovė negavo informacijos, kuri paneigtų Vyriausybės nutarimuose konstatuotas išvadas.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė VPĮ 45 straipsnio 21 dalį, šių nuostatų taikymą sutapatino su NSUSOAĮ tvarka vykdomomis procedūromis dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Komisiją dėl sandorio patikros, nes Pirkimo sandoris NSUSOAĮ 13 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinka. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turėtų atlikti papildomą ieškovės į bylą pateiktų duomenų įvertinimą bei kreiptis į kompetentingas institucijas, nustatė atsakovei papildomas VPĮ nenumatytas pareigas. Atsakovė nėra subjektas, galintis atlikti Komisijos sprendimuose konstatuotų aplinkybių analizę, nedisponuoja žvalgybos informacija. Atsakovė vadovavosi duomenimis, kuriuos pateikė kompetentingos institucijos ir savo kompetencijos ribose įvertino papildomai pateiktą informaciją. Teismas neteisingai įvertino VPT rašto turinį, nes VPT pateikė išvadą, kad pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 21 dalimi, yra, jeigu yra priimtas Komisijos sprendimas, nepriklausomai nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nurodžiusi, kad automatiškai turėjo būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimais.

16.7.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad Pirkime ir kituose šiuo metu vykdomuose atsakovės pirkimuose ieškovės atžvilgiu taikomi VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje ir PĮ 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtinti pasiūlymų atmetimo pagrindai nereiškia, jog ieškovei visam laikui yra užkertamas kelias dalyvauti atsakovės vykdomuose pirkimuose. Kilus karui Ukrainos Respublikoje, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas sprendė, kad tokių grėsmių ar jų rizikų suvaldymui (sumažinimui) yra tikslingos VPĮ ir PĮ pataisos, kurios buvo priimtos ir įsigaliojo 2022 m. balandžio 1 d. Šių nuostatų galiojimas yra laikinojo pobūdžio, todėl, išnykus numatytoms aplinkybėms, minėtuose teisės aktuose įtvirtinti tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindai negalės būti taikomi.

16.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepateikė kompetentingoms institucijoms įvertinti pasikeitusių aplinkybių, susijusių su ieškove, o atsakovė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą galėjo priimti tik po kompetentingų institucijų atlikto papildomo įvertinimo. Iki byloje ginčijamo sprendimo priėmimo ieškovė nepateikė atsakovei dokumentų dėl su ieškovės galutiniu naudos gavėju susijusių bendrovių akcijų pardavimo, bendrovių struktūros pakeitimo, tokie dokumentai buvo pateikti su ieškovės dubliku. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė, kreipdamasi į kompetentingas institucijas, turėjo pateikti joms įvertinimui ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. VPĮ nuostatos nenumato, kad perkančiosios organizacijos turėtų inicijuoti kreipimąsi į kompetentingas institucijas, jog jos pateiktų informaciją, įvertinimus dėl subjektų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes perkančiosios organizacijos pasiūlymus atmeta, jeigu tokios informacijos turi.

16.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo nurodyti ieškovei, kokius dokumentus ji turi pateikti įrodinėdama atitiktį Pirkimo reikalavimams. Atsakovė negalėjo įvardinti konkrečių dokumentų, nes atsakovė nežinojo, ar konstatuotos rizikos buvo šalinamos, jei taip, kokiu būdu ir priemonėmis. Sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, turinys buvo pakankamai aiškus, kad ieškovė galėtų efektyviai ginti pažeistas teises. Atsakyme į pretenziją atsakovė pateikė platesnę sprendimo motyvaciją, nes atsakovė privalėjo pateikti atsakymus į pretenzijoje keliamus klausimus. Naujų sprendimo pagrindų ir kitokių priėmimo motyvų, nei buvo nurodyti sprendime, atsakovė atsakyme į pretenziją nepateikė.

17.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad, nepakeitus ieškovės galutinio naudos gavėjo, kiti pasikeitimai neturi reikšmės ir nepašalina VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktų taikymo. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo detalizuoti nei perkančiosios organizacijos sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, nei atsakyme į pretenziją, nei pirmosios instancijos teismo procese. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nemotyvavo, kad jai pakankamas buvo vien faktas, kad nepasikeitė galutinis naudos gavėjas, o visi kiti įrodymai dėl aplinkybių pokyčio nebūtų netgi vertinami ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų jų paprašiusi ir juos gavusi. 

17.2.                      Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai yra prieštaringi. Viena vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė neturi kompetencijos ir pareigos įvertinti ieškovės statuso ir grėsmės nacionaliniam saugumui. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai atskleidžia, kad perkančioji organizacija savarankišką įvertinimą atlieka, t. y. atsakovės teigimu, ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami ir tik galutinio naudos gavėjo pakeitimas būtų pakankamas.

17.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tik O. O. pašalinimas iš ieškovės struktūros pakeistų ieškovės padėtį, o kiti veiksmai, kurių ėmėsi bendrovių grupė, nėra pakankami. Nei teisės aktais, nei teismų praktikoje nėra ribojama, kokiais būdais, priemonėmis galima pašalinti aplinkybes, dėl kurių asmuo pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, o tokios situacijos privalo būti vertinamos individualiai.

17.4.                      Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi visa informacija, aktyviai vykdė savo pareigas, kreipėsi į kompetentingas institucijas, kurios pateikė duomenis apie Vyriausybės nutarimų aktualumą. Atsakovė nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl individualios ieškovės situacijos 2023–2024 m. įvertinimo, o vadovavosi šešerių metų senumo duomenimis. Susirašinėjimas tarp atsakovės ir kompetentingų institucijų vyko ne dėl naujausių ir aktualiausių duomenų surinkimo ir įvertinimo, situacijos dėl ieškovės statuso atnaujinimo, o tik dėl to, kaip aiškinama ir taikoma VPĮ 45 straipsnio 21 dalis. Perkančioji organizacija, būdama aktyvi, atidi viešųjų pirkimų vykdytoja, žinodama nacionalinio saugumo vertinimo tvarką, turėjo prašyti institucijų iš naujo surinkti duomenis ir įvertinti aplinkybes. Perkančioji organizacija, siekdama eliminuoti ieškovę, vienu atveju (2018 m.) kreipėsi į institucijas dėl jų savarankiško tyrimo atlikimo, kitu atveju (2023–2024 m.) savarankiško vertinimo atlikti neprašė.

17.5.                      Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad atsakovė tinkamai ir aktyviai elgėsi Pirkimo procedūrų metu. Atsakovė 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. raštais ieškovei pateikė itin abstrakčius klausimus, todėl ieškovė negalėjo numatyti, kokio detalumo paaiškinimus ar įrodymus turi pateikti. Iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė žinojo, kokių įrodymų jai reikia, t. y. tik galutinio naudos gavėjo pasikeitimas būtų pakankamas įrodymas. Atsakovė turėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, kad pastarosios nurodytų, kokių dokumentų pagrindu jos vertintų grėsmių nacionaliniam saugumui nebuvimą, ir tokių dokumentų konkrečiai paprašyti ieškovės. Pirkime atsakovės veiksmai buvo formalūs, nenukreipti į tinkamą situacijos išsiaiškinimą ir įvertinimą. 

17.6.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į Komisiją dėl naujų aplinkybių įvertinimo, nes Pirkimo sandoris nepatenka į NSUSOAĮ taikymo apimtį. Tokius teiginius paneigia aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į Komisiją ir gavo jos 2024 m. balandžio 3 d. raštą. Jeigu yra galimybė gauti Komisijos raštą, atsakovė galėjo prašyti Komisijos atlikti naujų aplinkybių įvertinimą. Atsakovė yra tas subjektas, kuris gali kreiptis dėl naujo Komisijos įvertinimo ir Vyriausybės nutarimo priėmimo, kai gauna naujus duomenis. Ieškovė tokios teisės pagal VPĮ ir NSUSOAĮ nuostatas neturi. Todėl atsakovė sukūrė padėtį be išeities, kai ieškovė negali inicijuoti naujo Komisijos įvertinimo ir atsakovei įrodyti pasikeitusias aplinkybes. Esant tokiai situacijai, teismas skundžiamu sprendimu siekė ją ištaisyti, t. y. nurodė, kad atsakovė turi kreiptis į institucijas, kurios turi kompetenciją įvertinti naujus duomenis ir pateikti išvadas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

19.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

 

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

 

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. raštą Nr. S-982, kurį prašė priimti į bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. raštas Nr. S-982 priimtas į bylą, pripažintas sudarantis neviešą bylos medžiagos dalį. Įvertinus aplinkybę, kad Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte Nr. S-982 pateikiamas atsakymas į atsakovės 2023 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. SD(LTG)-3128/2023, ta pačia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasiūlyta iki 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikti teismui jos 2023 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. SD(LTG)-3128/2023, o byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta iki 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikti teismui paaiškinimus dėl Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašto įrodomosios reikšmės byloje nagrinėjamiems klausimams.

22.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė 2023 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. SD(LTG)-3128/2023. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi 2023 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. SD(LTG)-3128/2023 priimtas į bylą, pripažintas sudarantis neviešą bylos medžiagos dalį, o byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta iki 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikti teismui paaiškinimus dėl 2023 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. SD(LTG)-3128/2023 įrodomosios reikšmės byloje nagrinėjamiems klausimams.

23.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl į bylą priimtų naujų įrodymų ir pridėjo naujus įrodymus. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB ,,LTG Cargo“ 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S-982. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Skinest Baltija“ rašytiniai paaiškinimai, prie jų pridėti nauji įrodymai, taip pat atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens AB ,,LTG Cargo“ 2024 m. rugsėjo 13 d. rašytiniai paaiškinimai priimti į bylą, atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiajam asmeniui AB ,,LTG Cargo“ pasiūlyta iki teismo posėdžio pradžios (2024 m. spalio 1 d. 9.00 val.) pateikti rašytinius paaiškinimus dėl į bylą priimtų naujų įrodymų, kuriuos pateikė ieškovė UAB „Skinest Baltija“ kartu su 2024 m. rugsėjo 13 d. rašytiniais paaiškinimais. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB ,,LTG Cargo“ 2024 m. rugsėjo 30 d. padavė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės į bylą pateiktų naujų įrodymų. 

24.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovei UAB „Skinest Baltija“ pasiūlyta iki teismo posėdžio pradžios (2024 m. spalio 1 d. 9.00 val.) pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens AB ,,LTG Cargo“ apeliacinės instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. paduoto prašymo įtraukti į civilinę bylą kompetentingas institucijas. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ 2024 m. spalio 1 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės ir trečiojo asmens prašymo įtraukti į bylą kompetentingas institucijas.

25.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam reikalavimui. Įvertinus procesinę aplinkybę, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens AB ,,LTG Cargo“ 2024 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai dėl į bylą priimtų naujų įrodymų ir ieškovės UAB „Skinest Baltija“ 2024 m. spalio 1 d. rašytiniai paaiškinimai dėl prašymo įtraukti į bylą kompetentingas institucijas apeliacinės instancijos teismui pateikti atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje suformuluotą pasiūlymą, taip pat siekiant visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes ir dalyvaujančių asmenų pozicijas nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais, jie priimami į bylą.

 

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens prašymo įtraukti į bylą išvadas teikiančias institucijas

 

26.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB ,,LTG Cargo“ apeliacinės instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą įtraukti į civilinę bylą išvadas teikiančiomis institucijomis: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą.

27.       CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, jog duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. VPĮ nenustatyta teismo pareiga gauti specialios valstybės institucijos išvadą viešųjų pirkimų bylose. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar įtraukti į bylą atitinkamas valstybės institucijas išvadai duoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

28.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo įtraukti į bylą atsakovės ir trečiojo asmens nurodomų kompetentingų institucijų išvadas teikiančiomis institucijomis. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo prašymą įtraukti į bylą kompetentingas institucijas iš esmės grindžia poreikiu gauti šių institucijų išvadas dėl konkrečių ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, tačiau ne siekiu, kad šios institucijos pateiktų išvadas byloje nagrinėjamais klausimais, kurios būtų susijusios su joms pavestų pareigų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, matyti, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos į bylą įtraukti kompetentingos institucijos yra pateikusios atsakymus pagal perkančiosios organizacijos prašymus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, šie dokumentai pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus argumentus ir byloje esančią rašytinę medžiagą, šiuo atveju neįžvelgia poreikio įtraukti į bylą kompetentingas institucijas išvadoms duoti.  

 

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

29.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, kartu su UAB „LTG link“, AB „LTG Infra“ ir AB „LTG Cargo“, skelbiamų derybų būdu vykdo Pirkimą, kurio objektas išskaidytas į penkias dalis: i) starterinių akumuliatorių autotransportui ir bėginiam transportui pirkimas (I p. o. d.); ii) galvaninių elementų pirkimas (II p. o. d.); iii) akumuliatorių elektriniams įrankiams pirkimas (III p. o. d.); iv) akumuliatorinių baterijų (akumuliatorių elementų) rezerviniams elektros maitinimo šaltiniams ir kitiems įrenginiams pirkimas (IV p. o. d.); v) akumuliatorių baterijos lokomotyvams pirkimas (V p. o. d.). Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ pateikė pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.), kuri vykdoma trečiojo asmens AB „LTG Cargo“ naudai.

30.       Ieškovė paraiškoje dėl Pirkimo nurodė informaciją, kad UAB „Skinest Baltija“ kontroliuojantis asmuo yra Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „Skinest Rail“, kuriam priklauso 100 proc. ieškovės akcijų. Ieškovė su pasiūlymu pateikė užpildytą deklaraciją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kuria patvirtino, kad nei pasiūlymo pateikimo, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu, pasitelkti asmenys, siūlomos prekės, jų gamintojai, paslaugos ir jas teikiantys subjektai, taip pat ieškovės ir visų nurodytų subjektų kontroliuojantys asmenys nekelia ir nekels grėsmės perkančiosios organizacijos bendrovių grupės nacionaliniam saugumui, kaip tai apibrėžta teisės aktuose. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 7 d. laimėjusiu pasiūlymu penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) pripažino ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą ir pakvietė sudaryti Pirkimo sutartį.

31.       Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į anksčiau gautą kompetentingų institucijų informaciją, kad i) ketinamo sudaryti sandorio šalies, t. y. ieškovės UAB „Skinest Baltija“, akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis; ii) Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios ieškovės akcijas, savininko O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, 2023 m. gruodžio 13 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2023 m. gruodžio 21 d. pateikti nurodytus dokumentus ir informaciją. Perkančioji organizacija prašė pateikti: i) juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją; ii) juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija; iii) juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą; iv) galutinių naudos gavėjų sąrašą; v) akcininkų sąrašą; iv) pagrindinių tiekėjų, laikotarpiu 2020–2023 m., akcininkų ir naudos gavėjų sąrašą; vii) kitą informaciją, iš kurios matytųsi įgyvendintos rizikų pašalinimo priemonės ir būdai. Rašte pažymėta, kad ieškovė turi pateikti visą reikiamą ir būtiną informaciją, kurios pagrindu perkančioji organizacija galėtų įvertinti, jog ieškovė neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

32.       Ieškovė perkančiajai organizacijai 2023 m. gruodžio 21 d. raštu pateikė atsakovės prašytą informaciją. Ieškovė papildomai nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. Latvijos Vidžemės rajono teismo sprendimu byloje Nr. 16870001615 ieškovės galutinis naudos gavėjas O. O. buvo išteisintas dėl įtarimų padarius korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Ieškovė akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus nė viename pirkime, kuriame dalyvavo ieškovė, nebuvo nustatyta, jog ji kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, ir pažymėjo, jog nei UAB „Skinest Baltija“, nei jos pasirinkti tiekėjai, nei tiekiamos prekės nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. 

33.       Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. raštu dalies prašytų duomenų nepateikė, 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2024 m. sausio 8 d. pateikti trūkstamus dokumentus bei informaciją – pagrindinių tiekėjų, laikotarpiu 2020–2023 m., akcininkų ir naudos gavėjų sąrašą. Perkančioji organizacija aptariamame prašyme nurodė, kad ieškovė turi pateikti visą reikiamą ir būtiną informaciją, kurios pagrindu atsakovė galėtų įvertinti, jog ieškovė neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovė 2024 m. sausio 5 d. raštu perkančiajai organizacijai pateikė pagrindinių tiekėjų, laikotarpiu 2020–2023 m., sąrašą, nurodė jų akcininkus ir naudos gavėjus.

34.       Atsakovė, įvertindama ieškovės pateiktą informaciją, lygiagrečiai konsultavosi su VPT, už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingomis bei atsakovę kontroliuojančiomis institucijomis, t. y. Komisija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad:

34.1.                      Atsakovė 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į Komisiją (duomenys neskelbtini), tačiau Komisija (duomenys neskelbtini). 

34.2.                      Atsakovė 2022 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, prašydama (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (duomenys neskelbtini). 

34.3.                      Atsakovė 2023 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, prašydama (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (duomenys neskelbtini). Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini). 

34.4.                      Atsakovė 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SD(LTG)-3128/2023 kreipėsi į Komisiją, (duomenys neskelbtini). Komisija 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-982, (duomenys neskelbtini).

34.5.                      Atsakovė 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į VPT, kuri 2024 m. sausio 30 d. raštu pateikė nuomonę, kad, norint taikyti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktus, subjektai turi būti iš VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje nurodyto valstybių ar teritorijų sąrašo. Tačiau VPT 2024 m. vasario 28 d. rašte patikslino konsultaciją, nurodžiusi, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar minėti subjektai yra registruoti ar nuolat gyvenantys VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše.

35.       Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į ieškovės pateiktą informaciją, konsultacijas su viešųjų pirkimų vykdymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingomis institucijomis bei remdamasi savo turima pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį gauta informacija, 2024 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių pagrindu. Perkančioji organizacija sprendime nurodė, kad galutiniu ieškovės naudos gavėju yra fizinis asmuo, dėl kurio neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra nuspręsta Vyriausybės nutarimais ir konstatuota, jog minėtų konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesų dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, dėl turėtų (turimų) riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Perkančioji organizacija pažymėjo, kad buvo gauti už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų duomenys ir nuomonė dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies taikymo. 

36.       Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė 2024 m. kovo 20 d. pretenziją, prašydama panaikinti 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateikti susipažinti už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų pateiktus duomenis ir nuomonę, argumentuoti, kokie duomenys nulėmė, kad ieškovės pasiūlymas penktoje Pirkimo dalyje buvo atmestas. Ieškovė pretenziją grindė toliau nurodytais argumentais: i) nors perkančioji organizacija turi pareigą tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, iš 2024 m. kovo 13 d. sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindų ir motyvų, šis sprendimas grindžiamas ieškovei nepateiktais dokumentais ir duomenimis; todėl ieškovė neturi galimybių ginti savo teisių; ii) už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingų institucijų informacija turi būti atskleista ieškovei, tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia, nes atsakovė negali slėpti duomenų, kurie nulėmė 2024 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimą; iii) nors perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. sprendime nurodė, kad ieškovės galutinis naudos gavėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes dėl jo atitikties nacionaliniam saugumui yra nuspręsta Vyriausybės nutarimais, tačiau Vyriausybės nutarimai buvo skirti įvertinti konkrečius sandorius; ieškovės galutinio naudos gavėjo veiklos aplinkybės nuo Vyriausybės nutarimų priėmimo yra iš esmės pasikeitusios, be to, perkančioji organizacija anksčiau vykdytuose pirkimuose nelaikė ieškovės keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

37.       Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagristą. Sprendimą grindė toliau nurodytais argumentais: i) perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. sprendime nurodė ieškovės pasiūlymo atmetimo motyvus ir pagrindus; ieškovė pateikė informaciją apie galutinį naudos gavėją, be to, perkančioji organizacija turi Vyriausybės nutarimuose kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, kad ieškovės galutinio naudos gavėjo interesai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, todėl egzistavo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose, Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose numatytas pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą; ii) ieškovė, net ir teikdama pretenziją, nepaneigė Vyriausybės nutarimuose pateiktos išvados, juose pateikta informacija yra aktuali ir perkančioji organizacija turi ja vadovautis; iii) ta aplinkybė, jog tiekėjos pasiūlymai anksčiau vykdytuose pirkimuose nebuvo atmesti, nereiškia, kad perkančioji organizacija turėtų nepritaikyti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose, Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintų tiekėjo pasiūlymų atmetimo pagrindų.

38.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir padarė išvadą, kad perkančioji organizacija sprendimą pašalinti tiekėją iš Pirkimo priėmė neįvertinusi, ar egzistuoja visos būtinos sąlygos Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų taikymui. Teismas nesutiko su perkančiąja organizacija ir trečiuoju asmeniu, kad nagrinėjamos bylos atveju Vyriausybės nutarimai, kurie buvo priimti dėl konkrečių sandorių ir konkrečiu laikotarpiu, turi būti taikomi automatiškai, visiems pirkimams, tarp jų – ir ginčo Pirkimui, laiko aspektu neįvertinus, kaip Pirkimo metu (ne)pasikeitė ieškovės grupės įmonių struktūra, investicijos, kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas konstatavo, kad iš perkančiosios organizacijos veiksmų matyti, jog ji neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie pasikeitusias aplinkybes po Vyriausybės nutarimų priėmimo 2018 m. ir nesikreipė į kompetentingas institucijas su prašymu įvertinti tiekėjos pateiktą informaciją, neprašė surinkti ir pateikti perkančiajai organizacijai aktualius duomenis ir savo kompetencijos ribose pateikti aktualias rekomendacijas ar išvadas. Tik atlikusi šiuos veiksmus perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, ar ieškovės ir kompetentingų institucijų pateikta aktuali informacija sudaro pagrindą kitaip įvertinti Vyriausybės nutarimus. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar po 2018 m. aplinkybės pasikeitė iš esmės ir O. O. (ne)turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

39.       Apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatas, jų taikymą nepagrįstai sutapatino su NSUSOAĮ pagrindu vykdomomis procedūromis, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįvykdė pareigų, tenkančių vertinant ieškovės atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Apeliančių manymu, atsakovė turėjo informaciją iš kompetentingų institucijų apie ieškovę, atliko pasikeitusių aplinkybių įvertinimą, o pati ieškovė Pirkimo procedūrų metu nepateikė kitokios informacijos. Apeliantės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vyriausybės nutarimų aktualumą ir juose esančių išvadų taikymą ieškovės atžvilgiu. Be to, apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė duomenis apie su jos galutiniu naudos gavėju susijusių įmonių akcijų pardavimą, įmonių struktūros pasikeitimą ir pan. pateikė tik ginčą nagrinėjant teisme kartu su dubliku. Apeliantės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) buvo netinkamai motyvuotas. 

40.       Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, susijusius su pasiūlymo atmetimu, kai perkančioji organizacija atmetė tiekėjo pasiūlymą viešojo pirkimo specialiosiose sąlygose įtvirtintais pagrindais, kurie yra analogiški atmetimo pagrindams, nustatytiems VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose.

 

Dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo bei šių nuostatų santykio su NSUSOAĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu

 

41.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia (liet. be kita ko) konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), inter alia specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimas).

42.       Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai svarbių tikslų, inter alia užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, bei nustatydamas specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), gali nustatyti sąlygą, jog asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Nustačius tokią sąlygą, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas).

43.       Įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas, priėmė NSUSOAĮ, kurio 6 straipsnyje pripažino, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti yra svarbūs energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito, karinės įrangos sektoriai.

44.       Siekiant apsaugoti nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius, NSUSOAĮ, be kitų priemonių, įtvirtinta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros sistema, pagal kurią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo Komisijai pranešti apie tam tikrus ketinamus sudaryti sandorius, o Komisija, nusprendusi atlikti sandorio patikrą, atsižvelgusi į tam tikrus kriterijus, priima išvadą, ar atitinkamas sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus. Galutinį sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė (NSUSOAĮ 12–13 straipsniai). Komisijai atliekant sandorių patikrą, kartu atliekama ir sandorio šalies patikra pagal NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytus kriterijus. Remiantis NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktais, investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

45.       Kai Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai reiškia, jog NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl investuotojas negali tokių sandorių sudaryti ir atlikti veiksmų, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos priežastys, jei jos gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams (NSUSOAĮ 12 straipsnio 18 dalis). Kai Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai reiškia, jog toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams (NSUSOAĮ 13 straipsnio 9 dalis).

46.       Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-954 nuostatomis VPĮ buvo papildytas 45 straipsnio 21 dalimi, numatančia galimybę mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atvejais ar Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą, perkančiosioms organizacijoms atmesti pasiūlymą, jeigu Vyriausybė, vadovaudamasi NSUSOAĮ įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punkte nurodyti subjektai (įskaitant tiekėjus ir juos kontroliuojančius fizinius asmenis) ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punkte nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 4 ir 5 punktai).

47.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai yra tarpusavyje susiję – tuo atveju, jeigu Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, jog atitinkami asmenys ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoriai (sandoris) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tai paprastai reiškia, kad kompetentingos institucijos turi informacijos, jog atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui – tokiu atveju pasiūlymas gali būti atmetamas VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. 

48.       Kaip paminėta šio teismo sprendimo 47 punkte, tais atvejais, kai Vyriausybė pagal NSUSOAĮ yra priėmusi sprendimą, kad investuotojas ar ketinamas sudaryti sandoris, patenkantis į NSUSOAĮ numatytą patikros sistemą, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, perkančioji organizacija neturi apsisprendimo laisvės bei privalo vykdyti atitinkamą Vyriausybės sprendimą ir pašalinti pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. Visgi, galimi atvejai, kai Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punkte nurodyti subjektai (įskaitant tiekėjus ir juos kontroliuojančius fizinius asmenis) ar su jais ketinami sudaryti (sudaryti) sandoriai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tačiau perkančioji organizacija vykdo pirkimų procedūras dėl kitų sandorių, kurių atžvilgiu Vyriausybė nėra priėmusi sprendimų ir kurie nepatenka į patikros pagal NSUSOAĮ sistemą, sudarymo (pavyzdžiui, vykdomos pirkimų procedūros dėl sandorių, kurie nepatenka į NSUSOAĮ 13 straipsnio 1 dalies taikymo sritį). Gali susidaryti ir tokios situacijos, kai kompetentingos institucijos turi informacijos, kad atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau tie subjektai ar su jais sudaromi sandoriai nebuvo tikrinami pagal NSUSOAĮ nustatytą patikros procedūrą ir Vyriausybė sprendimo nėra priėmusi. 

49.       Skirtingai nei patikros pagal NSUSOAĮ sistemą atveju, perkančiosios organizacijos, spręsdamos dėl pasiūlymų pašalinimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, turi didesnę veikimo laisvę. Teisėjų kolegija tokią išvadą padaro pirmiausia dėl to, kad pasiūlymų pašalinimas VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje numatytais pagrindais gali būti taikomas perkančiosios organizacijos pasirinkimu (tuo atveju, kai toks pašalinimo pagrindas nekyla iš NSUSOAĮ taikymo), nes VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje vartojama formuluotė „perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą“. Tai reiškia, kad kiekvieno konkretaus pirkimo atveju perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar į pirkimo dokumentus įtraukti VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje numatytus pašalinimo pagrindus, ar ne.

50.       Tuo atveju, jeigu pirkimo dokumentuose yra numatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, analogiški nurodytiems VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose, ir jeigu egzistuoja mobilizacijos, karo, nepaprastoji padėtis arba Vyriausybė yra priėmusi atskirą sprendimą dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies taikymo, perkančioji organizacija privalo laikytis savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų ir negali ignoruoti atitinkamų Vyriausybės sprendimų ar kompetentingų institucijų turimos informacijos, kad VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai neatitinka nacionalinio saugumo interesų (nors tokie sprendimai ir būtų priimti kitų sandorių atžvilgiu), bei privalo apsvarstyti šių subjektų pateiktų pasiūlymų atmetimo galimybę. 

51.       Nors VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai siejami ne su savarankiškai pačios perkančiosios organizacijos surinkta informacija, bet su kompetentingų institucijų turima informacija, tačiau įgaliojimai priimti sprendimą dėl pasiūlymų atmetimo suteikti ne Vyriausybei ar kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, bet perkančiosioms organizacijoms, kurios šioje srityje turi didesnę veikimo laisvę, nei patikros pagal NSUSOAĮ sistemą atveju. Vadinasi, perkančiosios organizacijos, svarstydamos pasiūlymų atmetimo galimybę aptariamais pagrindais, privalo užtikrinti, kad jų priimami sprendimai atitiktų bendruosius teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nustatytus VPĮ ir kituose teisės aktuose.

52.       Kadangi VPĮ normos reikalauja, kad perkančiosios organizacijos užtikrintų, jog vykdant pirkimus būtų laikomasi proporcingumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog priimdamos spendimus dėl pasiūlymų atmetimo aptariamais pagrindais perkančiosios organizacijos, be kita ko, turėtų įvertinti šių sprendimų proporcingumą siekiamiems tikslams. Be to, ir šio teismo sprendimo 42 punkte minėtame Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime yra nurodyta, kad nustačius sąlygą, jog asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

53.       Priimdamos spendimus dėl pasiūlymų atmetimo aptariamais pagrindais, perkančiosios organizacijos turėtų siekti, kad sprendimai būtų pagrįsti tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors sprendimų atmesti pasiūlymą faktiniai pagrindai, kaip buvo paminėta šio teismo sprendimo 51 punkte, negali būti paremti vien tik savarankiškai pačių perkančiųjų organizacijų surinkta informacija, o jie turėtų būti siejami su kompetentingų institucijų turima informacija, kad atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, arba Vyriausybės sprendimu, priimtu kompetentingų institucijų turimos informacijos pagrindu, perkančioji organizacija, siekdama priimti pagrįstą sprendimą, kilus abejonėms dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktų taikymo pagrindų, kompetentingų institucijų turimą informaciją turėtų įvertinti, pavyzdžiui, jos aktualumo ir kitais svarbiais aspektais. Siekiant išsiaiškinti sprendimui priimti svarbias faktines aplinkybes, perkančiosioms organizacijoms įstatymu yra suteikta teisė kreiptis į tiekėjus dėl informacijos ar paaiškinimų pateikimo (žr., pvz., VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą, 45 straipsnio 5 dalį), prašyti kompetentingų institucijų pateikti papildomą informaciją (žr., pvz., NSUSOAĮ 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą). Kita vertus, šiuo aspektu turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl pasiūlymų atmetimo priimami pirmiausia remiantis būtent kompetentingų institucijų turima informacija, o pačių perkančiųjų organizacijų galimybės surinkti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra ribotos. Perkančiajai organizacijai, kuriai suteikta teisė priimti sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, nėra suteikta įgaliojimų savarankiškai atlikti tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, o priimdama aptariamą sprendimą perkančioji organizacija vadovaujasi kompetentingų institucijų turima informacija apie tiekėjo interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. 

54.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose galiojančio skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), VPĮ 58 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kyla perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjus tinkamai informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus. Tiekėjams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, perkančiosios organizacijos privalo pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymų atmetimo priežastis (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tik būdami tinkamai ir išsamiai informuoti apie pasiūlymų atmetimo priežastis tiekėjai gali veiksmingai ir efektyviai apginti savo galbūt pažeistas teises peržiūros procedūroje. Toks pats reikalavimas galioja ir perkančiosioms organizacijoms priimant sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo VPĮ 45 straipsnis 21 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. Primintina, kad pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

55.       Šiame kontekste pažymima, kad tiekėjų gynybos veiksmingumo principo pažeidimas nekvalifikuojamas kaip esminis, kai apie sprendimą dėl pasiūlymo įvertinimo tiekėjui pranešama netinkamai tiek pranešimo formos, tiek laiko (pavėluotai pateiktas susipažinti) atžvilgiu, tačiau šis sugeba ieškinyje tinkamai užginčyti galimai neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013). Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas vertinamas ir tuo aspektu, ar perkančioji organizacija iš esmės suteikė tiekėjams informaciją, leidžiančią įvertinti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą, o perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį, ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, teismas gali padaryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

 

Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

 

56.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės 2024 m. kovo 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) neatitiko Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių (atitinkamai, VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktų) reikalavimų, nes perkančioji organizacija nesikreipė į kompetentingas institucijas su prašymu įvertinti ieškovės pateiktą informaciją apie pasikeitusias aplinkybės po Vyriausybės nutarimų priėmimo 2018 m. ir turėjo nurodyti ieškovei, kokius konkrečius dokumentus ji turi pateikti, kad perkančioji organizacija galėtų priimti sprendimą dėl ieškovės (ne)atitikties VPĮ 45 straipsnio 21 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytas išvadas, netinkamai pritaikė aktualų teisinį reglamentavimą ir nevisapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriuo atsakovės 2024 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies pritaikymui turi būti nustatyta šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų visuma. Pirma, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą vienu iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintų pagrindų: i) mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju; arba; ii) kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo. Antra, perkančioji organizacija turi nustatyti, kad egzistuoja bent viena iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–6 papunkčiuose įtvirtintų perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių.

58.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja pirmoji aptarta sąlyga VPĮ 45 straipsnio 21 dalies pritaikymui, t. y. Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintų nuostatų pritaikymo. Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 925, kuriuo nustatė, jog VPĮ 45 straipsnio 21 dalis, PĮ 58 straipsnio 41 dalis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus, ir perkantiesiems subjektams, atliekantiems pirkimus. Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 925 įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Kadangi nurodytas Vyriausybės nutarimas įsigaliojo prieš paskelbiant Pirkimą (2023 m. balandžio 22 d.), perkančioji organizacija, priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kurias perkėlė į Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčius. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad antroji sąlyga VPĮ 45 straipsnio 21 dalies pritaikymui neegzistavo, t. y. jog nebuvo nustatyta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose (atitinkamai, Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose) įtvirtintų pagrindų, kuriais vadovaujantis ieškovės pasiūlymas galėjo būti atmestas.

59.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, ir teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nenustatė pagrindo nuspręsti, kad penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) sudaromas sandoris patenka į sandorių patikros pagal NSUSOAĮ sistemą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl numatomo Pirkimo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams yra priimtas Vyriausybės sprendimas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymo, pateikto Pirkime, atmetimas VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintais pagrindais galėjo būti taikomas perkančiosios organizacijos pasirinkimu. Iš Pirkimo specialiųjų sąlygų turinio (šių sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčių) nustatyta, kad perkančioji organizacija į Pirkimo dokumentus pasirinko įtraukti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punkte įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus ir įtvirtino teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą Pirkime, jeigu: i) Vyriausybė, vadovaudamasi NSUSOAĮ įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys (fiziniai ar juridiniai) ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų (Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 papunktis); arba ii) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų patvirtintos informacijos, kad aptartų subjektų veikla ir jų ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.5 papunktis). Kadangi NSUSOAĮ įtvirtinta patikros sistema dėl penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) sudaromo sandorio nebuvo taikoma, o Vyriausybės sprendimas dėl aptariamoje Pirkimo dalyje sudaromo sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams nebuvo priimtas, perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nustačiusi pasiūlymų atmetimo pagrindus pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktus ir svarstydama ieškovės pasiūlymo atmetimo galimybę, privalėjo užtikrinti, jog priimamas sprendimas atitiktų bendruosius teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nustatytus VPĮ ir kituose teisės aktuose.

60.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) grindė 2018 m. priimtais Vyriausybės nutarimais, kuriuose konstatuota, kad konkrečių sandorių sudarymas su ieškove neatitiktų nacionalinio saugumo interesų dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams, įskaitant dėl turėtų (turimų) riziką didinančių ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be to, perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendime nurodyta, kad jis grindžiamas ieškovės pateikta informacija, konsultacijomis su institucijomis, atsakingomis už viešųjų pirkimų vykdymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą, bei turima pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį gauta informacija.

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimais pripažinta, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuojami su UAB „Skinest Baltija“ sudaryti sandoriai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes ketinamų sudaryti sandorių šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo. Iš teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) patalpintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019 (CPK 178 straipsnio 3 dalis), kuria buvo sprendžiama dėl Vyriausybės nutarimų teisėtumo, pačios ieškovės į nagrinėjamą civilinę bylą pateikto Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsiliepimo į skundą paminėtoje administracinėje byloje turinio matyti, kad Vyriausybė ir kitos kompetentingos institucijos UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko O. O. ryšiais, didinančiais riziką ar keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, laikė verslo ir asmeninius santykius su Rusijos verslo ir politikos atstovais, be kita ko, per jiems priklausančias įmones valdančiais Estijoje registruotą įmonę „Spacecom“, kurios bendraturčiu buvo ir O. O. Iš Vyriausybės nutarimų turinio matyti, kad planuojami sudaryti sandoriai buvo pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų ir dėl O. O. atžvilgiu inicijuoto kaltinimo korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu. Nors Vyriausybės nutarimai buvo priimti kaip patikros NSUSOAĮ nustatyta tvarka rezultatas dėl anksčiau planuotų sudaryti sandorių, bet ne dėl planuojamo sudaryti Pirkimo sandorio, tačiau perkančioji organizacija, turėdama paminėtus duomenis apie anksčiau priimtus Vyriausybės nutarimus, pagrįstai jų neignoravo ir atsižvelgė į Vyriausybės nutarimų turinį, spręsdama dėl ieškovės  pasiūlymo atmetimo Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintais pagrindais galimybės. 

62.       Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija negalėjo automatiškai (be papildomos patikros) pritaikyti Vyriausybės nutarimų, spręsdama dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, jog perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, atliko individualų situacijos įvertinimą. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, siekdama gauti visą reikiamą ir būtiną informaciją dėl Vyriausybės nutarimais nustatytų ryšių (ne)egzistavimo Pirkimo metu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti, be kita ko, galutinių naudos gavėjų, akcininkų sąrašą, kitą reikiamą ir būtiną informaciją, kurios pagrindu perkančioji organizacija galėtų įvertinti, kad ieškovė neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. raštu pateikė dalį prašytos informacijos, nurodė, kad ieškovės galutinis naudos gavėjas yra O. O., pažymėjo, jog 2021 m. sausio 21 d. Latvijos Vidžemės rajono teismo sprendimu byloje Nr. 16870001615 O. O. išteisintas dėl įtarimų padarius korupcinio pobūdžio nusikaltimą, akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus nė viename pirkime, kuriame dalyvavo ieškovė, nebuvo nustatyta, jog ji kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atsakovė pakartotinai 2023 m. gruodžio 22 d. raštu paprašė ieškovės pateikti trūkstamus duomenis dėl pagrindinių tiekėjų, 2020–2023 m. laikotarpiu, akcininkų ir naudos gavėjų, nes ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. raštu dalies duomenų nepateikė. Ieškovė pagal perkančiosios organizacijos prašymus nei 2023 m. gruodžio 21 d. raštu, nei 2024 m. sausio 5 d. raštu (kuriuo atsakė į atsakovės 2023 m. gruodžio 22 d. raštą) nepateikė informacijos, paneigiančios aplinkybę, kad O. O. yra ieškovės galutinis naudos gavėjas, ar paneigiančių, kad šis asmuo turi anksčiau Vyriausybės nutarimais nustatytų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių. Priešingai, ieškovė pateikė informaciją, patvirtinančią, kad O. O. ir einamuoju metu yra ieškovės galutinis naudos gavėjas. Nors ieškovė pažymėjo, kad O. O. yra išteisintas dėl anksčiau pareikštų korupcinio pobūdžio įtarimų, tokia aplinkybė savaime nereiškia, jog šis asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams pagal kitus kriterijus.  

63.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, vertindama ieškovės pateiktus duomenis, lygiagrečiai  (iki 2024 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo) konsultavosi su VPT, už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingomis bei atsakovę kontroliuojančiomis institucijomis, t. y. Komisija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (plačiau žr. šio teismo sprendimo 34 punktą). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad perkančioji organizacija, kreipdamasi į kompetentingas institucijas, neprašė įvertinti, ar ieškovė naujų duomenų kontekste (ne)atitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nesilaikė pareigos pagrįsti savo sprendimo, tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių. Pirma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d., 2024 m. sausio 5 d. raštais perkančiajai organizacijai jokios naujos informacijos, susijusios su ieškovės galutiniu gavėju ar Vyriausybės nutarimais nustatytais ryšiais, didinančiais riziką ar keliančiais grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nepateikė. Ieškovė duomenis, kuriais siekė įrodyti, kad ryšiai, nustatyti Vyriausybės nutarimais, yra pašalinti, pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su dubliku. Antra, nepaisant to, kad ieškovė Pirkimo procedūroje buvo pasyvi ir visos informacijos, kuri galėtų būti reikšminga vertinant Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintus atmetimo pagrindus, perkančiajai organizacijai nepateikė, atsakovė pati kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl aktualios informacijos apie ieškovę UAB „Skinest Baltija“ gavimo. Trečia, kompetentingų institucijų pateikti atsakymai nesudarė prielaidų perkančiajai organizacijai nuspręsti, kad Vyriausybės nutarimai, nors priimti kitų sandorių atžvilgiu, Pirkimui nebėra aktualūs. Priešingai, institucijos pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini); galimybė atmesti tiekėjos pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 punkto pagrindu egzistuoja, nepaisant to, kad Komisijos sprendimas priimtas iki VPĮ pakeitimų, įsigaliojusių 2022 m. balandžio 1 d. (VPT 2024 m. sausio 30 d. išvada, patikslinta 2024 m. vasario 28 d.), o (duomenys neskelbtini). 

64.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad perkančioji organizacija sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą galėjo priimti tik po kompetentingų institucijų išvadų dėl ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikimo. Nors pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas nurodytus teiginius, vadovavosi NSUSOAĮ 13 straipsnio 10 dalimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Pagal NSUSOAĮ 13 straipsnio 10 dalį sandoris su subjektu, pripažintu neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, negali būti sudaromas, kol sandorio šalis ar trečiasis asmuo nepateiks informacijos, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, išnyko ar buvo pašalintos, atitinkamai, kol Vyriausybė, prieš tai gavusi Komisijos išvadą, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Kadangi nagrinėjamu atveju NSUSOAĮ įtvirtinta patikros sistema dėl penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) sudaromo sandorio nebuvo taikoma, atitinkamai, perkančioji organizacija neturėjo pareigos NSUSOAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis, o kompetentingos institucijos neturėjo pareigos to paties straipsnio nustatyta tvarka spręsti (teikti išvadų, priimti nutarimų) dėl pasikeitusių aplinkybių įtakos Pirkimo sandorio atitikčiai nacionalinio saugumo interesams.

65.       Priešingai nei teigiama ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į Komisiją dėl naujos patikros procedūros inicijavimo ir Vyriausybės sprendimų priėmimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte ir VPĮ 51 straipsnio 10 dalyje nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintas tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindas gali būti taikomas, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Vyriausybės sprendimai būtų priimti kitų sandorių atžvilgiu (žr. šio teismo sprendimo 48–50 punktus). Tai aiškiai matoma ir iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-954 parengiamųjų dokumentų. Šis teisinis pagrindas neįtvirtina perkančiosios organizacijos teisės kiekvienu atveju, kai jai kyla abejonių dėl pasiūlymo tinkamumo nacionalinio saugumo aspektu, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl naujos išvados, ar sandoris (atitinkamai, ar investuotojas) atitinka nacionalinio saugumo interesus, pateikimo. Konkrečią kreipimosi į Komisiją tvarką įtvirtina NSUSOAĮ 13 straipsnis, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas, nes Pirkimo sandoris nepateko į sandorių patikros pagal NSUSOAĮ sistemą. Tuo tarpu ieškovės nurodomoje VPĮ 51 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga, kilus abejonėms dėl tiekėjo tinkamumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją, tačiau paminėtame straipsnyje įtvirtinta tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal VPĮ 46, 47, 48 straipsnius, o ne atmetimo pagrindų, susijusių su nacionalinio saugumo interesais ir įtvirtintų VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje, patikros procedūra. Visgi, iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija, siekdama priimti teisėtą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, pati veikė aktyviai ir vadovaudamasi kitais taikytinais teisiniais pagrindais siekė iš ieškovės ir kompetentingų institucijų gauti informaciją, reikšmingą vertinant ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindus. Tokią perkančiosios organizacijos teisę įtvirtino bendruosius tiekėjų pasiūlymų vertinimo principus nustatančios VPĮ nuostatos (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis) ir NSUSOAĮ reguliavimas, kurio pagrindu Komisija suinteresuotų subjektų prašymu ar savo iniciatyva gali pateikti informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas (NSUSOAĮ 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

66.       Pirmosios instancijos teismas kaip perkančiosios organizacijos vykdytos Pirkimo procedūros trūkumą akcentavo tą faktą, kad atsakovė pati neįvertino duomenų apie aplinkybes, kurios pasikeitė nuo Vyriausybės nutarimų priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos pareiga priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nereiškia, kad ji įpareigojama pati savarankiškai įvertinti ir patikrinti informaciją, ar atitinkami subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Funkcijos įvertinti, ar egzistuoja duomenys, galintys patvirtinti didėjančią riziką ar esančią grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priskirtos ne perkančiajai organizacijai, o kompetentingoms institucijoms, VPĮ tokių perkančiosios organizacijos įgalinimų neįtvirtina (plačiau žr. šio teismo sprendimo 53 punktą). Be to, iki 2024 m. kovo 13 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą priėmimo UAB „Skinest Baltija“ perkančiajai organizacijai nebuvo pateikusi jokių naujų duomenų apie aplinkybes, kurios pasikeitė nuo Vyriausybės nutarimų priėmimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė dublike, paduotame teismui 2024 m. gegužės 14 d., rašytiniais įrodymais grindė aplinkybes, jog O. O. neturi ryšių nei su fiziniais, nei su juridiniais asmenimis, kurie administracinėse bylose, kuriose vertintas Vyriausybės nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas, buvo nurodyti kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Aptariamų dokumentų ieškovė nebuvo pateikusi perkančiajai organizacijai Pirkimo procedūros metu. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuos dokumentus perkančioji organizacija turėjo įvertinti. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, kilus abejonėms dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, susijusių su ieškovės valdymo struktūra, kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į kitas kompetentingas institucijas dėl informacijos gavimo ir tokie atsakovės veiksmai laikytini pagrįsti bei pakankami siekiant įvertinti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintų pasiūlymo atmetimo pagrindų taikymą.

67.       Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad atsakovė Pirkimo procedūrų metu pati ėmėsi aktyvių veiksmų, savo kompetencijos ribose siekdama išsiaiškinti, ar nuo 2018 m. Vyriausybės nutarimų priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, ir sudarė galimybes ieškovei įrodyti, jog 2018 m. egzistavusi informacija, kurios pagrindu buvo priimti sprendimai, prarado aktualumą ir kad ieškovė (jos galutinis naudos gavėjas) negali būti laikoma keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovės Pirkimo procedūrų metu pateikta informacija atsakovei leido manyti, kad nuo 2018 m. ieškovės galutinis naudos gavėjas (O. O.) nepasikeitė, tačiau jis buvo išteisintas dėl kaltinimo padarius korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Ieškovė Pirkimo procedūrų metu kitos informacijos, kad O. O. nepalaiko verslo ir asmeninių santykių su Rusijos verslo ir politikos atstovais, jog jis su Rusijos verslo bei politikos atstovais neturi verslo ryšių, t. y. duomenų, kad pasikeitė 2018 m. konstatuotos faktinės aplinkybės, nepateikė. Už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingos institucijos, į kurias atsakovė kreipėsi, vertindama ieškovės pateiktą informaciją, duomenų, kurie patvirtintų, kad Vyriausybės nutarimais nustatytos rizikos dėl O. O. verslo ar asmeninių ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, Pirkimo metu būtų nebeaktualios, nepateikė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, priimdama 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintais pagrindais, turėjo pakankamą pagrindą įvertinti, kad Vyriausybės nutarimuose užfiksuota kompetentingų institucijų patvirtinta informacija, jog ieškovės galutinis naudos gavėjas turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, nėra pasikeitusi, atitinkamai, kad kompetentingos institucijos turi patvirtintos informacijos, jog ieškovės ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

68.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, nes nenurodė ieškovei, kokius konkrečius dokumentus ji turi pateikti, siekdama paneigti Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įvirtintus atmetimo pagrindus. Viena vertus, Pirkimo procedūros metu perkančioji organizacija sudarė tinkamas galimybes tiekėjai pateikti visus įrodymus, kurie patvirtintų, kad ryšiai, didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionalinio saugumo interesams (be kita ko, nustatyti Vyriausybės nutarimais), yra pasikeitę. Atsakovė 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. raštais paprašė ieškovės pateikti visą reikiamą ir būtiną informaciją, kurios pagrindu perkančioji organizacija galėtų įvertinti, kad ieškovė neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendime konstatuotas aplinkybes, ir kartu su 2024 m. kovo 20 d. pretenzija. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti pretenziją, padavė ieškinį teismui, todėl turėjo teisę ieškinio reikalavimus pagrįsti CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Visgi, nei Pirkimo procedūros metu, nei su pretenzija, nei paduodama ieškinį teismui ieškovė jokios naujos informacijos, kuria įrodinėtų, jog ryšiai, didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionalinio saugumo interesams (be kita ko, nustatyti Vyriausybės nutarimais), yra pasikeitę, nepateikė.

69.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad perkančiosios organizacijos Pirkimo procedūros metu ieškovei suteikta informacija leido tiekėjai įvertinti, kokie dokumentai turi būti pateikti. Perkančioji organizacija, 2023 m. gruodžio 13 d. raštu prašydama ieškovės pateikti papildomą informaciją, nurodė prašymo pateikimo priežastį – anksčiau gautą informaciją, kad ieškovės galutinis naudos gavėjas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių; detalizavo prašymą, jog ieškovė pateiktų visą informaciją, iš kurios matytųsi įgyvendintos įvardytų rizikų pašalinimo priemonės ir būdai. Papildomame 2023 m. gruodžio 22 d. rašte perkančioji organizacija pažymėjo, kad ieškovė turi pateikti visą reikiamą ir būtiną informaciją, kurios pagrindu atsakovė galėtų įvertinti, jog UAB „Skinest Baltija“ neturi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 13 d. sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą nurodė aplinkybes, konstatuotas Vyriausybės nutarimais. Kadangi perkančioji organizacija dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įvirtintų atmetimo pagrindų pritaikymo nusprendžia įvertinusi kompetentingų institucijų turimą informaciją, atsakovė negalėjo ieškovei nurodyti konkrečių dokumentų, paneigiančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kuriuos reikėtų pateikti. Byloje nėra ginčo, kad Vyriausybės nutarimų turinys ir jais konstatuotos aplinkybės ieškovei buvo žinomos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė inicijavo administracines bylas dėl Komisijos išvados, kuri buvo Vyriausybės nutarimų pagrindas, ir Vyriausybės nutarimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-5024-662/2019). 

70.       Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovei turėjo ir galėjo būti suprantama, jog perkančiajai organizacijai reikia pateikti dokumentus, kurie paneigtų anksčiau Vyriausybės nutarimais nustatytas aplinkybes dėl galutinio naudos gavėjo keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams ryšių su užsienio valstybių subjektais. Ieškovė, būdama patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė ir žinodama Vyriausybės nutarimų turinį, turėjo galimybę atsakovei pateikti informaciją, kuria argumentuotų, kad aplinkybės, didinančios riziką ar keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pašalintos, tačiau tokią teisę įrodinėti aptariamas aplinkybes rašytiniais įrodymais ieškovė savo valia pasirinko įgyvendinti tik su dubliku teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė tokių perkančiosios organizacijos ieškovei teikiamų dokumentų trūkumų, kurie dėl juose nurodomos informacijos pobūdžio sudarytų kliūtis ieškovei įgyvendinti teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus aptariamais klausimais ar vėliau ginti savo galimai pažeistas teises.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ieškovės su dubliku pateiktų įrodymų, susijusių O. O. ryšiais, galinčiais didinti riziką ar kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, turinio, nepagrįstai nuspręsdamas, jog tokį vertinimą turi atlikti perkančioji organizacija pakartotinai kreipdamasi į kompetentingas institucijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, kad nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuris sudaro pagrindą teismui ex officio įvertinti perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023), padaro išvadą, jog ieškovės UAB „Skinest Baltija“ pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai, kuriais ji įrodinėjo, kad galutinio naudos gavėjo O. O. ryšiai, nustatyti Vyriausybės nutarimais, yra pašalinti, turėjo būti teismo įvertinti. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovės su dubliku pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, bei siekdama užtikrinti viešąjį interesą, šiuos įrodymus įvertina ir prieina prie išvados, jog šie įrodymai nepaneigia Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įvirtintų pasiūlymo atmetimo pagrindų pritaikymo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. Vyriausybės nutarimais konstatuotų ryšių, keliančių grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

72.       Ieškovė, teigdama, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įvirtinti pasiūlymo atmetimo pagrindai jos atžvilgiu netaikomi, dublike nurodė, kad šiuo metu O. O. nevaldo ir neturi Rusijoje registruotų ir veiklą vykdančių bendrovių. Ieškovė pažymėjo, kad O. O. neturėjo ryšių su Vyriausybės nutarimuose nurodytais asmenimis (I. L., A. F., A. N., D. P., G. T.). Ieškovė nurodė, kad O. O. ryšiai su nurodytais asmenimis egzistavo per bendroves „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“, kurių akcijos priklausė bendrovėms „Globaltrans Investment Plc“ ir „Skinest Rail“, tačiau pabrėžė, jog „Globaltrans Investment Plc“ nebeturi investicijų į „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“ bendroves, nes „Skinest Rail“ iš „Globaltrans Investment Plc“ įsigijo „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“ akcijas ir 2023 m. vasario 10 d. tapo vienintele šių bendrovių akcininke. Ieškovė akcentavo, kad „Spacecom“ ir „Spacecom Trans“ jau yra likviduotos. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė grindė dublike nurodytus teiginius, kad nebėra jokių UAB „Skinest Baltija“ galutinio naudos gavėjo O. O. ryšių, nustatytų Vyriausybės nutarimais. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose, paduotuose apeliacinės instancijos teismui, papildomai nurodė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, įmonių grupė „Skinest Rail“ ėmėsi priemonių, jog ryšiai su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiomis bendrovėmis būtų nutraukti – uždarytos atstovybės, likviduotos bendrovės, dirbusios su priešiškomis valstybėmis, parduotos įmonės, veikiančios šiose teritorijose.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė dublike nurodė argumentus, kuriais nesutiko su Vyriausybės nutarimuose konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau Vyriausybės nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019, todėl perkančioji organizacija Vyriausybės nutarimuose konstatuotų aplinkybių neturėjo pagrindo kvestionuoti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės galutinis naudos gavėjas nuo 2018 m. nepasikeitė, t. y. ieškovės UAB „Skinest Baltija“ akcininkė yra Estijos Respublikoje registruota įmonių grupė „Skinest Rail“, kurios galutinis naudos gavėjas yra O. O. Vyriausybės nutarimais konstatuota, kad konkrečių sandorių sudarymas su UAB „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, nes O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5024-662/2019 konstatuota, kad O. O. ryšiais, didinančiais riziką ar keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, laikytini verslo ir asmeniniai santykiai su Rusijos verslo ir politikos atstovais, be kita ko, per jiems priklausančias įmones valdančiais Estijoje registruotą įmonę „Spacecom“.

74.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovė 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SD(LTG)-3128/2023 kreipėsi į Komisiją, prašydama (duomenys neskelbtini). Komisija 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-982, (duomenys neskelbtini). Pagal Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte nurodytas kompetentingų institucijų nurodytas aplinkybes matyti, kad (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigiama ieškovės 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pagal kompetentingų institucijų nurodytus duomenis matyti, kad (duomenys neskelbtini). Priešingai – Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors Komisijos 2024 m. balandžio 3 d. raštą perkančioji organizacija gavo jau po skundžiamo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo, tačiau jame nurodyti duomenys tik papildomai patvirtina aplinkybes, kurių pagrindu perkančioji organizacija priėmė sprendimą ir pritaikė Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintus tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindus. Nurodyti duomenys patvirtina perkančiosios organizacijos išvadą, kad Vyriausybės nutarimais konstatuota grėsmė nacionalinio saugumo interesams dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo O. O. ryšių su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis (pagal kompetentingų institucijų pateiktą informaciją) buvo aktuali Pirkimo metu, ir paneigia ieškovės argumentus, kad pagrindo jos atžvilgiu pritaikyti Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.1.4 ir 5.1.5 papunkčiuose įtvirtintus pasiūlymų atmetimo pagrindus nebuvo.

75.       Teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus ieškovės nurodytus argumentus (pvz., 2024 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose), kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės (pvz., Estijos Respublikos) „Skinest Rail“ grupės bendroves laiko nekeliančiomis grėsmės nacionaliniam saugumui ir su šiomis bendrovėmis sudaromi sandoriai, todėl perkančioji organizacija neturėtų ieškovės atžvilgiu pritaikyti aukštesnio įvertinimo standarto. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nacionaliniais saugumo interesais laikomi valstybės saugumo interesai, taip, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje (NSUSOAĮ 2 straipsnio 7 dalis), kurioje nustatomi būtent Lietuvos valstybės, o ne kitų valstybių, gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai. Todėl ta aplinkybė, kad atitinkamoje Europos Sąjungos ar kitoje valstybėje subjektas nėra pripažintas didinančiu riziką ar keliančiu grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nelemia išvados, kad tokį patį įvertinimą turėtų taikyti Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai, be kita ko, dalyvaujantys viešųjų pirkimų procese.

76.       Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo pritarti ieškovės apeliacinės instancijos teismui paduotose procesiniuose dokumentuose (pvz., 2024 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytai pozicijai, kad atsakovės pritaikytos priemonės – ieškovės pasiūlymo atmetimas penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) – nagrinėjamu atveju neatitiko proporcingumo principo reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, prieš priimdama 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.), atliko individualų situacijos įvertinimą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, perkančioji organizacija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įvertinti, ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta informacija Pirkimo atveju yra aktuali. Ieškovės ir kompetentingų institucijų pateikta informacija patvirtino, kad Vyriausybės nutarimuose nurodyta informacija, susijusi su UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko O. O. ryšiais, yra aktuali, nes tokie ryšiai Pirkimo metu nebuvo nutraukti. Be to, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją matyti, kad aptariami ryšiai nėra vienkartinio pobūdžio, atsitiktiniai ar trumpalaikiai. Priešingai, iš kompetentingų institucijų pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini), t. y. faktinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis 2018 m. buvo priimti Vyriausybės nutarimai, nepasikeitė. Įvertinus aktualias faktines aplinkybes, kurias nurodė kompetentingos institucijos, ieškovės galutinio naudos gavėjo O. O. ryšių pobūdį, be kita ko, transporto sektorių, kuriame vykdomas Pirkimas ir kuris pagal NSUSOAĮ 6 straipsnį pripažįstamas svarbiu nacionaliniam saugumui užtikrinti, atsižvelgiant į objektyviai pagrįstą tikslą, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) ir jo priėmimo procedūra laikytina atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

77.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų taikymo skirtumus nuo NSUSOAĮ tvarka vykdomos procedūros, netinkamai įvertino, kad atsakovės 2024 m. kovo 13 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.) turėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kad ieškovė Pirkimo procedūros metu iš esmės elgėsi pasyviai, naujos informacijos, susijusios su VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintais pasiūlymo atmetimo kriterijais, perkančiajai organizacijai nebuvo pateikusi, o duomenis, kuriais įrodinėjo perkančiosios organizacijos sprendimo nepagrįstumą, pateikė tik bylos nagrinėjimo metu su dubliku. Teisėjų kolegija nenustatė perkančiosios organizacijos veiksmų Pirkimo procedūros metu, kurie būtų sudarę kliūtis ieškovei įrodinėti ginčui reikšmingas aplinkybes. Atsakovė, priimdama 2024 m. kovo 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą penktoje Pirkimo dalyje (V p. o. d.), atliko individualų situacijos vertinimą ir užtikrino proporcingumo, skaidrumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

78.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

79.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

80.       Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš viso 7 117,83 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimo teisines paslaugas. Ieškovė taip pat sumokėjo 5 434 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 4 639,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 398,83 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą, 980 Eur papildomų paaiškinimų ir 1 260,70 Eur papildomų dokumentų parengimo teisines paslaugas). Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo UAB „Skinest Baltija“ ieškinys patenkintas, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, o atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiojo asmens AB ,,LTG Cargo“ apeliacinis skundas patenkinamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovė UAB „Skinest Baltija“ neįgyja teisės reikalauti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

81.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 7 305,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės UAB „Skinest Baltija“ ieškinys atmestas, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgijo teisę reikalauti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrįsdama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė pateikė: 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymą. Paaiškino, kad su byla susijusioms teisinėms paslaugoms suteikti iš viso buvo skirta 86,25 val. Pagal prašyme nurodytus duomenis nustatyta, kad vienos valandos advokato suteiktų teisinių paslaugų kaina yra 84,70 Eur (70 Eur plius PVM) (7 305,38 Eur/ 86,25 val.), o prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: i) 42,35 Eur – už prašymo dėl prieigos prie bylos parengimą (0,5 val.); ii) 317,63 Eur – už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą (3,75 val.); iii) 3 260,95 Eur – už ieškinio ir susijusių dokumentų analizę, aptarimą su klientu, atsiliepimo į ieškinį parengimą (38,5 val.); iv) 381,15 Eur – už prašymo dėl neviešos informacijos parengimą (4,5 val.); v) 2 159,85 Eur – už dubliko analizę, tripliko parengimą (25,5 val.); vi) 402,33 Eur – už kitų į bylą pateiktų dokumentų analizę (4,75 val.) (šios paslaugos vertinamos susijusios su kitų atsakovės byloje paduotų procesinių dokumentų parengimu); vii) 741,13 Eur – už kitų rašytinių paaiškinimų parengimą (8,75 val.). Nors pagal pateiktus dokumentus matyti, kad už atsakovei suteiktas teisines paslaugas sumokėjo trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“, tokia aplinkybė pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nesudaro kliūčių išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės naudai iš ieškovės klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

82.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija pagal Rekomendacijas nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, apskaičiuotų taikant Rekomendacijų 8.2 , 8.3 , 8.16 , 8.19 papunkčiuose nurodytus koeficientus, kurių pagrindu imtas 2023 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), buvęs 2 110,30 Eur (mokėjimą už advokato suteiktas teisines paslaugas trečiasis asmuo atliko 2024 m. II ketvirtį). Visgi, teigėjų kolegija nenustatė pagrindo priteisti atsakovei 741,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už kitų rašytinių paaiškinimų parengimą (8,75 val.). Pagal Lietuvos informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad atsakovė kitų rašytinių paaiškinimų, kurie sudarytų savarankiškus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės prašomų 741,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš ieškovės UAB „Skinest Baltija“ iš viso priteisiama 6 564,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

83.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 9 593 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, o trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme padavė apeliacinį skundą kartu su atsakove, jie įgijo teisę reikalauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrįsdami prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė: 2024 m. birželio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą, 2024 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2024 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą. Pagal prašyme nurodytus duomenis nustatyta, kad prašomą priteisti 4 114 Eur sumą sudaro bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimo teisinę paslaugą ir 5 479 Eur žyminis mokestis.

84.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme neviršija pagal Rekomendacijas nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, apskaičiuotų taikant Rekomendacijų 8.9 papunktyje nurodytą koeficientą, kurio pagrindu imamas 2024 m. I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), buvęs 2 161 Eur (mokėjimą už advokato suteiktas teisines paslaugas trečiasis asmuo atliko 2024 m. III ketvirtį), todėl 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma priteistina atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės. Teisėjų kolegija nustatė, kad trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“ už apeliacinį skundą sumokėjo 5 479 Eur žyminį mokestį, todėl, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinus, žyminis mokestis priteistinas atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas jų abiejų naudai iš ieškovės, nepaisant aplinkybės, kad už apeliaciniame teisme suteiktas teisines paslaugas ir žyminį mokestį sumokėjo trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“ (žr. aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023), aptariamos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis. Taigi atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiajam asmeniui AB „LTG Cargo“ iš ieškovės UAB „Skinest Baltija“ priteisiama po 4 796,50 Eur (4 114 Eur / 2 = 2 057 Eur + 5 479 Eur / 2 = 2 739,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 6 564,25 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 4 796,50 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei ,,LTG Cargo“ (juridinio asmens kodas 304977594) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ (juridinio asmens kodas 300070820) 4 796,50 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

 

 

                                                                                                Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                                                        Laima Ribokaitė