Byla Nr. T-57-875/2023

     Baudžiamoji byla Nr. 1-82-167/2017

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46455-2016-6 

     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17.

 (S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. prašymą sušvelninti jam bausmę arba atleisti nuo likusios bausmės ar kitaip palengvinti jo teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-167/2017.

Teismas                                                                                                                                                                    

n u s t a t ė:

1.                      M. D. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas M. D. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. spalio 3 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d.

2.         Šiaulių apygardos teisme 2023 m. liepos 4 d. gautas M. D. prašymas sušvelninti jam bausmę arba atleisti nuo likusios bausmės nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams.

3.         Atsiliepimų į nuteistojo M. D. prašymą negauta.         

Prašymas tenkintinas iš dalies.

4.         Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. 

5.        Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 3621 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).

6.         Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios.

7.        Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-1925 BK 129 straipsnio 1 dalies teisinis reguliavimas nebuvo pakeistas, straipsnis nebuvo pripažintas netekusiu galios, jo redakcija nesikeitė nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki 2023 m. balandžio 27 d., kuomet priimtas įstatymas Nr. XIV-1925, todėl nėra įstatyminio pagrindo peržiūrėti už šį nusikaltimą M. D. paskirtos bausmės. Tačiau Įstatymu buvo pakeistas BK 178 straipsnis, pagal kurį M. D. pripažintas kaltu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, subendrinta su minėtu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8.        Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, esant BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatoms, patikrina ir kitus nuteistojo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės jam buvo subendrintos, bet neįvykdytos.

9.       Taigi, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė I. P. priklausantį turtą – 180 eurų, (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, baudžiamoji atsakomybė už atvirą svetimo turto pagrobimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nors baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnį įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu vertės išaiškinimu, tačiau esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui, kaip šiuo atveju – atvira vagystė, turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Kaip matyti, BK pakeitimai nagrinėjamu atveju numato švelnesnes bausmės rūšis, sumažinta ir maksimali griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės riba. Įvertinus tai, kad aptartu pakeitimu nustatyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, M. D. atžvilgiu taikytina ši įstatymo norma ir nuteistojo veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) (BPK 3261 straipsnis).

9.1.        M. D. minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta įvertinus šias aplinkybes: jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jau kitą dieną grąžino ženklią dalį pagrobtų pinigų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis); atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, veika padaryta recidyvisto, BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai; asmuo anksčiau teistas ne vieną kartą; nusikalto esant neišnykusiam teistumui; bausmės (laisvės atėmimo) pagal ankstesnius nuosprendžius nėra atlikęs; baustas administracine tvarka. Ir, padarius išvadą, kad asmuo nedaro jokių teigiamų išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nedaro jam jokios teigiamos įtakos, jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Minėtu nuosprendžiu nuteistajam už šį nusikaltimą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė nors savo rūšimi ir yra griežčiausia, tačiau jos dydis nustatytas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, kone artimas minimaliam, teismo vertinimu, nuosprendyje išdėstytais motyvais yra ne per griežta, teisingumo principo nepažeidžia, todėl paliktina nepakeista.  

10.       Be to, minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. D. paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, M. D. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Šio BK straipsnio pakeitimų naujoje baudžiamojo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., nėra, todėl nėra įstatyminio pagrindo peržiūrėti pagal jį nuteistajam paskirtą bausmę.

11.       Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, M. D. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už svetimo turto – 230 Lt (66,67 Eur) pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą. Patikrinus šį nuosprendį nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 180 straipsnio pakeitimų kontekste, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę švelninančių ar jo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors Įstatymu pakeistas BK 190 straipsniu pateiktas turto vertės ir žalos išaiškinimas, tačiau plėšimo atveju turto vertės dydis nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, ji aktuali tik plėšimo būdu pagrobus didelės ar labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Kitų nuteistajam aktualių šio įstatymo pakeitimų nuo nuosprendžio priėmimo dienos taip pat neįsigaliojo, todėl priimtas įstatymas nuteistojo atžvilgiu netaikytinas.

12.         Dėl nuteistojo prašymo atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka, kai Lietuvos Respublikos Seimas išleidžia amnestijos aktą, Lietuvos Respublikos Prezidentas patenkina nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BPK 3621 straipsnis), arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai). Taigi, BPK 3621 straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 3621 straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo bausmės, bausmės sušvelninimą, veikos perkvalifikavimą ar teistumo išnykimą, pakeitimais. Nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nenustatyta, todėl atleisti nuteistąjį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra jokio teisinio pagrindo.

13.         Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistojo prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo tenkinamas iš dalies – nuteistojo atžvilgiu taikytinas baudžiamąją atsakomybę švelninantis 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIV-1925, nusikalstama veika, nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotina pagal baudžiamojo įstatymo naująją redakciją, paliekant minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę palikus nepakeistą, nesikeičia ir vėlesniu – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam M. D. paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d.  nuosprendis, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendis, bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendis keistini dalyje dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti nuteistojo M. D. prašymą iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu nustatytą M. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl šia nutartimi nustatytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio pakeitimų – perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Likusioje dalyje Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį,  Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį palikti nepakeistus.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos (nuteistajam – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Nerius Masiulis