Administracinė byla Nr. eI3-3633-821/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 55.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui D. V. ir advokato padėjėjai R. V.;

atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovui G. S.;

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č.;

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „Infraplanas“, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        Pareiškėja asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėja, Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Agentūrai nagrinėti iš naujo.

        Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 yra pradėtas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos gatvė yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose, o jos raudonosios linijos iš esmės sutampa su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribomis. Suinteresuota visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl planuojamos gatvės keliamo triukšmo bei taršos ir paprašė įvertinti galimą kitą jos užsakymu parengtą pasiūlymą kaip alternatyvą, t. y. apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo minėtų žemės sklypų ribų. 2017 m. birželio 29 d. buvo paskelbta informacija apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitą, vėliau ši ataskaita pakoreguota. Pareiškėjas, nesutikdamas su koreguota PAV ataskaita atsakovui pateikė skundą dėl galbūt padarytų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Atsakovas nutarė įvertinti Bendruomenės pastabas ir PAV dokumentų rengėjui nurodė papildyti ir pataisyti ataskaitą. Vėliau pareiškėjas gavo pranešimą, kad Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, jog planuojama ūkinė veikla – Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio Sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, yra leistina pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas.

        Pareiškėjos nuomone, PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas triukšmo poveikis. Nėra aišku, kokiu pagrindu pasikeitė PAV programoje ir PAV ataskaitoje nurodytas prognozuojamas eismo intensyvumas. Eismo intensyvumo pokytis reikšmingas, nes šis parametras svarbus modeliuojant duomenis kompiuterinėse programose, o esant tokiam skirtumui rezultatai gali svariai skirtis. Bendruomenės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad pagal atliktus triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus matyti, jog perspektyvaus transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų aplinkoje viršys ribines visais paros laikotarpiais. Šie skaičiavimai, kurie buvo atlikti naudojant tą pačią programinę įrangą ir metodiką, buvo pateikti kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais, tačiau PAV ataskaitos rengėjas jų nevertino ir dėl jų išsamiai ir argumentuotai nepasisakė. Todėl nebuvo pašalintos abejonės dėl PAV ataskaitoje vertinto triukšmo poveikio visuomenės sveikatai pagrįstumo. Tai leidžia teigti, kad PAV ataskaita parengta netinkamai įvertinus vieną iš esminių aplinkos veiksnių visuomenės sveikatai. Be to, pagal Savivaldybės administracijos informaciją, projektuojamoje gatvėje bus leistinas sunkiojo transporto eismas, tačiau atliekant tiek eismo intensyvumo, tiek triukšmo, tiek oro taršos skaičiavimus, duomenys apie sunkųjį transportą buvo eliminuoti ir neįvertinti. PAV ataskaitoje numatytos rekomenduojamos priemonės triukšmo poveikiui sumažinti (tylioji asfalto danga, kuri efektyvi tik esant didesniam automobilių greičiui) yra nepakankamos ir turėjo būti numatytos papildomos apsaugos priemonės, pvz. akustinės sienutės.

        Pareiškėjos nuomone, netinkamai įvertintas ir oro taršos poveikis. Nei PAV ataskaitoje, nei Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kurio laikotarpio meteorologiniai duomenys buvo naudojami. Vietovės meteorologiniai duomenys gali būti naudojami trejus kalendorinius metus, einančius po penkerių metų, kurių duomenys pateikti, laikotarpio. PAV ataskaitos dalyje „7.6.4 Teršalų poveikis žmonių sveikatai. Rizikos vertinimas“ apskritai nenurodyta, kad oro taršai turi įtakos meteorologiniai duomenys, bet nurodyta, jog teršalų iš autotransporto emisija priklauso nuo įvairių faktorių: eismo intensyvumo, srauto sudėties, autotransporto greičio ir parko, teritorijos. Kadangi eismo intensyvumo skaičiavimai kelia abejonių, nes iš jų buvo eliminuotas sunkiojo transporto veiksnys, skaičiuojant oro taršos rodiklius, srauto sudėtis tikėtina taip pat buvo vertinta be sunkiojo transporto duomenų, o tai kelia abejonių PAV ataskaitos duomenų teisingumu.

        Pareiškėja dėl ekonominio poveikio vertinimo nurodė, kad PAV ataskaitoje ir jos 7 priede pateikti skaičiavimai yra netikslūs. Nėra aiškus teritorijos mastelis, nėra tiksliai pagrįsta, kodėl ir kokiu metodu paskaičiuotas būtent toks padidėjęs visuomenės reikmėms paimamo valstybinio miško plotas. Tai leidžia pagrįstai abejoti skaičiavimų objektyvumu ir pagrįstumu. Neturint detalių grunto tyrimų teigiama, kad turi būti išvežamas visas nukastas gruntas – 96 000 m3, dėl to antros alternatyvos atveju padidėja projekto įgyvendinimo sąnaudos. UAB „Kitos pusės projektai“ projektiniuose pasiūlymuose pateiktais skaičiavimais turėtų būti iškasta 75 800 m3 grunto, o išvežta – 54 000 m3. Šie skaičiavimai buvo atlikti detaliai įvertinus planuojamos tiesti gatvės pjūvius bei vietos aukščių skirtumus. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad dalis grunto gali būti panaudota vietoje, supilant sankasą / paaukštėjimą, tačiau PAV ataskaitoje nebuvo analizuojamos nukasto grunto panaudojimo galimybės. Bendruomenės teigimu, jos teiktuose siūlymuose buvo argumentuotai pagrįsta ir paskaičiuota, kad atliekant ekonominį pagrindimą nebuvo tinkamai įvertinti visi aspektai, dėl kurių gatvės antros alternatyvos atveju statybos kaštai sumažėtų (trumpesnis trasos ilgis, mažesnė mažatriukšmės dangos atkarpa, mažesnis valstybinio miško plotas ir kt.). Pareiškėjo nuomone, patikslintos PAV ataskaitos trūkumai ir netikslumai akivaizdūs, tendencingai pateikti, siekiant nepagrįstai padidinti gatvės antros alternatyvos tiesimo kaštus.

        Pareiškėja pažymėjo, kad patikslintoje PAV ataskaitoje nei į jos, nei į atsakovo teiktas pastabas neatsižvelgta. PAV ataskaitoje nurodoma informacija apie antrąją alternatyvą nėra tiksli ir pernelyg abstrakti, nepateikiami konkretūs atstumai. Iki Sprendimo priėmimo nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesnis PAV proceso etapas, t. y. atsakovo reikalavimai patikslinti pagal konkrečias pastabas neįgyvendinti visa apimtimi. Tą patvirtina ir tai, jog ataskaita patikslinta tik per 10 dienų. Suinteresuotos visuomenės teisė gauti informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą pažeidžiama ne tik neteikiant visos apimties dokumentų, bet ir nesvarstant klausimo dėl pakartotinio visuomenės viešo supažindinimo su patikslinta PAV ataskaita. Sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl atsakovas Sprendime turėjo nurodyti vieną veiklos alternatyvą, pagal kurią planuojama ūkinė veikla leistina nagrinėjamoje teritorijoje. Be to, Agentūra turėjo įvertinti kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išvada negalėjo būti sąlyginė. Esant neatitikimams, PAV ataskaitos rengėjas turėjo kreiptis į minėtą išvadą teikusį PAV subjektą, o atsakovas, matydamas akivaizdžius išvados ir PAV ataskaitos prieštaravimus, privalėjo arba teikti motyvuotus reikalavimus papildyti / pataisyti PAV ataskaitą, arba spręsti, kad planuojama ūkinė veikla leistina tik pagal antrą veiklos alternatyvą.

        Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime Agentūra dėl eismo intensyvumo pokyčio paaiškino, kad PAV programoje nurodyta eismo intensyvumo prognozės bus patikslintos savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ atlikus papildomus eismo intensyvumo tyrimus Mykolo Lietuvio g. ir aplinkinėse gatvėse, kartu atsižvelgiant į Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, patikslinus eismų prognozavimo modelį. PAV ataskaitoje pateikiama eismo intensyvumo prognozė po SĮ „Vilniaus planas“ 2017 m. atlikto papildomo eismo intensyvumo tyrimo. SĮ „Vilniaus planas“ eismo intensyvumą fiksavo dronu, gauti duomenys buvo išanalizuoti pagal eismo manevrus ir transporto srautų sudėtį, patikslintas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (toliau – ir VMPEI), privedimo koeficientas nuo rytinės valandos apkrovimo iki VMPEI. Patikslinus koeficientą, gautas patikslintas VMPEI. Iš PAV ataskaitos 8 lentelės matyti, kad įgyvendinus projektą pagal 1 ir 2 alternatyvas 2025 m. Mykolo Lietuvio g. bendras eismo intensyvumas bus 17 200 aut./parą, sunkiojo transporto eismo intensyvumas bus 230 aut./parą ir bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. PAV pateiktas perspektyvinis 2025 m. rytinės piko valandos apkrovimas nepakito (1 890 aut./h), tačiau pasikeitė VMPEI. Taigi, PAV programoje nurodytas eismo intensyvumo srautas 2 3100 aut./parą buvo gautas naudojant tą patį perspektyvinį 2025 m. rytinės piko valandos eismo intensyvumą 1 890 aut./h, bet kitą koeficientą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, kreipėsi į PAV dokumentų rengėją ir gavo atsakymus į pateiktas pastabas bei papildytą PAV ataskaitą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad PAV ataskaitos rengėjas neatsižvelgė į Bendruomenės pastabas ir pasiūlymus yra deklaratyvūs.

        Agentūra nurodė, kad, atliekant triukšmo vertinimą, nustatyta didžiausia triukšmo poveikio zona – Lvakaro. Detalūs visų analizuojamų situacijų triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti PAV ataskaitos 4 priede. Tiek PAV ataskaitoje, tiek Sprendime nurodoma, kad šiuo metu dėl Mykolo Lietuvio gatve važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo nėra viršijami ribiniai dydžiai, tačiau įgyvendinus vieną iš alternatyvų, nutiesus naują 4 eismo juostų gatvę, prognozuojamas vietinės akustinės aplinkos pablogėjimas. Prognozuojama, jog įgyvendinus vieną iš projekto alternatyvų į didesnio, nei leidžiama triukšmo zoną patektų atitinkamai 18 ir 14 saugotini objektai. Sprendime pažymėta, kad didesnis gyvenamųjų aplinkų skaičius į viršnorminę triukšmo zoną patektų įgyvendinus 1 alternatyvą. Sprendime pažymima, kad pasirinkus 2 alternatyvą B. Krivicko gatvės gyventojams triukšmas būtų mažesnis visu paros metu. Didžiausias triukšmo lygis prognozuojamas gyvenamojoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė priežastis – transporto priemonių variklių keliamas triukšmo lygis ties sankryža su šviesoforu. Nei pagal 1 alternatyvą, nei pagal 2 alternatyvą B. Krivicko g. gyventojams kitu paros metu, nei Lvakaro, transporto priemonių keliamas triukšmas neviršija ribinių verčių. Ginčo gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. Agentūrai buvo pateikti triukšmo modeliavimui svarbūs įvesties duomenys, į kuriuos priimant Sprendimą buvo atsižvelgta. Atsižvelgus, jog įgyvendinus projektą bus viršijamos transporto priemonių keliamo triukšmo ribinės vertės, buvo pasiūlytos 3 priemonės: triukšmą mažinanti kelio danga SMA 8 TM, funkciniai želdiniai ir vidaus aplinką (miegamieji ir kt.) izoliuojantys akustiniai langai ir durys. Remiantis prof. A. V. atsiųsta medžiaga, gyventojų pastebėjimas, kad mažatriukšmės kelių dangos yra efektyvios tik esant didesniam nei 70 km/h greičiui, yra klaidingas. Akustinių sienučių įgyvendinimo galimybė buvo apsvarstyta, tačiau jos atsisakyta, nes daugelyje vietų triukšmo lygio viršijimo dydis yra mažesnis kaip 5 dB(A). Todėl triukšmo mažinimas taikant tylesnę kelio dangą yra racionaliausias pasirinkimas.

        Atsakovas dėl oro taršos poveikio vertinimo nurodė, kad PAV ataskaitos 5 priede pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje buvo pateikta informacija apie 2010–2014 m. meteorologinius duomenis. Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimai buvo atliekami remiantis Agentūros interneto svetainėje pateiktais duomenimis. PAV ataskaitos 105 psl. yra pateikiami duomenys, kurių pagrindu buvo atlikti oro taršos skaičiavimai, atliktas modeliavimas, nurodant, kad buvo remiamasi autotransporto eismo intensyvumo duomenimis, eismo sudėties ir srauto greičiu. Agentūra atliko oro taršos modeliavimą ir patikrino PAV ataskaitos rengėjo pateiktų duomenų tikrumą.

        Agentūra pažymėjo, jog Bendruomenės pateiktus pasiūlymus pateikė PAV dokumentų rengėjui, kuris juos registravo ir įvertino bei pateikė patikslintą PAV ataskaitą, pateikė papildytą informaciją dėl 2 alternatyvos, transporto intensyvumo ir jo apskaičiavimo, triukšmo duomenų, patikslinant triukšmo šaltinius ir pateikiant pagrindimą dėl triukšmo mažinimo priemonių pasirinkimo, nuotekų tvarkymo sprendinių, galimos erozijos poveikio aplinkinėms teritorijoms, šviesos poveikio. Gatvės tiesimo kaštų įvertinimas pateiktas SĮ „Vilniaus planas“ planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste ekonominiame pagrindime. Grunto kasimo ir panaudojimo klausimas buvo spręstas 2017 m. lapkričio 7 d. susirinkime, dokumentų rengėjo atstovas nurodė, kad iškastas gruntas yra netinkamas sankasų panaudojimui, šis klausimas bus tikslinamas techninio projekto metu. Kertamo miško plotų pagal 2 alternatyvą pagrindimas pateiktas ginčijamo sprendimo 5 psl. Kertamo miško plotai buvo apskaičiuoti pagal Valstybinių ir privačių miškų plotų ribas, šiai dienai duomenys buvo patikslinti pagal miškų urėdijų pateiktus taksacinius miško duomenis, tikslūs kertami miško plotai ir kertamų medžių kiekiai bus žinomi rengiant techninį projektą. Kertamo miško plotų pasikeitimui tiesiogiai darys įtaką alternatyvų pasirinkimas. Sprendime nustatyta sąlyga, kad veiklos vykdymo metu, paaiškėjus daromam didesniam poveikiui aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktų nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės taikyti poveikį aplinkai mažinančias priemones, be to, planuojamos ūkinės veiklos užsakovas privalo savo lėšomis įgyvendinti Sprendimo 6 punkte numatytas priemones. Agentūra, išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų išvadas, priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal 1 ir 2 alternatyvą. Dvi projekto alternatyvos yra lygiavertės, teisės aktais nėra nustatyta, kad sprendime turėtų būti parinkta tik viena alternatyva, aplinkosauginiu požiūriu sprendime yra svarbu aptarti abi alternatyvas. Siekdama pašalinti visas abejones dėl projekto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, papildomai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentą, pateikusį išvadą pritarti PAV programai ir PAV ataskaitai pagal 2 alternatyvą, ir prašė nurodyti tokios išvados pateikimo motyvus. Agentūros nuomone, ji pagal kompetenciją atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir priėmė Sprendimą tik įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių dėl PAV ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškėją tenkina antra gatvės tiesimo alternatyva, kuri leistina pagal ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo teisės nėra ir negali būti pažeistos, o ir tenkinus skundą jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi PAV ataskaita ir Sprendimas pareiškėjos teisių nepažeidžia. Pareiškėja nenurodo, kad būtų pažeidžiamos jos, kaip juridinio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, be to, nėra pateikta ir jokių atstovaujamųjų įgaliojimų, įstatų ar kitų įrodymų, kad pareiškėja veikia atstovaudamas savo narių teisėms ir interesams, turi teisę ginti viešąjį interesą ar bendruomenių interesus į sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas. Savivaldybės administracija abejojo, ar pareiškėja laikytina suinteresuota visuomene. Skunde nėra pateikta nei įtikinamų argumentų, nei pakankamai įrodymų, kad skundžiama ūkinė veikla (konkrečiai 1 trasos alternatyva) neigiamai veiks aplinką, terš ją, gadins bei kenks kraštovaizdžiui ir visa tai būtų reikšminga visuomenei. Priešingai, planuojant ginčo teritoriją, projektuojant ir tiesiant Mykolo Lietuvio gatvę būtų įgyvendinamas viešasis interesas. Pareiškėja iš esmės gina tik siauros grupės – išimtinai kelių asmenų (akcentuojami žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) privatų interesą, nors visuomenės viešąjį interesą, jo apsaugą labiau atspindi 1 alternatyvos Mykolo Lietuvio gatvės trasa. Pagal pirmąją alternatyvą padidinto pralaidumo Mykolo Lietuvio gatvė būtų tiesiama esamos D kategorijos gatvės, kuri didžiąja dalimi nėra asfaltuota, vietoje. Pati trasa pagal pirmąją alternatyvą yra jau susiformavusi, ja vyksta judėjimas, todėl tam tikroje vietoje keičiant trasos trajektoriją nuo šiuo metu jau esančios gatvės būtų giliau skverbiamasi į miško žemę. Jau esančios gatvės vietoje nebūtų įmanoma atkurti natūralios gamtinės aplinkos (miško, paklotės ir pan.). Antroji alternatyva ties Bajorų mišku numato gatvės trasos atitraukimą nuo gatvės pietų pusėje esančių gyvenamųjų namų į šiaurę miško žemės sąskaita. Pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama, kad teks kitomis naudmenomis paversti ir iškirsti apie 2,9 ha miško žemės. Pasirinkus antrąją alternatyvą reikėtų iškirsti daugiau nei pusantro karto didesnį plotą (4,42 ha), taigi 2 alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai. Planuojama rekonstruoti gatvė taip pat patenka į regioninės svarbos vidinio stabilizavimo urbanizuojamą gamtinio karkaso arealą ir vietinės reikšmės migracijos koridorių. Be to, priklausomai nuo pasirinktos Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvos, jos statybos kaštai preliminariais skaičiavimais gali sudaryti nuo 11,216 mln. Eur (1 alternatyva) iki 12,568 mln. Eur (2 alternatyva). Šalia projektuojamos gatvės esančių individualių namų gyventojų interesai taip pat būtų apsaugoti, būtų taikomos triukšmą mažinančios priemonės, kurios būtų tikslinamos techninio projekto rengimo metu. Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje, patvirtintoje 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-91. Tai, kad 1 trasos alternatyvos vietoje turi būti gatvė, buvo nurodyta ir patvirtintuose atskirų sklypų detaliuose planuose. Pirminiai žemės sklypų savininkai buvo supažindinti su tvirtinto detaliojo plano sprendiniais, be kita ko, ir su numatyta ginčo gatvės vieta. Keičiantis esamos gatvės trasos vietai, keistųsi ir įvažiavimo į šalia kelio esančius sklypus galimybės, numatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, galbūt būtų reikalingos papildomos jungtys (įsiterpiančios ir į mišką) tarp atsirasiančios gatvės trasos (jei tai būtų pagal antrąja alternatyvą) ir įvažiavimo į privačius gyvenamuosius namus ir pan. Suinteresuotos visuomenės funkcija poveikio aplinkai vertinime laikytina patariamąja, todėl nors kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos. Tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad išnagrinėjo PAV ataskaitą kaip subjektas atsakingas už sveikatos apsaugą, todėl pritarė antrajai Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvai, atsižvelgdamas į tai, kad atitraukus gatvės trasą toliau nuo gyventojų, bus keliamas mažesnis triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, o tai pagerins gyvenamosios aplinkos kokybę, lyginant su pirmąja Mykolo Lietuvio gatvės alternatyva.

        Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais ir LVAT nutartimi. Pareiškėjos atstovas advokatas D. V. papildomai nurodė, kad planavimo organizatorius nepateikė kitų duomenų, kuriuos galima būtų vertinti. Jeigu sunkiasvorių automobilių eismas bus ribojamas, nėra tikslo tiesti B1 gatvės, nes pakaktų kitos kategorijos gatvės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis Agentūros atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, poziciją grindė atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, jog Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi šios teritorijos detalųjį planą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų NVSC Vilniaus departamento, UAB „Infraplanas“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir SĮ „Vilniaus planas“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano rengimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ pradėtas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Detalųjį planą pavesta rengti SĮ „Vilniaus planas“.

Kadangi buvo nustatyta, jog planuojamai tiesti Mykolo Lietuvio gatvei privalomas poveikio aplinkai vertinimas, PAV dokumentų rengėja UAB „Infraplanas“ parengė planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programą (I t., b. l. 83–114). Pagal rengiamą detalųjį planą Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos gatvė (pagrindinės miesto gatvės) yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose ir būtų tiesiama šiuo metu esamos D kategorijos Mykolo Lietuvio gatvės vietoje. Be to, suinteresuotos visuomenės prašymu yra svarstomas ir antras gatvės tiesimo variantas, apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo arčiausiai gatvės esančių B. Krivicko g. žemės sklypų ribų į miško žemę.

Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta PAV ataskaita, su kuria susipažinus, pareiškėja pateikė savo pasiūlymus ir pastabas iš esmės siekdama, jog būtų pritarta tik antram Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo variantui (I t., b. l. 145–164).

Atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (28.7)-A4-l 1613 kreipėsi į PAV dokumentų rengėją UAB „Infraplanas“, nurodydama pastabas dėl PAV ataskaitos ir prašydama ją papildyti bei patikslinti pagal nurodytas pastabas (I t., b. l. 137–138). UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S-2017-170 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės PAV ataskaitos“ pateikė Agentūrai atsakymus į jos pateiktas pastabas bei atitinkamai papildytą PAV ataskaitą (I t., b. l. 165–329).

2018 m. sausio 5 d. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“, kuriame konstatavo, kad Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius sprendime nustatytas sąlygas, yra leistinas pagal abi gatvės tiesimo alternatyvas (I t., b. l. 18–29).

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas spęsdamas dėl PAV ataskaitoje nurodomos veiklos teisėtumo ir pagrįstumo pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti skaičiavimai negali būti taikomi, nes vertindamas triukšmą pareiškėja naudojo duomenis ir apie sunkiasvorį transportą. Dėl šios priežasties teismas pažymėjo, jog oro taršos poveikio vertinimas eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu taip pat buvo tinkamas.

Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-202-502/2020, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje (50 ir 51 nutarties punktai) teisėjų kolegija nurodė, jog PAV ataskaitoje ir Sprendime planuojama ūkinė veikla, tai planuojama tiesti nauja B1 kategorijos (pagrindinė miesto) gatvė. Šiai planuojamai ūkinei veiklai apibrėžti reikšmingas teisės aktas Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, todėl pagal šiame teisės akte nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinama planuojama ūkinė veikla. Taip pat pažymėjo, jog teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų (MB „Traficus“ parengtos ataskaitos „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitos), kurių duomenys skyrėsi nuo PAV ataskaitoje naudotų duomenų.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas nagrinėjamoje byloje pasisakys dėl pareiškėjos skunde ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų pareiškėjos skundo argumentų.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PAVĮ įstatymas). Nagrinėjamu atveju aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d. Remiantis PAVĮ 3 straipsnio 5 dalimi, PAV procesą sudaro keturi etapai: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 3 ir 4 etapo procedūrų.

PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PAV ataskaitą rengia PAV dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

PAV dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.). Pagal suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiama patikslinta ataskaita PAV subjektams, kurie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (PAVĮ 9 str. 3 d.). PAVĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. PAV dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją PAV subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAVĮ 9 str. 5 d.). PAV dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAVĮ 9 str. 6 d.). Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma dėl gautų PAV subjektų motyvuotų išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines PAV subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (PAVĮ 9 str. 7 d.).

Vadovaujantis PAVĮ 10 straipsnio 1 dalimi atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą.

PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sprendimas – tai atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, pasirinktoje vietoje yra leistina ar neleistina. Kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai (PAVĮ 10 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Agentūros sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog PAV ataskaitoje neteisingai apskaičiuotas prognozuojamas eismo intensyvumas, neįvertintas pareiškėjos teiktas akustinio triukšmo skaičiavimas, neįvertintas sunkiojo transporto eismas ir pasirinktos nepakankamos triukšmą mažinančios priemonės.

Nustatant triukšmo poveikį atliekami prognoziniai triukšmo lygio skaičiavimai, sklaidos modeliavimas. PAV ataskaitoje turi būti vertinami veiksniai, nuo kurių priklauso transporto generuojamas triukšmo lygis (eismo intensyvumas, eismo sudėtis, važiavimo greitis) ir aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės, pastatų aukštingumas, inžineriniai statiniai, meteorologinės sąlygos). Triukšmo lygio skaičiavimų metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo atitikimas ribinėms vertėms.

Byloje nėra ginčo, jog rengiant PAV ataskaitą buvo laikomasi nuostatos, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas ir leidžiamas tik visuomeninio (autobusų) ir aptarnaujančio transporto eismas, todėl Agentūra vertindama PAV dokumentus sprendė, jog rengiant PAV ataskaitą pagrįstai buvo nevertintas sunkiojo transporto eismas, o skaičiavimai atlikti vertinant, jog planuojamas maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Pagal šiuos PAV ataskaitoje pateiktus skaičiavimus transporto priemonių keliamas triukšmas vakaro metu viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr.V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ribines vertes, todėl PAV ataskaitoje numatyta taikyti triukšmą mažinančias priemones.

Bylos duomenimis tiek PAV programoje, tiek PAV ataskaitoje yra nurodyta, kad planuojama Mykolo Lietuvio gatvė būtų B1 kategorijos (pagrindinė miesto gatvė). Savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog planuojamos veiklos vietoje B1 gavės kategorija yra numatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519. Pažymėtina, jog Gatvių kategorijos ir jų parametrai pateikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ (toliau – ir STR 2.06.04:2011). Minėtame STR 2.06.04:2011 (10 lentelėje), be kita ko, numatyta, jog šios B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h ir joje galimas bet kurių krovininio (sunkiojo) transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodė, jog būtent pagal STR 2.06.04:2011 nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinama planuojama ūkinė veikla (gatvės tiesimas), taip pat pagal šiuos (B1 gatvės kategorijos) duomenis turi būti patikrintas ginčijamas Sprendimas.

Pareiškėja pateikė UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys skiriasi nuo PAV ataskaitoje pateikiamų duomenų. Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad pagal atlikto triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus B. Krivicko g. perspektyvinio transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų (namų) aplinkoje viršys ribines vertes visais paros laikotarpiais. Apskaičiuotas suminis paros triukšmo rodiklis LDVN viršija 65 dBA vertę gyvenamojoje aplinkoje, esančioje arčiausiai planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės ((duomenys neskelbtini), ties gyvenamosios aplinkos sklypų ribomis, prie M. Lietuvio g. pusės, paros triukšmo rodiklis siekia iki 71,3 dBA.

Teismas pažymi, jog laikantis pozicijos, kad eismo greitis planuojamo gatvėje bus 50 km/h bei joje bus ribojamas sunkiojo transporto eismas, buvo atlikti ne tik triukšmo, bet ir oro taršos bei eismo intensyvumo skaičiavimai. Pareiškėjo pateiktoje MB „Traficus“ parengtoje ataskaitoje „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ pateikti perspektyviniai (2025 m.) M. Lietuvio gatvės eismo srautų skaičiavimai į juos įtraukiant ir sunkųjį transportą. Ataskaitos išvadose nurodyta, jog prognozuojama, kad 2025 m. VMPEI Mykolo Lietuvio gatvėje sudarys 20620 aut./parą, iš jų 1560/parą – krovininiai automobiliai (atkarpoje tarp Ukmergės g. ir B.Krivicko g.) ir 23040 aut./parą, iš jų 1740 aut./parą – krovininiai automobiliai (atkarpoje tarp B.Krivicko g. ir Mokslininkų g.). Skaičiavimuose buvo taikytas vidutinis Vilniaus miesto rytinio piko koeficientas Kpr = 12,66, kai tuo tarpu PAV ataskaitoje 2025 m. Mykolo Lietuvio g. bendras eismo intensyvumas planuojamas 17200 aut./ parą, tarp jų leidžiamas autobusų ir aptarnaujančio transporto intensyvumas – 230 aut./ parą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje suformuluotus įpareigojimus nustatytiems prieštaravimams šalinti teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė teikti paaiškinimus, prašymus ir papildomus įrodymus, tačiau planavimo organizatorius Savivaldybės administracija pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog jau yra patvirtintas teritorijos Detalusis planas, atlikti naujus planuojamos gatvės triukšmo ir oro taršos skaičiavimus ir vertinimus nėra būtinybės. Tiek Agentūra, tiek Savivaldybės administracija nurodė, jog pasitelkti ekspertus prieštaravimams byloje šalinti nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog ginčijamas Sprendimas turi būti patikrintas pagal STR 2.06.04:2011 nustatytus techninius reikalavimus, t.y. vertinant tai, jog šioje gatvėje leidžiamas sunkiasvorio transporto judėjimas, o projektinis greitis yra 70 km/h, o ne 50 km/h, kaip buvo vertinta atliktų PAV skaičiavimų metu, pareiškėjos surinkti ir į bylą pateikti įrodymai (akustinio triukšmo įvertinimo ataskaita, kurioje skaičiavimai atlikti įvertinus ir sunkųjį transportą) leidžia teigti, jog planuojamos veiklos vietoje bus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai. Be to atlikti oro taršos ir eismo intensyvumo skaičiavimai, taip pat neatspindi faktinės padėties planuojamos veiklos vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ naikintinas ir Agentūra įpareigotina planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymi, jog PAV ataskaitos nagrinėjimo metu Agentūra turi pareikalauti iš planavimo organizatoriaus pateikti gatvės triukšmo, oro taršos skaičiavimus pagal B1 kategorijos gatvei STR 2.06.04:2011 nustatytus parametrus ir priklausomai nuo gautų rezultatų, po pakartotinių PAV subjektų išvadų gavimo (PAVĮ 9 str. 7 d.), spręsti dėl PAV ataskaitoje parinktų triukšmo mažinimo priemonių pakankamumo užtikrinant, kad nebūtų viršytos triukšmo ribinės vertės, taip pat dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pagal pirmą ir/ar antrą veiklos alternatyvas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Byloje pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.  ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.  Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas konstatuotina, kad ji įgijo teisė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovai 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 6486,74 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant bylą pirmoje ir apeliacinėje instancijoje (už suteiktas teisines paslaugas ir žyminį mokestį). Pareiškėja nurodo, jog patyrė išlaidas 2017-12-31 PVM sąskaitoje – faktūroje DV-2017240 nurodytas išlaidas – 904,48 Eur, 2018-01-31 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. DV-2018031 nurodytas išlaidas – 2427,26 Eur, 2018-10-31 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. DV-2018209 nurodytas išlaidas – 2420 Eur, taip pat 2020-08-31 sąskaitoje faktūroje RVA Nr.17 – 700 Eur išlaidas. Pažymėtina, jog 2018-10-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr.DV2018209 išlaidos patirtos ir apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį –  rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5,  pagal 8.17 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kitų dokumentų rengimą yra 0,1, pagal 8.16 punktą už paaiškinimų parengimą – 0,4. Taip pat pažymėtina, jog skundo parengimas apima ir susipažinimą su medžiaga ir pateiktais dokumentais.

Pareiškėjos išlaidos patirtos 2018 m. I ir IV ketvirtį, taip pat 2020 m. III ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2017 m. III ketvirtį sudarė – 850,8 Eur, 2017 m. III ketvirtį sudarė 850,8  Eur, o 2020 m. I ketvirtį sudarė 1381,0 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už kitų dokumentų parengimą buvo 176,96 Eur (0,1x2x884,8), už skundo parengimą 2127 Eur (2,5 x 850,8 Eur), už rašytinių paaiškinimų parengimą 353,92 Eur (0,4x884,8) ir 552,40 Eur (1381x0,4). Už atstovavimą 2018-05-02 teismo posėdyje 88,48 Eur (884,5 Eurx0,1x1val.) ir 2020-09-01 posėdyje 276,20 Eur (1381 Eur x 0,1 x 2 val.). Bendrai už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis – 3575 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija rekomenduojamas sumas, todėl ji mažintina. Įvertinus tai, kad pareiškėjos procesinis dokumentas yra didelės apimties, išsamus, byloje sprendžiami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pareiškėjo skundas patenkintas visa apimtimi, pareiškėjos išlaidos yra realiai patirtos, teismas sprendžia, jog pareiškėjai iš atsakovės priteistina 3575 Eur išlaidų teisinei pagalbai, taip pat 15 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 3590 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą tenkinti.

Agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ panaikinti ir atsakovę įpareigoti planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėti iš naujo.

Iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros (juridinio asmens kodas 188710061) pareiškėjos asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (juridinio asmens kodas 304461663) naudai priteisti 3590 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                         Saulius Jakaitis

                                        Iveta Pelienė

                                        Fausta Vitkienė