Pranešėja V. N. Giškevičienė                           Civilinė byla Nr. 2S-1071-123/2008

Teisėja E. Šatkuvienė                           Procesinio sprendimo kategorija

                                         122.3; 128.17         (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2008 m. lapkričo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės L. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 103-1N/2008 pagal kreditorės AB banko „Hansabankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą, skolininkė L. M.,

n u s t a t ė:

kreditorė AB banko „Hansabankas“ kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš skolininkės                       L. M. įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkė nevykdė prievolės pagal 2007-02-19 kredito sutartį Nr. 07-015730-FA, 2008-06-03 buvo įspėta dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolos nesumokėjo, todėl 2008-06-25 nutraukė kredito sutartį.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nutartimi areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį ir kreditorei įkeistą turtą, t. y. 0,0489 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0489 ha ploto žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, bei pavedė įkeisto daikto savininkei saugoti įkeistą daiktą. Teismas nurodė, kad sudarant hipotekos lakštą, šalys AB bankas „Hansabankas“ ir L. M. susitarė, kad sutartine hipoteka užtikrinta prievolė yra 2007-02-19 sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad skolininkė įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdė.

Atskiruoju skundu skolininkė L. M. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-08 nutartį. Nurodo, kad kreditorė 2008-06-25 nutraukė kredito sutartį, tačiau delspinigius toliau skaičiuoja ir nurašo nuo jos sąskaitos, todėl kreditorės nurodyta negrąžintos skolos suma yra netiksli.

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-06 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš L. M. priklausančio bei įkeisto turto (b. l. 41?42). Teismo 2008-08-08 nutartimi arešuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 78?79). Skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įspėjimas, teismo 2008-08-08 nutartis bei kreditorės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir skolos apskaičiavimo įteikti 2008-08-19 (b. l. 90).

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių), nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugototą reikalavimą patenkinti prieš terminą CK nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išiekšojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui (CPK 560 str.). CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį motyvuodama tuo, kad kreditorės nurodyta negrąžintos skolos suma yra netiksli, nes pagal 2008-06-25 nutrauktą kredito sutartį kreditorė toliau skaičiuoja delspinigius ir nurašo juos nuo skolininkės sąskaitos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, o skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų minėtoje CPK normoje nurodytų duomenų, hipotekos kreditorius turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį ir taip užtikrinamas konkretaus skolininko neįvykdyto pagrindinio reikalavimo, palūkanų ir netesybų įvykdymas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamo skolos dydžio, o tik pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą. Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu ir jo dydžiu, šie klausimai byloje dėl priverstinio skolos išiekšojimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.), nes toks ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, pagrįstai areštavo įkeistus daiktus bei įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

              Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                        Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                        Almantas Padvelskis

                                                                                    Rimvida Zubernienė